|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 3. Tarnybos pareigų neatlikimas (2000 m. BK 229 str. ). Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas (2000 m. BK 3 str. ). Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis (1961 m. BK 49 str. ) Panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes kasatorius, nors ir pagrįstai buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 3211 str. , nėra nusikaltimo, numatyto 2000 m. BK 229 str. , subjektas, kadangi dirbdamas grūdų sandėlio vedėju nebuvo valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, neaptardamas 2000 m. Baudžiamojo kodekso taikymo galimybės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė 1961 m. BK 49 str. , nes asmenį patraukė baudžiamojon atsakomybėn praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą galėjo būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams. Baudžiamoji byla Nr. 2K–809/2003 S–2. 1. 1. 2. 1; 2. 1. 1. 12; 2. 1. 2. 1. 19 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2003 m. lapkričio 25 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko B-o S-o, O-os A-os B-ės ir pranešėjo V-o P-o, sekretoriaujant D. Š-ienei, dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei, gynėjui advokatui A. Uščiauskui, nuteistajam A. Šiburkiui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo A-ceto Šiburkio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu A. Šiburkis buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 3211 str. , nesant nusikaltimo sudėties. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. Šiburkis nuteistas pagal BK 3211 str. (1996 m. red. ) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius 2000 m. BK 75 str. , bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Priteista iš A. Šiburkio 189 865,88 Lt civilinis ieškinys AB „Kauno grūdai“ naudai. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : A-cetas Šiburkis nuteistas už tai, kad, būdamas AB „Kauno grūdai“ Jurbarko grūdų sandėlio vedėjas, pagal 1996 m. sausio 2 d. bei 2001 m. sausio 3 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis ir 1996 m. balandžio 4 d. sandėlio vedėjo pareiginę instrukciją atsakingas už Jurbarko grūdų sandėlio veiklą bei materialines vertybes, dėl nerūpestingumo netinkamai atliko jam pavestą darbą, nekontroliavo priimamų ir atleidžiamų krovinių svėrimo, neužtikrino materialinių vertybių (grūdų) priėmimo ir saugojimo, dėl to 2000 m. sausio 1 d. – 2000 m. birželio 20 d. laikotarpiu Jurbarko grūdų sandėlyje susidarė 410 081 kg pirmos klasės grūdų trūkumas, taip padarydamas AB „Kauno grūdai“ 197 659,04 Lt turtinę žalą. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Šiburkis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė 2000 m. BK 3 str. 2 d. nuostatas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Jis mano, kad 1961 m. BK 3211 str. yra panaikintas įsigaliojus 2000 m. Baudžiamajam kodeksui. Kasatoriaus manymu, 2000 m. BK 229 str. neatitinka 1961 m. BK 3211 str. , nes yra XXXIII skyriuje dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Be to, 2000 m. BK 229 str. numatyto nusikaltimo subjektas pagal BK 230 str. yra valstybės tarnautojas arba jam prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus ar teikiantis viešąsias paslaugas, išskyrus ūkines ar technines funkcijas atliekantį asmenį. Kasatorius nurodo, kad jis buvo AB „Kauno grūdai“ Jurbarko grūdų sandėlio vedėjas, be to, materialiai atsakingas, vykdė ūkines funkcijas, taigi jis nėra 2000 m. BK 229 str. subjektas. Teismas kvalifikavo jo veiką pagal 1961 m. BK 3211 str. , vadovaudamasis nuostata, kad jis yra švelnesnis negu 2000 m. BK 229 str. Kasatoriaus manymu, teismas neteisingai pritaikė įstatymą, nes 2000 m. BK 229 str. sankcija yra švelnesnė, ir yra daugiau alternatyvių bausmių rūšių. Kasatorius nurodo, kad teismas jį nuteisė už tai, kad 2000 m. sausio 1 d. – 2000 m. birželio 20 d. netinkamai atliko jam pavestą darbą, dėl to susidarė 410 081 kg grūdų trūkumas. Kasatoriaus manymu, 2003 m. rugsėjo 10 d. priimant nuosprendį, suėjo 1961 m. BK 49 str. numatyti treji patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties metai. Pagal 2000 m. BK 95 str. senaties terminas – ketveri metai. Todėl teismas netinkamai pritaikė materialinę teisės normą – baudžiamąjį įstatymą. Kvalifikuodamas kasatoriaus veiką pagal 1961 m. BK 3211 str. , teismas, jo manymu, nenustatė subjektyviosios nusikaltimo pusės. Buvo nustatytas tik grūdų trūkumas, tačiau, kokie jo veiksmai tai sukėlė, nenustatė. Be to, nenustatytas priežastinis ryšis tarp kasatoriaus veiksmų ir pasekmių – grūdų trūkumo. Iš byloje esančių grūdų važtaraščių matyti, kad grūdų pakrovimo kiekiai bendrovėje, kuri parduoda grūdus, sutampa su grūdų priėmimo kiekiais Jurbarko sandėlyje. Todėl grūdai buvo priimami ir sveriami teisingai. Kasatorius mano, kad jo pripažinimas kaltu remiasi 2001 m. kovo 6 d. jo paaiškinimu, kuriame jis prisipažino padaręs nusikaltimą, t. y. pažeidė sandėlio vedėjo pareiginę instrukciją, nekontroliavo sau pavaldžių darbuotojų darbo ir t. t. Tačiau šis paaiškinimas buvo iš kasatoriaus paimtas dar neiškėlus baudžiamosios bylos, kuri buvo iškelta 2001 m. kovo 21 d. Kasatorius mano, kad teismas šiuo jo paaiškinimu negalėjo remtis kaip įrodymu. Taip padarytas esminis BPK 74 str. pažeidimas, sukliudęs nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nuteistojo A-ceto Šiburkio kasacinis skundas tenkintinas. Dėl 1961 m. BK 3211 str. numatytos nusikaltimo sudėties buvimo A. Šiburkio veikoje Kasatorius ginčija nusikaltimo sudėties buvimą jo veikoje teigdamas, kad buvo nustatytas tik grūdų trūkumas, tačiau nenustatyta, kokie jo veiksmai tai sukėlė ir ar yra priežastinis ryšis tarp kasatoriaus veiksmų ir pasekmių – grūdų trūkumo. Kolegija laiko, kad kasatorius pagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 3211 str. , padarymo. Grūdų trūkumas sandėlyje nustatytas objektyviai 2000 m. birželio 20 d. grūdų patikrinimo aktu, atlikus sandėlio inventorizaciją. Kasatorius jo ir neginčija. Kadangi jis dirbo AB „Kauno grūdai“ Jurbarko grūdų sandėlio vedėju, su juo buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis, be to, pagal sandėlio vedėjo pareiginę instrukciją jis buvo atsakingas už Jurbarko grūdų sandėlio veiklą bei materialines vertybes, jų išsaugojimą. Todėl buvo teisinis pagrindas kelti ir tirti klausimą dėl kasatoriaus vaidmens dėl grūdų trūkumo susidarymo fakto. Iš principo grūdų trūkumas galėjo susidaryti dėl kelių priežasčių. Jis galėjo susidaryti dėl kasatoriaus tyčinės veikos – turto pasisavinimo arba dėl neatsargios veikos – nerūpestingumo, atliekant jam pavestą darbą. Pagaliau grūdų trūkumas galėjo atsirasti ir dėl trečiųjų asmenų kaltės. Tačiau kolegija laiko, kad bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog 410 081 kg pirmos klasės grūdų trūkumas susidarė būtent dėl kasatoriaus, o ne dėl trečiųjų asmenų veikos, t. y. dėl aplaidaus jam pavesto darbo atlikimo. Be to, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad grūdų trūkumas atsirado dėl kaltos kasatoriaus veikos, kuri pasireiškė neatsargios kaltės forma. Byloje nėra jokių duomenų, kad grūdų trūkumas galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veikų. Kasatorius nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimų grūdų vagysčių iš sandėlio. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kasatorius būtų grobstęs jam patikėtą turtą. Tačiau byloje nustatyta, kad jis ne visada kontroliavo grūdų priėmimą ir išdavimą. Dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties Apygardos teismas nuteisė kasatorių už tai, kad jis netinkamai atliko jam pavestą darbą, dėl to 2000 m. sausio 1 d. – 2000 m. birželio 20 d. laikotarpiu susidarė 410 081 kg grūdų trūkumas. Kasatoriaus manymu, 2003 m. rugsėjo 10 d. priimant nuosprendį, suėjo 1961 m. BK 49 str. numatyti treji patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties metai, todėl teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą – baudžiamąjį įstatymą. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo panaikino Jurbarko rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 22 d. išteisinamąjį nuosprendį, ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. Šiburkis pripažintas kaltu pagal BK 3211 str. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Panaikinus teismo nuosprendį, panaikinamas asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, asmuo laikomas nepatrauktu baudžiamojon atsakomybėn, o patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų eiga tokiu atveju atsinaujina. Jie skaičiuojami iki naujo nuosprendžio priėmimo momento, t. y. iki 2003 m. rugsėjo 10 d. BK 3211 str. sankcija už aplaidumą komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje numatė laisvė atėmimą iki dvejų metų. Pagal 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p. asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei nuo tos dienos, kai padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė ne daugiau kaip dvejiems metams, suėjo treji metai. Nei apylinkės, nei apygardos teismas nuosprendžiuose nenustatė veikos padarymo laiko, o nustatė tik laiką, kada buvo nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės. Tuo laiku vadovaujantis ir skaičiuojamas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Nuo 2000 m. birželio 20 d. iki 2003 m. rugsėjo 10 d. praėjo treji metai ir beveik trys mėnesiai, t. y. pagal 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p. suėjo trejų metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Todėl Kauno apygardos teismas, kvalifikavęs veiką pagal 1961 m. BK 3211 str. ir neperkvalifikavęs jos į 2000 m. BK analogišką straipsnį, paskyręs bausmę, turėjo atleisti kasatorių nuo paskirtos bausmės remdamasis 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p. ir BPK 339 str. 2 d. nuostatomis. Dėl 2000 m. BK 3 str. 2 d. nuostatų taikymo ir padarytos veikos nusikalstamumo Kauno apygardos teismas nagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą 2003 m. rugsėjo 10 d. , t. y. jau galiojant 2000 m. Baudžiamajam kodeksui. Priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, teismas veiką kvalifikavo pagal 1961 m. BK 3211 str. (1996 m. sausio 18 d. įstatymo redakcija). Teismas veiką kvalifikavo pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį įstatymą. Tokia kvalifikacija iš principo atitinka ir 1961 m. BK 7 str. 1 d. , ir 2000 m. BK 3 str. 1 d. nuostatas, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tačiau ir 1961 m. BK 7 str. 2 d. , ir 2000 m. BK 3 str. 2 d. nustato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies nematyti, kad apygardos teismas priimdamas nuosprendį svarstytų klausimą dėl to, ar teisminio nagrinėjimo metu galiojusios normos yra švelnesnės ar griežtesnės negu nusikaltimo padarymo metu galiojęs įstatymas, nors 2000 m. BK 3 str. teismą įpareigoja šį klausimą svarstyti. 1961 m. BK 3211 str. (Aplaidumas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje), pagal kurį nuteistas kasatorius, už asmens, paskirto ar įgalioto valdyti komercinę, ūkinę ar finansinę įmonę ar atsakingo už atskiras jų veiklos sritis, ar veikiančio pagal atskirą įgaliojimą arba užsiimančio profesine veikla, netinkamą pavesto darbo atlikimą dėl nerūpestingumo, padarius komercinei, ūkinei ar finansinei įmonei, valstybei ar asmeniui didelę žalą, numatė laisvės atėmimą iki dvejų metų arba pataisos darbus iki dvejų metų arba tik baudą ir atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų ar be tokios teisės atėmimo. 2000 m. Baudžiamojo kodekso XXXI skyriuje „Nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai“ nėra straipsnio, kuris numatytų atsakomybę už aplaidumą komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje. Tačiau 2000 m. BK yra 229 str. (Tarnybos pareigų neatlikimas), kuris numato baudžiamąją atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui. Sulyginus šiuose straipsniuose aprašytus veikos ir pasekmių požymius, galima padaryti išvadą, kad 2000 m. BK 229 str. dispozicija pagal veikos požymių aprašymą iš principo atitinka 1961 m. BK 3211 str. dispoziciją. BK 229 str. numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2000 m. BK 229 str. sankcija numato tokį patį laisvės atėmimo bausmės dydį, be to, alternatyvias bausmes kaip ir 1961 m. BK 3211 str. sankcija. Tačiau BK 229 str. nenumato papildomų bausmių, ir jau vien dėl to darytina išvada, kad naujasis įstatymas švelnina asmens baudžiamumą už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Taigi Kauno apygardos teismas turėjo aptarti naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo galimybę. Juolab kad bausmės vykdymo atidėjimą teismas taikė vadovaudamasis naujojo BK 75 str. Taigi kolegija laiko, kad teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal 1961 m. BK 3211 str. , šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą Tačiau kalbant apie naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymą iškyla dar viena problema, kurios sprendimas turi įtakos ne tik A. Šiburkio padarytos veikos baudžiamumui, bet ir padarytos veikos nusikalstamumui. Esmė yra ta, kad BK 229 str. dispozicija kiek kitaip negu 1961 m. BK 3211 str. įvardija šio nusikaltimo subjektą. Jei BK 3211 str. dispozicija kaip nusikaltimo subjektą įvardijo asmenį, paskirtą ar įgaliotą valdyti komercinę, ūkinę ar finansinę įmonę ar atsakingą už atskiras jų veiklos sritis, ar veikiantį pagal atskirą įgaliojimą arba užsiimantį profesine veikla, tai 2000 m. BK 229 str. dispozicijoje juo yra įvardytas valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. BK 230 str. (Sąvokų aiškinimas) pateikia šių nusikaltimo sudėties požymių autentišką išaiškinimą. Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. To paties straipsnio 3 dalis teigia, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus, ar teikia viešąsias paslaugas, išskyrus ūkines ar technines funkcijas atliekantį asmenį. Kadangi BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojo sampratą sieja su darbu valstybės ar savivaldybių institucijose, A. Šiburkis negali būti nusikaltimo subjektas pagal šį BK 229 str. numatytą nusikaltimo sudėties požymį, kadangi AB „Kauno grūdai“ yra akcinė bendrovė, t. y. ne valstybės ir ne savivaldybės įmonė. Tačiau BK 230 str. 3 d. prilygina valstybės tarnautojui asmenį, dirbantį ir nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, ar asmenį, kuris verčiasi profesine veikla, jei jis papildomai turi atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus ar teikia viešąsias paslaugas, išskyrus ūkines ar technines funkcijas atliekantį asmenį. Kasatorius dirbo AB „Kauno grūdai“ Jurbarko grūdų sandėlio vedėju. Tačiau kyla klausimas, ar akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ sandėlio vedėjas turi viešojo administravimo įgaliojimus, ar teikia viešąsias paslaugas. Viešojo administravimo samprata yra apibrėžta 1999 m. birželio 17 d. Viešojo administravimo įstatyme. Įstatymo 3 str. 1 d. (Pagrindinės šio įstatymo sąvokos) viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomąją veiklą, skirtą įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Taigi įstatymas viešąjį administravimą visų pirma sieja su valstybės ir vietos savivaldos institucijų veikla, tačiau neneigia, kad viešojo administravimo funkcijas gali turėti kitos institucijos. Minėto įstatymo 3 str. 4 d. viešojo administravimo subjektais pripažįsta institucijas, įstaigas, tarnybas, valstybės tarnautojus (pareigūnus), turinčius įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinančius vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas. Įstatymo 3 str. 8 d. , aprašydama viešojo administravimo sistemą, nurodo trijų rūšių subjektus: 1) valstybinio administravimo subjektus; 2) savivaldybių administravimo subjektus; 3) kitus administravimo subjektus. Kiti viešojo administravimo subjektai – tai viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Kalbant apie kitus viešojo administravimo subjektus, įstatymas pažymi, kad visiems šiems subjektams viešojo administravimo įgaliojimus suteikia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Taigi kalbant apie privačias įmones kaip viešojo administravimo subjektus svarbu išsiaiškinti, ar joms įstatymai ar kiti teisės aktai suteikia tokius įgaliojimus. Be to, aiškinantis viešojo administravimo sampratą reikšminga, kad Viešojo administravimo įstatymas greta viešojo administravimo išskiria vidinį administravimą, kuris apibūdinamas kaip administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių–finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius. Pagal minėto įstatymo 11 str. vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad institucijoje būtų laiku parengiami, priimami ir įgyvendinami administraciniai sprendimai. Vidaus administravimo turinį sudaro administravimo institucijos veiklos ir jai skirtų asignavimų administravimas, remiantis strateginiais ir einamųjų metų planais. Tinkamam įstatymo taikymui ne mažiau svarbus gramatinis loginis „viešojo administravimo“ termino aiškinimas. Terminas „administruoti“ reiškia valdyti, prižiūrėti, kontroliuoti, tvarkyti tam tikras gyvenimo sritis. Administravimas susijęs su privalomų nurodymų davimu tarnyboje pavaldiems ar nepavaldiems asmenims, tokių asmenų kontrole. Įdomu pažymėti, kad formuluodamas valstybės tarnautojo požymius BK 230 str. 1 d. įstatymų leidėjas nevartoja termino „viešojo administravimo įgaliojimai“, nors šie įgaliojimai daugiausia liečia valstybės tarnautojus. Jis vartoja terminus „administraciniai įgaliojimai“ ir „valdžios atstovo funkcijos“. Šiais terminais įstatymų leidėjas įvardija ir vidinio, ir viešojo administravimo sritis. Doktrininis įstatymo aiškinimas ir teismų praktika terminą „administraciniai įgaliojimai“ sieja su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, su vieno valstybės tarnautojo teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus. Terminu „valdžios atstovo funkcijos“ įvardyti viešojo administravimo įgaliojimai, kurių esmė yra galimybė duoti privalomus nurodymus tarnyboje nepavaldiems asmenims. Tuo tarpu apibrėždamas asmenį, „prilygintą valstybės tarnautojui“, įstatymų leidėjas vartoja kitą terminiją, kuri apsiriboja vienu terminu „viešojo administravimo įgaliojimai“. Kaip matyti iš Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, gramatinio loginio aiškinimo terminas „viešojo administravimo įgaliojimai“ gali būti susijęs tik su išoriniu administravimu. Ta prasme jis labiau atitinka valstybės tarnautojo požymį – „valdžios atstovo funkcijos“. Išorinio arba viešojo administravimo funkcijas atlieka ir kai kurios nevalstybinės įmonės. Valstybė suteikia teisę atskiroms nevalstybinėms ar privačioms įmonėms atlikti transporto priemonių techninę apžiūrą, tvarkyti nuodingas atliekas, išrašyti receptus (leidimus įsigyti vaistus ar kitas chemines priemones) ir pan. Tokios institucijos ar asmenys vykdo viešąjį administravimą, viešai administruoja. Tokiose įmonėse dirbantys asmenys turi viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įgaliojimus turi ir asmenys, užsiimantys profesine veikla (gydytojai, notarai). Iš byloje esančios sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos matyti, kad grūdų sandėlio vedėjas turi pavaldžių asmenų ir vidinio administravimo įgaliojimų: vykdo darbų priežiūrą, kontroliuoja krovinių svėrimus, jų apskaitos teisingumą, apskaitos pateikimą laiku buhalterijos darbuotojams, užtikrina vidaus darbo taisyklių laikymąsi, duoda nurodymus pavaldžiam personalui, tačiau instrukcijoje nėra nė vieno punkto, kuris liestų išorinį ar viešąjį administravimą, t. y. įgaliojimus valdyti, prižiūrėti, tvarkyti, kontroliuoti kai kurias viešojo gyvenimo sritis, įgyvendinti teisės aktus. Kasatoriaus vykdomos funkcijos neatitinka ir įstatyme minimo „viešosios paslaugos teikimo“ termino. Pagal minėto įstatymo 3 str. 20 p. viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialių įstaigų bei organizacijų veikla, teikianti gyventojams socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatyme nepaminėtos ūkinės paslaugos kaip viena viešųjų paslaugų rūšių. Be to, BK 230 str. 3 d. teigiama, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris teikė viešąsias paslaugas, išskyrus ūkines ar technines funkcijas atliekantį asmenį. Kasatorius, kaip AB „Kauno grūdai“ Jurbarko grūdų sandėlio vedėjas, vykdė ūkines funkcijas. Remdamasi 2000 m. BK 229 ir 230 str. ir 1961 m. BK 3211 str. dispozicijose aprašytų požymių analize, kolegija daro išvadą, kad 2000 m. BK 229 str. numatyta nusikaltimo sudėtis siaurina baudžiamosios atsakomybės už aplaidumą, jei jis padaromas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje, sąlygas, palyginus su atitinkamu 1961 m. BK 3211 str. Kolegija, remdamasi byloje nustatytomis kasatoriaus padarytos veikos faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į kasatoriaus pareigas, įtvirtintas grūdų sandėlio vedėjo instrukcijoje, bei lygindama šias aplinkybes su Baudžiamojo kodekso 229 ir 230 str. nuostatomis, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į kasatoriaus atliekamas darbo funkcijas yra pagrindas daryti išvadą, kad kasatorius nėra 2000 m. BK 229 str. numatyto nusikaltimo subjektas. Šioje byloje yra du teisiniai pagrindai kasatoriaus reikalavimams tenkinti ir teisiškai reikšmingiems sprendimams priimti: 1) suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties sąlygos, numatytos 1961 m. BK 49 str. ; 2) nėra nusikaltimo, numatyto 2000 m. BK 229 str. , sudėties dėl 2000 m. BK 3 str. 2 d. (naikinamas padarytos veikos nusikalstamumas) nuostatų taikymo. Teismo sprendimo priėmimas vadovaujantis pirmuoju pagrindu kasatoriaus nereabilituoja, o tik atleidžia nuo paskirtos bausmės atlikimo. Sprendimo priėmimas vadovaujantis 2000 m. BK 3 str. 2 d. ir BPK 3 str. 1 d. 1 p. reabilituoja kasatorių. Esant dviejų teisinių pagrindų konkurencijai, kolegija taiko kasatoriui palankesnį įstatymą. Ankstesni teismų sprendimai naikintini ir, remiantis 2000 m. BK 3 str. 2 d. ir 2000 m. BPK 3 str. 1 d. 1 p. , byla nutraukiama dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo sudėties požymių. Civilinio ieškinio klausimas paliekamas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p. ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 str. 2 p. , n u t a r i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį A-ceto Šiburkio byloje ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |