|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 38 2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 38 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs Lietuvos teismų pastarųjų metų praktiką taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, konstatuoja, kad teismai šias normas iš esmės taiko tinkamai. Vis dėlto padaroma ir klaidų. Teismai ne visada dėmesingai įsigilina į besikeičiančių baudžiamųjų įstatymų turinį, kartais netiksliai išsiaiškina ir įvertina jų pakeitimus. Sunkumų atsiranda ir dėl to, kad senojo bei naujojo baudžiamųjų įstatymų santykis yra itin sudėtingas, ypač kai pakeitimai daromi ir atsakomybės griežtinimo, ir švelninimo linkme. Ne visuomet atsižvelgiama į platesnį juridinį pakeitimų kontekstą, turintį įtakos baudžiamosios teisės normų sampratai ir jų taikymui. Kartais nesiremiama arba nepakankamai tiksliai remiamasi Baudžiamojo kodekso 7 straipsniu: nenurodoma jo dalis, nepateikiami motyvai, kuriais grindžiama arba paneigiama naujojo baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia. Šie ir panašūs klausimai taps dar aktualesni ir dažnesni, įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas tobulinti ir vienodinti įstatymų taikymo praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 25 str. 1 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 p. , n u t a r i a : I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Teisingas baudžiamųjų įstatymų taikymas reikalauja gerai žinoti teisės normas, nustatančias jų galiojimą laiko atžvilgiu, ir tiksliai jomis vadovautis. Taip įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, taip pat sudaromos prielaidos tinkamai realizuoti baudžiamųjų įstatymų paskirtį, priimti teisingus teismų sprendimus, apginti baudžiamosiose bylose žmogaus teises ir laisves. 2. Baudžiamųjų įstatymų galiojimo ir taikymo laiko atžvilgiu bendrieji pradmenys yra įtvirtinti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 2 d. , Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 str. , Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str. ir jį taikant priimtuose Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose. Šiuos pradmenis išplėtoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. , 7 str. ir kiti įstatymai, reglamentuojantys baudžiamosios teisės normų galiojimą ir taikymą laiko atžvilgiu (pvz. , Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII–1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX–785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX–994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas). 3. Teismai, taikydami įstatymą, reglamentuojantį baudžiamojo įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą. Šio įstatymo 11 str. 2 d. numato, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymas, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Lietuvos Respublikos konkreti tarptautinė sutartis, net ir neratifikuota, taip pat vidaus teisės norminis aktas gali nustatyti šios bendros taisyklės išimčių. Todėl teismai, spręsdami klausimus, susijusius su tarptautinėmis sutartimis, turi žinoti ne tik Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d. , bet ir įsigilinti į atitinkamą sutartį bei jos visą juridinį kontekstą. 4. Asmens baudžiamoji atsakomybė yra neatsiejama nuo baudžiamojo įstatymo galiojimo. BK 3 str. 1 d. numato, kad asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal BK 7 str. 1 d. veikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Šia nuostata teismai privalo vadovautis visais atvejais, išskyrus tuos, kuriuos numato Konstitucijos 107 str. 1 d. arba kuriems taikomos BK 7 str. 2 ir 4 dalyse numatytos išimtys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 5. Įstatymas, darantis įtaką veikos nusikalstamumui arba baudžiamumui, taip pat veiką padariusio asmens teisinei padėčiai, ne visada būna įtrauktas į Baudžiamąjį kodeksą. Tai gali būti ir atskiras baudžiamasis įstatymas, pavyzdžiui, įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“. 6. BK 7 str. reglamentuoja tik baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu. Tačiau kai kuriais atvejais veikos nusikalstamumui, baudžiamumui arba veiką padariusiojo asmens teisinei padėčiai įtakos gali turėti pakeitimai įstatymuose bei kituose teisės norminiuose aktuose, kurie nepriskiriami prie baudžiamųjų įstatymų, kaip antai: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Buhalterinės apskaitos įstatymas, Kelių eismo taisyklės, Kūno sužalojimo sunkumo nustatymo taisyklės, narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai ir pan. Teismai, nagrinėdami bylas, turi kruopščiai išsiaiškinti, kaip dėl tokių teisės norminių aktų pasikeitimo pakito baudžiamajame įstatyme numatytų veikų nusikalstamumas, jų baudžiamumas ar veiką padariusiojo asmens teisinė padėtis, ir atsižvelgdami į pakitimus reikiamais atvejais pritaikyti BK 7 str. atitinkamos dalies nuostatas. 7. Veikos nusikalstamumą nustatantis įstatymas (BK 7 str. 1 d. ) yra toks įstatymas, kuris numato arba pakeičia nusikaltimo sudėtį. Veikos baudžiamumą nustatantis įstatymas (BK 7 str. 1 d. ) yra toks įstatymas, kuris numato bausmę už nusikaltimą, nustato arba pakeičia jos rūšį bei dydį. Veiką padariusio asmens teisinei padėčiai įtakos turi toks įstatymas, kuris nustato pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, bausmės vykdymo atidėjimą, senatį, teistumą ir kt. 8. Teismai turi skirti baudžiamojo įstatymo priėmimą, paskelbimą ir įsigaliojimą. Tais atvejais, kai pagal BK 7 str. nuostatas parenkant taikomą baudžiamąjį įstatymą teismų sprendimuose reikalinga nurodyti, kuris iš įstatymų yra pritaikytas, jo redakcija turi būti nurodyta pagal to įstatymo priėmimo, o ne jo paskelbimo arba įsigaliojimo datą. 9. Atsižvelgiant į BK 3 str. 1 ir 3 d. nuostatas, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik tais atvejais, jeigu įstatymas jau buvo įsigaliojęs iki nusikaltimo padarymo ir jeigu veikos padarymo metu iš asmens galima buvo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio, pritartina tokiai teismų praktikai, pagal kurią baudžiamasis įstatymas, jeigu jame nėra nurodyta įsigaliojimo diena, pradedamas taikyti kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“. Baudžiamasis įstatymas baigia galioti, kai jis pripažįstamas netekusiu galios, pakeičiamas kitu įstatymu arba netenka galios suėjus jo galiojimo terminui. 10. Pagal BK 7 str. 1 d. taikomas baudžiamasis įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu, išskyrus atvejus, numatytus Konstitucijos 107 str. 1 d. , ir išimtis, numatytas BK 7 str. 2 ir 4 dalyse. Nusikaltimo padarymo laikas yra veikos (veikimo arba neveikimo) padarymo laikas nepriklausomai nuo to, kada kilo veikos pasekmės. Jeigu veikos padarymo metu galiojo vienas įstatymas, o pasekmių atsiradimo metu – kitas, taikomas tas įstatymas, kuris galiojo veikos padarymo metu. Pasekmių atsiradimo metu galiojęs įstatymas taikomas tik tuomet, kai asmuo norėjo, kad pasekmės dėl jo veikos kiltų kitu laiku. Tęstinio arba trunkamojo nusikaltimo padarymo atveju nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Tačiau minėtų nusikaltimų padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta. Jeigu veika nebuvo baigta dėl to, kad nutrūko rengimosi arba pasikėsinimo stadijose, taikomas jos nutrūkimo metu galiojęs įstatymas. Bendrininkavimo atvejais kiekvienam iš bendrininkų taikomas baudžiamasis įstatymas, galiojęs tuo metu, kai jis, veikdamas pagal susitarimą, pabaigė savo veiksmus arba nuo jų susilaikė. Išimtį sudaro tokios bendrininkų padarytos veikos, kurių pasekmių atsiradimo jie norėjo kitu metu. Tokiais atvejais visiems bendrininkams taikomas baudžiamasis įstatymas, galiojęs šių pasekmių atsiradimo momentu. 11. Jeigu baudžiamojo įstatymo pakeitimai nekeičia padarytos veikos nusikalstamumo, jos baudžiamumo bei veiką padariusio asmens teisinės padėties (pvz. , BK 141 str. redakcijos, išdėstytos 1995 m. sausio 26 d. įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnio pakeitimo“ ir 2002 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 541, 542, 141, 2261, 2273 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 2082 straipsniu įstatyme, šiek tiek skiriasi, tačiau numato tas pačias nusikaltimo sudėtis ir sankcijas), teismas vadovaujasi BK 7 str. 1 d. ir taiko veikos padarymo metu galiojusį įstatymą. 12. Įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, kaip numato BK 7 str. 2 d. , turi grįžtamąją galią. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusios nusikaltimo sudėties arba susiaurina nusikaltimo sudėtį, numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. Pavyzdžiui, veikų nusikalstamumą panaikino įstatymai, kuriais pripažinti netekusiais galios BK 741, 319, 320 ir kt. straipsniai. Nusikaltimų sudėtis susiaurino įstatymai, pakeitę BK 2011, 294 str. 1 d. , 3121 ir kt. straipsnius. Bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias ir pan. Pavyzdžiui, minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą sumažino įstatymai, pakeitę BK 2031, 2131 ir kt. straipsnių sankcijas. Laisvės atėmimo bausmės minimalią ir maksimalią ribas sumažino įstatymas, pakeitęs BK 2321 str. 5 d. sankciją. Papildomą fakultatyvią bausmę – atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla – pašalino įstatymas, pakeitęs BK 308 str. Švelnesnes alternatyvias bausmės rūšis numatė įstatymai, pakeitę BK 117 str. 2 d. , 234 str. 1 d. sankcijas. Baudos, kaip kriminalinės bausmės, minimalią ribą iki 1 MGL sumažino įstatymas, pakeitęs BK 32 str. 2 ir 3 dalis. Veiką padariusio asmens teisinę padėtį kitokiu būdu palengvina įstatymas, kuris pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan. Pavyzdžiui, 2001 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymas BK 542 str. 3 d. 1 p. numatė galimybę, esant kitoms reikiamoms sąlygoms, lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų taikyti ne tik vienišoms motinoms, bet ir vienišiems tėvams, turintiems vaikų iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų. 13. Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, kaip numato BK 7 str. 3 d. , grįžtamosios galios neturi. Tai yra toks įstatymas, kuriuo įvedamos naujos, išplečiamos esamos nusikaltimų sudėtys, veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, numatomos griežtesnės bausmių rūšys, padidinamos bausmių minimalios, maksimalios arba abejos ribos, išplečiamos galimybės veiką padariusiam asmeniui paskirti papildomas bausmes, suvaržomos galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, taip pat atidėti bausmės vykdymą, pailginami senaties, teistumo išnykimo terminai ir pan. Pavyzdžiui, naujas nusikaltimų sudėtis įvedė įstatymai, papildę Baudžiamąjį kodeksą 731, 2082, 2711, 3022, 3213, 3271, 3311 ir kt. straipsniais. Esamas sudėtis išplėtė ir bausmę pasunkino įstatymai, pakeitę BK 117, 2261 ir kt. straipsnius. Griežtesnes bausmių rūšis numatė įstatymai, pakeitę BK 75, 2271, 278 ir kt. straipsnius. Papildomą bausmę numatė įstatymas, pakeitęs BK 2121 straipsnį, ir pan. Išimtį sudaro įstatyme specialiai numatyti atvejai. Pavyzdžiui, 1998 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 621, 71 straipsniais ir 81, 24, 25, 26, 35, 49, 541, 89 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 str. 1 d. numato BK 71 str. grįžtamąją galią. 14. Kartais naujasis baudžiamasis įstatymas numato pakeitimų, kurių viena dalis atitinka BK 7 str. 2 d. nuostatas, o kita dalis – šio straipsnio 3 d. nuostatas. Teismai, susidūrę su tokiu baudžiamuoju įstatymu, abu – senąjį ir naująjį – įstatymus bei kaltininko padarytą veiką privalo nuosekliai įvertinti pagal visus BK 7 str. numatytus kriterijus: veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą, taip pat veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį. Pagal kiekvieną šių kriterijų, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, veiką padariusiam asmeniui taikomas jam palankesnis įstatymas. Kvalifikuojant veiką, kaltininkui taikomas tas įstatymas, kuris numato jam palankesnę nusikaltimo sudėtį. Ši sudėtis parenkama atsižvelgiant ne vien į atitinkamo BK straipsnio konstrukciją bei dispoziciją, bet ir į sankciją. Išsprendus veikos kvalifikavimo ir bausmės klausimus, svarstomi kiti klausimai, susiję su veiką padariusio asmens teisine padėtimi: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, senatis ir pan. Tiek, kiek tai leidžia kaltininkui pritaikyti Baudžiamojo kodekso Ypatingosios (Specialiosios) dalies straipsniai, ir šiais klausimais taikomas jam palankesnis įstatymas. 15. Tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią (pavyzdžiui, 1999 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81, 79, 80, 85, 2011, 2031, 212, 2131, 225, 229, 230, 2301, 231, 2321, 2324, 234, 236, 237, 239, 243, 246, 251, 253, 254, 256, 260, 264, 271, 274, 275, 278, 280, 281, 291, 292, 293, 296, 309, 310, 314, 315, 316, 320, 321, 323, 3261, 3262, 328, 3292 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu BK 274 str. 3 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimali riba sumažinta nuo trejų iki vienerių metų, o maksimali riba padidinta nuo aštuonerių iki dešimties metų), negalima išsyk vienareikšmiškai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis. Šis klausimas gali būti išspręstas tik priimant nuosprendį arba nutartį, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, jam gali būti paskirta bausmė arčiau minimalios naujojo įstatymo sankcijoje numatytos ribos, šis įstatymas kaltininkui yra švelnesnis, taigi, remiantis BK 7 str. 2 d. , veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama būtent pagal šį įstatymą. Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, kaltininkui gali būti paskirta bausmė, didesnė negu senajame įstatyme numatyta maksimali jos riba, naujasis įstatymas kaltininkui yra griežtesnis, taigi pagal BK 7 str. 3 d. jis neturi grįžtamosios galios. Tokiu atveju veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama pagal įstatymą, galiojusį veikos padarymo metu. 16. Jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą. Pritartina teismų praktikai, pagal kurią tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 7 str. 3 d. nuostatas, netaikomas, o tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 7 str. 2 d. nuostatas, yra taikomas. 17. Teismai, vadovaudamiesi BK 7 str. 4 d. , medicininio ir auklėjamojo poveikio priemones visais atvejais skiria tik tas, kurios baudžiamajame įstatyme yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu. 18. Teismai privalo nurodyti, kuria BK 7 str. dalimi jie grindžia sprendimą taikyti veiką padariusiam asmeniui tą arba kitą baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje arba nutartyje neturi likti neaiškumų dėl to, kuris iš baudžiamųjų įstatymų yra pritaikytas. Tais atvejais, kai teismo sprendimas priimamas įsigaliojus naujam įstatymui, o veika buvo padaryta iki to, nuosprendžio arba nutarties rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti pritaikyto baudžiamojo įstatymo redakciją. Sprendimo motyvuose privalo būti išaiškinta, kodėl veiką padariusiam asmeniui yra taikomas veikos padarymo metu galiojęs arba kitas baudžiamasis įstatymas. 19. Nuteistiems asmenims, kuriems yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, BK 7 str. 2 d. nuostatos taikomos BPK 4141 str. nustatyta tvarka. II. Patvirtinti teismų praktikos, taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, apibendrinimo apžvalgą ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO PIRMININKAS V. GREIČIUS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO SEKRETORĖ L. ŽILIENĖ Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |