|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 29 2000 m. gruodžio 21 d. Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis (BK 8 str. 2 d. ) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos teismų praktiką baudžiamose bylose dėl BK 8 str. 2 d. taikymo, pažymi, kad teismai paprastai laikėsi šio įstatymo nuostatų ir tinkamai atribojo nusikalstamas veikas nuo veikų, nors formaliai ir turinčių kurio nors baudžiamojo įstatymo numatytus požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nepavojingų. Tačiau taikant BK 8 str. 2 d. nuostatas teismai yra padarę klaidų. Pasitaikė dėl veikos mažareikšmiškumo nutrauktų bylų, kai kaltininko veikoje visai nebuvo nusikaltimo požymių ar nusikaltimo įvykio. Kitais atvejais padarytoje veikoje trūkdavo kurio nors būtino įstatymo normos konstrukcijai požymio ir akivaizdžiai bylos turėjo būti nutrauktos dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo, tačiau teismas svarstė veikos mažareikšmiškumo klausimą ir bylas nutraukdavo vadovaudamasis BK 8 str. 2 d. Spręsdami kaltininko veikos mažareikšmiškumo klausimą teismai ne visuomet išskiria konkrečiai bylų kategorijai svarbiausius nusikaltimo požymius, lemiančius veikos pavojingumą ar nepavojingumą. Pasitaikė baudžiamųjų bylų, kuriose teismas rėmėsi nusikaltimo požymiais, negalinčiais turėti įtakos šio klausimo sprendimui (kaip antai kaltininko ar nukentėjusiojo asmenį apibūdinančius požymius ir pan. ). Ne visuomet teismai nustato tinkamus bylos nutraukimo ar kaltininko išteisinimo pagrindus. Kai kurie teismai, konstatavę kaltininko veikos mažareikšmiškumą, bylą nutraukia jo veikai praradus pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo (BPK 6 str. ) ar nesant nusikaltimo įvykio (BPK 5 str. 1 d. 1 p. ) ir pan. Kiti teismai visai nenurodo bylos nutraukimo procesinių pagrindų. Kai kurie teismai, kaltininko veiką pripažinę mažareikšme, nepakankamai motyvuoja nutartis ar priimamus išteisinamuosius nuosprendžius. Teismo išvadose neatsispindi požymiai, kurių pagrindu kaltininko veika pripažinta mažareikšme, neaptariamas jos pavojingumo nebuvimas. Nutraukdami bylą ar priimdami išteisinamąjį nuosprendį teismai ne visuomet išsprendžia BPK 254, 348 ir 349 straipsniuose numatytus klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 p. , nutarė: I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukta arba joje priimtas išteisinamasis nuosprendis, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas. 2. Formalus veikimo ar neveikimo atitikimas baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymiams reiškia, kad kaltininko veikoje yra visi tam tikrame BK ypatingosios dalies straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl kai kurių iš jų konkretaus turinio veika (dėl mažareikšmiškumo) yra nepavojinga ir dėl to tokia veika nėra nusikaltimas. Jeigu kaltininko veikoje nėra kurio nors nusikaltimo sudėties požymio, baudžiamąją bylą atsisakoma iškelti, o iškelta byla nutraukiama arba priimamas išteisinamasis nuosprendis ne dėl veikos mažareikšmiškumo, o dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo ar kitais pagrindais. 3. Baudžiamojo kodekso 8 str. 2 d. prasme veika nėra pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, t. y. nors joje yra pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. 4. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. V-tinant veikos objektyviuosius požymius, atsižvelgiama į baudžiamojo įstatymo ginamus asmens, valstybės ar visuomenės interesus ir jų pažeidimo laipsnį, nusikaltimo dalyką, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo būdą, pasekmes, įrankius ir priemones, laiką ir vietą. V-tinant veikos subjektyviuosius požymius, mažareikšmiškumui nustatyti gali turėti įtakos kaltininko tyčios kryptingumas, neatsargumo laipsnis, veikos tikslai ir motyvai. 5. Jeigu baudžiamoji atsakomybė siejama su tam tikrų pasekmių atsiradimu (materialioji nusikaltimo sudėtis), tai tarp kitų šio nutarimo 4 punkte išvardytų požymių veikos pavojingumą visų pirma nulemia nusikaltimo dalykas ir jo ypatybės (svoris, apimtis ir pan. ), daiktų vertė, žalos dydis ir jos padarymo būdas, kitos neigiamos pasekmės. Kitais atvejais (formalioji nusikaltimų sudėtis) veikos pavojingumą visų pirma lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas. 6. Tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrą baudžiamosios atsakomybės kilimo ribą (BK 310 str. 1 d. – 10 litrų naminės degtinės, BK 271 str. – 1 MGL ir pan. ), teismas gali pripažinti veiką mažareikšme tik tuomet, kai šis dydis viršytas labai nežymiai. Šiuo atveju įvertindamas padarytos veikos pavojingumą, teismas taip pat atsižvelgia į nusikaltimo dalyko specifines savybes, vertę, svorį, apimtį, daiktų gabenimo ar pažeidimo būdą, daikto kainos nepastovumą ir pan. 7. Jeigu įstatymų leidėjas baudžiamajai atsakomybei kilti yra nustatęs tam tikrą vertinamąjį nusikaltimo sudėties požymį (žymi žala, didelė žala, ypatingas įžūlumas, nepaprastas cinizmas ir pan. ), tai veikoje ar jos pasekmėse nustačius šį požymį, jo specifikos pagrindu pripažinti veiką mažareikšme negalima. 8. Teismas veiką, turinčią nusikaltimo požymių, gali pripažinti mažareikšme ir tuomet, kai joje yra kvalifikuojantys požymiai: pakartotinumas, grupė iš anksto susitarusių asmenų, įsibrovimas į negyvenamąsias patalpas ir pan. (jeigu kiti padarytos veikos požymiai yra mažareikšmiai). 9. Veikos padarymo bendrininkavimo atveju mažareikšme gali būti pripažinta (ar nepripažinta) tik visų bendrininkų veika. Visais atvejais sprendžiant klausimą, ar bendrininkų veiksmuose nėra mažareikšmiškumo, reikia atsiminti, kad veika, padaryta keliems asmenims bendrininkaujant, daugeliu atvejų yra pavojingesnė už tą pačią veiką, padarytą vieno asmens. 10. Spręsdami veikimo ar neveikimo pripažinimo mažareikšmiu klausimą, kai kaltininko veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismai turi atsižvelgti į kaltininko tyčios turinį ir kryptingumą. Jeigu kaltininkas įstatymo saugomoms vertybėms siekė padaryti didesnę nei mažareikšmę žalą, tačiau ji nebuvo padaryta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tai kaltininko padaryta veika negali būti pripažįstama mažareikšme. Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą . 11. S-stant mažareikšmiškumo klausimą idealiosios nusikaltimų sutapties požymius turinčios veikos atžvilgiu, mažareikšme gali būti pripažinta tik visa šiuos požymius turinti veika. Kaltininko veikoje negalima išskirti atskirų nusikaltimų ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o kitus – pripažinti mažareikšmiais. Esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, padarytos veikos mažareikšmiškumas svarstomas atskirai dėl kiekvienos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. 12. Teismas, spręsdamas veikos mažareikšmiškumo klausimą, negali remtis kaltininko ir nukentėjusiojo asmens požymiais (amžiumi, sveikatos būkle, valstybinių apdovanojimų suteikimu, charakterizuojančia medžiaga ir pan. ). 13. Sprendžiant veikos pripažinimo mažareikšme klausimą, neturi reikšmės asmens teistumas, veikos padarymas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo ar bausmės vykdymo atidėjimo laiku, taip pat veikos padarymas lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, ar lygtino paleidimo iš laisvės atėmimo vietų laiku. 14. Spręsdamas veikos pripažinimo mažareikšme klausimą teismas į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes neatsižvelgia. Šios aplinkybes turi reikšmę paskiriant kaltininkui bausmę, nustatant jos rūšį, dydį ir pan. (BK 39 str. ). 15. Negali būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, nurodytos BK 81 straipsnyje. Neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai. Tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitus šio nutarimo 4 punkte išvardytus požymius, teismas veiką, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali pripažinti mažareikšme. 16. Galiojantis Lietuvos Respublikos BPK nenumato specialios normos, kuria remiantis būtų galima dėl mažareikšmiškumo bylos nekelti, o iškeltą nutraukti arba joje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Laikytina teisinga praktika, kai minėti procesiniai sprendimai priimami vadovaujantis normomis, reguliuojančiomis procesą, kada nustatoma aplinkybė, jog veikoje nėra nusikaltimo sudėties. 17. Nustačius padarytos veikos mažareikšmiškumą, baudžiamąją byla atsisakoma iškelti vadovaujantis BK 8 str. 2 d. , BPK 5 str. 1 d. 2 p. , 131 str. Padarytos veikos mažareikšmiškumą nustačius po baudžiamosios bylos iškėlimo iki perduodant kaltinamąjį teismui, baudžiamoji byla nutraukiama vadovaujantis BK 8 str. 2 d. , BPK 5 str. 1 d. 2 p. , BPK 233 str. Veikos mažareikšmiškumą nustačius sumarinio proceso byloje, sutikus kvotos institucijos viršininkui ir teisėjui, ikiteisminėje tyrimo stadijoje baudžiamoji byla nutraukiama vadovaujantis BK 8 str. 2 d. , BPK 5 str. 1 d. 2 p. , 448 str. 4 d. 18. Jeigu veikos mažareikšmiškumas nustatomas procesinėje kaltinamojo atidavimo teismui stadijoje, o veikos mažareikšmiškumo požymiai yra akivaizdūs ir nereikalauja byloje surinktų įrodymų vertinimo, teismas kaltinamajam baudžiamąją bylą nutraukia tvarkomajame posėdyje vadovaudamasis BK 8 str. 2 d. , BPK 5 str. 1 d. 2 p. , 252 str. 1 d. 2 p. ir atlieka veiksmus, nurodytus BPK 254 str. Tais atvejais, kai kaltinamojo veikos pavojingumo nebuvimas gali būti nustatomas tik ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinamasis atiduodamas teismui, o teismas, išnagrinėjęs bylą iki galo ir nustatęs teisiamojo veikos mažareikšmiškumą, priima išteisinamąjį nuosprendį vadovaudamasis BK 8 str. 2 d. , BPK 5 str. 1 d. 2 p. , 2 d. ir BPK 339 str. 3 d. Ta pačia tvarka teisiamojo veikos mažareikšmiškumo klausimas sprendžiamas tada, kai ši aplinkybė iškyla teisminio nagrinėjimo metu. 19. Jeigu nuteistojo veikos mažareikšmiškumas nustatomas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, teismas, nesaistomas apeliacinio skundo ribų, panaikina apkaltinamąjį ir priima išteisinamąjį nuosprendį vadovaudamasis BK 8 str. 2 d. , BPK 5 str. 1 d. 2 p. , 389 str. 1 p. Tais atvejais, kai veikos mažareikšmiškumas nustatytas ne tik asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, bet ir nepadavusių skundus nuteistųjų veikoje, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį visiems nuteistiesiems. 20. Pripažindamas veiką mažareikšme, teismas turi motyvuoti savo sprendimą ir išspręsti klausimus, numatytus BPK 254, 348, 349 straipsniuose. 21. Tais atvejais, kai kaltininko veikoje yra administracinio nusižengimo požymiai, įsiteisėjus byloje priimtam sprendimui, teismas imasi priemonių administracinės atsakomybės klausimams išspręsti. II. Aprobuoti teismų praktikos apibendrinimo apžvalgą „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis (BK 8 str. 2 d)” ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas V. G-us Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sekretorė L. Ž-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |