|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 5. Dėl sutikimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu formos Sutikimas su kitos darbo sutarties šalies pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pagal Darbo sutarties įstatymo 26 str. 1 p. gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir veiksmais, elgesiu, iš kurių galima daryti išvadą, kad pasiūlymas priimamas. P-šėjas A. D-a- Civilinė byla Nr. 3K–3–103/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėjas A. R-a- N U T A R T I S 1999 m. gegužės 12 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. M-io, teisėjų A. D-o ir A. S-aus, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S-io Žikoriaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 1998 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal S-io Žikoriaus ieškinį atsakovui AB „Ūkio vystymas” dėl grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio ir atlyginimo už nepanaudotas atostogas, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už atlyginimo išmokėjimo uždelsimo laiką priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas S-ys Žikorius nurodė, kad nuo 1996 m. spalio 1 d. dirbo pas atsakovą – AB „Ūkio vystymas” finansų makleriu. 1997 m. gegužės 19 d. ieškovas parašė atsakovui pasiūlymą atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 27 straipsnį. Į pasiūlymą per penkias dienas, kaip numato DSĮ 27 str. 2 d. , atsakovas neatsakė. Tik 1997 m. liepos 17 d. ieškovas gavo atsakovo 1997 m. liepos 15 d. raštą Nr. 16 apie tai, kad ieškovas iš darbo atleistas nuo 1997 m. birželio 1 d. Kadangi atsakovas nepranešė ieškovui apie sutikimą nutraukti darbo sutartį pagal ieškovo pasiūlymą, šalys nesutarė dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų ir atleidimo iš darbo konkrečios datos, todėl, ieškovo manymu, jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Be to, atsakovas neišmokėjęs ieškovui darbo užmokesčio už 1997 m. balandį, gegužę ir birželio mėnesio dvi dienas. Ieškovas prašė jo atleidimą iš darbo pas atsakovą pripažinti neteisėtu ir, negrąžinant į darbą, priteisti dvylikos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją 5160 Lt, atleidimą iš darbo įforminti pagal DSĮ 28 str. ; priteisti darbo užmokestį už 1997 m. balandžio–birželio mėnesius 749,05 Lt; priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas 706,65 Lt; priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką – 504,75 Lt; priteisti delspinigius už laiku nesumokėtas darbo užmokesčio sumas – 818,37 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už atlyginimo išmokėjimo uždelsimo laiką – 5658,80 Lt; priteisti 98,30 Lt už keliones į teismą, 8,30 Lt už pašto išlaidas bei 100 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 1998 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad ieškovas 1997 m. gegužės 19 d. raštu pasiūlė atsakovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 1997 m. birželio 1 d. Atsakovas, sutikdamas su pasiūlymu, 1997 gegužės 23 d. įsakymu Nr. 2 atleido ieškovą iš darbo nuo nurodytos ieškovo prašyme datos pagal DSĮ 27 straipsnį. Pagal DSĮ 27 str. viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą. Sutarusios nutraukti sutartį šalys taip pat susitaria dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Sutikimo su pasiūlymu išreiškimo formos įstatymas nenustato, todėl remiantis Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 42 duotu išaiškinimu, tai gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir veiksmais, elgesiu, iš kurių galima daryti išvadą, kad su pasiūlymu sutinkama. T-ėl atsakovo įsakymą atleisti ieškovą iš darbo teismai įvertino kaip sutikimą su pasiūlymu nutraukti sutartį. Atsakovas, nutraukdamas sutartį, apskaičiavo visas ieškovui įstatymo numatytas išmokas ir jas deponavo, nes ieškovas neatvyko jų atsiimti. P-s ieškovas prašyme nutraukti sutartį nurodė tik vieną sutarties nutraukimo sąlygą – atleidimo datą. Nuo prašymo pateikimo dienos ieškovas į darbą daugiau neatvyko. T-ėl teismai padarė išvadą, jog jokių papildomų sutarties nutraukimo sąlygų ieškovas nekėlė. Ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nepagrįstas, nes dėl to nėra atsakovo kaltės. Ieškovas jam apskaičiuoto ir deponuoto atsiskaitymo neatvyko atsiimti pats. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 1998 m. spalio 5 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti Kauno m. apylinkės teismui iš naujo. Ieškovas nurodo, kad teismai neįsigilino į DSĮ 27 str. ir Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 esmę ir reikalavimus bei faktines bylos aplinkybes, dėl to teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. 1997 m. gegužės 19 d. prašymą kasatorius parašęs atsakovo administracijos prievarta, atsakovas į šį pareiškimą neatsakė ir neparodė savo valios kitokiais būdais – veiksmais ar elgesiu. Ieškovas negavęs jokio pranešimo apie atleidimą iš darbo, atleidimo datą, atostogų suteikimo tvarką ir galutinį atsiskaitymą paskutinę darbo dieną. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą, o teismų sprendimą ir nutartį palikti galioti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas sąmoningai nuo 1997 m. balandžio mėnesio darė pravaikštas, nes nebuvimą darbe pateisinančių dokumentų nepateikė, klaidino darbdavį prašydamas atleisti iš darbo pagal DSĮ 27 str. , tuo siekdamas pasipelnyti atsakovo sąskaita. Teisėjų kolegija konstatuoja: Pirmasis kasacinio skundo argumentas yra susijęs su Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 27 straipsnio, nustatančio darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką, aiškinimu ir taikymu. Tai yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šio argumento. Ieškovo teigimu, bylą išnagrinėję teismai, aiškindami DSĮ 27 str. numatytą teisės normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o tai sudaro pagrindą bylą peržiūrėti kasacine tvarka. Tačiau šis ieškovo argumentas neatitinka šioje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių bei teismų praktikos šių kategorijų bylose. Priešingai ieškovo tvirtinimui, spręsdami ginčą teismai vadovavosi būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato aprobuota metodine medžiaga apie konkrečios teisės normos taikymo praktiką. DSĮ 27 str. 1 d. numatyta, kad raštiškai turi būti išreikštas tik šalies – darbo sutarties nutraukimo iniciatorės pasiūlymas antrajai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Šią sąlygą ieškovas įvykdė 1997 m. gegužės 19 d. prašymu (b. l. 13). Teismai pagrįstai akcentavo, kad sutikimo su pasiūlymu atleisti iš darbo išreiškimo formos įstatymas nenumato, todėl apie tokį sutikimą darbdavys raštu pranešti ieškovui neprivalo. T-ėl kolegija konstatuoja, kad sutikimas su kitos darbo sutarties šalies pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pagal Darbo sutarties įstatymo 26 str. 1 p. gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir veiksmais, elgesiu, iš kurių galima daryti išvadą, kad pasiūlymas priimamas. Atsakovas įsakymą Nr. 2 dėl ieškovo atleidimo iš darbo šalių susitarimu priėmė 1997 m. gegužės 23 d. , t. y. neviršydamas DSĮ 27 str. 1 d. numatyto termino, ir tokiu būdu savo valingais veiksmais išreiškė sutikimą dėl darbuotojo pasiūlymo. N-s ieškovas nurodė, kad apie sutikimą su pasiūlymu dėl atleidimo iš darbo ar apie priimtą įsakymą atleisti iš darbo jam nebuvo pranešta ir kad apie atleidimą iš darbo nuo 1997 m. birželio 1 d. jis sužinojęs tik 1997 m. liepos 17 d. , šių teiginių negalima laikyti teisiškai reikšmingais. Darbuotojas pagal įstatymus ir darbo sutartį turi ne tik teises, bet ir atitinkamus įsipareigojimus darbdaviui (DSĮ 3 str. 1 d. , 7 str. 1 d. , 8 str. 1 d. ). Be to, ir disponuojamomis teisėmis santykiuose su kitais subjektais asmenys privalo naudotis sąžiningai. Ieškovas pats buvo atleidimo iš darbo šalių susitarimu iniciatorius, taigi žinojo, jog sutikimo su pasiūlymu sprendimą darbdavys turi priimti per penkias dienas. Parašęs prašymą atleisti iš darbo, ieškovas ir toliau privalėjo dirbti. Taigi, dirbdamas sąžiningai ir palaikydamas nuolatinį ryšį su darbdaviu, ieškovas neišvengiamai turėjo žinoti apie atsakovo išreikštą sutikimą atleisti jį iš darbo ir apie atleidimą iš darbo nuo 1997 m. birželio 1 d. Kitokia išvada prieštarautų pačiai darbo sutarties esmei bei darbo santykių reguliavimo principams. Be to, 1997 m. balandžio–birželio mėnesiais ieškovui jau nebuvo mokamas atlyginimas, nors iki tol buvo mokamas periodiškai (b. l. 24). Ieškovas dėl to jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė iki pat 1997 m. birželio 27 d. (b. l. 18). Ieškovas prašyme nutraukti darbo sutartį nurodė tik vieną sutarties nutraukimo sąlygą – datą, darbdavys su tokia sąlyga sutiko. T-ėl tai taip pat neprieštarauja DSĮ 27 str. nustatytai darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarkai. Bylą išnagrinėjusieji teismai nustatė, kad atsakovas, nutraukdamas su ieškovu darbo sutartį, apskaičiavo visas ieškovui įstatymo numatytas išmokas ir jas deponavo. Pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 11 str. konkreti darbo užmokesčio mokėjimo vieta, taigi ir visų darbuotojui priklausančių išmokų ryšium su atleidimu iš darbo mokėjimo vieta, nustatoma kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje (b. l. 17) nenumatyta, kad darbo užmokesčio sumas darbdavys privalėjo išsiųsti darbuotojui paštu. Taigi ieškovas atsiimti išmokų ryšium su atleidimu iš darbo turėjo atvykti į darbdavio buveinę, tačiau ieškovas jų atsiimti neatvyko. T-ėl teismai pagrįstai konstatavo, jog atsakovui nėra pagrindo taikyti sankciją pagal DSĮ 41 str. 2 d. , nes nenustatyta darbdavio kaltė dėl uždelsimo atsiskaityti, o skaičiuoti delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą nėra pagrindo remiantis tuo, kad yra paties darbuotojo kaltė dėl neišmokėtų išmokų. Kasacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą (CPK 12 str. , Teismų įstatymo 18 str. ). CPK 358 str. 1 d. nustato, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis teismų sprendime ar nutartyje nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, nesprendžia ir negali spręsti fakto klausimų. Dėl šios priežasties faktinės bylos aplinkybės kasacinės instancijos teisme analizuojamos tik sprendžiant klausimą, ar žemesniosios instancijos teismai teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas byloje jau nustatytų faktų atžvilgiu, taip pat ar teisingai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias įrodymų ir įrodinėjimo klausimus civiliniame procese. Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, ir tam tikras bylos aplinkybes ieškovas vertina kitaip, negu nustatė bylą išnagrinėjusieji teismai. Tačiau skunde šiuo atveju nenurodoma, kokias konkrečiai teisės normas teismai pažeidė ar netinkamai aiškino bei taikė. Pagal CPK 3542 str. 2 d. – pagrindu peržiūrėti bylą kasacine tvarka gali būti tik teisės normų pažeidimas ar jų netinkamas aiškinimas. T-ėl teisiškai neargumentuotas kasatoriaus teiginys, kad neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, negali būti pripažintas kasacijos pagrindu (CPK 3542 str. 1 d. ), ir todėl kasacinio nagrinėjimo dalyko nėra. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, kurios leistų taikyti CPK 358 str. 2 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. , nutarė: Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistus. Teisėjų kolegijos pirmininkas A. M-is Teisėjai A. D-a- A. S-us Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
141: Svečiai