|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo normų taikymo 2001 m. gruodžio 4 d. Klausimas. Ar pagal Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 22 straipsnį tiesiogiai teisme nagrinėjami visi darbuotojų, kurių darbo santykiai yra pasibaigę, darbo ginčai ar tik darbo ginčai dėl tokių darbuotojų grąžinimo į darbą ir atleidimo iš darbo priežasties formulavimo pakeitimo? Konsultacija. DGNĮ paskirtis – nustatyti iš darbo santykių kylančių individualių darbo ginčų tarp darbuotojo (darbuotojų) ir darbdavio nagrinėjimo sąlygas, tvarką ir šiuos ginčus nagrinėjančių institucijų kompetenciją (įstatymo 1 straipsnis). DGNĮ įtvirtinta, kad darbo ginčas – nesutarimas tarp darbuotojo (darbuotojų) ir darbdavio dėl darbo sutarties, darbo įstatymų, kitų teisės aktų, darbdavio nustatytų taisyklių taikymo, kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymo, kurio ginčo šalys neišsprendė tiesioginėse derybose, o minėto įstatymo 4 straipsnyje nustatytos šios darbo ginčus nagrinėjančios institucijos: darbo ginčų komisija ir teismas. DGNĮ 19 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė instancija ginčams, kilusiems iš darbo santykių tarp darbuotojo (darbuotojų) ir darbdavio, išskyrus ginčus, kurie pagal šį įstatymą turi būti nagrinėjami tiesiogiai teisme. Remiantis DGNĮ 6 straipsnio „Kreipimasis į komisiją dėl darbo ginčo nagrinėjimo” bei 15 straipsnio „Darbuotojo kreipimasis dėl komisijos darbo ginčui nagrinėti sudarymo” nuostatomis, tam, kad kilęs darbo ginčas būtų nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, būtina sąlyga yra darbuotojo kreipimasis į darbdavį su prašymu tarp jų kilusiam nesutarimui išspręsti tiesioginėse derybose. Darbo ginčus, kuriems netaikytina ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka, taigi dėl kurių išnagrinėjimo darbuotojas turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, reglamentuoja DGNĮ antrojo skirsnio „Terminai” 10 straipsnio 2 ir 3 dalys, penktojo skirsnio „Darbo ginčų nagrinėjimas teisme” 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas bei šio straipsnio 2 dalis. DGNĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija nėra nepriekaištinga ir gali būti skirtingai suprantama, tačiau sistemiškai aiškinant DGNĮ 10 straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, DGNĮ trečiojo skirsnio „Tiesioginės darbuotojo ir darbdavio derybos”, ketvirtojo skirsnio „Darbo ginčų nagrinėjimas komisijoje” nuostatas, vis tik darytina išvada, kad nors DGNĮ paskirtis yra operatyviai, taikiai ir ekonomiškai išspręsti kilusius nesutarimus ikiteismine tvarka, ir tik nepavykus to pasiekti darbo ginčas nagrinėjamas teisme, aptariamasis įstatymas ginčą prie tiesiogiai nagrinėtinų teisme priskiria tiek pagal ginčo pobūdį, tiek pagal tai, ar ginčo šalis (darbuotoją ir darbdavį) sieja darbo santykiai. Faktas, jog darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio yra pasibaigę, pagal DGNĮ yra juridiškai reikšminga aplinkybė, sąlygojanti ginčo priskyrimą prie tiesiogiai nagrinėtinų teisme. Taigi, kai ginčo šalis (darbuotoją ir darbdavį) sieja darbo santykiai, jos kilusius nesutarimus privalo spręsti bendrąja DGNĮ nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (išskyrus DGNĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus), t. y. visų pirma ikiteismine tvarka ir tik po to – teisme, o kai darbo santykiai yra pasibaigę – šalys šios pareigos nebeturi, ir darbo ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Atitinkamų materialinės teisės normų taikymui tam tikrų ginčų nagrinėjimo skirtumai neturi reikšmės, nes bet kuriuo atveju turi būti taikomos ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios teisės normos. Analizuojamojo klausimo pavyzdžiu būtų galima nurodyti atvejį, kai tarp darbuotojo ir darbdavio kyla nesutarimas dėl darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo. Jeigu darbuotoją ir darbdavį sieja darbo santykiai, tai tarp darbuotojo ir darbdavio kilęs nesutarimas nagrinėjamas visų pirma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, ir tik jeigu darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas darbuotojo netenkina, – teisme. Tačiau jeigu darbo santykiai tarp ginčo šalių jau yra pasibaigę, šis nesutarimas nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |