TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM
TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ
TEISMAMS
1995 m. gegužės mėn. 18 d. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 3 p. , į   Kauno   miesto  apylinkės  teismo  klausimus  dėl  kai  kurių baudžiamojo  ir  baudžiamojo  proceso  įstatymų  taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius konsultuoja: klausimas:  Jeigu  teisiamasis  atsisako  gynėjo  po  proceso dalyvių  apklausos  ir  prašo  kito, ar būtina pradėti procesą iš naujo? konsultacija:  Pagal BPK 57 str. , teisiamasis gali atsisakyti gynėjo  bet  kuriuo  bylos  proceso metu. Atsisakymas teisiamajam neatima  teisės  vėl  prašyti,  kad bet kuriuo bylos proceso metu dalyvautų gynėjas. Manome, kad ir po apklausų į bylos nagrinėjimą įstojus  kitam  gynėjui, nebūtina bylos procesą pradėti iš naujo, nes  to  nenumato  BPK  normos.   Tokiu atveju, pagal BPK 58 str. , gynėjas  turi  teisę  susipažinti  su  visa  byla, taip pat ir su teisminio  nagrinėjimo medžiaga. Žinoma, teismas gali apsvarstyti naujai  įstojusio  gynėjo prašymus dėl kai kurių apklaustų asmenų papildomo  apklausimo.   N-jam gynėjui turi būti skiriamas laikas pasiruošti dalyvauti teisminiame nagrinėjime. klausimas:  Ar teismas gali nepriimti atsisakymo nuo gynėjo po teisminio   tardymo?   Ar   tuomet   gynėjas  privalo  pasisakyti teisminiuose ginčuose? konsultacija:  Kaip  jau  minėta,  pagal  BPK  57  str. 2 d. , teisiamasis gali atsisakyti gynėjo bet kuriuo bylos proceso metu. Teisiamasis  gali  atsisakyti  gynėjo ir tada, kai pagal įstatymą gynėjo dalyvavimas būtinas. Tačiau teismui nėra privaloma priimti atsisakymą  nuo gynėjo, pareikštą nepilnamečio arba asmens, kuris dėl  fizinių  ar  psichinių trūkumų pats pasinaudoti savo teise į gynybą  negali;  taip pat asmens, nemokančio kalbos, kuria vyksta procesas,  arba kaltinamo padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama mirties bausmė. Gynėjo atsisakymą dalyvauti teisminiuose ginčuose,  kai  prieš  tai teismas nepriėmė teisiamojo atsisakymo nuo  gynėjo,  reikėtų  vertinti  kaip  advokato  atsisakymą ginti teisiamąjį.   Pagal  BPK  58  str.   5  d. , advokatas tokios teisės neturi.   T-ėl  klausime  paminėtu  atveju advokatas teisminiuose ginčuose dalyvauti privalo. klausimas:  Kas, pagal BK 322-325 str. , gali būti nusikaltimo subjektu?   Ar   pagal  BK  322-323  str.   gali  būti  atsakovais valstybinės  įmonės,  akcinės  bendrovės, UAB vadovai, ir kokiais atvejais, nes tokiose įmonėse apskaitą tvarko buhalteriai? konsultacija:  Šis  klausimas  labai  platus,  reikalaujantis daugelio  nusikaltimų  sudėčių  aiškinimo. Aukščiausiasis Teismas paprastai  konsultuoja  konkrečiais  įstatymo  taikymo  praktikos klausimais. Dėl šios priežasties į klausimą neatsakome išsamiai. Nusikaltimas,   numatytas   BK   322   str. ,   padaromas  dėl neatsargumo.   Jo  subjektais būna buhalterinę apskaitą tiesiogiai tvarkantys asmenys, kad ir kokios jų pareigos būtų. klausimas:  Ar,  pagal  BK  47-1  str. ,  nuteistasis laikomas atlikusiu  bausmę  praėjus  bausmės  vykdymo  atidėjimo terminui, nesant teismo nutarties dėl jo atleidimo nuo bausmės? konsultacija:  K-imas  nėra tinkamai suformuluotas. Jau iš jo turinio matyti, kad nuteistasis bausmės neatlikinėjo. BK 47-1 str. 5 d. numatyta, kad jei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu  nuteistasis  įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus, nepadarė  pažeidimų,  numatytų šio straipsnio penktosios dalies 2 punkte, ir yra priežasčių manyti, jog ateityje laikysis įstatymų, nedarys  naujų  nusikaltimų,  teismas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                            V. G-us
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt