|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 43. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (BPK 4181 str. 3 p. ) Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui apeliacine tvarka, nes šis teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą: nesvarstė iš esmės apeliacinių skundų motyvų, neaptarė jų pagrįstumo, nutarties aprašomojoje dalyje nenurodė motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų pagrindinių argumentų. Tokiu būdu byloje paduoti apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti. P-šėjas J. R-a- Kasacinė byla Nr. 2K–605/1999 m. N U T A R T I S 1999 m. spalio 19 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko P. K-o, teisėjų E. B-o ir J. R-o, sekretoriaujant E. J-ei, dalyvaujant prokurorui J. M-iui, gynėjams advokatams B. V-ei, K. S-iui ir I. B-ui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo K-io V-o ir jo gynėjo, nuteistųjų V-o P-io, A-aus P-aus ir G-o M-os kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 1999 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti jie laisvės atėmimu: V. P-is pagal BK 225 str. 2 d. – dvejiems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 273 str. 3 d. ir nusikaltimų sutaptį – penkeriems metams su pusės turto konfiskavimu; A. P-us pagal BK 273 str. 3 d. – šešeriems metams penkiems mėnesiams su viso turto konfiskavimu; G. M-a pagal BK 271 str. 2 d. – ketveriems metams su viso turto konfiskavimu, pagal BK 273 str. 3 d. – septyneriems metams su viso turto konfiskavimu, pagal nusikaltimų sutaptį – septyneriems metams penkiems mėnesiams su viso turto konfiskavimu; K. V-a- pagal BK 273 str. 3 d. – aštuoneriems metams su viso turto konfiskavimu. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Č-ys, tačiau jis kasacinio skundo nepadavė. Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. liepos 7 d. nutartis, kuria nuteistųjų bei jų gynėjų apeliaciniai skundai buvo atmesti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjus, prašiusius patenkinti nuteistųjų kasacinius skundus, prokurorą, prašiusį panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nustatė: V. P-is, A. P-us, G. M-a ir K. V-a- pagal BK 273 str. 3 d. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, Panevėžio mieste iš R. O-aus ir A. S-io prievartavo turtą. A. P-us, V. P-is ir R. K-a-, kurio atžvilgiu byla išskirta, 1996 m. lapkričio 8 d. , apie 11 val. , prie „Svainijos” parduotuvės reikalavo iš A. Stumbrio ir nukentėjusiojo R. O-aus perduoti 2000 JAV dolerių (8000 Lt), pridengdami savo reikalavimą tariamos baudos už R. K-o sumušimą 1996 m. lapkričio 7 d. sumokėjimu, užuominomis grasindami pavartoti fizinį smurtą; A. P-us, G. M-a ir R. K-a- 1996 m. lapkričio 11 d. , apie 13 val. , automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Svainijos” parduotuvės atvirai, o G. Muraška – pakartotinai, reikalavo iš A. S-io ir nukentėjusiojo R. O-aus 2000 JAV dolerių (8000 Lt), pridengdami savo reikalavimą tariamos baudos už R. K-o sumušimą 1996 m. lapkričio 7 d. sumokėjimu, užuominomis grasindami pavartoti fizinį smurtą; K. V-a- su V. K-iu ir V. R-u (kurių atžvilgiu parengtinis tardymas byloje sustabdytas) bei V. Tuzovu (byla nutraukta jam mirus), veikdami su nenustatytais asmenimis, 1996 m. lapkričio 18 d. , apie 17 val. , prie centrinio pašto pakartotinai reikalavo iš nukentėjusiojo R. O-aus perduoti asmeninį jo ir A. Stumbrio turtą stambiu mastu – 10 000 JAV dolerių (40 000 Lt) arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus – neatlygintinai teikti maisto produktus bausmę atliekantiems organizuotos grupės nariams, pridengdami savo reikalavimą tariamos baudos už R. K-o sumušimą 1996 m. lapkričio 7 d. bei A. S-io pranešimą prokuratūrai apie turto prievartavimą sumokėjimu, tiesiogiai ir užuominomis grasindami pavartoti prieš nukentėjusįjį R. O-ų ar jo vaikus fizinį smurtą – sumušti, nužudyti, sudeginti jo parduotuvę. K. V-a- su dar septyniais asmenimis organizuotoje grupėje 1996 m. gruodžio 24 d. , apie 17 val. , „Svainijos” parduotuvėje pasikėsino padaryti turto prievartavimą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios: K. V-a- pasikėsino atvirai, pakartotinai reikalauti iš nukentėjusiojo R. O-aus stambiu mastu perduoti jo ir A. S-io turtą – 10 000 JAV dolerių (40 000 Lt), arba neatlygintinai teikti maisto produktus bausmes atliekantiems kitiems organizuotos grupės nariams; pridengdami savo reikalavimą tariamos baudos už R. Kuprinsko sumušimą bei A. S-io pranešimą prokuratūrai apie turto prievartavimą sumokėjimu, D. A-avičius ir M. K-is tiesiogiai grasino panaudoti prieš nukentėjusįjį R. O-ų fizinį smurtą – gąsdino peiliais, o V. Tuzovas panaudojo fizinį smurtą – smogė ranka nukentėjusiajam R. O-ui į veidą ir taip padarė lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, tačiau jie savo nusikalstamų veiksmų nebaigė, nes nukentėjusysis R. O-us aktyviai pasipriešino pistoletu iššaudamas į K. V-ą ir kitus asmenis 25 šūvius. V. P-is pagal BK 225 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 1995 m. lapkričio 6 d. , apie 23 val. , Panevėžio mieste, Kniaudiškių g. 45–ojo namo kieme, būdamas girtas, iš chuliganiškų paskatų sudavė G. G-ui vieną smūgį į veidą, taip padarydamas jam lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą. G. M-a pagal BK 271 str. 2 d. nuteistas už tai, kad grupėje iš anksto susitaręs su A. Č-iu, be to, G. M-a – pakartotinai, 1996 m. gruodžio 16 d. , apie 1 val. , „Svainijos” parduotuvėje atvirai pagrobė A. S-io ir R. O-aus turto: 178,8 Lt vertės tris butelius viskio, 33 Lt vertės vyno butelį ir 0,60 Lt vertės maišelį. Nuteistasis V. P-is kasaciniu skundu prašo jo atžvilgiu panaikinti nuosprendį ir apeliacinę nutartį, išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 273 str. 3 d. , o bylą pagal BK 225 str. 2 d. nutraukti, vadovaujantis BPK 91 ir BK 531 straipsniais. Jis nurodo, kad turto neprievartavo, apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinė nutartis negalėjo būti paremti bylos baigtimi suinteresuotų R. O-aus, jo giminaičių bei jo aplinkos žmonių parodymais; A. S-ys atpažinimo metu jo neatpažino. Jo dalyvavimą turto prievartavime paneigia ir tai, jog jis nešė R. O-ui atiduoti pinigus už G. M-os ir A. Č-io paimtus gėrimus; policijos komisariato pažyma negali būti įrodymu; visiškai nėra įrodymų, kad lapkričio 8 d. R. O-ui ir A. S-iui buvo grasinama arba kad buvo pavartotas smurtas. Be to, V. P-is nurodo, kad apeliacinėje nutartyje liko neatsakyta į jo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus. Nuteistasis A. P-us kasaciniu skundu prašo jo atžvilgiu panaikinti nuosprendį bei apeliacinę nutartį, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jis nurodo, kad turto neprievartavo; R. O-us jo dalyvavimo prievartavime versiją sugalvojo tik po 1996 m. gruodžio 24 d. įvykių; apygardos teismas vienpusiškai įvertino byloje esančius įrodymus; buvo liudytojų, kurie parodė, jog iš R. O-aus turto niekas neprievartavo; policijos komisariato pažyma paremta prielaidomis; nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje išdėstytos teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis G. M-a kasaciniu skundu prašo jį išteisinti dėl kaltinimų už turto prievartavimą ir vagystę. Jis nurodo, kad šių nusikaltimų nepadarė; turto prievartavimo epizode jo kaltė paremta vien nenuosekliais R. O-aus parodymais; su A. S-iu ir R. O-umi jis buvo susitikęs ne lapkričio 11 d. , o lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, bet ne dėl turto prievartavimo; parengtinio tyrimo metu tardytojai liudytojų apklausų protokoluose užrašė ne tuos parodymus, kuriuos davė liudytojai; byla sufabrikuota. Taip pat G. M-a nurodo, kad nepadarė ir vagystės, nes prekes iš „Svainijos” parduotuvės paėmė skolon, o ne pavogė; byloje liko neapklaustas taksi vairuotojas Blauzdys, vežęs jį į parduotuvę; netinkamai įvertinti kiti įrodymai. Be to, jis nurodo, kad nepriklausė jokiai organizuotai grupei, neturėjo prabangių automobilių, mobiliųjų telefonų, su K. V-u susipažino tik teismo salėje. Nuteistasis K. V-a- kasaciniu skundu prašo jo atžvilgiu panaikinti nuosprendį bei apeliacinę nutartį, o bylą grąžinti tardymui papildyti. Jis nurodo, kad nusikaltimų nepadarė, o kad byla sufabrikuota, rodo jau vien tai, jog visiškai nėra įrodymų, kad jis veikė organizuotoje grupėje su V. P-iu, A. P-umi bei G. M-a, ir apie tai neparodė net R. O-us; byloje neįrodyta, kad turto prievartavimo atvejis tikrai buvo lapkričio 18 d. ir kad tikrai buvo reikalauta 10 000 JAV dolerių; R. O-us, A. S-ys, jų giminės ir artimieji davė neteisingus parodymus; R. O-us siekė pateisinti keturių žmonių nužudymą ir kitų sužalojimą; teismas, nepakankamai įsigilinęs į bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetė daugelio apklaustųjų parodymus, kad gruodžio 24 d. „Svainijos” parduotuvėje buvo kitokios įvykio aplinkybės, negu nustatė teismas: R. O-aus šaudymas į žmones buvo iš anksto suplanuotas, įvykio metu buvo ir A. S-ys, būtinosios ginties jiems nebuvo. Be to, K. V-a- nurodo, kad kai kurių liudytojų parodymai, aprašyti nuosprendyje, neatitinka faktiškai duotų parodymų, netinkamai įvertintos odorologinės ekspertizės išvados, teisiamajame posėdyje skubotai peržiūrėtos vaizdo įrašų prie apklausos protokolų juostos, nepagrįstai atmestas teisėjo L. Žubricko nušalinimas. Nuteistojo K. V-o gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir apeliacinę nutartį jo ginamojo atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apygardos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, jo išvados nuosprendyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių, K. V-o kaltė grindžiama spėjimais ir prielaidomis, nenuosekliais ir prieštaringais R. O-ličiaus parodymais; teismas visiškai nevertino arba vertino vienpusiškai liudytojų A. M-io, A. B-ėčio, B. M-io, B. S-aus ir S. G-aitės parodymus; neišsamiai ištirta, kokiomis aplinkybėmis K. V-a- gruodžio 24 d. atsirado „Svainijos” parduotuvėje. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neapsvarstė ir nutartyje neaptarė jo ginamojo apeliacinio skundo argumentų, t. y. apeliacinis skundas faktiškai liko neišnagrinėtas. Skundai tenkintini iš dalies, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. BPK 374, 378, 380 ir 388 straipsniai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti bylą apeliacinių skundų ribose, t. y. patikrinti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią ir papildomai gautą medžiagą, be kita ko, nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti apeliacinės instancijos teismo motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas minėtų įstatymų reikalavimų nesilaikė. Iš apeliacinės nutarties aprašomosios dalies matyti, kad teismas, aprašydamas nuteistųjų nusikalstamos veikos įrodymus, jų vertinimą, kvalifikacijos klausimus, be keleto bendrų trumpų frazių, neskaitant kai kurių sutrumpinimų ir perfrazavimų, viską pažodžiui perrašė iš apygardos teismo nuosprendžio. Apeliaciniuose skunduose buvo išsakyta daug argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo apygardos teisme. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, be nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimo pažodinio nurašymo, nuo savęs daugiau nieko nepridėjo. I- apskritai, visi apeliacinių skundų argumentai nutartyje liko be konkretaus atsako. Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesvarstė apeliacinių skundų motyvų, neaptarė jų pagrįstumo ir nutarties aprašomojoje dalyje nenurodė konkrečių motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų pagrindinių argumentų. Kitaip tariant, byloje liko neišnagrinėti apeliaciniai skundai. Tai yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Dėl to BPK 4181 str. 3 p. yra numatytas pagrindas apeliacinei nutarčiai panaikinti. Kol nebus tinkamai išnagrinėti nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai, tol nebus galima padaryti teisingų išvadų dėl kasacinių skundų pagrįstumo. Apeliacinės nutarties įžanginėje dalyje teismas nurodė, jog išnagrinėjo ir A. Č-io apeliacinį skundą, o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šį skundą atmetė. Tačiau A. Č-ys apeliacinio skundo nebuvo padavęs, o tik atsiuntė teismui pareiškimą, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl G. M-os apeliacinio skundo. Tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, nutartyje išdėstydamas apeliacinių skundų esmę. Taigi A. Č-ys apeliacinio skundo nepadavė, ir jis nebuvo nagrinėjamas. Dėl to įrašai apeliacinėje nutartyje apie skundo nagrinėjimą nepagrįsti. Tai prieštarauja BPK normoms bei susiję su teisės paduoti kasacinį skundą suvaržymu. Ši apeliacinės nutarties dalis naikintina BPK 426 str. 2 d. numatyta tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 4181, 426, 429, 430 ir 4301 straipsniais, nutarė: Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. liepos 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. P-io, A. P-aus, G. M-os ir K. V-o atžvilgiu perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam pačiam teismui. Teisėjų kolegijos pirmininkas P. K-s Teisėjai E. B-a- J. R-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |