|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 2001 m. sausio 30 d. Klausimas. Ar patenkinus daugiabučio namo savininkų, gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį dėl buto eksploatavimo išlaidų, iš atsakovo, kuris yra vienas iš bendrijos narių, priteisiamas žyminis mokestis valstybei? Konsultacija. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CPK 117 straipsnio 1 dalyje, patenkinus ieškinį (visiškai ar iš dalies), teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu išlaidos ir žyminis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomi iš atsakovo į valstybės pajamas proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai. Tačiau CPK 117 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma sistemiškai su CPK 102 straipsnio 1 dalies 34 punktu, kuriame pasakyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir jų nariai – ginčuose tarp bendrijos ir nario. Šiuo atveju, patenkinus bendrijos ieškinį, iš atsakovo (bendrijos nario) žyminis mokestis valstybei, kaip tai numato CPK 117 straipsnio 1 dalis, nepriteisiamas, nes atsakovas (bendrijos narys) yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 102 straipsnio 1 dalies 34 punktu. Komentuojamu atveju sprendžiant klausimą dėl teismo turėtų ryšium su bylos nagrinėjimu išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi CPK 117 straipsnio 4 dalimi, nes šioje normoje numatyta, kad tuo atveju, kai abi šalys yra atleistos nuo teismo išlaidų mokėjimo, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų. Klausimas. Jei apeliacinės instancijos teismas nutartimi nutraukė apeliacinį procesą paaiškėjus, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą ir nebuvo prašyta šį terminą atstatyti, ar asmuo gali vėl kreiptis su apeliaciniu skundu kartu prašydamas terminą atstatyti? Konsultacija. Apeliacinio teismo nutartis, priimta pagal CPK 324 straipsnio 5 dalį, kuria nutraukiamas apeliacinis procesas, jei paaiškėja aplinkybė, numatyta CPK 324 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. jei skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atstatyti, nelaikytina nutartimi dėl apeliacijos objekto - pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas tiesiog atlieka tai, ką turėjo padaryti pirmosios instancijos teismo teisėjas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą – atsisakyti tokį skundą priimti (CPK 324 str. 2 d. 1 p. ). Todėl šiuo atveju laikoma, kad apeliacinis procesas iš esmės net nebuvo prasidėjęs. N-s CPK 324 straipsnio 3 dalis numato tik tuos pakartotinius skundo padavimo atvejus, kai apeliacinio skundo padavimo terminas dar nepasibaigęs (CPK 324 str. 2 d. 2 ir 3 p. ), nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio draudimo asmeniui pakartotinai inicijuoti apeliacinį procesą, atskiru pareiškimu prašant atstatyti praleistą terminą (CPK 318 str. 2 d. ). Todėl laikytina, jog asmuo gali vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, prašydamas atstatyti praleistą terminą, jei apeliacinis procesas buvo nutrauktas paaiškėjus, jog skundas paduotas praleidus terminą ir nebuvo prašyta šį terminą atstatyti. Klausimas. Ar pareiškėjų prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje nagrinėjami užvedant savarankišką bylą, ar nagrinėjami toje civilinėje byloje, kurioje yra priimti įsiteisėję procesiniai teismų sprendimai? Konsultacija. Iš Civilinio proceso kodekso 37117 straipsnio normos turinio išeitų, jog prašymai atnaujinti procesą yra pateikiami civilinėse bylose, kurios yra išnagrinėtos ir užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi. Pirmiausia teismas CPK 37123 straipsnio numatyta tvarka išnagrinėja prašymą dėl proceso atnaujinimo, priimdamas procesinį sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą arba paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima vieną iš CPK 37124 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų: atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pakeisti apskųstą sprendimą ar nutartį arba panaikinti apskųstą sprendimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį. Akivaizdu, jog proceso atnaujinimas – tai civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas procesas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |