Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3329: Svečiai
#0: Vartotojai
#5716: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 3. Tar­ny­bos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mas (2000 m. BK 229 str. ).
Bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo lai­kas (2000 m. BK 3 str. ).
Pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­tis (1961 m. BK 49
str. )

Pa­nai­kin­tas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dis ir by­la nu­trauk­ta ne­pa­da­rius vei­kos, tu­rin­čios
nu­si­kal­ti­mo ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­gi­mo po­žy­mių, nes ka­sa­to­rius,
nors ir pa­grįs­tai bu­vo nu­teis­tas pa­gal 1961 m. BK 3211 str. ,
nė­ra nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to 2000 m. BK 229 str. , sub­jek­tas, ka­dan­gi
dirb­da­mas grū­dų san­dė­lio ve­dė­ju ne­bu­vo vals­ty­bės tar­nau­to­jas ar
jam pri­ly­gin­tas as­muo. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, ne­ap­tar­da­mas
2000 m. Bau­džia­mo­jo ko­dek­so tai­ky­mo ga­li­my­bės, ne­tin­ka­mai pri­tai­kė
bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą.
Be to, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
ne­tin­ka­mai pri­tai­kė 1961 m. BK 49 str. , nes as­me­nį pa­trau­kė bau­džia­mo­jon
at­sa­ko­my­bėn pra­ėjus dau­giau kaip tre­jiems me­tams nuo tos die­nos, kai
bu­vo pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas, už ku­rį pa­gal įsta­ty­mą ga­lė­jo bū­ti
ski­ria­mas lais­vės at­ėmi­mas ne dau­giau kaip dve­jiems me­tams.

                                                          
Baudžia­mo­ji by­la Nr. 2K–809/2003
                                                             
S–2. 1. 1. 2. 1; 2. 1. 1. 12; 2. 1. 2. 1. 19

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2003 m. lap­kri­čio 25 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš pir­mi­nin­ko B-o
S-o, O-os A-os B-ės ir pra­ne­šė­jo V-o P-o,
sek­re­to­riau­jant D. Š-ie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei J. Ur­be­lie­nei,
gy­nė­jui ad­vo­ka­tui A. Uš­čiaus­kui,
nu­teis­ta­jam A. Šibur­kiui,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo ka­sa­ci­nę
by­lą pa­gal nu­teis­to­jo A-­ce­to Ši­bur­kio ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003
m. rug­sė­jo 10 d. nuosp­ren­džio.
Jur­bar­ko ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m.
gruo­džio 22 d. nuosp­ren­džiu A. Ši­bur­kis bu­vo iš­tei­sin­tas dėl kal­ti­ni­mo
pa­gal BK 3211 str. , ne­sant nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. rug­sė­jo 10 d. nuosp­ren­džiu Jur­bar­ko
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. gruo­džio 22 d. nuosp­ren­dis pa­nai­kin­tas
ir pri­im­tas nau­jas nuosp­ren­dis, ku­riuo A. Ši­bur­kis nu­teis­tas pa­gal
BK 3211 str. (1996 m. red. ) lais­vės at­ėmi­mu še­šiems mė­ne­siams.
Pri­tai­kius 2000 m. BK 75 str. , baus­mės vyk­dy­mas ati­dė­tas vie­ne­riems me­tams,
įpa­rei­go­jant be ins­ti­tu­ci­jos, pri­žiū­rin­čios baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą,
su­ti­ki­mo ne­keis­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Pri­teis­ta iš A. Ši­bur­kio
189 865,88 Lt ci­vi­li­nis ieš­ki­nys
AB „Kau­no grū­dai“ nau­dai.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­klau­siu­si tei­sė­jo
pra­ne­ši­mą, nu­teis­to­jo ir jo gy­nė­jo, pra­šiu­sių ka­sa­ci­nį skun­dą ten­kin­ti,
pro­ku­ro­ro, pra­šiu­sio ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti, pa­aiš­ki­ni­mų,

n u s t
a t ė :

A-­ce­tas Ši­bur­kis nu­teis­tas už tai, kad,
bū­da­mas AB „Kau­no grū­dai“ Jur­bar­ko grū­dų san­dė­lio ve­dė­jas, pa­gal
1996 m. sau­sio 2 d. bei 2001 m. sau­sio 3 d. vi­siš­kos in­di­vi­du­a­lios ma­te­ria­li­nės
at­sa­ko­my­bės su­tar­tis ir 1996 m. ba­lan­džio 4 d. san­dė­lio ve­dė­jo pa­rei­gi­nę
in­struk­ci­ją at­sa­kin­gas už Jur­bar­ko grū­dų san­dė­lio veik­lą bei ma­te­ria­li­nes
ver­ty­bes, dėl ne­rū­pes­tin­gu­mo ne­tin­ka­mai at­li­ko jam pa­ves­tą dar­bą,
ne­kon­tro­lia­vo pri­ima­mų ir at­lei­džia­mų kro­vi­nių svė­ri­mo, ne­už­tik­ri­no
ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių (grū­dų) pri­ėmi­mo ir sau­go­ji­mo, dėl to 2000 m.
sau­sio 1 d. – 2000 m. bir­že­lio 20 d. lai­ko­tar­piu Jur­bar­ko grū­dų san­dė­ly­je
su­si­da­rė 410 081 kg pir­mos kla­sės grū­dų trū­ku­mas, taip pa­da­ry­da­mas
AB „Kau­no grū­dai“ 197 659,04 Lt
tur­ti­nę ža­lą.
Ka­sa­ci­niu skun­du nu­teis­ta­sis A. Šibur­kis
prašo pa­nai­kin­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo 2003 m. rug­sė­jo 10 d. nuosp­ren­dį
ir by­lą nu­trauk­ti.
Ka­sa­to­rius tei­gia, kad teis­mas pa­žei­dė
2000 m. BK 3 str. 2 d. nuo­sta­tas, kad vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą pa­nai­ki­nan­tis,
baus­mę švel­ni­nan­tis ar­ba ki­to­kiu bū­du nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­riu­sio
as­mens tei­si­nę pa­dė­tį pa­leng­vi­nan­tis bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas tu­ri
grįž­ta­mą­ją ga­lią. Jis ma­no, kad 1961 m. BK 3211 str. yra pa­nai­kin­tas
įsi­ga­lio­jus 2000 m. Bau­džia­ma­jam ko­dek­sui. Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu,
2000 m. BK 229 str. ne­ati­tin­ka 1961 m. BK 3211 str. , nes yra
XXXIII sky­riu­je dėl nu­si­kal­ti­mų ir bau­džia­mų­jų nu­si­žen­gi­mų vals­ty­bės
tar­ny­bai ir vie­šie­siems in­te­re­sams. Be to, 2000 m. BK 229 str. nu­ma­ty­to
nu­si­kal­ti­mo sub­jek­tas pa­gal BK 230 str. yra vals­ty­bės tar­nau­to­jas
ar­ba jam pri­ly­gi­na­mas as­muo, tu­rin­tis ati­tin­ka­mus vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo
įga­lio­ji­mus ar tei­kian­tis vie­šą­sias pa­slau­gas, iš­sky­rus ūki­nes ar
tech­ni­nes funk­ci­jas at­lie­kan­tį as­me­nį. Ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad jis
bu­vo AB „Kau­no grū­dai“ Jur­bar­ko grū­dų san­dė­lio ve­dė­jas, be to, ma­te­ria­liai
at­sa­kin­gas, vyk­dė ūki­nes funk­ci­jas, tai­gi jis nė­ra 2000 m. BK 229 str.
sub­jek­tas.
Teis­mas kva­li­fi­ka­vo jo vei­ką pa­gal 1961
m. BK 3211 str. , va­do­vau­da­ma­sis nuo­sta­ta, kad jis yra švel­nes­nis
ne­gu 2000 m. BK 229 str. Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu, teis­mas ne­tei­sin­gai pri­tai­kė
įsta­ty­mą, nes 2000 m. BK 229 str. sank­ci­ja yra švel­nes­nė, ir yra dau­giau
al­ter­na­ty­vių baus­mių rū­šių.
Ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad teis­mas jį nu­tei­sė
už tai, kad 2000 m. sau­sio 1 d. –   2000
m. bir­že­lio 20 d. ne­tin­ka­mai at­li­ko jam pa­ves­tą dar­bą, dėl to su­si­da­rė
410 081 kg grū­dų trū­ku­mas. Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu, 2003 m. rug­sė­jo 10 d.
pri­imant nuosp­ren­dį, su­ėjo 1961 m. BK 49 str. nu­ma­ty­ti tre­ji pa­trau­ki­mo
bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties me­tai. Pa­gal 2000 m. BK 95 str. se­na­ties
ter­mi­nas – ket­ve­ri me­tai. To­dėl teis­mas ne­tin­ka­mai pri­tai­kė ma­te­ria­li­nę
tei­sės nor­mą – bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą. Kva­li­fi­kuo­da­mas ka­sa­to­riaus
vei­ką pa­gal 1961 m. BK 3211 str. , teis­mas, jo ma­ny­mu, ne­nu­sta­tė
sub­jek­ty­vio­sios nu­si­kal­ti­mo pu­sės. Bu­vo nu­sta­ty­tas tik grū­dų trū­ku­mas,
ta­čiau, ko­kie jo veiks­mai tai su­kė­lė, ne­nu­sta­tė. Be to, ne­nu­sta­ty­tas
prie­žas­ti­nis ry­šis tarp ka­sa­to­riaus veiks­mų ir pa­sek­mių – grū­dų trū­ku­mo.
Iš by­lo­je esan­čių grū­dų važ­ta­raš­čių ma­ty­ti, kad grū­dų pa­kro­vi­mo
kie­kiai ben­dro­vė­je, ku­ri par­duo­da grū­dus, su­tam­pa su grū­dų pri­ėmi­mo
kie­kiais Jur­bar­ko san­dė­ly­je. To­dėl grū­dai bu­vo pri­ima­mi ir sve­ria­mi
tei­sin­gai. Ka­sa­to­rius ma­no, kad jo pri­pa­ži­ni­mas kal­tu re­mia­si 2001
m. ko­vo 6 d. jo pa­aiš­ki­ni­mu, ku­ria­me jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą,
t. y. pa­žei­dė san­dė­lio ve­dė­jo pa­rei­gi­nę in­struk­ci­ją, ne­kon­tro­lia­vo
sau pa­val­džių dar­buo­to­jų dar­bo ir t. t. Ta­čiau šis pa­aiš­ki­ni­mas bu­vo
iš ka­sa­to­riaus pa­im­tas dar ne­iš­kė­lus bau­džia­mo­sios by­los, ku­ri bu­vo
iš­kel­ta 2001 m. ko­vo 21 d. Ka­sa­to­rius ma­no, kad teis­mas šiuo jo pa­aiš­ki­ni­mu
ne­ga­lė­jo rem­tis kaip įro­dy­mu. Taip pa­da­ry­tas es­mi­nis BPK 74 str. pa­žei­di­mas,
su­kliu­dęs ne­ša­liš­kai iš­nag­ri­nė­ti by­lą ir pri­im­ti tei­sin­gą nuosp­ren­dį
ar nu­tar­tį.
Nu­teis­to­jo A-­ce­to Šibur­kio ka­sa­ci­nis
skun­das ten­kin­ti­nas.

