|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 47. Vagystė (BK 271 str. 3 d. ) Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo veika kvalifikuota pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. , dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo: dėl tos turto dalies, kurią nuteistasis išsinešė iš buto, teismas veiką kvalifikavo kaip baigtą vagystę (BK 271 str. 3 d. ), o dėl daiktų, kurie buvo paruošti išnešti, tačiau jų užvaldyti nepavyko, – kaip pasikėsinimą padaryti vagystę (BK 16 str. ). Šioje situacijoje visa veika turėjo būti kvalifikuota kaip baigta vagystė, nes buvo padaryta viena veika esant vieningai tyčiai pagrobti turtą. P-šėjas V. P-a- Kasacinė byla Nr. 2K–702/1999 m. n u t a r t i s 1999 m. spalio 26 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V. A-uko, teisėjų O. A. B-i-ės ir V. P-o, sekretoriaujant D. K-ei, dalyvaujant prokurorei J. Z-ei, gynėjui A. G-ui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo R-o Kanapecko kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. Kanapeckas pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams be baudos, konfiskuojant 200 Lt vertės turto; pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir vienam mėnesiui be baudos, konfiskuojant 300 Lt vertės turto. Vadovaujantis BK 42 str. bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas ketveriems metams ir vienam mėnesiui, konfiskuojant 300 Lt vertės turto, bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Be to, iš R. Kanapecko priteista 150 Lt K. G-enei. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo R. Kanapecko apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų, nustatė: R. Kanapeckas nuteistas už tai, kad 1997 m. spalio 17 d. apie 20 val. įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį Panevėžyje, Trakų g. 16–4, priklausantį K. G-enei, ir slapta pagrobė svetimo K. G-enei priklausančio turto – audio magnetofoną 150 Lt vertės bei kėsinosi tuo pačiu metu pagrobti ir kito K. G-enei priklausančio turto – kavos servizą 100 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklaususių nuo jo valios, nes į butą įėjo A. P-ė. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Kanapeckas prašo bausmę sušvelninti. Nurodo, jog apylinkės teismas nepritaikė BK 45 str. , kuriuo vadovaudamasis galėjo skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą. Žalos negalėjo atlyginti, nes sirgo ir paskutinius metus iki teismo niekur nedirbo. Šiuo metu atlygino 150 Lt vertės žalą. Jo motina yra II grupės invalidė, o jis pats serga skrandžio opalige, buvo operuotas, jam reikalinga dieta, kurios neįmanoma laikytis būnant įkalintam. Jis pripažintas III grupės invalidu, reikalinga kairės kojos klubo sąnario operacija pakeisti sąnarį į protezą. Iki susirgimo visą laiką dirbo, turi būstą. R. Kanapecko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismas teisingai pripažino R. Kanapecką kaltu padarius vagystę įsibraunant į K. G-enės butą. Byloje pakanka įrodymų, liudijančių, kad R. Kanapeckas dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Šio fakto neneigia ir kasatorius. Tačiau teismas, pripažindamas R. Kanapecką kaltu, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai kvalifikavo veiką ir neteisingai paskyrė bausmę. Dėl turto dalies, kurią nuteistasis išsinešė iš buto (150 Lt vertės magnetofono), teismas veiką kvalifikavo kaip baigtą vagystę (BK 271 str. 3 d), o dėl tų daiktų, kurie buvo paruošti išnešti, tačiau jų užvaldyti nepavyko (100 Lt vertės kavos servizo), – kaip pasikėsinimą padaryti vagystę (BK 16 str. 2 d ir 271 str. 3 d). Tokią kvalifikaciją kolegija negali pripažinti teisinga. Buvo padaryta viena veika esant vieningai tyčiai – pagrobti turto už 250 Lt. Šioje situacijoje veika galėjo būti kvalifikuota kaip vienas nusikaltimas, priklausomai nuo tyčios kryptingumo bei pagrobto turto vertės – kaip baigta vagystė arba kaip pasikėsinimas padaryti vagystę. Jei kaltininko tyčia būtų nukreipta padaryti vagystę stambiu mastu, numatytą BK 271 str. 4 d. , ir jam nepavyktų užvaldyti turto stambiu mastu, jo veika būtų vertinama kaip pasikėsinimas padaryti vagystę stambiu mastu. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta į ne stambaus masto vagystę, arba tyčia buvo neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tyčios pagrobti turtą stambiu mastu, t. y. daugiau kaip už 250 MGL, buvimą. Realiai pagrobto ir paruošto pagrobti turto vertė neviršijo 250 MGL. Taigi net jei būtų pavykę pagrobti visą turtą, veika vis vien nebūtų kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta stambiu mastu. Vagystė, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, yra baigtas nusikaltimas, jei bent dalis svetimo turto buvo užvaldyta. Realiai dalis turto buvo užvaldyta. Užvaldyto turto vertė leidžia kvalifikuoti veiką kaip baigtą vagystę. R. Kanapecko veika atitinka BK 271 str. 3 d. nurodytos vagystės įsibraunant į gyvenamąją patalpą požymius ir turėtų būti vertinama kaip baigtas nusikaltimas. Kolegija laiko, kad byloje nurodytomis aplinkybėmis vagystė, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, toje dalyje, kuri liečia paruoštą pagrobti, bet dar neužvaldytą turtą, kaip atskiras nusikaltimas nekvalifikuojama. Taip analogišką atvejį įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacinėje nutartyje, priimtoje S. Rebrovo byloje (žr. „Teismų praktika”, Nr. 11, p. 73–76). Atitinkamai skiriant bausmę atkrinta būtinybė vadovautis BK 42 straipsnio nuostatomis. Kasatorius prašo sušvelninti paskirtą bausmę taikant BK 45 straipsnį. Tam, kad galima būtų taikyti BK 45 str. , byloje turi būti nustatytos šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytos sąlygos. Teismas nenustatė nei R. Kanapecko atsakomybę lengvinančių nei ją sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu iš bylos medžiagos aiškėja, kad R. Kanapeckas pripažino magnetofono vagystės faktą, paaiškino, kaip padarė vagystę, kaip realizavo pagrobtą turtą. Tai teismas galėjo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 40 str. 1 d. 8 punktą. Tas faktas, kad jis neigė norėjęs pagrobti kavos servizą, dar nereiškia, jog kaltę jis pripažino tik iš dalies. Tačiau taikant BK 45 str. , nepakanka atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo: reikia dar nustatyti papildomas aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad jis nusikalto pirmą kartą, žalą atlygino, nepakankamos sąlygos taikyti BK 45 straipsnį. Kasaciniame skunde pateikti duomenys, kad motina yra II grupės invalidė, galėtų turėti reikšmės taikyti BK 45 str. , tačiau jie nepatvirtinti dokumentais, be to, iš bylos medžiagos neaišku, ar motina yra R. Kanapecko išlaikoma ir dėl jam paskirtos bausmės nebus kam jos prižiūrėti. Ta aplinkybė, kad kasatorius pats serga skrandžio opalige, buvo operuotas, jam reikalinga dieta, kurios neįmanoma laikytis būnant įkalintam, pripažintas III grupės invalidu, reikalinga kairės kojos klubo sąnario operacija pakeisti sąnarį į protezą, yra reikšminga, tačiau nėra medikų komisijos išvados, patvirtinančios, jog dėl šių negalavimų kasatorius negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. O tai yra viena iš BK 45 str. nuostatų taikymo sąlygų. Kartu kolegija atkreipia Panevėžio miesto apylinkės teismo dėmesį, kad teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str)” 21 punkto reikalavimų, pagal kuriuos, tais atvejais, kai papildomos bausmės skyrimas nėra privalomas ir teismas nusprendžia jos neskirti, apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie papildomų bausmių neskyrimą nenurodoma. Tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė apie baudos neskyrimą, kaip skirdamas bausmę už atskirus nusikaltimus, taip ir skirdamas galutinę bausmę, nors bauda pagal BK 271 str. 3 d. numatyta kaip alternatyvi papildoma bausmė ir jos skyrimas nėra privalomas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 6 p. , 430 ir 4301 str. , teisėjų kolegija nutarė: Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. vasario 26 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 29 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl R. Kanapecko pripažinimo kaltu pagal BK 16 str. 2 d. , 271 str. 3 d. ir nuteisimo laisvės atėmimu ketveriems metams be baudos konfiskuojant 200 Lt vertės turto, taip pat nuosprendžio ir nutarties dalis dėl galutinės bausmės paskyrimo vadovaujantis BK 42 straipsniu. R. Kanapeckui pagal BK 271 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir vienam mėnesiui konfiskuojant 300 Lt vertės turto. Likusias Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. vasario 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 29 d. nutarties dalis palikti galioti. Teisėjų kolegijos pirmininkas V. A-ukas Teisėjai O. A. B-i-ė V. P-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
225: Svečiai