TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieškaLietuvos aukščiausiasis teismas
Dėl kai kurių ATPK ir BPK normų taikymo.
1999 05 12 Konsultacija Nr. B3-115
Publikuota: "Teismų praktika" Nr. 11, 1999 m.
LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS
1999 m. gegužės 12 d.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl kai kurių ATPK ir BPK normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius konsultuoja:
klausimas. Ar galima asmeniui skirti administracinę nuobaudą (tiek ją skiriant pirmą kartą, tiek po nutarimo panaikinimo), praėjus dviem mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos, jeigu pažeidimas padarytas iki 1999 m. vasario 20 d., t.y. dienos, kada įsigaliojo naujas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas?
konsultacija. Remiantis ATPK 8 ir 35 straipsniais, jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą iki 1999 m. vasario 20 d., administracinė nuobauda jam gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jeigu tas terminas nebuvo pratęstas.
klausimas. Ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galima, padarius pertraukas, jų metu nagrinėti kitas bylas ir pan., t.y. ar apeliaciniam procesui gali būti pritaikyti BPK 264 str. pakeitimai, pašalinantys proceso nepertraukiamumą?
konsultacija. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pertraukų metu gali nagrinėti kitas bylas.
klausimas. Jeigu byloje yra kelių nusteistųjų skundai, dėl kurių, remiantis BPK 380 str. 1 dalimi, reikia priimti nutartis (pavyzdžiui, kelis skundus atmesti), o remiantis BPK 380 str. 4 dalimi reikia priimti nuosprendį (pavyzdžiui, vieną nuteistą asmenį išteisinti), ar tokiais atvejais turi būti priimami du atskiri dokumentai (nutartis ar nuosprendis), ar šie visi klausimai turi būti išspręsti viename dokumente (nuosprendyje)?
konsultacija. K-ime nurodytomis sąlygomis byloje turi būti priimami du procesiniai dokumentai – nuosprendis ir nutartis.
klausimas. Ar gali apylinkės teismas, grąžindamas bylą tyrimui papildyti, pratęsti kardomąjį kalinimą (suėmimą) iki keturių mėnesių, jeigu teisiamasis laikomas suimtas jau ilgiau kaip šešis mėnesius, o pagal BPK 106 str. 1 ir 2 dalis apylinkės teismas parengtinio tyrimo veiksmams atlikti gali pratęsti kardomąjį kalinimą (suėmimą) tik iki šešių mėnesių?
konsultacija. Remiantis BPK 106 str. 4 dalimi, apylinkės teismas, grąžindamas bylą tardymui papildyti, gali pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą iki keturių mėnesių, nors teisiamasis laikomas suimtas ir ilgiau kaip šešis mėnesius.
klausimas. Ar BPK 106 str. 4 dalyje numatytas maksimalus kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas reiškia šešis mėnesius (tik toks terminas įvardintas maksimaliu BPK 106 str. 2 dalyje) ar 18 mėnesių?
Jeigu maksimaliu kardomojo kalinimo (suėmimo) terminu laikoma 18 mėnesių, ar, pratęsus suėmimą grąžinant bylą tyrimui papildyti, pavyzdžiui, iki 20 mėnesių (laikantis keturių mėnesių ribos), nebus pažeista nuostata, kad parengtinio tyrimo stadijoje terminas negali būti pratęsiamas ilgiau kaip iki 18 mėnesių?
konsultacija. Kardomojo kalinimo (suėmimo) šešių mėnesių terminas laikomas pradiniu maksimaliu terminu. Įstatymas nustato bendrą ilgiausią kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą 18 mėnesių. Šis terminas taikomas bylos parengtinio tyrimo stadijoje. T-ėl bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje laikymo suimtu terminas neapimamas nurodytu 18 mėnesių terminu. Teismas, grąžindamas bylą tyrimui papildyti, gali pratęsti šį terminą iki keturių mėnesių.
klausimas. Kas turi kreiptis į teismą paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) kvotos atlikimo metu sumarinio proceso byloje?
konsultacija. Remiantis BPK 104-1 str. ir 141 str. 2 dalimi, esant pagrindui, prokuroras kreipiasi į teismą su pareiškimu paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) kvotos atlikimo metu sumarinio proceso byloje.
klausimas. Ar gali būti teisiamas asmuo už Lietuvos valstybės sienos perėjimą, jeigu jis jau buvo už tuos pačius veiksmus (tą patį perėjimą) nuteistas B-arusijoje, bet tik už B-arusijos valstybės sienos perėjimą, nuosprendyje nenurodant, kad jis neteisėtai tuo pačiu metu perėjo ir Lietuvos valstybės sieną?
konsultacija. Jeigu asmuo jau buvo nuteistas už tą patį neteisėtą valstybės sienos perėjimą B-arusijos teismo, o B-arusijos sienos neteisėtas perėjimas reiškia ir Lietuvos valstybės sienos perėjimą, tai pagal BK 3 str. 4 dalį asmuo negali būti du kartus baudžiamas už vieną ir tą patį nusikaltimą.
klausimas. Kaip turi būti surašomas teisiamojo posėdžio protokolas, kai bylos nagrinėjimo procese daromos pertraukos, kurių metu nagrinėjamos kitos bylos?
Ar surašius dalį protokolo (iki pertraukos paskelbimo), ta dalis turi būti pasirašoma pirmininkaujančiojo ir sekretoriaus?
konsultacija. Jeigu bylos nagrinėjimo procese daroma pertrauka, tai reiškia, kad vyksta vienas ir tas pats teisiamasis posėdis. Šiuo atveju protokole pažymima, kada buvo padaryta pertrauka, o protokolą pirmininkaujantysis ir sekretorius pasirašo, kai byla baigiama nagrinėti.
klausimas. Ar pradedant bylos nagrinėjimą po pertraukos, kurios metu buvo nagrinėjamos kitos bylos, turi būti toliau atliekami procesiniai veiksmai nuo to momento, kuriuo buvo baigtas nagrinėjimas prieš pertrauką (pavyzdžiui, iš karto apklausiamas sekantis liudytojas), ar po pertraukos turi būti atliekami kokie nors įžanginiai veiksmai (pranešama, kas atvyko, kokie dokumentai gauti pertraukos metu ir pan.)?
konsultacija. Po pertraukos bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal teismo nustatytą (jeigu reikia, pakoreguotą) įrodymų tyrimo tvarką. Pradėdamas nagrinėti bylą po pertraukos, teismas neprivalo atlikti jokių įžanginių procesinių veiksmų, kadangi ir be specialių paaiškinimų naujai atvykę liudytojai bus apklausti, papildomai gauti dokumentai apžiūrėti ir perskaityti ir pan. S-tama, prireikus teisėjas gali paaiškinti teisminio nagrinėjimo dalyviams vienokias ar kitokias bylos nagrinėjimo aplinkybes.
klausimas. K-į sprendimą turi priimti apeliacinės instancijos teismas, kai pirmosios instancijos išnagrinėtoje byloje, ištirtoje sumarinio proceso tvarka, būna surašyti du nuosprendžiai: vienas – sutrumpintas, laikantis BPK 346-1 str. 1 dalies nuostatų, ir antras – surašytas pilnai vietoje atskirai surašytos nuosprendžio aprašo-mosios dalies, kaip to reikalauja BPK 346 str. 2 dalis.
Ar tokiais atvejais turi būti naikinami abu nuosprendžiai ir byla nagrinėjama iš naujo, ar naują nuosprendį (neretai juose būna nurodytos skirtingos priėmimo datos) laikyti pirmojo aprašomąja dalimi, ar bylą grąžinti pirmosios instancijos teis-mui surašyti aprašomąją dalį ir tik po to apeliacinėje instancijoje panaikinti antrąjį nuosprendį (panaikinus liktų sutrumpintas pirmasis nuosprendis ir atskirai surašyta jo aprašomoji dalis, t.y. dokumentai, nurodyti BPK 346-1 straipsnyje), ar priimami kitokie sprendimai?
konsultacija. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas gali priimti tik vieną nuosprendį. Jei vienoje ir toje pačioje byloje yra priimti du nuosprendžiai, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Esant klausime nurodytoms procesinėms sąlygoms, abu nuosprendžiai apeliacine tvarka turi būti panaikinti ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje reikėtų nurodyti, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, griežtai laikytųsi BPK 346-1 str. reikalavimų.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. G-us

Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt