Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#214: Svečiai
#0: Vartotojai
#5716: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS
Nr. 38


2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 38

Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo ko­dek­so
nor­mas,
reg­la­men­tuo­jan­čias bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų ga­lio­ji­mą
lai­ko at­žvil­giu

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­tas, ap­svars­tęs Lie­tu­vos teis­mų pas­ta­rų­jų me­tų prak­ti­ką
tai­kant Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias bau­džia­mų­jų
įsta­ty­mų ga­lio­ji­mą lai­ko at­žvil­giu, kon­sta­tuo­ja, kad teis­mai šias
nor­mas iš es­mės tai­ko tin­ka­mai. Vis dėl­to pa­da­ro­ma ir klai­dų. Teis­mai
ne vi­sa­da dė­me­sin­gai įsi­gi­li­na į be­si­kei­čian­čių bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų
tu­ri­nį, kar­tais ne­tiks­liai iš­si­aiš­ki­na ir įver­ti­na jų pa­kei­ti­mus.
Sun­ku­mų at­si­ran­da ir dėl to, kad se­no­jo bei nau­jo­jo bau­džia­mų­jų
įsta­ty­mų san­ty­kis yra itin su­dė­tin­gas, ypač kai pa­kei­ti­mai da­ro­mi
ir at­sa­ko­my­bės griež­ti­ni­mo, ir švel­ni­ni­mo lin­kme. Ne vi­suo­met at­si­žvel­gia­ma
į pla­tes­nį ju­ri­di­nį pa­kei­ti­mų kon­teks­tą, tu­rin­tį įta­kos bau­džia­mo­sios
tei­sės nor­mų sam­pra­tai ir jų tai­ky­mui. Kar­tais ne­si­re­mia­ma ar­ba ne­pa­kan­ka­mai
tiks­liai re­mia­ma­si Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 7 straips­niu: ne­nu­ro­do­ma
jo da­lis, ne­pa­tei­kia­mi mo­ty­vai, ku­riais grin­džia­ma ar­ba pa­nei­gia­ma
nau­jo­jo bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo grįž­ta­mo­ji ga­lia.
Šie ir pa­na­šūs klau­si­mai
taps dar ak­tu­a­les­ni ir daž­nes­ni, įsi­ga­lio­jus nau­ja­jam Bau­džia­ma­jam
ko­dek­sui. To­dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, siek­da­mas
to­bu­lin­ti ir vie­no­din­ti įsta­ty­mų tai­ky­mo prak­ti­ką, va­do­vau­da­ma­sis
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 25 str. 1 p. bei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo sta­tu­to 5 str. 1 d. 3 p. ,

n u t a
r i a :

I. Išaiškin­ti teis­mams, kad:

1. Tei­sin­gas bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų tai­ky­mas rei­ka­lau­ja ge­rai ži­no­ti
tei­sės nor­mas, nu­sta­tan­čias jų ga­lio­ji­mą lai­ko at­žvil­giu, ir tiks­liai
jo­mis va­do­vau­tis. Taip įgy­ven­di­na­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
31 str. 4 d. įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad baus­mė ga­li bū­ti ski­ria­ma ar tai­ko­ma
tik re­mian­tis įsta­ty­mu, taip pat su­da­ro­mos prie­lai­dos tin­ka­mai re­a­li­zuo­ti
bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų pa­skir­tį, pri­im­ti tei­sin­gus teis­mų spren­di­mus,
ap­gin­ti bau­džia­mo­sio­se by­lo­se žmo­gaus tei­ses ir lais­ves.
2. Bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų ga­lio­ji­mo ir tai­ky­mo lai­ko at­žvil­giu ben­drie­ji
prad­me­nys yra įtvir­tin­ti Vi­suo­ti­nės žmo­gaus tei­sių de­kla­ra­ci­jos 11
str. 2 d. , Tarp­tau­ti­nio pi­lie­ti­nių ir po­li­ti­nių tei­sių pak­to 15
str. , Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 7
str. ir jį tai­kant pri­im­tuo­se Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių teis­mo spren­di­muo­se.
Šiuos prad­me­nis iš­plė­to­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so
3 str.
1 d. , 7 str. ir ki­ti įsta­ty­mai, reg­la­men­tuo­jan­tys bau­džia­mo­sios tei­sės
nor­mų ga­lio­ji­mą ir tai­ky­mą lai­ko at­žvil­giu (pvz. , Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
bau­džia­mo­jo ko­dek­so, pa­tvir­tin­to 2000 m. rug­sė­jo 26 d. įsta­ty­mu Nr.
VIII–1968, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so, pa­tvir­tin­to 2002 m. ko­vo 14
d. įsta­ty­mu Nr. IX–785, ir Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so, pa­tvir­tin­to 2002
m. bir­že­lio 27 d. įsta­ty­mu Nr. IX–994, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo
tvar­kos įsta­ty­mas).
3. Teis­mai, tai­ky­da­mi įsta­ty­mą, reg­la­men­tuo­jan­tį bau­džia­mo­jo
įsta­ty­mo ga­lio­ji­mą lai­ko at­žvil­giu, tu­ri at­si­žvelg­ti į Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių įsta­ty­mą. Šio įsta­ty­mo 11 str. 2
d. nu­ma­to, kad, jei įsi­ga­lio­ju­si ra­ti­fi­kuo­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
tarp­tau­ti­nė su­tar­tis nu­sta­to ki­to­kias nor­mas ne­gu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
įsta­ty­mas, ki­ti tei­sės ak­tai, ga­lio­jan­tys šios su­tar­ties su­da­ry­mo
me­tu ar­ba įsi­ga­lio­ję po šios su­tar­ties įsi­ga­lio­ji­mo, tai­ko­mos Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nės su­tar­ties nuo­sta­tos.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
kon­kre­ti tarp­tau­ti­nė su­tar­tis, net ir ne­ra­ti­fi­kuo­ta, taip pat vi­daus
tei­sės nor­mi­nis ak­tas ga­li nu­sta­ty­ti šios ben­dros tai­syk­lės iš­im­čių.
To­dėl teis­mai, spręs­da­mi klau­si­mus, su­si­ju­sius su tarp­tau­ti­nė­mis
su­tar­ti­mis, tu­ri ži­no­ti ne tik Tarp­tau­ti­nių su­tar­čių įsta­ty­mo 11
str. 2 d. , bet ir įsi­gi­lin­ti į ati­tin­ka­mą su­tar­tį bei jos vi­są ju­ri­di­nį
kon­teks­tą.
4. As­mens bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė yra ne­at­sie­ja­ma nuo bau­džia­mo­jo
įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo. BK 3 str. 1 d. nu­ma­to, kad as­muo ga­li bū­ti bau­džia­mas
tik tuo at­ve­ju, jei­gu jo pa­da­ry­tos vei­kos bau­džia­mu­mas bu­vo nu­sta­ty­tas
įsta­ty­mo, įsi­ga­lio­ju­sio iki nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo. Pa­gal BK 7 str.
1 d. vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą ar bau­džia­mu­mą nu­sta­to įsta­ty­mas, ga­lio­jęs
šios vei­kos pa­da­ry­mo me­tu. Šia nuo­sta­ta teis­mai pri­va­lo va­do­vau­tis
vi­sais at­ve­jais, iš­sky­rus tuos, ku­riuos nu­ma­to Kon­sti­tu­ci­jos 107
str. 1 d. ar­ba ku­riems tai­ko­mos BK 7 str. 2 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tos iš­im­tys.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos 107 str. 1 d. nu­sta­to, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mas
(ar jo da­lis) ar­ba ki­tas Sei­mo ak­tas (ar jo da­lis), Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to
ak­tas, Vy­riau­sy­bės ak­tas (ar jo da­lis) ne­ga­li bū­ti tai­ko­mi nuo tos
die­nos, kai ofi­cia­liai pa­skel­bia­mas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas,
kad ati­tin­ka­mas ak­tas (ar jo da­lis) priešta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jai.
5. Įsta­ty­mas, da­ran­tis įta­ką vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mui ar­ba bau­džia­mu­mui,
taip pat vei­ką pa­da­riu­sio as­mens tei­si­nei pa­dė­čiai, ne vi­sa­da bū­na
įtrauk­tas į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są. Tai ga­li bū­ti ir at­ski­ras bau­džia­ma­sis
įsta­ty­mas, pa­vyz­džiui, įsta­ty­mas „Dėl at­sa­ko­my­bės už Lie­tu­vos gy­ven­to­jų
ge­no­ci­dą“.
6. BK 7 str. reg­la­men­tuo­ja tik bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų ga­lio­ji­mą lai­ko
at­žvil­giu. Ta­čiau kai ku­riais at­ve­jais vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mui, bau­džia­mu­mui
ar­ba vei­ką pa­da­riu­sio­jo as­mens tei­si­nei pa­dė­čiai įta­kos ga­li tu­rė­ti
pa­kei­ti­mai įsta­ty­muo­se bei ki­tuo­se tei­sės nor­mi­niuo­se ak­tuo­se, ku­rie
ne­pri­ski­ria­mi prie bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų, kaip an­tai: Dar­buo­to­jų
sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mas, Bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos įsta­ty­mas,
Ke­lių eis­mo tai­syk­lės, Kū­no su­ža­lo­ji­mo sun­ku­mo nu­sta­ty­mo tai­syk­lės,
nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų są­ra­šai ir pan. Teis­mai, nag­ri­nė­da­mi
by­las, tu­ri kruopš­čiai iš­si­aiš­kin­ti, kaip dėl to­kių tei­sės nor­mi­nių
ak­tų pa­si­kei­ti­mo pa­ki­to bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­tų vei­kų
nu­si­kals­ta­mu­mas, jų bau­džia­mu­mas ar vei­ką pa­da­riu­sio­jo as­mens tei­si­nė
pa­dė­tis, ir at­si­žvelg­da­mi į pa­ki­ti­mus rei­kia­mais at­ve­jais pri­tai­ky­ti
BK 7 str. ati­tin­ka­mos da­lies nuo­sta­tas.
7. Vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą nu­sta­tan­tis įsta­ty­mas (BK 7 str. 1 d. )
yra toks įsta­ty­mas, ku­ris nu­ma­to ar­ba pa­kei­čia nu­si­kal­ti­mo su­dė­tį.
Vei­kos bau­džia­mu­mą
nu­sta­tan­tis įsta­ty­mas (BK 7 str. 1 d. ) yra toks įsta­ty­mas, ku­ris nu­ma­to
baus­mę už nu­si­kal­ti­mą, nu­sta­to ar­ba pa­kei­čia jos rū­šį bei dy­dį.
Vei­ką pa­da­riu­sio as­mens
tei­si­nei pa­dė­čiai įta­kos tu­ri toks įsta­ty­mas, ku­ris nu­sta­to pa­tai­sos
dar­bų įstai­gos rū­šį ir re­ži­mą, at­lei­di­mą nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės
ir baus­mės, baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą, se­na­tį, teis­tu­mą ir kt.
8. Teis­mai tu­ri skir­ti bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo pri­ėmi­mą, pa­skel­bi­mą
ir įsi­ga­lio­ji­mą. Tais at­ve­jais, kai pa­gal BK 7 str. nuo­sta­tas pa­ren­kant
tai­ko­mą bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą teis­mų spren­di­muo­se rei­ka­lin­ga nu­ro­dy­ti,
ku­ris iš įsta­ty­mų yra pri­tai­ky­tas, jo re­dak­ci­ja tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta
pa­gal to įsta­ty­mo pri­ėmi­mo, o ne jo pa­skel­bi­mo ar­ba įsi­ga­lio­ji­mo
da­tą.
9. At­si­žvel­giant į BK 3 str. 1 ir 3 d. nuo­sta­tas, kad bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė
ga­li­ma tik tais at­ve­jais, jei­gu įsta­ty­mas jau bu­vo įsi­ga­lio­jęs iki
nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo ir jei­gu vei­kos pa­da­ry­mo me­tu iš as­mens ga­li­ma
bu­vo rei­ka­lau­ti įsta­ty­mą ati­tin­kan­čio el­ge­sio, pri­tar­ti­na to­kiai
teis­mų prak­ti­kai, pa­gal ku­rią bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, jei­gu ja­me nė­ra
nu­ro­dy­ta įsi­ga­lio­ji­mo die­na, pra­de­da­mas tai­ky­ti ki­tą die­ną po jo
ofi­cia­laus pa­skel­bi­mo „Vals­ty­bės ži­nio­se“.
Bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas
bai­gia ga­lio­ti, kai jis pri­pa­žįs­ta­mas ne­te­ku­siu ga­lios, pa­kei­čia­mas
ki­tu įsta­ty­mu ar­ba ne­ten­ka ga­lios su­ėjus jo ga­lio­ji­mo ter­mi­nui.
10. Pa­gal BK 7 str. 1 d. tai­ko­mas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, ga­lio­jęs
vei­kos pa­da­ry­mo me­tu, išsky­rus at­ve­jus, nu­ma­ty­tus Kon­sti­tu­ci­jos
107 str. 1 d. , ir išim­tis, nu­ma­ty­tas BK 7 str. 2 ir 4 da­ly­se.
Nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo
lai­kas yra vei­kos (vei­ki­mo ar­ba ne­vei­ki­mo) pa­da­ry­mo lai­kas ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ka­da ki­lo vei­kos pa­sek­mės. Jei­gu vei­kos pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­jo
vie­nas įsta­ty­mas, o pa­sek­mių at­si­ra­di­mo me­tu – ki­tas, tai­ko­mas tas
įsta­ty­mas, ku­ris ga­lio­jo vei­kos pa­da­ry­mo me­tu. Pa­sek­mių at­si­ra­di­mo
me­tu ga­lio­jęs įsta­ty­mas tai­ko­mas tik tuo­met, kai as­muo no­rė­jo, kad
pa­sek­mės dėl jo vei­kos kil­tų ki­tu lai­ku.
Tęs­ti­nio ar­ba trun­ka­mo­jo
nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo at­ve­ju nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo lai­kas yra vi­sas
lai­kas, kai as­muo da­rė bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­tas vei­kas. Ta­čiau
mi­nė­tų nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mo at­ve­jais vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal
įsta­ty­mą, ga­lio­ju­sį tuo me­tu, kai nu­si­kals­ta­ma vei­ka bu­vo pa­baig­ta
ar­ba nu­trauk­ta.
Jei­gu vei­ka ne­bu­vo
baig­ta dėl to, kad nu­trū­ko ren­gi­mo­si ar­ba pa­si­kė­si­ni­mo sta­di­jo­se,
tai­ko­mas jos nu­trū­ki­mo me­tu ga­lio­jęs įsta­ty­mas.
Ben­dri­nin­ka­vi­mo at­ve­jais
kiek­vie­nam iš ben­dri­nin­kų tai­ko­mas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, ga­lio­jęs
tuo me­tu, kai jis, veik­da­mas pa­gal su­si­ta­ri­mą, pa­bai­gė sa­vo veiks­mus
ar­ba nuo jų su­si­lai­kė. Iš­im­tį su­da­ro to­kios ben­dri­nin­kų pa­da­ry­tos
vei­kos, ku­rių pa­sek­mių at­si­ra­di­mo jie no­rė­jo ki­tu me­tu. To­kiais at­ve­jais
vi­siems ben­dri­nin­kams tai­ko­mas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, ga­lio­jęs
šių pa­sek­mių at­si­ra­di­mo mo­men­tu.
11. Jei­gu bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai ne­kei­čia pa­da­ry­tos vei­kos
nu­si­kals­ta­mu­mo, jos bau­džia­mu­mo bei vei­ką pa­da­riu­sio as­mens tei­si­nės
pa­dė­ties (pvz. , BK 141 str. re­dak­ci­jos, iš­dės­ty­tos 1995 m. sau­sio 26
d. įsta­ty­me „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 141
straips­nio pa­kei­ti­mo“ ir 2002 m. lie­pos 4 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo
ko­dek­so 541, 542, 141, 2261, 2273 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo bei ko­dek­so pa­pil­dy­mo 2082 straips­niu įsta­ty­me, šiek tiek ski­ria­si, ta­čiau
nu­ma­to tas pa­čias nu­si­kal­ti­mo su­dė­tis ir sank­ci­jas), teis­mas va­do­vau­ja­si
BK 7 str. 1 d. ir tai­ko vei­kos pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sį įsta­ty­mą.
12. Įsta­ty­mas, pa­nai­ki­nan­tis vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą, su­švel­ni­nan­tis
baus­mę ar­ba ki­to­kiu bū­du pa­leng­vi­nan­tis vei­ką pa­da­riu­sio­jo as­mens
tei­si­nę pa­dė­tį, kaip nu­ma­to BK 7 str. 2 d. , tu­ri grįž­ta­mą­ją ga­lią.
Vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą
pa­nai­ki­na toks įsta­ty­mas, ku­ris vi­siš­kai ne­be­nu­ma­to bu­vu­sios nu­si­kal­ti­mo
su­dė­ties ar­ba su­siau­ri­na nu­si­kal­ti­mo su­dė­tį, nu­ma­ty­da­mas nau­jų
ar­ba at­si­sa­ky­da­mas bu­vu­sių šios su­dė­ties po­žy­mių, dėl to tam tik­ros
vei­kos tam­pa ne­nu­si­kals­ta­mos. Pa­vyz­džiui, vei­kų nu­si­kals­ta­mu­mą
pa­nai­ki­no įsta­ty­mai, ku­riais pri­pa­žin­ti ne­te­ku­siais ga­lios BK 741, 319, 320 ir kt. straips­niai. Nu­si­kal­ti­mų su­dė­tis
su­siau­ri­no įsta­ty­mai, pa­kei­tę BK 2011, 294 str. 1 d. , 3121 ir kt.
straips­nius.
Baus­mę su­švel­ni­na
toks įsta­ty­mas, ku­ris su­ma­ži­na jos mi­ni­ma­lią, mak­si­ma­lią ar­ba šias
abi ri­bas, nu­ma­to nau­ją švel­nes­nę baus­mės rū­šį, pa­ša­li­na pa­pil­do­mas
baus­mes, pa­pil­do­mas pri­va­lo­mas baus­mes pa­kei­čia į fa­kul­ta­ty­vias
ir pan. Pa­vyz­džiui, mi­ni­ma­lią lais­vės at­ėmi­mo baus­mės ri­bą su­ma­ži­no
įsta­ty­mai, pa­kei­tę BK 2031, 2131 ir kt. straips­nių sank­ci­jas. Lais­vės at­ėmi­mo
baus­mės mi­ni­ma­lią ir mak­si­ma­lią ri­bas su­ma­ži­no įsta­ty­mas, pa­kei­tęs
BK 2321 str. 5 d. sank­ci­ją. Pa­pil­do­mą
fa­kul­ta­ty­vią baus­mę – at­ėmi­mą tei­sės ei­ti tam tik­ras pa­rei­gas ar
dirb­ti tam tik­rą dar­bą ar­ba už­si­im­ti tam tik­ra veik­la – pa­ša­li­no
įsta­ty­mas, pa­kei­tęs BK 308 str. Švel­nes­nes al­ter­na­ty­vias baus­mės rū­šis
nu­ma­tė įsta­ty­mai, pa­kei­tę BK 117 str. 2 d. , 234 str. 1 d. sank­ci­jas.
Bau­dos, kaip kri­mi­na­li­nės baus­mės, mi­ni­ma­lią ri­bą iki 1 MGL su­ma­ži­no
įsta­ty­mas, pa­kei­tęs BK 32 str. 2 ir 3 da­lis.
Vei­ką pa­da­riu­sio as­mens
tei­si­nę pa­dė­tį ki­to­kiu bū­du pa­leng­vi­na įsta­ty­mas, ku­ris pa­ša­li­na
vei­ką iš sun­kių nu­si­kal­ti­mų są­ra­šo, iš­ple­čia ga­li­my­bes at­leis­ti
vei­ką pa­da­riu­sį as­me­nį nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ir baus­mės
ar­ba ati­dė­ti jam pa­skir­tos baus­mės vyk­dy­mą, nu­sta­to as­me­niui pa­lan­kes­nę
pa­tai­sos dar­bų įstai­gos rū­šį ir re­ži­mą, su­tei­kia pa­lan­kes­nes bau­dos
su­mo­kė­ji­mo są­ly­gas, su­trum­pi­na se­na­ties, teis­tu­mo ter­mi­nus ir
pan. Pa­vyz­džiui, 2001 m. rug­pjū­čio 3 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo
ko­dek­so 542 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas
BK 542 str. 3 d. 1 p. nu­ma­tė ga­li­my­bę,
esant ki­toms rei­kia­moms są­ly­goms, lyg­ti­nį pa­lei­di­mą iš lais­vės at­ėmi­mo
vie­tų tai­ky­ti ne tik vie­ni­šoms mo­ti­noms, bet ir vie­ni­šiems tė­vams, tu­rin­tiems
vai­kų iki 7 me­tų ar­ba du ir dau­giau ne­pil­na­me­čių vai­kų.
13. Įsta­ty­mas, nu­sta­tan­tis vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą, griež­ti­nan­tis
baus­mę ar­ba ki­taip sun­ki­nan­tis vei­ką pa­da­riu­sio as­mens tei­si­nę pa­dė­tį,
kaip nu­ma­to BK 7 str. 3 d. , grįž­ta­mo­sios ga­lios ne­tu­ri.   Tai yra toks įsta­ty­mas, ku­riuo įve­da­mos
nau­jos, iš­ple­čia­mos esa­mos nu­si­kal­ti­mų su­dė­tys, vei­kos pri­ski­ria­mos
prie sun­kių nu­si­kal­ti­mų, nu­ma­to­mos griež­tes­nės baus­mių rū­šys, pa­di­di­na­mos
baus­mių mi­ni­ma­lios, mak­si­ma­lios ar­ba abe­jos ri­bos, iš­ple­čia­mos ga­li­my­bės
vei­ką pa­da­riu­siam as­me­niui pa­skir­ti pa­pil­do­mas baus­mes, su­var­žo­mos
ga­li­my­bės at­leis­ti jį nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ir baus­mės,
taip pat ati­dė­ti baus­mės vyk­dy­mą, pail­gi­na­mi se­na­ties, teis­tu­mo iš­ny­ki­mo
ter­mi­nai ir pan. Pa­vyz­džiui, nau­jas nu­si­kal­ti­mų su­dė­tis įve­dė įsta­ty­mai,
pa­pil­dę Bau­džia­mą­jį ko­dek­są 731, 2082, 2711, 3022, 3213, 3271, 3311 ir kt. straips­niais. Esa­mas su­dė­tis iš­plė­tė ir baus­mę pa­sun­ki­no
įsta­ty­mai, pa­kei­tę BK 117, 2261 ir kt. straips­nius. Griež­tes­nes baus­mių rū­šis nu­ma­tė įsta­ty­mai,
pa­kei­tę BK 75, 2271, 278
ir kt. straips­nius. Pa­pil­do­mą baus­mę nu­ma­tė įsta­ty­mas, pa­kei­tęs BK
2121 straips­nį, ir pan.
Iš­im­tį su­da­ro įsta­ty­me
spe­cia­liai nu­ma­ty­ti at­ve­jai. Pa­vyz­džiui, 1998 m. ba­lan­džio 21 d. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­pil­dy­mo 621, 71 straips­niais ir 81, 24, 25, 26, 35, 49, 541, 89
straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo 11 str. 1 d. nu­ma­to BK 71
str. grįž­ta­mą­ją ga­lią.
14. Kar­tais nau­ja­sis bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas nu­ma­to pa­kei­ti­mų, ku­rių
vie­na da­lis ati­tin­ka BK 7 str. 2 d. nuo­sta­tas, o ki­ta da­lis – šio
straips­nio 3 d. nuo­sta­tas. Teis­mai, su­si­dū­rę su to­kiu bau­džia­muo­ju
įsta­ty­mu, abu – se­ną­jį ir nau­ją­jį – įsta­ty­mus bei kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tą
vei­ką pri­va­lo nuo­sek­liai įver­tin­ti pa­gal vi­sus BK 7 str. nu­ma­ty­tus
kri­te­ri­jus: vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mą ir bau­džia­mu­mą, taip pat vei­ką
pa­da­riu­sio as­mens tei­si­nės pa­dė­ties tu­ri­nį. Pa­gal kiek­vie­ną šių
kri­te­ri­jų, va­do­vau­jan­tis bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo grįž­ta­mo­sios ga­lios
tai­syk­lė­mis, vei­ką pa­da­riu­siam as­me­niui tai­ko­mas jam pa­lan­kes­nis
įsta­ty­mas.
Kva­li­fi­kuo­jant vei­ką,
kal­ti­nin­kui tai­ko­mas tas įsta­ty­mas, ku­ris nu­ma­to jam pa­lan­kes­nę nu­si­kal­ti­mo
su­dė­tį. Ši su­dė­tis pa­ren­ka­ma at­si­žvel­giant ne vien į ati­tin­ka­mo BK
straips­nio kon­struk­ci­ją bei dis­po­zi­ci­ją, bet ir į sank­ci­ją.
Iš­spren­dus vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mo
ir baus­mės klau­si­mus, svars­to­mi ki­ti klau­si­mai, su­si­ję su vei­ką pa­da­riu­sio
as­mens tei­si­ne pa­dė­ti­mi: at­lei­di­mas nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės
ir baus­mės, baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mas, se­na­tis ir pan. Tiek, kiek tai
lei­džia kal­ti­nin­kui pri­tai­ky­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­so Ypa­tin­go­sios
(Spe­cia­lio­sios) da­lies straips­niai, ir šiais klau­si­mais tai­ko­mas jam
pa­lan­kes­nis įsta­ty­mas.
15. Tais at­ve­jais, kai nau­ja­sis bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas su­ma­ži­na mi­ni­ma­lią
ati­tin­ka­mos baus­mės ri­bą ir kar­tu pa­di­di­na mak­si­ma­lią (pa­vyz­džiui,
1999 m. lap­kri­čio 25 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 81, 79, 80, 85, 2011, 2031, 212, 2131, 225, 229, 230, 2301, 231, 2321, 2324, 234, 236, 237, 239, 243, 246, 251, 253, 254, 256, 260, 264, 271, 274,
275, 278, 280, 281, 291, 292, 293, 296, 309, 310, 314, 315, 316, 320, 321, 323,
3261, 3262, 328, 3292 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo
įsta­ty­mu BK 274 str. 3 d. sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tos lais­vės at­ėmi­mo baus­mės
mi­ni­ma­li ri­ba su­ma­žin­ta nuo tre­jų iki vie­ne­rių me­tų, o mak­si­ma­li
ri­ba pa­di­din­ta nuo aš­tuo­ne­rių iki de­šim­ties me­tų), ne­ga­li­ma iš­syk
vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ti, ar nau­ja­sis įsta­ty­mas yra švel­ni­nan­tis
bau­džia­mu­mą, ar jį griež­ti­nan­tis. Šis klau­si­mas ga­li bū­ti iš­spręs­tas
tik pri­imant nuosp­ren­dį ar­ba nu­tar­tį, at­si­žvel­gus į pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo
pa­vo­jin­gu­mą, kal­ti­nin­ko as­me­ny­bę ir ki­tas by­los ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias
reikš­mės baus­mės sky­ri­mui. Jei­gu at­si­žvel­giant į pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo
pa­vo­jin­gu­mą, kal­ti­nin­ko as­me­ny­bę ir ki­tas by­los ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias
reikš­mės baus­mės sky­ri­mui, jam ga­li bū­ti pa­skir­ta baus­mė ar­čiau mi­ni­ma­lios
nau­jo­jo įsta­ty­mo sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tos ri­bos, šis įsta­ty­mas kal­ti­nin­kui
yra švel­nes­nis, tai­gi, re­mian­tis BK 7 str. 2 d. , vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma
ir baus­mė ski­ria­ma bū­tent pa­gal šį įsta­ty­mą. Jei­gu at­si­žvel­giant į
pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo pa­vo­jin­gu­mą, kal­ti­nin­ko as­me­ny­bę ir ki­tas
by­los ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės baus­mės sky­ri­mui, kal­ti­nin­kui
ga­li bū­ti pa­skir­ta baus­mė, di­des­nė ne­gu se­na­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ta
mak­si­ma­li jos ri­ba, nau­ja­sis įsta­ty­mas kal­ti­nin­kui yra griež­tes­nis,
tai­gi pa­gal BK 7 str. 3 d. jis ne­tu­ri grįž­ta­mo­sios ga­lios. To­kiu at­ve­ju
vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma ir baus­mė ski­ria­ma pa­gal įsta­ty­mą, ga­lio­ju­sį
vei­kos pa­da­ry­mo me­tu.
16. Jei­gu per lai­ko­tar­pį nuo nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo iki by­los iš­nag­ri­nė­ji­mo
bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas pa­si­kei­čia ne vie­ną, o du ar dau­giau kar­tų,
teis­mai pri­va­lo iš­spręs­ti ga­lio­ju­sio ir vė­liau ne­te­ku­sio ga­lios (tar­pi­nio)
įsta­ty­mo tai­ky­mo klau­si­mą. Pri­tar­ti­na teis­mų prak­ti­kai, pa­gal ku­rią
tar­pi­nis įsta­ty­mas, ati­tin­kan­tis BK 7 str. 3 d. nuo­sta­tas, ne­tai­ko­mas,
o tar­pi­nis įsta­ty­mas, ati­tin­kan­tis BK 7 str. 2 d. nuo­sta­tas, yra tai­ko­mas.
17. Teis­mai, va­do­vau­da­mie­si BK 7 str. 4 d. , me­di­ci­ni­nio ir auk­lė­ja­mo­jo
po­vei­kio prie­mo­nes vi­sais at­ve­jais ski­ria tik tas, ku­rios bau­džia­ma­ja­me
įsta­ty­me yra nu­sta­ty­tos teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo me­tu.
18. Teis­mai pri­va­lo nu­ro­dy­ti, ku­ria BK 7 str. da­li­mi jie grin­džia
spren­di­mą tai­ky­ti vei­ką pa­da­riu­siam as­me­niui tą ar­ba ki­tą bau­džia­mą­jį
įsta­ty­mą. Nuosp­ren­dy­je ar­ba nu­tar­ty­je ne­tu­ri lik­ti ne­aiš­ku­mų dėl
to, ku­ris iš bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų yra pri­tai­ky­tas. Tais at­ve­jais,
kai teis­mo spren­di­mas pri­ima­mas įsi­ga­lio­jus nau­jam įsta­ty­mui, o vei­ka
bu­vo pa­da­ry­ta iki to, nuosp­ren­džio ar­ba nu­tar­ties re­zo­liu­ci­nė­je
da­ly­je teis­mas tu­ri nu­ro­dy­ti pri­tai­ky­to bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo re­dak­ci­ją.
Spren­di­mo mo­ty­vuo­se pri­va­lo bū­ti iš­aiš­kin­ta, ko­dėl vei­ką pa­da­riu­siam
as­me­niui yra tai­ko­mas vei­kos pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­jęs ar­ba ki­tas bau­džia­ma­sis
įsta­ty­mas.
19. Nu­teis­tiems as­me­nims, ku­riems yra įsi­tei­sė­jęs ap­kal­ti­na­ma­sis
teis­mo nuosp­ren­dis, BK 7 str. 2 d. nuo­sta­tos tai­ko­mos BPK 4141 str. nu­sta­ty­ta tvar­ka.

II. Pa­tvir­tin­ti teis­mų prak­ti­kos, tai­kant Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nor­mas,
reg­la­men­tuo­jan­čias bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų ga­lio­ji­mą lai­ko at­žvil­giu,
api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
biu­le­te­ny­je.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO
SENATO PIRMININKAS                                                             V.
GREIČIUS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO
SENATO SEKRETORĖ                                                                 L.
ŽILIENĖ
                                                      

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.54935 sekundės -