|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 27 2000 m. birželio 16 d. Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, išanalizavęs įstatymų taikymo praktiką nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos fizinių asmenų ar organizacijų turtui eismo įvykio metu, nustatė, kad teismai ne visada tiksliai taiko materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to nepakankamai užtikrinama tinkama asmenų teisių ir teisėtų interesų gynyba. Pažymėtina, kad nevienodai taikomi įstatymai atlyginant žalą tais atvejais, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojai transporto priemones neatsakingai perdavė naudotis kitiems asmenims. Atskirais atvejais turtinė atsakomybė be pagrindo netaikoma tiesiogiai žalą padariusiems asmenims arba pagal sutartį privalančioms atsakyti draudimo įmonėms. Teismų praktikoje kyla neaiškumų dėl civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, taikymo sąlygų, žalos dydžio nustatymo, byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties ir kt. Eismo įvykio metu važiuojanti transporto priemonė gali sugadinti ar sunaikinti kitas transporto priemones, krovinius, kelio statinius ar kitą turtą. Dėl to būtina pateikti išaiškinimus dėl civilinės atsakomybės už transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą turtinę žalą, taip pat žalos atlyginimo ypatumus transporto priemonių susidūrimo ar kitokios sąveikos atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 p. , nutarė: I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Transporto priemonė, kaip didesnio pavojaus šaltinis, yra eisme dalyvaujantis įtaisas, kurio naudojimas sukelia didesnį pavojų aplinkiniams asmenims ar jų turtui. Tai gali būti motorinė transporto priemonė, jos priekaba, traktorius, savaeigė mašina, motociklas, mopedas, arklių kinkinys ir kt. Ž-ngas pasekmes sukelia transporto priemonės judėjimo energija, kuri nevisiškai paklūsta žmogaus valiai. 2. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda pagal CK 493 str. tik tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Neturi reikšmės, ar didesnio pavojaus šaltinis buvo naudojamas tikslingai, ar jo pavojingos aplinkiniams savybės pasireiškė dėl kitokių priežasčių (pvz. , savaime pajudėjus transporto priemonei). 3. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlygina turtinę žalą pagal CK 493 str. tik tais atvejais, kai nukentėjusiojo veikla nesusijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims (pvz. , kai turtinė žala padaroma pėstiesiems, dviratininkams, kelių ir kelio statinių savininkams, stovinčių transporto priemonių valdytojams). 4. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra organizacija (juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių) ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (kaip antai: administraciniu aktu, sutartimi, pareigūno paliepimu ir kt. ). Teismai, spręsdami, kuris asmuo yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turi vadovautis CK 493, 96 , 99 str. ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 883 patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 1997 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 36/193 „Dėl dokumentų, suteikiančių teisę naudotis motorine transporto priemone” ir kt. ). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, perleidęs jį valdyti kitam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka, neatsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagal CK 493 str. V-ymas perleidžiamas nuo panaudos, nuomos, įgaliojimo (pavedimo sutarties) atlikti konkretų pavedimą įregistravimo Kelių policijoje ir transporto priemonės perdavimo arba juridinio asmens pažymėjimo, kuriuo leista naudotis transporto priemone, išdavimo ir transporto priemonės perdavimo, arba nuo tada, kai kartu esantis savininkas suteikia transporto priemonę naudotis. Darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Darbdavys atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagal CK 493 str. ir tuomet, kai darbuotojas jam patikėtą transporto priemonę panaudojo ne darbo pareigoms atlikti. 5. V-ytojas, kuris leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką (neįforminęs dokumentų, pasibaigus jų galiojimo laikui ir pan. ), ir asmuo, naudojęs transporto priemonę su valdytojo sutikimu, tačiau pažeisdamas teisės aktų nustatytą jų perdavimo tvarką (be dokumentų įforminimo, pasibaigus dokumentų galiojimo laikui ir pan. ), atsako už padarytą žalą solidariai (CK 187, 494 str. ). 6. Asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį, atsako už jo padarytą žalą pagal CK 493 str. Neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios. Kai didesnio pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo yra nepilnametis, tai jo tėvai, įtėviai, globėjas, rūpintojas ar organizacija, privalanti jį prižiūrėti, atsako už žalą pagal CK 489, 490 straipsnius. Tokiu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už šaltinį neteisėtai užvaldžiusio asmens šiuo šaltiniu padarytą žalą. 7. Jeigu transporto priemonė priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, už žalą, padarytą turtui eismo įvykio metu šiuo didesnio pavojaus šaltiniu, jam priklausančiu turtu atsako sutuoktinis, kuris vykdė veiklą, susijusią su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. 8. Civilinė atsakomybė pagal CK 493 str. taikoma nustačius šias sąlygas: a) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; b) turto sugadinimo ar sunaikinimo faktą ir žalos dydį; c) priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims ar jų turtui, yra bet koks veikimas, sukeliantis didesnę grėsmę padaryti žalą naudojant didesnio pavojaus šaltinį. Priežastinis ryšys tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos yra tuomet, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla lėmė turto sugadinimą ar sunaikinimą arba buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, arba sudarė sąlygas jai padidėti. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą, žalos padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp veiklos ir žalos turi įrodyti ieškovas. Šias aplinkybes pagrindžiantys duomenys turi būti nurodyti ieškininiame pareiškime (CPK 146 str. 2 d. 6 p. ) ir išvados apie jų buvimą ar nebuvimą motyvuotos teismo sprendime (CPK 222 str. 4 d. ). 9. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo vieną iš tokių aplinkybių: a) nenugalimą jėgą; b) nukentėjusiojo tyčią. Nenugalima jėga – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Nukentėjusiojo tyčia yra tuomet, kai nukentėjusysis numatė žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir jų siekė. 10. Turtinė žala, padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos šių šaltinių valdytojams, esant kaltei, atlyginama taip: a) kai dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos kaltas vienas iš valdytojų, tai žalą, padarytą kito valdytojo turtui, turi atlyginti kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (CK 493, 483 str. 2 d. ); b) kai dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos žala padaroma tik kaltojo valdytojo turtui, kitas valdytojas jam žalos neatlygina (CK 493, 483 str. 2 d. ); c) kai dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos kalti keli tų šaltinių valdytojai, tai jų turtui padarytą žalą turi atlyginti kaltieji valdytojai priklausomai nuo kiekvieno iš jų kaltės laipsnio, išreikšto procentais (CK 483, 493, 497 str. ). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė nustatoma pagal tai, ar transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles. Esant kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikai, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltę privalo įrodyti asmuo, nurodantis ją kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 58 str. ). Aplinkybės, pagrindžiančios kaltę, turi būti nurodytos ieškininiame pareiškime (CPK 146 str. 2 d. 6 p. ). Teismo išvada dėl kaltės buvimo ar nebuvimo turi būti išdėstyta teismo sprendime (CPK 222 str. 4 d. ). 11. Asmens kaltė dėl padarytos žalos nustatinėjama civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Kaltę galima įrodinėti visomis CPK 57 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose iš administracinių teisinių santykių ir administracinės teisenos bylose, pareigūno nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje ir medžiagoje dėl eismo įvykių tyrimo baudžiamojo proceso tvarka, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje. Nurodyti dokumentai vertinami kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Šalys, kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali žalos atlyginimo byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 61, 233 str. 3 d. ). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio nustatytos aplinkybės (kaip antai: ar buvo padaryti veiksmai, konstatuoti nuosprendžiu; ar juos padarė asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nuosprendis) yra privalomos civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėjančiam teismui (CPK 62 str. ). 12. Stovinti transporto priemonė, kuri nedalyvauja eisme, nėra didesnio pavojaus šaltinis. Kai žala didesnio pavojaus šaltiniui padaroma sutrukdant eismui ar sudarant kliūtį (pvz. , išleidžiant į kelią gyvulius, paliekant stovėti nepažymėtas transporto priemones ir kt. ), ji atlyginama vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 483, 484 str. ). 13. Esant sutarčiai dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas) (CK 483 str. 4 d. ). Draudiko atsakomybė yra sutartinė. Jo atlyginamų nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Esant draudiminiam įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Draudėjas privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos neatlygina draudimo įmonė (draudikas). 14. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 495 str. ). Darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, turi į padariusį žalą darbuotoją regreso teisę, neviršydamas darbo įstatymais nustatytų darbuotojo materialinės atsakomybės ribų (DĮK 142–147 str. ). Draudimo įmonė, atlyginusi draudėjui eismo įvykio metu kito asmens padarytą žalą, turi regreso teisę asmeniui, atsakingam už žalą, neviršydama draudimo išmokos sumos (Draudimo įstatymo 15 str. 3 d. ). 15. Teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas (CK 147 str. ) arba asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį (CK 148 str. ), taip pat ir kiti asmenys, naudojantys transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka (pvz. , pagal panaudos, nuomos sutartį). 16. Dėl žalos padarymo eismo įvykio metu atsiranda prievolė atlyginti žalą, kurios dydis gali būti nustatomas visomis CPK 57 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių. Transporto priemonių sunaikinimu ar sugadinimu padaryta žala gali būti nustatoma pagal 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir specialiuosius teisės aktus (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintas Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją). Teismai gali pavesti vertinti transporto priemones tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuotiems nustatyta tvarka kilnojamojo turto vertintojams. Jų išvados laikytinos rašytiniu įrodymu (CPK 73 str. ). Kai reikalingos specialios žinios žalos dydžiui nustatyti, gali būti skiriama ekspertizė (CPK 87 str. ). 17. Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai netikslingas. Išvada apie tai daroma atsižvelgiant į apgadinimo mastą ir pobūdį, transporto priemonės vertę, atkūrimo kaštus bei kitas konkrečios bylos aplinkybes. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo. Ji apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę. Teismas, esant turto savininko pageidavimui pasinaudoti transporto priemonės likučiais po sugadinimo (ketinant remontuoti, siekiant pačiam realizuoti likusias nesugadintas detales ir laužą ar pan. ), taip pat realiai jais pasinaudojus, žalos atlyginimą dėl transporto priemonės sunaikinimo sumažina transporto priemonės likutine verte. 18. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai. Nustatant žalą dėl transporto priemonės apgadinimo, gali būti atlyginama remonto ir dažymo darbų vertė, dažymo medžiagų vertė, papildomų išlaidų vertė. Taip pat atlyginama keičiamų detalių naujomis vertė, kuri sumažinama, atsižvelgiant į sugadintų detalių susidėvėjimą. 19. Atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą gali būti priteisiamos dėl eismo įvykio turėtos išlaidos (pvz. , žalos dydžiui nustatyti, apgadintai transporto priemonei iš įvykio vietos nugabenti) ir negautos pajamos (CK 227, 496 str. ). Teismas gali sumažinti negautų pajamų sumą, jei nustato, kad kreditorius nesiėmė visų priemonių transporto priemonę suremontuoti nedelsiant ir tuo prisidėjo prie nuostolių padidėjimo (CK 233 str. 2 d). 20. Pagal CK 497 str. 1 d. tik didelis nukentėjusiojo neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas teismui priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei, – ir priklausomai nuo jo kaltės laipsnio), atlygintinos žalos dydį sumažinti arba reikalavimą atlyginti padarytą žalą atmesti. Didelis nukentėjusiojo neatsargumas yra tuomet, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Nukentėjusiojo didelį neatsargumą turi įrodyti atsakingas už žalą asmuo, kuris remiasi šia aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 58 str. ). Teismo išvada, ar yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas, turi būti išdėstyta teismo sprendime (CPK 222 str. 4 d. ). II. Aprobuoti teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgą ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO PIRMININKAS V. GREIČIUS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO SEKRETORĖ L. ŽILIENĖ Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7125: Svečiai