|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 31. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylas apeliacine tvarka (BPK 4181 str. 3 p. ) Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes teismas neišnagrinėjo byloje paduoto apeliacinio skundo, nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo bei nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. P-šėjas P. K-s Kasacinė byla Nr. 2K–479/1999 m. N U T A R T I S 1999 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko J. T-iaus, teisėjų A. P-io ir P. K-o, sekretoriaujant R. B-ei, dalyvaujant prokurorui A. M-i, gynėjui advokatui V. Kojalai, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo R. S-io kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R-a- S-is pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 289 str. 1 d. ir 282 str. 2 d. , ir nuteistas: pagal BK 289 str. 1 d. – laisvės atėmimu trims mėnesiams; pagal BK 282 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams su atėmimu teisės penkeriems metams dirbti valstybės kontrolės ir priežiūros bei joms prilygintose institucijose ir konfiskuojant pusę jo turto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. , paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. S-iui subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams su atėmimu teisės penkeriems metams dirbti valstybės kontrolės ir priežiūros bei joms prilygintose institucijose ir pusės turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S-io apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo P. K-o pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo R. S-io kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio teismų sprendimus pakeisti: nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 282 str. 2 d. į BK 320 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o pagal BK 289 str. 1 d. – nuteistąjį išteisinti, paaiškinimų, nustatė: R. S-is nuteistas už tai, kad dirbdamas Valstybinės ligonių kasos Ekspertizės skyriaus vyriausiuoju ekspertu gydytoju, būdamas valstybės pareigūnas, 1998 m. spalio 21 d. apie 11 val. Valstybinės ligonių kasos patalpose, esančiose V-, Gerosios V-ies g. 1a, oficialaus dokumento – 1998 m. spalio 9 d. akcinės bendrovės „Palangos rugelis” patikrinimo pažymos, kurios išvadose nurodyta 290 021 Lt žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, dviejuose egzemplioriuose suklastojo Šiaulių teritorinės ligonių kasos Organizacinio skyriaus viršininkės V. Dočkuvienės parašus, pasirašydamas už ją. Pažyma su suklastotu V. Dočkuvienės parašu buvo pateikta Valstybinės ligonių kasos direktoriui. R. S-is taip pat nuteistas ir už tai, kad dirbdamas Valstybinės ligonių kasos Ekspertizės skyriaus vyriausiuoju ekspertu gydytoju, tai yra, būdamas valstybės pareigūnas ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos 1998 m. rugsėjo 4 d. įsakymu sudarytos akcinės bendrovės „Palangos rugelis” teikiamų paslaugų patikrinimo komisijos narys, atliko šios akcinės bendrovės patikrinimą ir 1998 m. spalio 21 d. apie 17 val. 30 min. restorane „Ponių laimė”, esančiame V-, G-o pr. 31, rodydamas AB „Palangos rugelis” atstovu prisistačiusiam L. Mažoniui 1998 m. spalio 9 d. AB „Palangos rugelis” patikrinimo pažymą, kurios išvadose nurodyta 440 506,4 Lt žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, bei 1998 m. spalio 9 d. AB „Palangos rugelis” patikrinimo pažymą, kurios išvadose nurodyta 290 853,0 Lt žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, prievartavo duoti kyšį už pažymos su švelnesnėmis išvadomis pateikimą Valstybinės ligonių kasos vadovybei, ką jis turėjo atlikti eidamas pareigas, ir po to priėmė iš L. M-io kyšį stambiu mastu – 8000 JAV dolerių (32000 Lt). Netrukus po kyšio priėmimo R. S-is buvo sulaikytas Valstybės saugumo departamento darbuotojų. Nuteistasis R. S-is kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 1999 m. kovo 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 282 str. 2 d. į BK 320 str. 1 d. ir paskirti baudą, o pagal BK 289 str. 1 d. – jį išteisinti. Kasatorius nurodo, jog teismų sprendimai neteisėti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to jam paskirta neteisinga bausmė, be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, kodėl atmetė jo apeliacinio skundo motyvus. Jis pripažįsta, jog paėmė pinigus iš AB „Palangos rugelis” atstovo ir patikrinimo pažymoje pasirašė už V. Dočkuvienę, tačiau nesutinka, kad tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip kyšio priėmimas ir tarnybinis klastojimas. Dirbdamas Valstybinės ligonių kasos vyriausiuoju ekspertu gydytoju, jis neturėjo nei teisės, nei pareigos duoti įsakymus, nurodymus, leisti potvarkius, privalomus darbuotojams ar kitiems piliečiams, taip pat neturėjo jokių administracinių įgaliojimų. Jo funkcijos apsiribojo tuo, kad kartu su kitais komisijos nariais dalyvaudavo tikrinant medicininių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų prieinamumą, tinkamumą, kiekį ir medicininę kokybę, atlikdavo surinktų duomenų analizę. Kai atlikta analizė patenkindavo Valstybinės ligonių kasos vadovus, jie priimdavo atitinkamus sprendimus. Taigi valdžios atstovo funkcijų jis nevykdė ir todėl neturėjo valstybės pareigūno įgaliojimų. Jis taip pat nebuvo ir valstybės tarnautojas, nes šiems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, o privalomojo sveikatos draudimo finansavimo pagrindą sudaro savarankiškas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybės biudžetus (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 12 str. ). R. S-io nuomone, Valstybinė ligonių kasa yra Vyriausybės steigiama finansinė įmonė, vykdanti funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. , todėl jis, kaip tarnavęs šioje įmonėje asmuo, už pinigų paėmimą turėtų atsakyti pagal BK 320 str. atitinkamą dalį. Be to, byloje nenustatyta ir nuosprendyje niekuo nepagrįsta išvada, kad jis prievartavo duoti pinigus. P-us siūlė AB „Palangos rugelis” atstovai, o jo pozicija buvo pasyvi. Negalima sutikti ir su teiginiu, kad pinigus jis priėmė stambiu mastu. Byloje nustatyta, kad niekada nebuvo kalbama apie dolerius. Perduodant pinigus, jų niekas neskaičiavo. Jis buvo tikras, kad perduodama suma buvo 8–10 tūkstančių litų JAV doleriais. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir neįvertino subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės. Kasatorius taip pat nurodė, kad už V. Dočkuvienę jis pasirašė ne ant oficialaus dokumento, o ant vieno iš parengtų pažymų darbinio varianto. Ši pažyma buvo pateikta Valstybinės ligonių kasos direktoriui kaip juodraštinis variantas. Jis pasirašė ne tam, kad suklastotų pažymą, o tik dėl to, kad direktorius nepasirašytų pažymų nepriimdavo. Pažymą reikėjo pateikti skubiai, o V. Dočkuvienė gyvena Š-e. Jų surašoma pažyma buvo laisvos formos dokumentas, jis nepatvirtindavo jokio juridinę reikšmę turinčio fakto. Juridinę reikšmę turintį faktą patvirtindavo sprendimas, kurį pasirašydavo ir pildydavo Valstybinės ligonių kasos direktorius ir vyriausiasis finansininkas. T-ėl savo veiksmais nusikaltimo, numatyto BK 289 str. 1 d. , jis negalėjo padaryti. R. S-is taip pat nurodo, kad nuo pat parengtinio tardymo pradžios visiškai pripažino savo kaltę, padėjo tardymo organams, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnametį vaiką, anksčiau jokių teisės pažeidimų ir nusikaltimų nėra padaręs. Nuteistojo R. S-io kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 20 d. nutartis naikintina dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistasis R. S-is apeliaciniu skundu prašė jo veiką perkvalifikuoti iš BK 282 str. 2 d. į BK 320 str. 1 d. ir paskirti baudą, o pagal BK 289 str. 1 d. – išteisinti. Apeliaciniame skunde jis nurodė, jog, dirbdamas Valstybinės ligonių kasos vyriausiuoju ekspertu gydytoju, nevykdė valdžios atstovo funkcijų, todėl negalėjo būti ir valstybės pareigūnu. Jis taip pat nebuvo ir valstybės tarnautojas, nes atlyginimas jam buvo mokamas ne iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, todėl už padarytą veiką jis turėtų atsakyti pagal BK 320 straipsnį. Be to, apeliaciniame skunde R. S-is nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl prievartavimo duoti kyšį, dėl pinigų paėmimo stambiu mastu, dėl to, jog pažyma, kurią jis pasirašė už V. Dočkuvienę, yra oficialus dokumentas, nes ji nepatvirtina jokio juridinę reikšmę turinčio fakto. Apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo argumentų neišanalizavo ir savo išvadų dėl jų nepateikė, o tik konstatavo, jog nustatyta, kad R. S-is buvo valstybės pareigūnas ir kad patikrinimo pažyma laikytina oficialiu dokumentu, nes jai buvo duota oficiali eiga, ji surašyta nustatyta tvarka ir joje konstatuojami juridinę reikšmę turintys faktai. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo paduoto apeliacinio skundo (BPK 4181 str. 3 p. ), nepatikrino nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo ,be to, pažeisdamas BPK 388 str. 3 ir 5 dalyse numatytus reikalavimus, nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo ir nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėtos bei pagrįstos nutarties priėmimą. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tikrintinas nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas pagal paduotą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 5 p. , 430 ir 4301 str. , nutarė: Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos pirmininkas J. T-ius Teisėjai A. P-is P. K-s Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7277: Svečiai