|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 2. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas (2000 m. BK 3 str. ). Piktnaudžiavimas (2000 m. BK 228 str. ) Pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis – panaikinta teismų sprendimų dalis, kuria asmuo buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 285 str. 1 d. , ir baudžiamoji byla nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes pagal 1961 m. BK 285 str. 1 d. asmuo buvo nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba savanaudiškais tikslais ir nebuvo nuteistas už tai, kad, piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims, kai tuo tarpu būtinuasis nusikaltimo, numatyto 2000 m. BK 228 str. 1 d. , sudėties požymis yra didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Baudžiamoji byla Nr. 2K–621/2003 S–2. 1. 2. 1. 19; 2. 1. 2. 1. 14. 1 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. spalio 28 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko B-o S-o, V-o P-o, pranešėjos A-os R-ės, sekretoriaujant L. B-ienei, dalyvaujant prokurorui J. M-čiui, nuteistojo gynėjui advokatui Ž. Rutkauskui, nuteistajam D. Nižinskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Nižinsko kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Dainius Nižinskas nuteistas pagal 1961 m. BK 285 str. 1 d. 5000 Lt (40 MGL) dydžio bauda, atimant teisę trejus metus dirbti teisėsaugos institucijose, pagal 1961 m. BK 271 str. 1 d. 1875 Lt (15 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. 1 d. , subendrinta bausmė paskirta 5000 Lt (40 MGL) dydžio bauda, atimant teisę trejus metus dirbti teisėsaugos institucijose. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Nižinsko apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, D. Nižinsko veiką iš 1961 m. BK 271 str. 1 d. perkvalifikuoti į 2000 m. BK 178 str. 1 d. ir paskirti 1875 Lt dydžio baudą, galutinę bausmę paskirti šią bausmę subendrinus su pagal 1961 m. BK 285 str. 1 d. paskirta bausme, paaiškinimų, n u s t a t ė : D. Nižinskas nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės pareigūnas – Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Apsaugos skyriaus apsaugos policijos kuopos viršila, 2002 m. gegužės 20 d. , apie 22. 40 val. , vykdydamas savo tarnybines pareigas, atvykęs į nusikaltimo vietą, esančią Panevėžio mieste, J. Basanavičiaus g. 3, ir suradęs prie sunkiai sužaloto S. Ladavičiaus ant žemės gulintį 1000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8850“, savanaudiškais tikslais pasinaudojo savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, sąmoningai nevykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 442 patvirtintų Policijos patrulinės tarnybos statuto 43. 3, 51. 2. 6, 51. 5, 57. 13 punktų reikalavimų, t. y. būdamas paties įvykio liudininkas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, neliesti ir nekeisti daiktinio įrodymo padėties, nepranešė atvykusiems tardymo operatyvinės grupės pareigūnams apie įvykio vietoje rastą daiktinį įrodymą – telefoną ir slapta jį pagrobė, padarydamas S. Ladavičiui 1000 Lt turtinę žalą ir apsunkindamas įvykio vietos apžiūros atlikimą bei S. Ladavičiaus tyčinio nužudymo baudžiamosios bylos tyrimą. Kasaciniu skundu nuteistasis D. Nižinskas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 14 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuosprendyje neteisingai konstatuota, kad jis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Jo parodymai apie tai, kur buvo rastos telefono dalys ir kad jam nekilo abejonių, jog jos gali būti susijusios su S. Ladavičiaus sužalojimu, nepagrįstai atmesti. Be to, ir pats nuosprendis yra prieštaringas, nes jame vartojamos ir vagystės, ir radinio pasisavinimo sąvokos. 1961 m. BK 276 str. numatyta atsakomybė tik už didelės vertės radinio pasisavinimą, todėl ir pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį baudžiamoji atsakomybė nebuvo galima. Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose paimant sugadinto mobiliojo ryšio telefono aparato dalis nėra 1961 m. BK 285 str. 1 d. numatyto savanaudiškumo požymio, todėl šis įstatymas jam taip pat pritaikytas netinkamai. Be to, nuosprendyje nėra nurodyta, kuo įvykio vietos apžiūros atlikimas pasunkėjo dėl telefono praradimo, koks šio telefono svarbumas tiriant S. Ladavičiaus nužudymo aplinkybes. Kasacinis skundas atmestinas, nes tenkinti jį kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl nuteistojo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, nesvarstytini, nes tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 369 str. 1 d. ). Įrodymų vertinimą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms patikrino apeliacinės instancijos teismas ir priimtoje nutartyje konstatavo, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada. Dėl 1961 m. BK 285 str. 1 d. ir 271 str. 1 d. taikymo Vagystė (1961 m. BK 271 str. 1 d. ) yra neteisėtas svetimo turto atviras ar slaptas paėmimas ir neatlygintinas jo pasisavinimas, t. y. neteisėtas paimto svetimo turto užvaldymas, turint tikslą jį valdyti kaip nuosavą. Piktnaudžiavimas tarnyba (1961 m. BK 285 str. 1 d. ) yra tyčinis valstybės pareigūno ar tarnautojo pasinaudojimas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, jeigu tai buvo padaryta savanaudiškais ar asmeniniais tikslais, arba padaręs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad D. Nižinskas, būdamas valstybės pareigūnas, savanaudiškais tikslais pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, t. y. būdamas įvykio (nukentėjusiojo S. Ladavičiaus sužalojimo) liudininkas, tyčia nevykdė savo tarnybinių pareigų, nesiėmė priemonių užtikrinti įvykio vietos bei daiktinių įrodymų apsaugos, iš įvykio vietos pats slapta pagrobė nukentėjusiojo S. Ladavičiaus 1000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes D. Nižinskui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal nusikaltimų, numatytų 1961 m. BK 285 str. 1 d. ir 271 str. 1 d. , sutaptį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str. )“ išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės pareigūnas ar tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro nusikaltimus, numatytus BK 274 ar 275 str. , jo veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį – BK 285 str. ir atitinkamai BK 274 ar 275 str. Tiek BK 274, 275 str. , tiek ir BK 271 str. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už nusikaltimus nuosavybei, todėl D. Nižinsko padarytos veikos kvalifikavimas pagal nusikaltimų sutaptį neprieštarauja nusikaltimų sutapties sampratos aiškinimui bei susiformavusiai teismų praktikai. 1961 m. BK 276 str. numatyto nusikaltimo (radinio pasisavinimas) dalykas yra pamestas daiktas, t. y. daiktas, netekęs faktiško šeimininko valdymo. D. Nižinskas S. Ladavičiaus mobiliojo ryšio telefoną rado įvykio vietoje, t. y. netoli nuo gulinčio nukentėjusiojo, kuris dėl sunkaus kūno sužalojimo jau negalėjo rūpintis savo daiktais, ir D. Nižinskas tai žinojo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, mobiliojo ryšio telefonas negali būti pripažįstamas radiniu. R-to telefono neteisėtas pasisavinimas pagrįstai pripažintas vagyste, todėl kasatoriaus teiginiai, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 271 str. 1 d. ir BK 285 str. 1 d. , nes jis nepadarė vagystės ir nėra nustatytas piktnaudžiavimo tarnybai būtinasis požymis – savanaudiškumas, atmestini. Dėl 2000 m. BK 3 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. taikymo Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII–1968. Šio įstatymo 3 str. 2 d. pasakyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. D. Nižinskas pagal 1961 m. BK 285 str. 1 d. nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba savanaudiškais tikslais, t. y. pagal vieną piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymių – savanaudiškus tikslus. Kiti įstatyme numatyti alternatyvūs požymiai – didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims – D. Nižinskui nebuvo inkriminuoti ir teismo nuosprendyje nėra nustatyti. 2000 m. Baudžiamajame kodekse piktnaudžiavimas tarnyba numatytas 228 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija ar fizinis asmuo, o pagal 2 dalį – tam, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Kaip matyti iš naujojo BK 228 str. dispozicijos, pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas tarnyba pripažįstamas nusikaltimu, yra didelė žala. D. Nižinskas nėra pripažintas kaltu piktnaudžiavimu tarnyba padaręs didelės žalos valstybei ar fiziniam asmeniui, todėl pripažintina, kad jo veika, nesukėlusi minėtų pasekmių, pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą nelaikoma nusikaltimu. Veikos nusikalstamumą panaikinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl, remiantis 2000 m. BK 3 str. 2 d. , Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII–1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX–785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX–994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2002 m. spalio 29 d. įstatymas Nr. IX–1162) 4 str. 4 d. , bei naujojo BPK 3 str. 1 d. 1 p. , D. Nižinskui baudžiamoji byla pagal BK 285 str. 1 d. , panaikinus atitinkamą nuosprendžio ir nutarties dalį, nutrauktina. D. Nižinsko padaryta vagystė, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 271 str. 1 d. , atitinka požymius nusikaltimo, numatyto 2000 m. BK 178 str. 1 d. Šio įstatymo sankcija yra švelnesnė, todėl, remiantis 2000 m. BK 3 str. 2 d. bei minėto BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 str. 1 d. , D. Nižinsko veika iš 1961 m. BK 271 str. 1 d. perkvalifikuotina į 2000 m. BK 178 str. 1 d. Skiriant bausmę atsižvelgtina į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui turėjusias ir pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas turinčias reikšmę aplinkybes. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 str. 1, 6 p. , n u t a r i a : Nuteistojo Dainiaus Nižinsko kasacinį skundą atmesti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 14 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 10 d. nutartį pakeisti: nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria D. Nižinskas nuteistas pagal 1961 m. BK 285 str. 1 d. , panaikinti ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti; D. Nižinsko nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 2000 m. BK 178 str. 1 d. ir paskirti 1750 Lt (14 MGL) dydžio baudą; nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria D. Nižinskui, taikant 1961 m. BK 42 str. , paskirta subendrinta bausmė, panaikinti. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |