|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS 2001 m. gegužės 25 d. Klausimas. Į kurį – bendrosios kompetencijos ar administracinį – teismą turėtų kreiptis suinteresuotas asmuo, kuris remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 19 straipsnio 1 dalimi ginčija apskrities viršininko, miesto, rajono mero (valdybos) ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui, jeigu po nurodyto sprendimo priėmimo pasikeitė turto, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, teisinė padėtis, t. y. jis buvo perleistas kitam asmeniui pirkimo–pardavimo, mainų, dovanojimo sutarties ar kitokio sandorio pagrindu? Per kokį terminą suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą, pareikšdamas minėtą materialinį teisinį reikalavimą? Konsultacija. Pirmajame klausime yra keliama rūšinio teismingumo, t. y. bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcijos atribojimo problema, spręstina vadovaujantis nuostata, jog tais atvejais, kai ginčas yra susijęs su keliais teisiniais santykiais, ginčo teismingumą turi nulemti pagrindinio teisinio santykio teisinė prigimtis ir pobūdis (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta Klaipėdos miesto Vyriausiasis policijos komisariatas v. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato profesinė sąjunga byloje, bylos Nr. 3K–3–1136). Ginčas, kurį suinteresuotas asmuo inicijuoja, remdamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta teise skųsti Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimus teismui, kuomet po nurodytos institucijos sprendimo atkurti piliečiui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą priėmimo pasikeičia šio turto savininkas, t. y. pilietis, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamą turtą, įgyvendina disponavimo šiuo turtu teises, parduodamas, padovanodamas ar kitokiu pagrindu jį perleisdamas kito asmens nuosavybėn, nėra grynai (išimtinai) administracinio teisinio pobūdžio. Šiuo atveju laikytina, jog kilęs ginčas yra susijęs su keliais teisiniais santykiais, iš kurių pagrindiniu pripažintinas ne administracinis teisinis, o civilinis teisinis santykis, kadangi tokio pobūdžio ginčo išsprendimas susijęs būtent su nuosavybės ar kitų daiktinių arba kitokių civilinių teisių nustatymu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl darytina išvada, jog ir byla dėl Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos sprendimo panaikinimo ir sandorio, kurio pagrindu turtas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, perėjo kito asmens nuosavybėn, pripažinimo negaliojančiu yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 2 d. , 135 str. ). Aplinkybė, jog tokio pobūdžio ginčą sąlygoja Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos teisės aktas, priimtas viešojo administravimo srityje, ir viena iš šio ginčo šalių turėtų būti subjektas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas, nekeičia nurodytų teisinių santykių visumos civilinio teisinio pobūdžio ir ginčo teismingumo. Šio ginčo pobūdis nesikeičia ir tuomet, jei suinteresuotas asmuo teismui skundžia Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos sprendimą ir neginčija sutarties ar kitokio sandorio, kurio pagrindu turtas perėjo kito asmens nuosavybėn. Suinteresuotam asmeniui neginčijus nurodyto sandorio, bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamasis CPK 15 straipsniu, gali pasiūlyti šiam asmeniui CPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka papildyti pareikštą materialinį teisinį reikalavimą nauju reikalavimu, kuriuo būtų ginčijamas sudarytas turto perleidimo sandoris. Jei tokio materialinio teisinio reikalavimo suinteresuotas asmuo nepareiškia, teismas asmenis, kurių teisėms ir pareigoms byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos, turi įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (CPK 39 str. 1 d. ). Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi suinteresuoto asmens pareikštas reikalavimas dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip ir reikalavimas dėl Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos sprendimo panaikinimo, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 11 str. 6 d. ). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje sutrumpintą ieškininės senaties terminą – 30 dienų, siekia užtikrinti tiek civilinių, tarp jų ir nuosavybės ar kitos daiktinės teisės, pagrindu susiklostančių teisinių santykių stabilumą, tiek jų tolesnį vystymąsi (santykių dinamiką, jų kaitą). Taigi tokio teisinio reguliavimo tikslas yra ne tik skatinti asmenį, manantį, kad Įstatymo 17 straipsnyje nurodyta institucija, priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidė jo teises, operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir nustatyti garantijas, būtinas kitos teisinio santykio šalies įgytų nuosavybės ar kitų daiktinių teisių arba kitokių civilinių teisių įgyvendinimui, jų apsaugai. Atsižvelgiant į nurodytus įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, taip pat į būtinumą garantuoti civilinių teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumą, darytina išvada, jog suinteresuotų asmenų ieškiniams dėl Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimų panaikinimo pagal įstatymų analogiją (CPK 11 str. 6 d. ) taip pat taikytina Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, nustatanti ieškininės senaties termino trukmę, kaip panašius santykius reglamentuojanti civilinio įstatymo norma. Kadangi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje sureguliuotas ieškininės senaties termino eigos momentas – Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos sprendimo įteikimo piliečiui diena – negali būti taikomas kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės nurodytu sprendimu pažeidžiamos, ieškiniams, jiems turi būti taikomos bendrosios CK 86 straipsnio taisyklės, apibrėžiančios ieškininės senaties termino eigos pradžią. Pagal CK 86 straipsnį ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kartu pažymėtina, jog klausimai, susiję su Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškininės senaties termino sustabdymu, nutraukimu ir atnaujinimu, turi būti sprendžiami vadovaujantis CK 88–90 straipsnių nuostatomis (CK 91 str. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |