|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 27. Pasikėsinimas nužudyti (BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 8 ir 12 punktai) Atmestas nuteistojo, prašiusio jo veiką perkvalifikuoti iš BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 8 ir 12 punktų į BK 115 str. , kasacinis skundas, nes pirmosios instancijos teisme surinktais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis nukentėjusiąją siekė nužudyti, tačiau šio sumanymo nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių: nukentėjusioji pabėgo, pasislėpė kitame bute ir jai buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. P-šėjas S. Č-a- Kasacinė byla Nr. 2K–476/1999 m. N U T A R T I S 1999 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko A. B-i-ės, teisėjų L. Ž-ės ir S. Č-o, sekretoriaujant E. J-ei, dalyvaujant prokurorei V. R-i-ei, gynėjui A. U-ui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal R. Saveljevo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1999 m. gegužės mėn. 13 d. nutarties. Minėtu apygardos teismo nuosprendžiu R-ionas Saveljevas pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 8, 12 punktus nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų, konfiskuojant visą jo turtą, o pagal BK 2011 str. 2 d. – dvejiems metams laisvės atėmimo. Bausmes subendrinus Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnio pagrindu, galutinė bausmė paskirta – dvylika metų laisvės atėmimo, konfiskuojant visą jo turtą. R. Saveljevas pripažintas itin pavojingu recidyvistu. L-ės atėmimo bausmė paskirta atlikti griežtojo rėžimo pataisos darbų kolonijoje. R. Saveljevas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. ir 234 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 13 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. Saveljevo apeliacinis skundas. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo S. Č-o pranešimą, prokurorę, prašiusią nuteistojo R. Saveljevo kasacinį skundą atmesti, ir nuteistojo gynėją, prašiusį šį skundą patenkinti, nustatė: R. Saveljevas nuteistas už tai, kad 1998 m. liepos 9 d. apie 17–17 val. 50 min. dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti M- B-ę ir pasipriešino policininkui V. Liašenkai, einančiam viešosios tvarkos saugojimo pareigas, grasindamas panaudojo smurtą. Šį pasikėsinimą nužudyti M. B-ę jis padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nužudymą, už kurį 1978 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. ir 105 str. 3, 4 ir 8 punktus. Teismas pripažino, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis: R. Saveljevas 1998 m. liepos 9 d. apie 17–17 val. 50 min. nukentėjusiosios M. B-ės bute, esančiame Architektų 180–65, V-, siekdamas negrąžinti skolos ir užvaldyti kitus pinigus, tyčia keturis kartus smogė M- B-ei šratinio revolverio „ME 38 Compact” rankena į galvą, įkišęs revolverio vamzdį jai į burną, reikalavo pinigų, sudavė revolverio rankena tris kartus per sprandą. Dėl panaudoto smurto M. B-ė parodė telefonų knygoje laikomus 300 JAV dolerių ir 300 Lt, kuriuos R. Saveljevas užvaldė. Po to R. Saveljevas, reikalaudamas pinigų, nutempė nukentėjusiąją į prieškambarį, spardė. M. B-ei pasakius, kad pinigai yra prieškambaryje dėžėje, nuteistasis nuėjo jų ieškoti. Taip nukreipus jo dėmesį, M. B-ei pavyko išbėgti į laiptinę. R. Saveljevas ją pasivijo, tyčia šovė iš šratinio revolverio į dešinį smilkinį ir vieną kartą į kairįjį smilkinį, padarydamas jai sunkų kūno sužalojimą – šautinį kairiojo smilkinio sužalojimą su smilkinkaulio žvyno įspaudu – skyliniu lūžiu, galvos smegenų sumušimą. Šiais veiksmais R. Saveljevas pasikėsino tyčia nužudyti M. B-ę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 67–ojo buto šeimininkė V. Braulevičiūtė pravėrė savo buto duris, o R. Saveljevas, nenorėdamas, kad jį pamatytų, į tarpdurį įkišo revolverio vamzdį. Tuo metu M. B-ė spėjo pabėgti į E. Segen butą, kur buvo apginta ir jai suteikta medicininė pagalba. R. Saveljevas, išbėgęs iš Architektų g. 174–ojo namo, pasipriešino Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulinės tarnybos rinktinės vyresniajam policininkui V. Liašenkai, kuris dėl padaryto nusikaltimo buvo atvykęs pagal iškvietimą, persekiojo R. Saveljevą, reikalavo sustoti. R. Saveljevas, girdėdamas policininko V. Liašenkos reikalavimą, išsitraukė šratinį revolverį „ME 38 Compact” ir bandė nukreipti vamzdį į V. Liašenką. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Saveljevas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 13 d. nutartį, jo veiką iš BK 16 str. 2 d. ir 105 str. 8 ir 12 punktų perkvalifikuoti į BK 115 straipsnį. Taip pat jis prašo pripažinti išnykusiu ankstesnį teistumą ir panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas itin pavojingu recidyvistu. R. Saveljevas nurodo, jog jis nebuvo pakviestas į Lietuvos apeliacinį teismą ir tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko dėl asmeninių priežasčių, bet ne dėl pinigų. Byloje nesurinkta įrodymų, jog jis sąmoningai būtų siekęs nukentėjusiąją nužudyti. Nuosprendis priimtas remiantis subjektyviais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Kasacinis skundas atmestinas. R. Saveljevas pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. Jo kaltumas, padarius šiuos nusikaltimus, nustatytas apygardos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais. Kasaciniame skunde neginčijamas R. Saveljevo kaltės laipsnis dėl pasipriešinimo policijos darbuotojui. Iš nukentėjusiosios M. B-ės parodymų matyti, kad R. Saveljevas buvo jai skolingas apie 24 000 Lt. Įvykio dieną, atvykęs į jos butą tariamai grąžinti skolą, užpuolė ją, naudojo smurtą, mušė ir spardė, reikalavo pinigų ir dalį jų pagrobė, grasino pistoletu ir kelis kartus šovė į galvą. Jos nenužudė dėl to, kad jai pavyko pabėgti iš buto ir pasislėpti pas kaimynus. M. B-ės nurodytas užpuolimo ir sužalojimo aplinkybes bei kėsinimosi nužudyti motyvus patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys, teismo medicinos eksperto išvados, aptarti teismo nuosprendyje liudytojų E. Segen, V. B-ulevičiūtės, V. Kontrausto, A. S-o, S. S-i-ės parodymai ir kiti bylos duomenys. R. Saveljevas tardymo metu neneigė užpuolęs nukentėjusiąją M. B-ę, tačiau atsisakė duoti paaiškinimus apie užpuolimo ir panaudoto smurto motyvus. Vėliau jo nurodytais motyvais dėl neatsargaus kūno sužalojimo ir asmeninio konflikto su nukentėjusiąja pagrįstai nebuvo tikima. M. B-ė davė nuoseklius jos užpuolimo ir kūno sužalojimo parodymus. Jos parodymai pasitvirtino anksčiau minėtais įrodymais. T-ėl jos parodymais nėra pagrindo abejoti. M. B-ei, kaip matyti iš teismo medicinos ekspertų išvadų, be daugybinių muštinių žaizdų veide, padarytos šautinės žaizdos kairiajame smilkinyje ir du veido sužalojimai. Nuo šūvio nukentėjusiajai padaryta atviras smilkinkaulio lūžis, smegenų galvos sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai buvo sunkūs, pavojingi M B-ės gyvybei. Padarytų sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija rodo, kad M. B-ę buvo siekiama nužudyti, tačiau šio sumanymo R. Saveljevas nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji pabėgo, pasislėpė kitame bute ir jai buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl R. Saveljevo kaltumo, jo padarytų veiksmų tikslų ir motyvų, jų turinio ir kryptingumo, siekiant nužudyti M. B-ę, atitinka faktines bylos aplinkybes. Šios aplinkybės tiek tardymo metu, tiek teisme buvo pilnai ir visapusiškai ištirtos. R. Saveljevas praeityje yra teistas tris kartus, iš kurių 1962 m. rugpjūčio 4 d. nuteistas pagal BK 105 str. 4 ir 7 punktus, o 1978 m. balandžio 12 d. – pagal 16 str. ir 105 str. 3, 4 ir 8 punktus. Už pirmąjį nužudymą R. Saveljevui buvo paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Faktiškai pagal šį nuosprendį R. Saveljevas atliko 7 metų ir 6 mėnesių bausmę, ir teistumas pagal pirmąjį nuosprendį turėjo išnykti 1977 m. lapkričio 6 dieną. Tačiau teistumo išnykimo skaičiavimo termino eigą pertraukė jo antrasis teistumas 1997 m. vasario 28 d. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 164 str. 2 d. , bei minėtas trečiasis teistumas už pasikėsinimą nužudyti, už kurį jis buvo nuteistas laisvės atėmimu penkiolikai metų ir paleistas iš įkalinimo vietos 1989 m. lapkričio 9 dieną. Tokiu būdu pagal BK 58 straipsnio 1 d. 6 punktą pirmųjų dviejų teistumų laikas turėjo baigtis 1997 m. lapkričio 9 dieną, tačiau turėjo būti laikomasi šio straipsnio 1 d. 7 punkte numatytos specialios teistumo išnykimo eigos procedūros už trečiąjį teistumą. Tai yra turėjo būti teismo nustatyta, kad R. Saveljevas pasitaisė, ir nėra reikalo laikyti jo turinčiu teistumą. R. Saveljevas dėl teistumo išnykimo nesikreipė į teismą. T-ėl pagrįstai laikoma, kad jis turi tris neišnykusius teistumus. R. Saveljevas, turėdamas šiuos tris neišnykusius teistumus, vėl padarė sunkų nusikaltimą, todėl pagrįstai pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Nuteistasis R. Saveljevas nedalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau jam apie posėdžio laiką buvo pranešta. Jo paduotas apeliacinis skundas nepablogino nuteistojo padėties, o šios instancijos teismo posėdyje nebuvo numatyta atlikti teisminio tardymo ir toks tardymas neatliktas. Nepakvietimas R. Saveljevo į teismo posėdį šiuo atveju numatytas Lietuvos Respublikos BPK 376 straipsnio normose. Šis įstatymas nėra pažeistas. Šia prasme nepažeista ir nuteistojo R. Saveljevo teisė į gynybą. Dėl to, kas čia išdėstyta, kasacinis skundas atmestinas, o apygardos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudami Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 punktu, 430 ir 4301 straipsniais nutarė: Nuteistojo R. Saveljevo kasacinį skundą atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkas A. B-i-ė Teisėjai S. Č-a- L. Ž-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
92: Svečiai