|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 34. Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 288 str. ) Atmestas kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo teisiamasis išteisintas pagal BK 288 str. , panaikinimo. Byloje nustatyta, kad nėra priežastinio ryšio tarp išteisintojo – policijos inspektoriaus profesinių pareigų atlikimo ir sunkių pasekmių, atsiradusių dėl asmeninio konflikto Klaipėdos gyventojo šeimoje, taip pat ir nusikaltimo, numatyto BK 288 str. , sudėties. P-šėjas E. B-a- Kasacinė byla Nr. 2K–575/1999 m. N U T A R T I S 1999 m. spalio 5 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės I. S-ės, teisėjų P. K-o ir E. B-o, sekretoriaujant E. J-ei, dalyvaujant prokurorui J. O-iui, išteisintajam A. Dykovui, gynėjai B. V-ei, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Dykovas išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 288 str. , nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Šioje baudžiamojoje byloje yra nuteistas A. Š-us. Jo atžvilgiu kasacinis skundas nėra paduotas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir išteisintojo bei jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, nustatė: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 10 d. nuosprendžiu A-idas Dykovas buvo nuteistas pagal BK 288 str. vieneriems metams laisvės atėmimo be teisės atėmimo eiti pareigas VRM sistemoje. Pritaikius BK 471 str. , bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. A. Dykovas nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės pareigūnas, neatliko savo tarnybinių pareigų, padarydamas didelę žalą valstybės interesams ir kitiems asmenims. Dirbdamas Klaipėdos m. 3–iojo policijos komisariato 1–osios nuovados inspektoriumi ir būdamas atsakingas už nuovados budėtojų dalies darbo kontrolę, 1997 m. vasario 14 d. 22 val. budėjimo perdavimo metu, iš budėtojo A. Šimkaus gavęs E. R-elienės ir R. R-elytės pareiškimus, jog B. R-elis sukėlė muštynes ir grasino nužudyti E. R-elienę, neužregistravo šių pareiškimų, nesiėmė veiksmų juose išdėstytiems faktams patikrinti, nesiėmė priemonių užkirsti kelią B. R-elio grasinimui ir taip sudarė jam sąlygas įvykdyti grasinimą. 1997 m. vasario 15 d. apie 9 val. 30 min. B. R-elis nužudė E. R-elienę, R. R-elytei padarė lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, o po to pats nusižudė. Tokiu būdu A. Dykovas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 35 str. 1 d. ir VRM 1992 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 418 2. 1, 2. 8 punktų reikalavimus. A. Dykovo apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1998 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą kasacine tvarka pagal A. Dykovo kasacinį skundą ir savo 1998 m. gruodžio 3 d. nutartimi bylos teisminį tardymą pripažino neišsamiu dėl nevisiško bylos aplinkybių ištyrimo ir baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 1999 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį A. Dykovo atžvilgiu dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir tą bylos dalį perdavė iš naujo tirti Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui. Nutartyje nurodoma, kad A. Dykovui pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs ir viršija jo vykdytinų pareigų ribas, dėl to buvo suvaržyta A. Dykovo teisė gintis, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo netinkamo tarnybos pareigų atlikimo ir atsiradusių pasekmių. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras minėtą nutartį apskundė kasacine tvarka. 1999 m. gegužės 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Nutartyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų, todėl būtinas papildomas teisminis bylos nagrinėjimas. 1999 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 10 d. nuosprendį ir pagal BK 288 str. A. Dykovą išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išaiškino bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, taip padarydamas esminius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes bei priežastinį ryšį tarp A. Dykovo neveikimo ir atsiradusių pasekmių. Priešingai negu teismo išvadoje, skunde tvirtinama, kad A. Dykovas neatliko savo tarnybinių pareigų, pažeidė Policijos įstatymo 35 str. 1 d. bei VRM įsakymo Nr. 418 2. 1, 2. 8 punktus, nes, būdamas atsakingas už budėtojų dalies darbo organizavimą, priimdamas budėtojų pamainų pasikeitimą, gavo informaciją apie R-elių bute kilusį konfliktą bei E. R-elienės ir R. R-elytės parašytus pareiškimus, tačiau nepašalino nustatytų budėjimo pamainos darbo trūkumų, t. y. neužregistravo minėtų pareiškimų, netinkamai įvertino situaciją ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią B. R-elio grasinimo nužudyti E. R-elienę įvykdymui. Kasaciniame skunde teigiama, kad priimtas išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, ir prašoma Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 8 d. nuosprendį, kuriuo A. Dykovas išteisintas pagal BK 288 str. , panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 10 d. nuosprendį. Kasacinis skundas atmestinas. Byloje taikytas BK 288 str. numato vadinamąją materialiąją nusikaltimo sudėtį, kuri greta kitų būtinųjų požymių apima ir didelės žalos valstybės interesams ar kitiems asmenims padarymą. Tokia šio nusikaltimo sudėties konstrukcija reikalauja byloje nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių pasekmių. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad tarp A. Dykovo neveikimo ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kitaip tariant, norima pasakyti, jog A. Dykovo elgesys, jam atvykus į tarnybą 1997 m. vasario 14 d. vakare, dėsningai ir neišvengiamai sukėlė vėliau atsiradusius itin skaudžius padarinius: E. R-elienės nužudymą, R. R-elytės sužalojimą ir B. R-elio savižudybę. Byloje surinkti įrodymai taip tvirtinti neduoda pagrindo. Informaciją apie 1997 m. vasario 14 d. įvykusį konfliktą R-elių šeimoje ir paaiškinimus apie B. R-elio grasinimus nužudyti savo žmoną A. Dykovas gavo ne tiesiogiai iš pačių R-elių (nė su vienu iš jų nebuvo susitikęs ir kalbėjęs), bet iš kitų policijos pareigūnų. Pastarieji bendravo su R-eliais, matė ir tiesiogiai vertino situaciją, atliko, jų manymu, būtinus veiksmus: nuvyko į R-elių butą (t. I, b. l. 55–58), paėmė E. R-elienės pareiškimą ir R. R-elytės paaiškinimą (t. I, b. l. 17,18), pristatė klusniai besielgiantį B. R-elį į policijos nuovadą, kur paėmė jo paaiškinimus ir išlaikė nuo 18 val. 45 min. iki 21 val. 15 min. (t. I, b. l. 19,20), paaiškino E. R-elienei ir R. R-elytei, kad B. R-elio policijoje ilgai laikyti negalės, o tokiu atveju, jeigu šis grįžęs vėl grasintų, liepė dar kartą kviesti policiją (t. I, b. l. 45,46). Surinkta byloje medžiaga rodo, kad susiklosčiusi situacija policijos darbuotojų buvo įvertinta kaip eilinis šeimyninis konfliktas (t. I, b. l. 20, 41, 63, 67–69, 78, 79, 83–86 ir kt. ). Paleistas iš policijos nuovados B. R-elis grįžo į namus apie 23 val. ir vėl pradėjo barnį su žmona, prašydamas atsiimti pareiškimą policijai, tačiau tuo metu pas R-elius buvo kaimynė Z-a P-ė, todėl jis apsiramino ir kažkur išėjo iki ryto (t. I, b. l. 43). Grįžęs apie 6 val. ryto jis žadino žmoną, kvietė pasikalbėti, o jai atsisakius, nuėjo gulti į miegamąjį. Apie 8 val. jis vėl pradėjo kibti prie žmonos, priekaištaudamas dėl neištikimybės ir pareiškimo policijai. B-nis tęsėsi apie pusvalandį. T-et B. R-elis smogė atsineštu peiliu jam nepaklususiai E. R-elienei į krūtinės sritį, taip pat dūrė juo ir sužeidė motiną užstojusią dukterį, po to dar sykį smogė peiliu žmonai. Vėliau tuo pačiu peiliu pagrasino sūnui T. R-eliui ir, nuėjęs į garažą, pasikorė (t. I, b. l. 53, 54). Tokia įvykių seka rodo, kad nors savo žmonai ir vaikams B. R-elis buvo atvirai agresyvus, tačiau savo veiksmus ir ketinimus vykusiai slėpė nuo trečiųjų asmenų: policijoje neigė mušęs žmoną, buvo ramus, taikus, kaimynės P-ės akivaizdoje ginčo su žmona netęsė. Be to, čia svarbus yra ir laiko aspektas. 1997 m. vasario 15 d. ryto konfliktas tęsėsi ilgokai, o jo atomazga nukentėjusiesiems buvo visiškai netikėta. Peiliai buvo iš anksto paslėpti ir niekas iš artimųjų nemanė, kad B. R-elis gali bent vieną iš jų turėti. S-one kartu nakvojo trys pilnamečiai R-elių šeimos nariai ir, kilus realiai grėsmei, kuris nors iš jų galėjo bandyti skambinti policijai, kreiptis į kaimynus ar gal net pasipriešinti B. R-eliui, gintis bendromis jėgomis. To nebuvo padaryta. Tiktai duktė R. R-elytė, po pirmojo smūgio peiliu suvokusi, kas vyksta, metėsi motinai į pagalbą. Įvertinus visas šias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad A. Dykovo profesinis elgesys įvykio išvakarėse neturi priežastinio ryšio su tais faktais, kurie buvo konstatuoti 1997 m. vasario 15 d. rytą. Iš policijos nuovados paleistas B. R-elis, kaip rodo bylos duomenys, neturėjo ir neparodė ketinimo nedelsiant įvykdyti grasinimą žmonos atžvilgiu. Tik vasario 15 d. rytą užsitęsusio konflikto situacijoje jis galutinai apsisprendė ir smogė peiliu E. R-elienei, R. R-elytei bei grasino juo T. R-eliui. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad A. Dykovas, nors 1997 m. vasario 14 d. vakare ir neatliko visų savo formalių tarnybinių pareigų, buvo atsidūręs prieš tokias akivaizdžias aplinkybes, kurios neišvengiamai reikalavo iškelti baudžiamąją bylą B. R-eliui, jį sulaikyti, o vėliau ir suimti, ir taip užkirsti kelią R-elių šeimos narių žūčiai ir sužalojimui. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir 1999 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagrįstai išteisino A. Dykovą, nesant jo veikoje BK 288 str. numatyto nusikaltimo sudėties. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 4181 str. , 429 str. 1 p. ir 4301 str. , teisėjų kolegija nutarė: Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkė I. S-ė Teisėjai P. K-s E. B-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7277: Svečiai