Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#6669: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 6. Esminis baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimas
(BPK 
382 str. 1 d. )

Netinkamas nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas nuosprendyje yra
ne tik BPK 346 straipsnio reikalavimų nesilaikymas, bet pažeidžiama ir
nuteistojo teisė į gynybą, nes jis nežino, už kokius konkrečius veiksmus yra
nuteistas. Tokie pažeidimai vertintini kaip esminiai baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimai.

P-šėjas
J. R-a-                                                                    Kasacinė
byla Nr. 2K–78/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. kovo 2 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės L.
Ž-ės,
teisėjų I.
S-ės ir J. R-o,
sekretoriaujant D.
K-ei,
dalyvaujant
prokurorui G. P-ui,
gynėjui advokatui
I. B-ui,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistųjų R-o V-o ir
E-o M-aus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 1998 m. liepos 29
d. nuosprendžio, kuriuo R. V-a- pagal BK 271 str. 4 d. nuteistas laisvės
atėmimu septyneriems metams su turto konfiskavimu, E. M-us nuteistas laisvės
atėmimu: pagal BK 271 str. 4 d. šešeriems metams su turto konfiskavimu, pagal
BK 273 str. 3 d. ir nusikaltimų bei nuosprendžių sutaptį – septyneriems metams
su turto konfiskavimu. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. spalio 21 d. nutartis,
kuria nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. Šioje byloje taip pat nuteisti
A. V-us, K. Vinskauskas ir kiti, tačiau jų atžvilgiu teismų sprendimai
kasacine tvarka neapskųsti.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį nuteistųjų
kasacinius skundus atmesti, gynėją, prašiusį R. V-o ir E. M-aus skundus
patenkinti,

nustatė:

R.
V-a- nuteistas už tai, kad 1995 m. rugsėjo 16 d. , apie 16 val. ,
pakar-totinai, grupėje iš anksto susitaręs su A. V-umi, K. Vinskausku
ir S. M. Č-u, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, Alytuje, iš Vingio
g. 5-ojo namo kiemo aikštelės slapta pagrobė 18 000 Lt vertės D. M-i-ės
automobilį “Audi–100”.
E.
M-us pagal BK 271 str. 4 d. nuteistas už tai, kad 1996 m. vasario 16 d. , apie
1 val. , pakartotinai, grupėje iš anksto susitaręs su S. M. Č-u ir Ž. Č-u,
kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, Kaune, iš K-o 11–osios g. 80 namo
kiemo aikštelės slapta pagrobė 16 000 Lt vertės P. B-io automobilį
“Audi–90” ir jame buvusius 300 Lt vertės magnetolą bei kitus daiktus, taip
padarė nukentėjusiajam
16 442 Lt materialinę žalą.
Pagal
BK 273 str. 3 d. E. M-us nuteistas už tai, kad pakartotinai, grupėje iš
anksto susitaręs su S. M. Č-u ir Ž. Č-u, grasindami P. B-iui pavogto
auto-mobilio “Audi–90” netekimu, reikalavo iš nukentėjusiojo 1500 JAV dolerių
už automobilio sugrąžinimą ir per tarpininką M. M-lašaitį 1996 m. vasario 19
d. šią pinigų sumą išgavo, taip padarė nukentėjusiajam didelę 6000 Lt turinę
žalą.
Nuteistasis
R. V-a- kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panai-kinti ir bylą
nutraukti, nes nusikaltimo nepadarė, nuteistas nepagrįstai, teismų išvada apie
išankstinį susitarimą pavogti automobilį padaryta remiantis vien tik
nenuosekliais ir prieštaringais S. M. Č-o parodymais. Nei parengtinio tyrimo,
nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tiriama jau pirmajame paaiškinime
nurodyta aplinkybė, kad į Genių kaimą važiavo pas pažįstamą L. Z-ą
pirkti kiaulių. Prieštaringi ir Ž. Č-o bei S. M. Č-o parodymai apie išvykimo
iš Kauno į Alytų aplinkybes, be to, teismai neįvertino A. V-aus
parodymų, kad automobilį pagrobė jis ir S. M. Č-a-. Nuteistasis nurodo, kad iš
savo automobilio išlipęs nebuvo, todėl nematė, kad buvo daromas nusikaltimas, o
vėliau, supratęs, kad automobilis pavogtas, su A. V-umi ir S. M. Č-u susipyko
ir nusprendė važiuoti namo, liepdamas vogtą automobilį palikti. Šias aplinkybes
taip pat patvirtino ir nuteistasis K. Vinskauskas.
Nuteistasis
E. M-us kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti, nes nuteistas
nepagrįstai, inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, byloje nėra objektyvių ir
neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, teismai rėmėsi melagingais S. M.
Č-o ir Ž. Č-o parodymais. Jų parodymai vertintini kritiškai, nes yra
nenuoseklūs, keletą kartų buvo kitaip aiškinamos esminės įvykio aplinkybės.
Pirmuose parodymuose bro-liai Č-ai nurodė, kad į Kauną vyko visi trys kartu
iš R-los, tačiau tokiu atveju neįmanoma per 15–20 min. pavogti automobilį, nes
nuvykti į R-lą ir grįžti į Kauną reikia daug daugiau laiko. Vėliau Č-ai savo
parodymus pakeitė, skirtingai aiškino P. B-io automobilio vagystės ir turto
prievartavimo aplinkybes, duodami paro-dymus veikė savo interesais ir išvengė
atsakomybės. Bylos sufabrikavimo aplinkybę patvirtino nukentėjusysis P.
B-is, kuris parodė, jog tardymo protokolus pasirašė įkalbėtas tardytojos N.
S-orčiuk, kad asmens, kurį reikėjo atpažinti, nuotrauką tardytoja jam
parodžiusi iki atpažinimo. Taip pat ir liudytojo E. I-o parodymais negali
būti grindžiama jo kaltė, nes jis neparodė, kad būtent įvykio naktį jis, E.
M-us, buvo atvykęs į garažą laido automobiliui užvesti. Taip pat nuteistasis
nurodo, kad su broliais Č-ais nesutarė, nes jie sudaužė jo automobilį, kuriuo
buvo leidęs jiems naudotis, ir padarytos žalos neatlygino. Šiuo automobiliu
Č-ai naudojosi ir nusikaltimo padarymo metu. L-ytojai Z. S-lienė ir E.
I-a- parodė, kad šį automobilį Č-ams skolino ne vieną kartą, todėl
nepagrįstas jų teigimas, kad automobiliu jie nesinaudojo. Taip pat nuteistasis
nesutinka dėl šio automobilio konfiskavimo, nes automobilis nuosavybės teise
priklausė kitam asmeniui, o jis tik juo naudojosi. Taip pat jis nurodo, kad
teismo posėdžio metu negalėjo tinkamai gintis, dėstyti savo minčių, nes teisėja
nuolat jį nutraukdavo.
Nuteistojo
E. M-aus kasacinis skundas atmestinas. Jo kaltė dalyvavus P. B-io
automobilio vagystėje ir turto prievartavime įrodyta byloje esančiais
įrodymais.

S-us
ir Ž-a- Č-ai parodė, kad E. M-us dalyvavo P. B-io automobilio
vagystėje bei vėliau už jo grąžinimą išreikalaujant piniginę išpirką. Šių
asmenų parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Kai kurie
nenuoseklumai teisme buvo aiškinti. Antai S. Č-a- nevienodus parodymus apie
gautas iš nuken-tėjusiojo ir pasidalytas pinigų sumas paaiškino tuo, kad dėl
daugelio panašių nusikalstamų veiksmų šias sumas galėjo sumaišyti. Toks
paaiškinimas įtikinamas. Be to, brolių Č-ų parodymus patvirtina kiti
įrodymai. T- nuosprendyje ir apeliaci-nėje nutartyje duotas brolių Č-ų
parodymų vertinimas šiame epizode atitinka BPK 76 str. reikalavimus.
Apygardos
teismas taip pat teisingai įvertino nukentėjusiojo P. B-io, liudytojų E.
I-o, Z. S-lienės parodymus bei kitus E. M-aus kaltę patvir-tinančius
įrodymus. Šių įrodymų vertinimas argumentuotai aptartas nuosprendyje ir
apeliacinėje nutartyje.
Nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme, esminių baudžiamojo proceso įstatymų,
numatytų BPK ketvirtajame skyriuje, pažeidimų nepadaryta. E. M-aus
nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 271 str. 4 d. ir 273 str. 3
dalį.
Pagrįstai
apygardos teismas konfiskavo E. M-aus automobilį “Ford Siera”, kadangi iš jo
motinos Z. S-lienės parodymų ir kitų įrodymų matyti, jog automobilis iš A.
Kalecko buvo nupirktas, tačiau sutartis buvo įforminta įgaliojimu.
Apeliacinis
teismas, nagrinėdamas E. M-aus skundą, teisminių klaidų nepadarė. Taigi nėra
BPK 4181 ir 430 straipsniuose numatytų pagrindų nuospren-džiui ir apeliacinei
nutarčiai E. M-aus atžvilgiu panaikinti ar pakeisti.
Nuteistojo
R. V-o kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apygardos teismas,
priimdamas nuosprendį, esmingai pažeidė BPK normų reikalavimus.
BPK
346 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje
išdėstoma: nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, nurodant jos
padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, nusikaltimo motyvus ir pasekmes.
Šis įstatymo reikalavimas netinkamai įvykdytas priimant apkaltinamąjį
nuosprendį R. V-o atžvilgiu. Nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendyje
išdėstytos dviejose vietose – 6 t. 218–219 l. ir 247 l. Pagrindiniu,
išsamiausiu išdėstymu, reikėtų laikyti antrąjį, kuriame ir teigiama, kad
“Nusikaltimas padarytas prie sekančių aplin-kybių”.
Aprašant
R. V-o nusikalstamą veiką, netiksliai nurodytas nusikaltimo padarymo
būdas, t. y. konkretūs šio teisiamojo nusikalstami veiksmai. Važiavimas
automobiliu daryti nusikaltimą, po to tarimasis pavogti konkretų automobilį dar
nėra nusikaltimo darymas. Teigiama, kad R. V-a- kartu su vogtu
automobiliu važiavo Kauno kryptimi savo BMW automobilyje. Nuosprendyje
nenurodyta kas tai – ar dar nusikaltimo darymas ir kuo tai pasireiškė, ar
kitoks prisidėjimas prie nusikaltimo. Be to, teigiama, kad sustojus
automobiliui “Audi–100”, R. V-a- kartu su kitais važiavo pirkti benzino.
Taip pat neaišku, vagystė jau laikoma pasibaigusia ar ne.
Vėliau
nuosprendyje teigiama, kad “Kiekvieno teisiamojo atliktų veiksmų pasekoje buvo
pasiektas nusikalstamas rezultatas, kurį įgyvendinti jie turėjo tikslą.
Teisiamieji buvo pasiskirstę vaidmenimis, aptarę veikimo planą, pasiruošę
įrankius nusikaltimui vykdyti”. Tačiau tai tik bendros frazės. Nuosprendyje
nenurodyta, ką konkrečiai pagal planą turėjo daryti R. V-a-, kokius
konkrečius vagystės veiks-mus jis atliko, kaip tai buvo susiję su kitų grupės
dalyvių nusikalstama veikla.
Toks
netinkamas nusikalstamos veiklos aplinkybių aprašymas nuosprendyje ne tik yra
BPK 346 str. reikalavimų pažeidimas, bet tuo pačiu pažeista ir R. V-in-sko
teisė į gynybą, nes jis nežino, už kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus yra
nuteistas. Taigi pažeisti ir BPK 17 str. reikalavimai. Tai esminiai BPK normų
pažei-dimai.
Apeliacinis
teismas, nagrinėdamas šią bylos dalį, į minėtus įstatymų pažeidimus nereagavo.
Analogiški
baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, tik mažesni, padaryti ir priimant
apkaltinamąjį nuosprendį A. V-aus bei K. Vinskausko atžvilgiu. Dėl to
yra BPK 4181 str. 2 ir 3 p. numatyti pagrindai nuosprendžiui ir apeliacinei
nutar-čiai panaikinti visų trijų nuteistųjų atžvilgiu. Šiuo metu K. Vinskauskas
atlieka laisvės atėmimo bausmę. Yra pagrindas manyti, kad, panaikinus
nuosprendį ir apeliacinę nutartį jo atžvilgiu ir paleidus K. Vinskauską į
laisvę, jis darys BPK 104 str. 6 d. numatytus nusikaltimus. T-ėl jam skirtina
kardomoji priemonė – kardomasis kalini-mas (suėmimas) iki byla bus išnagrinėta
pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 4181, 426, 429, 430 ir 4301 str. ,

nutarė:
    
Kauno
apygardos teismo 1998 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V-a-,
A. V-us ir K. Vinskauskas nuteisti pagal BK 271 str. 4 d. , ir Lietuvos
apeliacinio teismo 1998 m. spalio 21 d. kolegijos nutarties dalį dėl minėto
nuosprendžio dalies palikimo galioti panaikinti, šią bylos dalį perduoti iš
naujo nagrinėti nuo teisminio nagrinėjimo stadijos to paties apygardos teismo
kitam teisėjui. K. Vinskauskui, kol byla bus išnagrinėta pirmosios instancijos
teisme, paskirti kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą). Nuteistojo
E. M-aus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjų
kolegijos pirmininkė                                                                                               L.
Ž-ė

Teisėjai                                                                                                                             I.
S-ė
                                                                                                                            
J. R-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.61416 sekundės -