Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#6580: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 9. P-aukimas kaltinamuoju (BPK 161 str. ),
nutarimas patraukti kaltinamuoju (BPK
162 str. )

Panaikinta pirmosios instancijos
teismo nutartis grąžinti bylą tyrimui papildyti ir byla perduota iš naujo
nagrinėti teisme, nes nenustatyta, kad parengtiniame tyrime būtų padaryti
esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

P-šėjas
V. P-a-                                                                Kasacinė
byla Nr. 2K–87/1999 m.

N U T A R T I S
1999 m.
kovo 9 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko J.
T-iaus,
teisėjų P. K-o
ir V. P-o,
sekretoriaujant D.
Š-i-ei,
dalyvaujant
prokurorei D. S-aitei–L-ei,
gynėjui V.
M-ui,
teisiamajam R.
M-ui,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Lietuvos Respublikos gene-ralinio
prokuroro pavaduotojo K. K-arsko kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės
teismo 1998 m. lapkričio 5 d. nutarties, kurioje R-a- M-us ir J-ė
Š-ė kaltinami pagal BK 323 str. , 285 str. , B-ė G-i-ė kaltinama
pagal BK 323 str. , 285 str. ir 275 str. 2 d. bei T-a S-a kaltinama
pagal BK 275 str. 2 d. , baudžiamoji byla grąžinta tyrimui papildyti.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 13 d.
nutartis, kuria Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis
skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o pranešimą, prokurorės, prašiusios
kasacinį skundą patenkinti, gynėjo ir teisiamojo R. M-us, prašiusių kasacinį
skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

R.
M-us, J. Š-ė ir B. G-i-ė kaltinami tuo, kad R. M-us 1995 m. sausio
1 d. – 1996 m. lapkričio 9 d. laikotarpiu, dirbdamas Šiaulių sukarintos
priešgaisrinės apsaugos dalinyje viršininku, tarnybinėse patalpose, esančiose
Šiau-liuose B- g. 89, veikdamas kartu su šio dalinio finansų dalies
viršininkėmis B. G-i-e 1995 m. sausio 1 d. – 1996 m. liepos 18 d.
laikotarpiu ir J. Š-e 1996 m. liepos 23 d. – 1996 m. lapkričio 9 d.
laikotarpiu, bendrais veiksmais apgau-lingai tvarkė Šiaulių sukarintos
priešgaisrinės apsaugos dalinio buhalterinę apskaitą: pažeidžiant 1992 m.
birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo
Nr. I–2654 12 str. , gautos iš gyventojų pajamos už paslaugas neįtrauktos į
apskaitą apskaitos registruose – kasos knygose; pažeidžiant Vyriausybės ir
Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarimo 8 p. , 12. 4 p. , 20 p. ,
ne visos priimtos pinigų sumos įtrauktos į apskaitą kasos knygoje, pildyta ne
viena kasos knyga, kasos knygoje įrašyta ne faktiškai išmokėta suma, kasos
išlaidų orderiuose nenurodyti gavėjų pasų duomenys; pažeidžiant Vyriausybės
patvirtintų 1993 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 579 “Įstaigų ir organizacijų,
finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir
naudojimo taisyklių “ 7 p. , nesudaryta specialiųjų lėšų pajamų–išlaidų sąmata;
pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 m. spalio 15 d.
rašto Nr. 96 “Dėl griežtos apskaitos dokumentų blankų gaminimo, laikymo,
apskaitos ir panaudojimo tvarkos” 11 p. , nevestos griežtos apskaitos blankų
pajamų–išlaidų knygos, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos
bei komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų. Šiais savo tyčiniais
veiksmais R. M-us, J. Š-ė ir B. G-i-ė padarė nusikaltimą,
numatytą BK 323 straipsnyje.
Be
to, R. M-us 1996 m. gegužės 21 d. – 1996 m. liepos 18 d. laikotarpiu, būdamas
valstybės pareigūnas ir dirbdamas Šiaulių sukarintos priešgaisrinės apsaugos
dalinyje viršininku, tarnybinėse patalpose, esančiose Š-e, B-
g. 89, veikdamas 1996 m. gegužės 21 d. – 1996 m. liepos 18 d. laikotarpiu kartu
su šio dali-nio finansų dalies viršininke valstybės tarnautoja B. G-i-e,
bendrais veiksmais pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai
interesais – neužpajamavo piniginių lėšų, surinktų iš gyventojų už paslaugas –
1000 Lt sumos, iš jų 220,26 Lt panaudojo savanaudiškais – Šiaulių sukarintos
priešgaisrinės apsaugos dalinio darbuotojų ir kitų asmenų interesais bei
nepriskaičiavo ir nesumokėjo 290 Lt pelno mokesčio biudžetui. Be to, tęsdamas
savo nusikalstamą veiką R. M-us 1996 m. liepos 23 d. – 1996 m. lapkričio 9 d.
laikotarpiu, veikdamas bendrai su Šiaulių sukarin-tos apsaugos dalinio finansų
dalies viršininke valstybės tarnautoja J. Š-e, pasinaudojo tarnybine
padėtimi priešingais tarnybai interesais – neužpajamavo piniginių lėšų,
surinktų iš gyventojų už paslaugas – 1590 Lt, iš jų 1501,36 Lt panaudojo
savanaudiškais – Šiaulių sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio darbuotojų
ir kitų asmenų interesais  bei
nepriskaičiavo ir nesumokėjo 461 Lt pelno mokesčio biudžetui. Šiais savo
tyčiniais veiksmais R. M-us, J. Š-ė ir B. G-i-ė padarė
nusikaltimą, numatytą BK 285 straipsnyje.
Be
to, B. G-i-ė ir T. S-a kaltinamos tuo, kad B. G-i-ė pasisavino, o
T. S-a iššvaistė jų žinioje esantį svetimą turtą: T. S-a 1995 m. sausio
– 1996 m. gegužės 16 d. laikotarpiu, dirbdama Šiaulių sukarintos priešgaisrinės
apsaugos dalinyje buhaltere–kasininke, tarnybinėse patalpose, esančiose
Š-e, Basa-navičiaus g. 89, veikdama grupėje iš anksto susitarusių asmenų
kartu su šio dalinio finansų dalies viršininke B. G-i-e, bendrais
veiksmais iššvaistė jos žinioje esantį svetimą – Šiaulių sukarintos
priešgaisrinės apsaugos dalinio turtą – 5000 Lt, t. y. paėmė šiuos pinigus iš
dalinio kasos ir perdavė B. G-i-ei, kuri neatlygintinai juos pasisavino.
Šiais savo tyčiniais veiksmais B. G-i-ė ir T. S-a padarė nusi-kaltimą,
numatytą BK 275 str. 2 dalyje.
Šiaulių
miesto apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 5 d. nutartimi gražino bylą tardymui
papildyti, nes parengtinio tardymo metu pažeisti BPK 162 ir 230 str.
reikalavimai, o būtent kaltinimai yra nekonkretūs: dėl kaltinimų pagal BK 323
str. kaltinamojoje išvadoje nenurodytos esminės padaryto nusikaltimo
aplinkybės, kaltinimas neparemtas įrodymais, patvirtinančiais inkriminuojamų
pasekmių buvimą, neaišku, kuo pasireiškė apgaulingas apskaitos tvarkymas,
neįvardyti konkretūs kiekvieno kaltininko veiksmai, netirta kaltės forma. Tai,
teismo manymu, suvaržė kaltinamųjų R. M-us, B. G-i-ės ir J. Š-ės
procesines teises į gynybą. Dėl to byla grąžinta Šiaulių miesto apylinkės
prokuratūrai tyrimui papildyti.
Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo
panaikinti 1998 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį dėl
R. M-us, B. G-i-ės, J. Š-ės ir T. S-os baudžiamosios bylos
grąžinimo tyrimui papildyti bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 13 d. nutartį, kuria atmestas Šiaulių
miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas, ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nutartyje grąžinti bylą
tyrimui papildyti nurodyta, jog tiriant bylą pažeistas BPK, nes nutarime
patraukti kaltinamaisiais R. M-ų, B. G-i-ę, J. Š-ę pagal BK 323
str. ir kaltinamojoje išvadoje nenurodytos šio nusikaltimo esminės aplinkybės.
Nutarimuose patraukti minėtus asmenis kalti-namaisiais, kasatoriaus manymu, yra
nurodytos jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį apibūdinančios aplinkybės
(nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, pasekmės), kaltinimo formuluotė
pakankamai tiksli ir aiški, todėl laiko teismo išvadą, jog surašant nutarimus
patraukti kaltinamaisiais buvo pažeistas BPK, nepagrįsta.
Be
to, apylinkės teismas savo nutartyje teigia, kad kaltinimas neparemtas
įrodymais, patvirtinančiais buvimą pasekmių, būtinų baudžiamajai atsakomybei
pagal BK 323 str. , tačiau, kasatoriaus manymu, pasekmių buvimą patvirtina
Valstybės kontrolės Šiaulių skyriaus ataskaita “Dėl Šiaulių m. SPAD
dokumentinės revizijos“ (t. I, b. l. 8–12) ir Valstybės kontrolės Šiaulių
skyriaus kontrolierės–specialistės apklausos protokolas (t. II, b. l. 83–84).
Teismo motyvas, kad netirtos aplinkybės dėl kaltinamųjų kaltės, nenurodyta, kuo
pasireiškia apgaulingas apskaitos tvarkymas, nenurodyti kaltinamųjų konkretūs
kalti veiksmai, yra nepagrįstas, kadangi nutarimuose patraukti kaltinamaisiais
bei kaltinamojoje išvadoje nurodyta, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė
bendrais ir tyčiniais veiksmais, be to, tiksliai ir aiškiai nurodyta, kokius
įstatymus pažeidžiant buvo apgaulingai tvarkoma Šiaulių m. SPAD apskaita.
Kasatoriaus
manymu, kaltinimo pagal BK 285 str. esmė yra išdėstyta tiksliai ir aiškiai,
nurodytos nusikaltimo sudėtį apibūdinančios aplinkybės ir vien dėl to, jog
nenurodyta, kokie normatyviniai aktai, reglamentuojantys jų veiklą, buvo
pažeisti, nėra pagrindo grąžinti bylą tyrimui papildyti. Teismo motyvas, kad iš
pateikto kaltinimo neaišku, koks piktnaudžiavimo tarnyba požymis nustatytas –
savanaudiškumas ar didelė žala valstybei – taip pat nepagrįstas, nes kaltinime
aiškiai nurodyta, kad piktnaudžiavimo tarnyba požymis yra savanaudiškumas.
Teismo
išvados, kad tiriant bylą buvo pažeisti BPK 162 ir 230 straipsnių reikalavimai,
yra nepagrįstos. Nutarimai patraukti kaltinamaisiais ir kaltinamoji išvada
surašyti laikantis minėtų straipsnių reikalavimų, kaltinimai yra aiškūs ir
konkretūs, todėl, kasatoriaus manymu, kaltinamųjų procesinės teisės nebuvo
suvaržytos. Be to, apeliacinė instancija, atmetusi pagrįstą prokuroro skundą,
padarė įstatymo pažeidimą, kuris turi būti pripažintas esminiu, nes dėl tokio
sprendimo nutolinamas baudžiamojo proceso uždavinys greitai per kiek įmanoma
trumpesnį laiką ištirti bylos aplinkybes ir nubausti kaltininkus.
Generalinio
prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas. V-a iš baudžiamojo
proceso principinių nuostatų, numatytų BPK 18 str. 1 d. reikalauja, kad per
kiek įmanoma trumpesnį laiką būtų ištiriamos bylos aplinkybės, be to, teismas
privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkalinančias, tiek jį teisinančias
aplinkybes. Šiaulių apylinkės bei apygardos teismai, priimdami nutartis,
nesivadovavo šiomis BPK nuostatomis. Kolegijos nuomone, tardymas surinko
medžiagą, leidžiančią daryti tam tikras išvadas dėl nusikaltimo požymių buvimo
ar nebuvimo kaltinamųjų veikoje. Kaltinimai pateikti R. M-ui, B. G-i-ei,
J. Š-ei ir T. S-ai yra pakankamai konkretūs ir, kolegijos manymu,
nepažeidžia kaltinamųjų teisės į gynybą. Kaltinamojoje išvadoje nurodyti BK
straipsniai, pagal kuriuos kaltinamiesiems pateikti kaltinimai bei konkrečios
kaltinamųjų R. M-us, B. G-i-ės, J. Š-ės ir T. S-os veikos,
kurios prokuroro įsitikinimu patvirtina jiems inkriminuotą kaltinimą. Byloje
surinkti buhalteriniai dokumentai, kurie prokuroro įsitikinimu patvirtina
kaltinamųjų inkriminuojamų jiems nusikaltimų padarymą. Kaltinamoji išvada
paremta kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, revizijos bei buhalterinės
ekspertizės aktais, specialisto išvada, kitais dokumentais, todėl kolegija
nelaiko, kad būtų pažeisti BPK 162 ir 230 straipsnių reikalavimai.
Tačiau
galutinę išvadą, ar tardymo surinkta medžiaga patvirtina kaltinamiesiems
inkriminuotų nusikaltimo sudėčių buvimą jų veikose, daro teismas. Teismas
teisminio bylos nagrinėjimo metu arba patvirtina pareikštus kaltinimus ir
priima apkaltinamąjį nuosprendį, arba juos atmeta ir išteisina teisiamuosius.
Kad tardymas būtų atliktas visapusiškai ir pilnai turi rūpintis ne teismas, o
prokuroras, nes būtent jis, vadovaujantis su Lietuvos Respublikos Konstitucijos
118 str. 1 dalimi, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose ir turi
pagrįsti byloje esančius kaltinimus teismo posėdyje. Tokia nuostata išplaukia
ir iš Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimo “Dėl Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. 4 ir 5 dalių, 256 str. 4 d. ,
260 str. 4 d. 280 str. 1, 2 ir 6 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai” turinio. Teismas tik vertina surinktus byloje įrodymus ir tuo
klausimu priima savo sprendimą.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 3 p. , 430 ir 4301 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Panaikinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 5 d. ir Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 13 d.
nutartis R. M-us, B. G-i-ės, J. Š-ės ir T. S-os byloje ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo atidavimo
teismui stadijos.

Teisėjų
kolegijos pirmininkas                                                                                 J.
T-ius

Teisėjai                                                                                                                 P.   K-s
                                                                            
V. P-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.61419 sekundės -