Dėl 1961 m. BK 3211 str. nu­ma­ty­tos
nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties bu­vi­mo
A. Ši­bur­kio vei­ko­je

Ka­sa­to­rius gin­či­ja nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties
bu­vi­mą jo vei­ko­je teig­da­mas, kad bu­vo nu­sta­ty­tas tik grū­dų trū­ku­mas,
ta­čiau ne­nu­sta­ty­ta, ko­kie jo veiks­mai tai su­kė­lė ir ar yra prie­žas­ti­nis
ry­šis tarp ka­sa­to­riaus veiks­mų ir pa­sek­mių – grū­dų trū­ku­mo. Ko­le­gi­ja
lai­ko, kad ka­sa­to­rius pa­grįs­tai pri­pa­žin­tas kal­tu dėl nu­si­kal­ti­mo,
nu­ma­ty­to 1961 m. BK 3211 str. , pa­da­ry­mo. Grū­dų trū­ku­mas san­dė­ly­je
nu­sta­ty­tas ob­jek­ty­viai 2000 m. bir­že­lio 20 d. grū­dų pa­tik­ri­ni­mo ak­tu,
at­li­kus san­dė­lio in­ven­to­ri­za­ci­ją. Ka­sa­to­rius jo ir ne­gin­či­ja.
Ka­dan­gi jis dir­bo AB „Kau­no grū­dai“ Jur­bar­ko grū­dų san­dė­lio ve­dė­ju,
su juo bu­vo su­da­ry­ta vi­siš­kos in­di­vi­du­a­lios ma­te­ria­li­nės at­sa­ko­my­bės
su­tar­tis, be to, pa­gal san­dė­lio ve­dė­jo pa­rei­gi­nę in­struk­ci­ją jis
bu­vo at­sa­kin­gas už Jur­bar­ko grū­dų san­dė­lio veik­lą bei ma­te­ria­li­nes
ver­ty­bes, jų iš­sau­go­ji­mą. To­dėl bu­vo tei­si­nis pa­grin­das kel­ti ir
tir­ti klau­si­mą dėl ka­sa­to­riaus vaid­mens dėl grū­dų trū­ku­mo su­si­da­ry­mo
fak­to. Iš prin­ci­po grū­dų trū­ku­mas ga­lė­jo su­si­da­ry­ti dėl ke­lių prie­žas­čių.
Jis ga­lė­jo su­si­da­ry­ti dėl ka­sa­to­riaus ty­či­nės vei­kos – tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo
ar­ba dėl ne­at­sar­gios vei­kos – ne­rū­pes­tin­gu­mo, at­lie­kant jam pa­ves­tą
dar­bą. Pa­ga­liau grū­dų trū­ku­mas ga­lė­jo at­si­ras­ti ir dėl tre­čių­jų as­me­nų
kal­tės. Ta­čiau ko­le­gi­ja lai­ko, kad by­los me­džia­ga lei­džia da­ry­ti iš­va­dą,
jog 410 081 kg pir­mos kla­sės grū­dų trū­ku­mas su­si­da­rė bū­tent dėl ka­sa­to­riaus,
o ne dėl tre­čių­jų as­me­nų vei­kos, t. y. dėl ap­lai­daus jam pa­ves­to dar­bo
at­li­ki­mo. Be to, teis­mas pa­da­rė pa­grįs­tą iš­va­dą, kad grū­dų trū­ku­mas
at­si­ra­do dėl kal­tos ka­sa­to­riaus vei­kos, ku­ri pa­si­reiš­kė ne­at­sar­gios
kal­tės for­ma. By­lo­je nė­ra jo­kių duo­me­nų, kad grū­dų trū­ku­mas ga­lė­jo
at­si­ras­ti dėl tre­čių­jų as­me­nų nu­si­kals­ta­mų vei­kų. Ka­sa­to­rius ne­si­krei­pė
į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas dėl ga­li­mų grū­dų va­gys­čių iš san­dė­lio.
Ki­ta ver­tus, by­lo­je nė­ra duo­me­nų, kad ka­sa­to­rius bū­tų grobs­tęs jam
pa­ti­kė­tą tur­tą. Ta­čiau by­lo­je nu­sta­ty­ta, kad jis ne vi­sa­da kon­tro­lia­vo
grū­dų pri­ėmi­mą ir iš­da­vi­mą.

Dėl pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn
se­na­ties

Apy­gar­dos teis­mas nu­tei­sė ka­sa­to­rių už
tai, kad jis ne­tin­ka­mai at­li­ko jam pa­ves­tą dar­bą, dėl to 2000 m. sau­sio
1 d. – 2000 m. bir­že­lio 20 d. lai­ko­tar­piu su­si­da­rė 410 081 kg grū­dų
trū­ku­mas. Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu, 2003 m. rug­sė­jo 10 d. pri­imant nuosp­ren­dį,
su­ėjo 1961 m. BK 49 str. nu­ma­ty­ti tre­ji pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn
se­na­ties me­tai, to­dėl teis­mas ne­tin­ka­mai pri­tai­kė ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­mą – bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. rug­sė­jo 10 d. pri­ėmė ap­kal­ti­na­mą­jį
nuosp­ren­dį, ku­riuo pa­nai­ki­no Jur­bar­ko ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001
m. gruo­džio 22 d. iš­tei­si­na­mą­jį nuosp­ren­dį, ir pri­ėmė nau­ją ap­kal­ti­na­mą­jį
nuosp­ren­dį, ku­riuo A. Ši­bur­kis pri­pa­žin­tas kal­tu pa­gal BK 3211
str. ir nu­teis­tas lais­vės at­ėmi­mu še­šiems mė­ne­siams. Pa­nai­ki­nus teis­mo
nuosp­ren­dį, pa­nai­ki­na­mas as­mens pa­trau­ki­mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn,
as­muo lai­ko­mas ne­pa­trauk­tu bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, o pa­trau­ki­mo
bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nų ei­ga to­kiu at­ve­ju at­si­nau­ji­na.
Jie skai­čiuo­ja­mi iki nau­jo nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo mo­men­to, t. y. iki
2003 m. rug­sė­jo 10 d. BK 3211 str. sank­ci­ja už ap­lai­du­mą ko­mer­ci­nė­je,
ūki­nė­je ar fi­nan­si­nė­je veik­lo­je nu­ma­tė lais­vė at­ėmi­mą iki dve­jų
me­tų. Pa­gal 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p. as­muo ne­ga­li bū­ti pa­trauk­tas
bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, jei nuo tos die­nos, kai pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas,
už ku­rį pa­gal įsta­ty­mą ga­li bū­ti ski­ria­ma lais­vės at­ėmi­mo baus­mė ne
dau­giau kaip dve­jiems me­tams, su­ėjo tre­ji me­tai. Nei apy­lin­kės, nei apy­gar­dos
teis­mas nuosp­ren­džiuo­se ne­nu­sta­tė vei­kos pa­da­ry­mo lai­ko, o nu­sta­tė
tik lai­ką, ka­da bu­vo nu­sta­ty­tos bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­tos
pa­sek­mės. Tuo lai­ku va­do­vau­jan­tis ir skai­čiuo­ja­mas pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon
at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas. Nuo 2000 m. bir­že­lio 20 d. iki 2003 m.
rug­sė­jo 10 d. pra­ėjo tre­ji me­tai ir be­veik trys mė­ne­siai, t. y. pa­gal
1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p. su­ėjo tre­jų me­tų pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon
at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas. To­dėl Kau­no apy­gar­dos teis­mas, kva­li­fi­ka­vęs
vei­ką pa­gal 1961 m. BK 3211 str. ir ne­per­kva­li­fi­ka­vęs jos į
2000 m. BK ana­lo­giš­ką straips­nį, pa­sky­ręs baus­mę, tu­rė­jo at­leis­ti ka­sa­to­rių
nuo pa­skir­tos baus­mės rem­da­ma­sis 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p. ir BPK 339
str. 2 d. nuo­sta­to­mis.

Dėl 2000 m. BK 3 str. 2 d. nuo­sta­tų tai­ky­mo
ir pa­da­ry­tos vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mo

Kau­no apy­gar­dos teis­mas nag­ri­nė­jo pro­ku­ro­ro
ape­lia­ci­nį skun­dą 2003 m. rug­sė­jo 10 d. , t. y. jau ga­lio­jant 2000 m. Bau­džia­ma­jam
ko­dek­sui. Pri­ėmęs ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį, teis­mas vei­ką kva­li­fi­ka­vo
pa­gal 1961 m. BK 3211 str. (1996 m. sau­sio 18 d. įsta­ty­mo re­dak­ci­ja).
Teis­mas vei­ką kva­li­fi­ka­vo pa­gal nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sį
įsta­ty­mą. To­kia kva­li­fi­ka­ci­ja iš prin­ci­po ati­tin­ka ir 1961 m. BK 7
str. 1 d. , ir 2000 m. BK 3 str. 1 d. nuo­sta­tas, kad vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą
ir as­mens bau­džia­mu­mą nu­sta­to tos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­jęs
bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas. Ta­čiau ir 1961 m. BK 7 str. 2 d. , ir 2000 m. BK 3
str. 2 d. nu­sta­to, kad vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą pa­nai­ki­nan­tis, baus­mę
švel­ni­nan­tis ar­ba ki­to­kiu bū­du nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­riu­sio as­mens
tei­si­nę pa­dė­tį pa­leng­vi­nan­tis bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas tu­ri grįž­ta­mą­ją
ga­lią, t. y. tai­ko­mas iki to­kio įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo nu­si­kals­ta­mą
vei­ką pa­da­riu­siems as­me­nims, taip pat at­lie­kan­tiems baus­mę bei tu­rin­tiems
teis­tu­mą as­me­nims. Iš ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­sios da­lies
ne­ma­ty­ti, kad apy­gar­dos teis­mas pri­im­da­mas nuosp­ren­dį svars­ty­tų
klau­si­mą dėl to, ar teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu ga­lio­ju­sios nor­mos
yra švel­nes­nės ar griež­tes­nės ne­gu nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­jęs
įsta­ty­mas, nors 2000 m. BK 3 str. teis­mą įpa­rei­go­ja šį klau­si­mą svars­ty­ti.
1961 m. BK 3211 str. (Ap­lai­du­mas
ko­mer­ci­nė­je, ūki­nė­je, fi­nan­si­nė­je ar pro­fe­si­nė­je veik­lo­je), pa­gal
ku­rį nu­teis­tas ka­sa­to­rius, už as­mens, pa­skir­to ar įga­lio­to val­dy­ti
ko­mer­ci­nę, ūki­nę ar fi­nan­si­nę įmo­nę ar at­sa­kin­go už at­ski­ras jų
veik­los sri­tis, ar vei­kian­čio pa­gal at­ski­rą įga­lio­ji­mą ar­ba už­si­i­man­čio
pro­fe­si­ne veik­la, ne­tin­ka­mą pa­ves­to dar­bo at­li­ki­mą dėl ne­rū­pes­tin­gu­mo,
pa­da­rius ko­mer­ci­nei, ūki­nei ar fi­nan­si­nei įmo­nei, vals­ty­bei ar as­me­niui
di­de­lę ža­lą, nu­ma­tė lais­vės at­ėmi­mą iki dve­jų me­tų ar­ba pa­tai­sos
dar­bus iki dve­jų me­tų ar­ba tik bau­dą ir at­ėmi­mą tei­sės ei­ti tam tik­ras
pa­rei­gas, dirb­ti tam tik­rą dar­bą ar už­si­im­ti tam tik­ra veik­la nuo tre­jų
iki pen­ke­rių me­tų ar be to­kios tei­sės at­ėmi­mo. 2000 m. Bau­džia­mo­jo ko­dek­so
XXXI sky­riu­je „Nu­si­kals­ta­mos vei­kos eko­no­mi­kai ir ver­slo tvar­kai“
nė­ra straips­nio, ku­ris nu­ma­ty­tų at­sa­ko­my­bę už ap­lai­du­mą ko­mer­ci­nė­je,
ūki­nė­je, fi­nan­si­nė­je ar pro­fe­si­nė­je veik­lo­je. Ta­čiau 2000 m. BK
yra 229 str. (Tar­ny­bos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mas), ku­ris nu­ma­to bau­džia­mą­ją
at­sa­ko­my­bę už tar­ny­bos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mą ar ne­tin­ka­mą at­li­ki­mą
vals­ty­bės tar­nau­to­jui ar jam pri­ly­gin­tam as­me­niui. Su­ly­gi­nus šiuo­se
straips­niuo­se ap­ra­šy­tus vei­kos ir pa­sek­mių po­žy­mius, ga­li­ma pa­da­ry­ti
iš­va­dą, kad 2000 m. BK 229 str. dis­po­zi­ci­ja pa­gal vei­kos po­žy­mių ap­ra­šy­mą
iš prin­ci­po ati­tin­ka 1961 m. BK 3211 str. dis­po­zi­ci­ją.
BK 229 str. nu­ma­to, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jas
ar jam pri­ly­gin­tas as­muo, dėl ne­at­sar­gu­mo ne­at­li­kęs sa­vo pa­rei­gų
ar jas ne­tin­ka­mai at­li­kęs, jei­gu dėl to vals­ty­bė, ju­ri­di­nis ar fi­zi­nis
as­muo pa­ty­rė di­de­lės ža­los, bau­džia­mas tei­sės dirb­ti tam tik­rą dar­bą
ar­ba už­si­im­ti tam tik­ra veik­la at­ėmi­mu ar­ba bau­da, ar­ba areš­tu, ar­ba
lais­vės at­ėmi­mu iki dve­jų me­tų. 2000 m. BK 229 str. sank­ci­ja nu­ma­to to­kį
pa­tį lais­vės at­ėmi­mo baus­mės dy­dį, be to, al­ter­na­ty­vias baus­mes kaip
ir 1961 m. BK 3211 str. sank­ci­ja. Ta­čiau BK 229 str. ne­nu­ma­to
pa­pil­do­mų baus­mių, ir jau vien dėl to da­ry­ti­na iš­va­da, kad nau­ja­sis
įsta­ty­mas švel­ni­na as­mens bau­džia­mu­mą už tar­ny­bos pa­rei­gų ne­at­li­ki­mą
ar ne­tin­ka­mą at­li­ki­mą. Tai­gi Kau­no apy­gar­dos teis­mas tu­rė­jo ap­tar­ti
nau­jo­jo Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nuo­sta­tų tai­ky­mo ga­li­my­bę. Juola­b
kad baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą teis­mas tai­kė va­do­vau­da­ma­sis nau­jo­jo
BK 75 str. Tai­gi ko­le­gi­ja lai­ko, kad teis­mas, pri­pa­žin­da­mas ka­sa­to­rių
kal­tu pa­gal 1961 m. BK 3211 str. , šio­je da­ly­je ne­tin­ka­mai
pri­tai­kė bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą
Ta­čiau kal­bant apie nau­jo­jo Bau­džia­mo­jo
ko­dek­so nuo­sta­tų tai­ky­mą iš­ky­la dar vie­na pro­ble­ma, ku­rios spren­di­mas
tu­ri įta­kos ne tik A. Ši­bur­kio pa­da­ry­tos vei­kos bau­džia­mu­mui, bet ir
pa­da­ry­tos vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mui. Es­mė yra ta, kad BK 229 str. dis­po­zi­ci­ja
kiek ki­taip ne­gu 1961 m. BK 3211 str. įvar­di­ja šio nu­si­kal­ti­mo
sub­jek­tą. Jei BK 3211 str. dis­po­zi­ci­ja kaip nu­si­kal­ti­mo
sub­jek­tą įvar­di­jo as­me­nį, pa­skir­tą ar įga­lio­tą val­dy­ti ko­mer­ci­nę,
ūki­nę ar fi­nan­si­nę įmo­nę ar at­sa­kin­gą už at­ski­ras jų veik­los sri­tis,
ar vei­kian­tį pa­gal at­ski­rą įga­lio­ji­mą ar­ba už­si­i­man­tį pro­fe­si­ne
veik­la, tai 2000 m. BK 229 str. dis­po­zi­ci­jo­je juo yra įvar­dy­tas vals­ty­bės
tar­nau­to­jas ar vals­ty­bės tar­nau­to­jui pri­ly­gin­tas as­muo. BK 230 str.
(Są­vo­kų aiš­ki­ni­mas) pa­tei­kia šių nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties po­žy­mių au­ten­tiš­ką
iš­aiš­ki­ni­mą. Pa­gal BK 230 str. 1 d. vals­ty­bės tar­nau­to­jai yra as­me­nys,
dir­ban­tys vals­ty­bės tar­ny­bo­je, – vals­ty­bės po­li­ti­kai, vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo
vals­ty­bės tar­nau­to­jai pa­gal Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą bei ki­ti
as­me­nys, ku­rie dirb­da­mi vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­se
ar įstai­go­se, teis­mi­nė­se, tei­sė­sau­gos, vals­ty­bės kon­tro­lės bei prie­žiū­ros
ir joms pri­ly­gin­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se at­lie­ka val­džios at­sto­vo funk­ci­jas
ar­ba tu­ri ad­mi­nist­ra­ci­nius įga­lio­ji­mus, taip pat ofi­cia­lūs kan­di­da­tai
į to­kias pa­rei­gas. To pa­ties straips­nio 3 da­lis tei­gia, kad vals­ty­bės
tar­nau­to­jui pri­ly­gi­na­mas as­muo yra as­muo, ku­ris dir­ba bet ko­kio­je
vals­ty­bi­nė­je, ne­vals­ty­bi­nė­je ar pri­va­čio­je įstai­go­je, įmo­nė­je
ar or­ga­ni­za­ci­jo­je ar ver­čia­si pro­fe­si­ne veik­la ir tu­ri ati­tin­ka­mus
vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mus, ar tei­kia vie­šą­sias pa­slau­gas,
iš­sky­rus ūki­nes ar tech­ni­nes funk­ci­jas at­lie­kan­tį as­me­nį.
Ka­dan­gi BK 230 str. 1 d. vals­ty­bės tar­nau­to­jo
sam­pra­tą sie­ja su dar­bu vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­se,
A. Ši­bur­kis ne­ga­li bū­ti nu­si­kal­ti­mo sub­jek­tas pa­gal šį BK 229 str.
nu­ma­ty­tą nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties po­žy­mį, ka­dan­gi AB „Kau­no grū­dai“
yra ak­ci­nė ben­dro­vė, t. y. ne vals­ty­bės ir ne sa­vi­val­dy­bės įmo­nė.
Ta­čiau BK 230 str. 3 d. pri­ly­gi­na vals­ty­bės
tar­nau­to­jui as­me­nį, dir­ban­tį ir ne­vals­ty­bi­nė­je ar pri­va­čio­je
įstai­go­je, įmo­nė­je ar or­ga­ni­za­ci­jo­je, ar as­me­nį, ku­ris ver­čia­si
pro­fe­si­ne veik­la, jei jis pa­pil­do­mai tu­ri ati­tin­ka­mus vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo
įga­lio­ji­mus ar tei­kia vie­šą­sias pa­slau­gas, iš­sky­rus ūki­nes ar tech­ni­nes
funk­ci­jas at­lie­kan­tį as­me­nį. Ka­sa­to­rius dir­bo AB „Kau­no grū­dai“
Jur­bar­ko grū­dų san­dė­lio ve­dė­ju. Ta­čiau ky­la klau­si­mas, ar ak­ci­nės
ben­dro­vės „Kau­no grū­dai“ san­dė­lio ve­dė­jas tu­ri vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo
įga­lio­ji­mus, ar tei­kia vie­šą­sias pa­slau­gas.
Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sam­pra­ta yra
api­brėž­ta 1999 m. bir­že­lio 17 d. Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­me.
Įsta­ty­mo 3 str. 1 d. (Pa­grin­di­nės šio įsta­ty­mo są­vo­kos) vie­šą­jį
ad­mi­nist­ra­vi­mą api­brė­žia kaip įsta­ty­mais ir ki­tais tei­sės ak­tais
reg­la­men­tuo­ja­mą vals­ty­bės ir vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų, ki­tų
įsta­ty­mais įga­lio­tų sub­jek­tų vyk­do­mą­ją veik­lą, skir­tą įsta­ty­mams,
ki­tiems tei­sės ak­tams, vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mams
įgy­ven­din­ti, nu­ma­ty­toms vie­šo­sioms pa­slau­goms ad­mi­nist­ruo­ti. Tai­gi
įsta­ty­mas vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą vi­sų pir­ma sie­ja su vals­ty­bės ir
vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų veik­la, ta­čiau ne­nei­gia, kad vie­šo­jo
ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas ga­li tu­rė­ti ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Mi­nė­to
įsta­ty­mo 3 str. 4 d. viešojo ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tais pri­pa­žįs­ta
ins­ti­tu­ci­jas, įstai­gas, tar­ny­bas, vals­ty­bės tar­nau­to­jus (pa­rei­gū­nus),
tu­rin­čius įsta­ty­mų su­teik­tas viešojo ad­mi­nist­ra­vi­mo tei­ses ir prak­tiš­kai
įgy­ven­di­nan­čius vyk­do­mą­ją val­džią ar at­ski­ras vyk­do­mo­sios val­džios
funk­ci­jas. Įsta­ty­mo 3 str. 8 d. , ap­ra­šy­da­ma vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo
sis­te­mą, nu­ro­do tri­jų rū­šių sub­jek­tus: 1) vals­ty­bi­nio ad­mi­nist­ra­vi­mo
sub­jek­tus; 2) sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tus; 3) ki­tus ad­mi­nist­ra­vi­mo
sub­jek­tus. Ki­ti viešojo ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tai – tai vie­šo­sios
įstai­gos bei ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rioms įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta
tvar­ka su­teik­ti viešojo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mai. Kal­bant apie ki­tus
vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tus, įsta­ty­mas pa­žy­mi, kad vi­siems
šiems sub­jek­tams viešojo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mus su­tei­kia įsta­ty­mai
ar jų pa­grin­du pri­im­ti ki­ti tei­sės ak­tai. Tai­gi kal­bant apie pri­va­čias
įmo­nes kaip vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tus svar­bu iš­si­aiš­kin­ti,
ar joms įsta­ty­mai ar ki­ti tei­sės ak­tai su­tei­kia to­kius įga­lio­ji­mus.
Be to, aiš­ki­nan­tis vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo
sam­pra­tą reikš­min­ga, kad Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mas gre­ta
vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­ski­ria vi­di­nį ad­mi­nist­ra­vi­mą, ku­ris
api­bū­di­na­mas kaip ad­mi­nist­ra­vi­mo veik­la, ku­ria už­tik­ri­na­mas vals­ty­bės
ar vie­tos sa­vi­val­dos kon­kre­čios ins­ti­tu­ci­jos, įstai­gos, tar­ny­bos
ar or­ga­ni­za­ci­jos sa­va­ran­kiš­kas funk­cio­na­vi­mas (struk­tū­ros tvar­ky­mas,
per­so­na­lo val­dy­mas, tu­ri­mų ma­te­ria­li­nių–­fi­nan­si­nių iš­tek­lių
val­dy­mas ir nau­do­ji­mas, rašt­ve­dy­bos tvar­ky­mas), kad jos ga­lė­tų tin­ka­mai
vyk­dy­ti joms pri­skir­tus viešojo ad­mi­nist­ra­vi­mo ar ki­tos vals­ty­bi­nės
veik­los už­da­vi­nius. Pa­gal mi­nė­to įsta­ty­mo 11 str. vi­daus ad­mi­nist­ra­vi­mo
tiks­las – už­tik­rin­ti, kad ins­ti­tu­ci­jo­je bū­tų lai­ku pa­ren­gia­mi,
pri­ima­mi ir įgy­ven­di­na­mi ad­mi­nist­ra­ci­niai spren­di­mai. Vi­daus ad­mi­nist­ra­vi­mo
tu­ri­nį su­da­ro ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­ci­jos veik­los ir jai skir­tų
asig­na­vi­mų ad­mi­nist­ra­vi­mas, re­mian­tis stra­te­gi­niais ir ei­na­mų­jų
me­tų pla­nais.
Tin­ka­mam įsta­ty­mo tai­ky­mui ne ma­žiau
svar­bus gra­ma­ti­nis lo­gi­nis „vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo“ ter­mi­no aiš­ki­ni­mas.
Ter­mi­nas „ad­mi­nist­ruo­ti“ reiš­kia val­dy­ti, pri­žiū­rė­ti, kon­tro­liuo­ti,
tvar­ky­ti tam tik­ras gy­ve­ni­mo sri­tis. Ad­mi­nist­ra­vi­mas su­si­jęs su
pri­va­lo­mų nu­ro­dy­mų da­vi­mu tar­ny­bo­je pa­val­diems ar ne­pa­val­diems
as­me­nims, to­kių as­me­nų kon­tro­le. Įdo­mu pa­žy­mė­ti, kad for­mu­luo­da­mas
vals­ty­bės tar­nau­to­jo po­žy­mius BK 230 str. 1 d. įsta­ty­mų lei­dė­jas ne­var­to­ja
ter­mi­no „vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mai“, nors šie įga­lio­ji­mai
dau­giau­sia lie­čia vals­ty­bės tar­nau­to­jus. Jis var­to­ja ter­mi­nus „ad­mi­nist­ra­ci­niai
įga­lio­ji­mai“ ir „val­džios at­sto­vo funk­ci­jos“. Šiais ter­mi­nais įsta­ty­mų
lei­dė­jas įvar­di­ja ir vi­di­nio, ir vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sri­tis.
Dok­tri­ni­nis įsta­ty­mo aiš­ki­ni­mas ir teis­mų prak­ti­ka ter­mi­ną „ad­mi­nist­ra­ci­niai
įga­lio­ji­mai“ sie­ja su įstai­gos vi­di­nio ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mais,
su vie­no vals­ty­bės tar­nau­to­jo tei­se kon­tro­liuo­ti pa­val­džius tar­ny­bo­je
as­me­nis, duo­ti jiems pri­va­lo­mus vyk­dy­ti nu­ro­dy­mus. Ter­mi­nu „val­džios
at­sto­vo funk­ci­jos“ įvar­dy­ti vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mai,
ku­rių es­mė yra galimybė duo­ti pri­va­lo­mus nu­ro­dy­mus tar­ny­bo­je ne­pa­val­diems
as­me­nims. Tuo tar­pu api­brėž­da­mas as­me­nį, „pri­ly­gin­tą vals­ty­bės tar­nau­to­jui“,
įsta­ty­mų lei­dė­jas var­to­ja ki­tą terminiją, ku­ri ap­si­ri­bo­ja vie­nu
ter­mi­nu „vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mai“. Kaip ma­ty­ti iš Vie­šo­jo
ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tų, gra­ma­ti­nio lo­gi­nio aiš­ki­ni­mo
ter­mi­nas „vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mai“ ga­li bū­ti su­si­jęs
tik su iš­ori­niu ad­mi­nist­ra­vi­mu. Ta pras­me jis la­biau ati­tin­ka vals­ty­bės
tar­nau­to­jo po­žy­mį – „val­džios at­sto­vo funk­ci­jos“.
Iš­ori­nio ar­ba vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo
funk­ci­jas at­lie­ka ir kai ku­rios ne­vals­ty­bi­nės įmo­nės. Vals­ty­bė su­tei­kia
tei­sę at­ski­roms ne­vals­ty­bi­nėms ar pri­va­čioms įmo­nėms at­lik­ti trans­por­to
prie­mo­nių tech­ni­nę ap­žiū­rą, tvar­ky­ti nuo­din­gas at­lie­kas, iš­ra­šy­ti
re­cep­tus (lei­di­mus įsi­gy­ti vais­tus ar ki­tas che­mi­nes prie­mo­nes) ir
pan. To­kios ins­ti­tu­ci­jos ar as­me­nys vyk­do vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą,
vie­šai ad­mi­nist­ruo­ja. To­kio­se įmo­nė­se dir­ban­tys as­me­nys tu­ri vie­šo­jo
ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mus. Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mus
tu­ri ir as­me­nys, už­si­i­man­tys pro­fe­si­ne veik­la (gy­dy­to­jai, no­ta­rai).
Iš by­lo­je esan­čios san­dė­lio ve­dė­jo pa­rei­gi­nės
in­struk­ci­jos ma­ty­ti, kad grū­dų san­dė­lio ve­dė­jas tu­ri pa­val­džių as­me­nų
ir vi­di­nio ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mų: vyk­do dar­bų prie­žiū­rą, kon­tro­liuo­ja
kro­vi­nių svė­ri­mus, jų ap­skai­tos tei­sin­gu­mą, ap­skai­tos pa­tei­ki­mą
lai­ku bu­hal­te­ri­jos dar­buo­to­jams, už­tik­ri­na vi­daus dar­bo tai­syk­lių
lai­ky­mą­si, duo­da nu­ro­dy­mus pa­val­džiam per­so­na­lui, ta­čiau in­struk­ci­jo­je
nė­ra nė vie­no punk­to, ku­ris lies­tų iš­ori­nį ar vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą,
t. y. įga­lio­ji­mus val­dy­ti, pri­žiū­rė­ti, tvar­ky­ti, kon­tro­liuo­ti kai
ku­rias vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­tis, įgy­ven­din­ti tei­sės ak­tus.
Ka­sa­to­riaus vyk­do­mos funk­ci­jos ne­ati­tin­ka
ir įsta­ty­me mi­ni­mo „vie­šo­sios pa­slau­gos tei­ki­mo“ ter­mi­no. Pa­gal
minėto įsta­ty­mo 3 str. 20 p. vie­šo­ji pa­slau­ga – vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių
įsteig­tų spe­cia­lių įstai­gų bei or­ga­ni­za­ci­jų veik­la, tei­kian­ti gy­ven­to­jams
so­cia­li­nes, švie­ti­mo, moks­lo, kul­tū­ros, spor­to ir ki­tas įsta­ty­mų nu­ma­ty­tas
pa­slau­gas. Įsta­ty­me ne­pa­mi­nė­tos ūki­nės pa­slau­gos kaip vie­na vie­šų­jų
pa­slau­gų rū­šių. Be to, BK 230 str. 3 d. tei­gia­ma, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jui
pri­ly­gi­na­mas as­muo, ku­ris tei­kė vie­šą­sias pa­slau­gas, iš­sky­rus ūki­nes
ar tech­ni­nes funk­ci­jas at­lie­kan­tį as­me­nį. Ka­sa­to­rius, kaip AB „Kau­no
grū­dai“ Jur­bar­ko grū­dų san­dė­lio ve­dė­jas, vyk­dė ūki­nes funk­ci­jas.
Rem­da­ma­si 2000 m. BK 229 ir 230 str. ir 1961
m. BK 3211 str. dis­po­zi­ci­jo­se ap­ra­šy­tų po­žy­mių ana­li­ze,
ko­le­gi­ja da­ro iš­va­dą, kad 2000 m. BK 229 str. nu­ma­ty­ta nu­si­kal­ti­mo
su­dė­tis siau­ri­na bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės už ap­lai­du­mą, jei jis
pa­da­ro­mas ko­mer­ci­nė­je, ūki­nė­je, fi­nan­si­nė­je ar pro­fe­si­nė­je
veik­lo­je, są­ly­gas, pa­ly­gi­nus su ati­tin­ka­mu 1961 m. BK 3211
str. Ko­le­gi­ja, rem­da­ma­si by­lo­je nu­sta­ty­to­mis ka­sa­to­riaus pa­da­ry­tos
vei­kos fak­ti­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis ir at­si­žvelg­da­ma į ka­sa­to­riaus pa­rei­gas,
įtvir­tin­tas grū­dų san­dė­lio ve­dė­jo in­struk­ci­jo­je, bei ly­gin­da­ma
šias ap­lin­ky­bes su Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 229 ir 230 str. nuo­sta­to­mis,
da­ro iš­va­dą, kad šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju at­si­žvel­giant į ka­sa­to­riaus
at­lie­ka­mas dar­bo funk­ci­jas yra pa­grin­das da­ry­ti iš­va­dą, kad ka­sa­to­rius
nė­ra 2000 m. BK 229 str. nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo sub­jek­tas.
Šio­je by­lo­je yra du tei­si­niai pa­grin­dai
ka­sa­to­riaus rei­ka­la­vi­mams ten­kin­ti ir tei­siš­kai reikš­min­giems
spren­di­mams pri­im­ti: 1) su­ėjo pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn
se­na­ties są­ly­gos, nu­ma­ty­tos 1961 m. BK 49 str. ; 2) nė­ra nu­si­kal­ti­mo,
nu­ma­ty­to 2000 m. BK 229 str. , su­dė­ties dėl 2000 m. BK 3 str. 2 d. (nai­ki­na­mas
pa­da­ry­tos vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mas) nuo­sta­tų tai­ky­mo. Teis­mo spren­di­mo
pri­ėmi­mas va­do­vau­jan­tis pir­muo­ju pa­grin­du ka­sa­to­riaus ne­re­a­bi­li­tuo­ja,
o tik at­lei­džia nuo pa­skir­tos baus­mės at­li­ki­mo. Spren­di­mo pri­ėmi­mas
va­do­vau­jan­tis 2000 m. BK 3 str. 2 d. ir BPK 3 str. 1 d. 1 p. re­a­bi­li­tuo­ja
ka­sa­to­rių. Esant dvie­jų tei­si­nių pa­grin­dų kon­ku­ren­ci­jai, ko­le­gi­ja
tai­ko ka­sa­to­riui pa­lan­kes­nį įsta­ty­mą. Anks­tes­ni teis­mų spren­di­mai
nai­kin­ti­ni ir, re­mian­tis 2000 m. BK 3 str. 2 d. ir 2000 m. BPK 3 str. 1 d.
1 p. , by­la nu­trau­kia­ma dėl to, kad ne­pa­da­ry­ta vei­ka, tu­rin­ti nu­si­kal­ti­mo
su­dė­ties po­žy­mių.
Ci­vi­li­nio ieš­ki­nio klau­si­mas pa­lie­ka­mas
spręs­ti ci­vi­li­nio pro­ce­so tvar­ka (BPK 115 str. 3 d. 2 p. ).
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos BPK 382 str. 2 p. ,

n u t a
r i a :

Pa­nai­kin­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. rug­sė­jo 10 d. nuosp­ren­dį A-­ce­to
Ši­bur­kio by­lo­je ir bau­džia­mą­ją by­lą nu­trauk­ti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.54444 sekundės -