|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 15. Dėl pirmumo teisės būti paliktiems dirbti mažinant darbuotojų skaičių Mažinant darbuotojų skaičių, kai keli darbuotojai turi DSĮ 37 str. 1 d. 2, 3 ar 4 punktuose numatytą pirmumo teisę būti paliktiems dirbti, pirmumo teisę likti dirbti tarp tos pačios specialybės darbuotojų turi tie, kurių kvalifikacija ir darbo našumas yra aukštesni. P-šėjas A. D-a- Civilinė byla Nr. 3K–3–352/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėja J. C-ė N U T A R T I S 1999 m. birželio 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. J-o, teisėjų A. D-o ir A. M-io, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Kauno pienas” kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A-o B-io ieškinį atsakovui AB „Kauno pienas” dėl grąžinimo į darbą. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas A-a- B-is nurodė, kad nuo 1976 m. gegužės 3 d. pradėjo dirbti Kauno pieno kombinate vyriausiuoju energetiku (šiuo metu darbdavio pavadinimas – AB „Kauno pienas”). 1995 m. kovo 15 d. buvo paskirtas į energetikos skyriaus viršininko pareigas. 1998 m. liepos 1 d. AB „Kauno pienas” įsakymu Nr. 43/K iš darbo buvo atleistas pagal DSĮ 29 str. 1 d. 2 punktą, nes 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 92 darbdavys panaikino mechanikos ir energetikos skyrius su visomis dešimt šiuose skyriuose buvusių pareigybių ir sukūrė mechanikos–energetikos skyrių su devyniomis naujomis pareigybėmis. Ieškovas mano iš darbo esąs atleistas nepagrįstai, nes, skiriant naujus darbuotojus į mechanikos–energetikos skyrių, nebuvo laikomasi DSĮ 37 str. reikalavimų, ir taip pažeista ieškovo pirmumo teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Ieškovas prašė jo atleidimą iš darbo pas atsakovą pripažinti neteisėtu ir priteisti dvylikos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 17 163,24 Lt. Kauno m. apylinkės teismas 1999 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad darbdavys pasiūlė ieškovui pereiti į kitą darbą, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Ieškovas iš darbo atleistas pagrįstai, nes jo pareigybė buvo panaikinta, o naujo skyriaus viršininku buvo paskirtas buvęs mechanikos skyriaus viršininkas, dirbantis įmonėje daugiau kaip 10 metų, administracijos laikomas gabiu specialistu, turintis aukštąjį išsilavinimą – maisto pramonės mašinų ir įrengimų specialybę. Ieškovas taip pat neįrodęs, kad gamybos interesai diktavo būtinybę pergrupuoti darbuotojus, atleidžiant ne tą darbuotoją, kurio pareigybė naikinama. Tuo remiantis teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo pirmumo teisės būti paliktas dirbti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 1999 m. vasario 18 d. apylinkės teismo sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pagal DSĮ 29 str. 2 p. neteisėtu ir laikė ieškovą atleistu iš darbo pagal DSĮ 28 str. ; priteisė iš atsakovo ieškovui 5721,08 Lt kompensaciją už neteisėtą atleidimą. Kolegija konstatavo, kad naujai sukurtame mechanikos–energetikos skyriuje liko dirbti keturi darbuotojai, turintys tik specialųjį vidurinį išsilavinimą. Ieškovo kvalifikacija ir darbo našumas buvo aukštesni, lyginant su tik specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčiais tos pačios specialybės darbuotojais, todėl ieškovas iš darbo galėjo būti atleistas tik tuomet, jei būtų atsisakęs eiti jų pareigas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, mažinant darbuotojų skaičių, pirmenybę būti paliktiems darbe visų pirma turi aukštesnės kvalifikacijos ir darbo našumo darbuotojai, išskyrus DSĮ 37 str. 1 d. 5 punkte numatytus atvejus. Kadangi atleidžiant ieškovą iš darbo buvo pažeisti DSĮ 34 str. 7 d. reikalavimai, atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu ir priteisė ieškovui 10 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, atimant iš šios sumos ieškovui išmokėtą 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę pašalpą. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 13 d. sprendimą. Atsakovas nurodo, kad įmonės kvalifikacinė komisija, esant vienodoms sąlygoms, remiantis DSĮ 37 str. reikalavimais, apsvarstė kiekvieno iš panaikintų skyrių darbuotojų pirmumo teisę likti darbe ir įvertino kiekvieno jų išsilavinimą, darbo stažą įmonėje, sugebėjimą atlikti užduotis, amžių, šeiminę padėtį; buvo nuspręsta atleisti iš darbo ieškovą ir pasiūlyta jam dirbti šaltkalviu ventiliacijos ir šildymo sistemai prižiūrėti. Specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai – A. Š-iupakovas, J. B-iukaitis ir V. D-is tuo metu dirbo mechanikos skyriuje ir ieškovas į jų užimamas pareigas negalėjo pretenduoti pagal savo specialybę ar kvalifikaciją. Dėl tos pačios priežasties eiti inžinieriaus elektriko pareigas paliktas V. M-a-. Be to, J. B-iukaitis ir A. Š-iupakovas pirmenybę likti darbe turi pagal DSĮ 37 str. 4 p. , atsižvelgiant į jų amžių. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir nurodo, kad AB „Kauno pienas” kvalifikacinė komisija nebuvo sudaryta, nes nebuvo jos nuostatų, o ieškovui buvo siūlomas darbas, kurio niekada nebuvo nei pareigybių sąraše, nei mechanikos–energetikos skyriuje. Ieškovo kvalifikacija yra inžinierius–mechanikas, o specialybė – pramonės šiluminė energetika, todėl esąs nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovas negali eiti inžinieriaus šilumininko pareigų, nes jas užima inžinieriaus–statybininko kvalifikaciją ir vandentiekio ir kanalizacijos statybos specialybę turintis darbuotojas. Be to, ieškovo teigimu, 1998 m. birželio 1 d. iš naujai sukurto mechanikos–energetikos skyriaus atleistas J-a- M-a-. Ieškovas buvo davęs sutikimą eiti jo – šildymo ir ventiliacijos sistemų tarnybos meistro pareigas, tačiau šį laisvą etatą atsakovas panaikino. Teisėjų kolegija konstatuoja: Kasacinio skundo argumentai susiję su vienu teisės klausimu – DSĮ 37 straipsnio taikymu ir aiškinimu. Nagrinėdamas reikalavimą grąžinti į darbą asmenį, atleistą iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, teismas, be kita ko, privalo patikrinti, ar darbuotojas neturėjo DSĮ 37 str. numatytos pirmumo teisės būti paliktas dirbti. Pirmumo teisę būti paliktiems dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, turi tik tie darbuotojai, kurie išvardyti DSĮ 37 str. 1 dalyje. DSĮ 37 str. 2 dalyje, be to, nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems darbuotojams pirmenybės teisė likti darbe taikoma tik tuo atveju, jei jų kvalifikacija ir darbo našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikaciją ir darbo našumą. Ši nuostata reiškia, kad DSĮ 37 str. 1 d. 2, 3 ir 4 punktuose išvardytų darbuotojų pirmumo teisė likti darbe nėra absoliuti ir priklauso nuo jų kvalifikacijos ir darbo našumo, lyginant su kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikacija ir darbo našumu. Dėl darbo organizavimo pakeitimų bendrovėje „Kauno pienas” buvo sujungti mechanikos ir energetikos skyriai ir sukurtas mechanikos–energetikos skyrius. Remiantis tuo buvo panaikinta dešimt pareigybių, buvusių dviejuose skyriuose, ir įvestos devynios pareigybės naujame skyriuje su naujomis funkcijomis. Taigi įmonėje įvyko darbuotojų skaičiaus mažinimo faktas ryšium su darbo organizavimo pasikeitimais (b. l. 15, 18). T-ėl darbdavys privalėjo spręsti ir sprendė klausimą, ar kuris nors darbuotojas iš dešimties turi įstatymo numatytą pirmumo teisę likti dirbti vienoje iš devynių naujų pareigybių ir ar tam tikrą darbą gali dirbti pagal savo kvalifikaciją ir specialybę. Atsakovas teisingai nustatė, jog visi dešimt darbuotojų turi pirmumo teisę likti darbe remiantis DSĮ 37 str. 1 d. 3 punktu (didesnis nei 10 metų nepertraukiamas darbo stažas), o J. B-iukaitis bei A. Š-iupakovas be to – dar ir remiantis DSĮ 37 str. 1 d. 4 punktu (kai iki senatvės pensijos liko mažiau kaip 3 metai). T-ėl esant tokioms aplinkybėms, kai visi darbuotojai turi pirmumo teisę likti darbe, pagal DSĮ 37 str. 2 dalies reikalavimus atsakovas turėjo svarstyti, kurie darbuotojai turi pirmumo teisę likti darbe vienas kito atžvilgiu ir kurį darbuotoją yra pagrindas atleisti. Šiuo atveju pagrindiniu kriterijumi darbdavio apsisprendimui, kurį darbuotoją atleisti iš darbo, galėjo būti tik tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikacija ir darbo našumas, nes pagal DSĮ 37 str. 2 dalį pirmumo teisės likti dirbti neturi šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti darbuotojai, jei jų kvalifikacija ir darbo našumas žemesni už kitų tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją ir darbo našumą. Akcinėje bendrovėje „Kauno pienas” specialūs kriterijai, kuriais remiantis nustatoma atitinkamos specialybės darbuotojų kvalifikacija, nebuvo nustatyti. T-ėl pagrįsta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos išvada, kad tokiu atveju, sprendžiant apie darbuotojo kvalifikaciją dirbti tam tikros specialybės darbą, lemiamą reikšmę turi išsilavinimas. Ieškovo išsilavinimas aukštasis, jis turi inžinieriaus mechaniko specialybę, pramonės šiluminės energetikos specialisto kvalifikaciją. Iki darbo organizavimo pakeitimų dirbo energetikos skyriaus viršininku. Paliktas eiti inžinieriaus mechaniko pareigas A. Š-iupakovas turi tik specialųjį vidurinį techniko–mechaniko išsilavinimą, o dirbti inžinieriumi šilumininku likęs A. B-s, nors ir turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau jo specialybė yra inžinierius statybininkas, kvalifikacija – vandentiekis ir kanalizacija. Byloje taip pat nenustatyta ir ta aplinkybė, kad ieškovo darbo našumas buvo žemesnis negu nurodytųjų dviejų darbuotojų. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovo kvalifikacija ir darbo našumas ne tik ne žemesni už kai kurių kitų likusių dirbti pas atsakovą tos pačios specialybės darbuotojų, bet netgi aukštesni. Nepagrįstas taip pat kasacinio skundo argumentas, kad pagal savo specialybę ieškovas negalėjo užimti inžinieriaus mechaniko ar inžinieriaus šilumininko pareigų, nes ieškovo specialybė (inžinierius mechanikas) atitinka abiem pareigybėms keliamus reikalavimus, o vienai pareigybių (inžinieriaus šilumininko) užimti atitinka ne tik ieškovo specialybė, bet ir jo kvalifikacija (pramonės šiluminė energetika). Priešingai, minėtoms pareigoms užimti netinkama yra A. B-insko specialybė (inžinierius statybininkas), kuris, nepaisant to, buvo paliktas darbe. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog mažinant darbuotojų skaičių, kai keli darbuotojai turi DSĮ 37 str. 1 d. 2, 3 ar 4 punktuose numatytą pirmumo teisę būti paliktiems dirbti, pirmumo teisę likti dirbti tarp tos pačios specialybės darbuotojų turi tie, kurių kvalifikacija ir darbo našumas yra aukštesni. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, motyvuodama sprendime padarytą išvadą, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, savo argumentus siejo su ieškovo pirmumo teisės likti darbe pažeidimu, tačiau juridiniu pagrindu ieškiniui tenkinti nurodė DSĮ 34 str. 7 d. (bet ne DSĮ 37 str. ). Kolegijos nuomone, tai yra techninė klaida, todėl šis netikslumas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Remiantis nurodytais motyvais kasacinis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 18 d. sprendimas paliktinas galioti. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad aplinkybių, numatytų CPK 358 str. 2 dalyje, byloje taip pat nenustatyta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. , 370 str. 1 d. , nutarė: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas Č. J-a- Teisėjai A. D-a- A. M-is Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7285: Svečiai