TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 40

2003 m.
birželio 20 d.

Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas,
reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą

Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, iš­ana­li­za­vęs,
kaip teis­mai vyk­do BPK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą,
rei­ka­la­vi­mus, kon­sta­tuo­ja, kad teis­mų pri­im­tuo­se nuosp­ren­džiuo­se
pa­si­tai­ko trū­ku­mų. Teis­mai ne vi­sa­da su­ra­šo nuosp­ren­dį pa­gal jo tu­ri­nį
nu­sta­tan­čius BPK 302–307 straips­nių rei­ka­la­vi­mus.
Įžan­gi­nė­je nuosp­ren­džio da­ly­je teis­mai
kai ka­da ne­tiks­liai nu­ro­do teis­mo pa­va­di­ni­mą, kal­ti­na­mų­jų tu­ri­mus
teis­tu­mus.
Ap­ra­šo­mo­jo­je nuosp­ren­džio da­ly­je teis­mo
nu­sta­ty­tos by­los ap­lin­ky­bės kai ka­da iš­dės­to­mos ne­iš­sa­miai.
Ne vi­sa­da nuosp­ren­dy­je tin­ka­mai iš­dės­to­mi
įro­dy­mai. Daž­nai per pla­čiai ap­ra­šo­mi as­me­nų pa­ro­dy­mai. Ap­ra­šant
do­ku­men­tus ne­at­sklei­džia­mas jų tu­ri­nys, ry­šys su ki­tais įro­dy­mais.
Daž­nai teis­mai ne­pa­si­sa­ko dėl įro­dy­mų ver­ti­ni­mo, ne­nu­ro­do, ko­kias
ap­lin­ky­bes lai­ko nu­sta­ty­to­mis. Ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je
da­ly­je, kai da­lis kal­ti­ni­mų pri­pa­žįs­ta­ma ne­pa­grįs­tais, teis­mai
dėl nepa­si­tvir­ti­nu­sių kal­ti­ni­mų ma­žai ana­li­zuo­ja įro­dy­mus, ne­pa­kan­ka­mai
mo­ty­vuo­ja sa­vo iš­va­das.
Teis­mai ne vi­sa­da tin­ka­mai nu­ro­do vei­kos
kva­li­fi­ka­vi­mo mo­ty­vus, dažnai tik pažymi, kad kal­ti­na­mo­jo vei­ka kva­li­fi­kuo­ta
tei­sin­gai.
Baus­mės pa­rin­ki­mo mo­ty­vuo­se bū­na ben­dro
po­bū­džio tei­gi­nių apie vei­kos pa­vo­jin­gu­mą ir kal­ti­na­mo­jo as­me­ny­bę,
ne­bū­na kon­kre­čių vei­kos ar kal­ti­na­mo­jo pa­vo­jin­gu­mą pa­ro­dan­čių
ap­lin­ky­bių. Pa­mi­nė­ję at­sa­ko­my­bę leng­vi­nan­čias ir sun­ki­nan­čias
ap­lin­ky­bes, teis­mai re­tai nu­ro­do, ku­rios iš jų nu­le­mia kon­kre­čios
baus­mės pa­sky­ri­mą. Nuosp­ren­džiuo­se pa­si­tai­ko ne­teik­ti­nų for­mu­luo­čių,
kai teis­mas kal­ti­na­mo­jo ne­pri­si­pa­ži­ni­mą ar pa­ro­dy­mų pa­kei­ti­mą
ver­ti­na kaip sie­ki­mą iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės.
Teis­mai ne­pa­kan­ka­mai mo­ty­vuo­ja nu­si­kals­ta­ma
vei­ka pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mą, ki­tus nuosp­ren­dy­je pa­da­ry­tus
spren­di­mus.
Kar­tais ne­si­re­mia­ma ar­ba ne­pa­kan­ka­mai
tiks­liai nu­ro­do­mi Bau­džia­mo­jo, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sų
straips­niai, ku­riais teis­mas va­do­vau­ja­si pri­im­da­mas spren­di­mus.
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, siek­da­mas
vie­no­din­ti teis­mų prak­ti­ką su­ra­šant nuosp­ren­dį, va­do­vau­da­ma­sis
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 25 str. 1 p. bei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo sta­tu­to 5 str. 1 d. 3 p. ,

n u t a
r i a :

I. Išaiškin­ti teis­mams, kad:
1. Įsi­tei­sė­jęs teis­mo nuosp­ren­dis yra vie­nin­te­lis do­ku­men­tas, ku­riuo
as­muo pri­pa­žįs­ta­mas kal­tu ar­ba ne­kal­tu dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos
pa­da­ry­mo. Nuosp­ren­dis ga­li bū­ti ap­kal­ti­na­ma­sis ar­ba iš­tei­si­na­ma­sis,
nuosp­ren­džiu ga­li bū­ti nu­trau­kia­ma bau­džia­mo­ji by­la.
1. 1. Nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti tei­sė­tas ir pa­grįs­tas. Nuosp­ren­dis yra tei­sė­tas,
kai pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis bau­džia­mo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so
įsta­ty­mų bei ki­tų tei­sės nor­mų. Nuosp­ren­dis yra pa­grįs­tas, kai ja­me
pa­da­ry­tos iš­va­dos dėl nu­si­kals­ta­mo įvy­kio, nu­si­kals­ta­mos vei­kos
su­dė­ties, kal­ti­na­mo­jo kal­tu­mo ar­ba ne­kal­tu­mo, pa­ski­ria­mos baus­mės
ir ki­tų nuosp­ren­dy­je spren­džia­mų klau­si­mų pa­grįs­tos iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai
iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais.
Sa­vo for­ma ir tu­ri­niu nuosp­ren­dis tu­ri
ati­tik­ti BPK 302–307 straips­nius ir ofi­cia­liems do­ku­men­tams ke­lia­mus
rei­ka­la­vi­mus, su­ra­šo­mas tai­syk­lin­ga kal­ba, tiks­liai var­to­jant tei­sės
ter­mi­nus, tu­ri bū­ti įti­ki­na­mas, ne­kel­ti abe­jo­nių dėl ja­me pa­da­ry­tų
iš­va­dų pa­grįs­tu­mo.
Nuosp­ren­dis su­si­de­da iš įžan­gi­nės, ap­ra­šo­mo­sios
ir re­zo­liu­ci­nės da­lių. Vi­sos jo da­lys tu­ri bū­ti su­de­rin­tos. Nu­si­kals­ta­mos
vei­kos ap­lin­ky­bės, įro­dy­mai ir teis­mo iš­va­dos nuosp­ren­dy­je iš­dės­to­mi
nuo­sek­liai, tu­ri su­da­ry­ti lo­giš­ką vi­su­mą.
2. Įžan­gi­nė nuosp­rendžio da­lis tu­ri ati­tik­ti BPK 304 str. rei­ka­la­vi­mus.
2. 1. Nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo lai­kas – tai da­ta, kai nuosp­ren­dis pa­si­ra­šo­mas.
2. 2. Kal­ti­na­mo­jo var­das, pa­var­dė, gi­mi­mo da­ta ir vie­ta bei ki­ti duo­me­nys
apie jį nu­ro­do­mi pa­gal įra­šą as­mens do­ku­men­tuo­se. Gy­ve­na­mo­ji vie­ta,
šei­mi­nė pa­dė­tis ir ki­ti duo­me­nys apie kal­ti­na­mą­jį nu­ro­do­mi to­kie,
ko­kie bu­vo by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu.
2. 3. Nuosp­ren­dy­je nu­ro­do­mi ne­iš­ny­kę ir ne­pa­nai­kin­ti teis­tu­mai:
anks­tes­nių nuosp­ren­džių pri­ėmi­mo da­ta, Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­niai,
jų da­lys ir punk­tai, pa­gal ku­riuos kal­ti­na­ma­sis bu­vo nu­teis­tas, pa­skir­tų
baus­mių rū­šis ir dy­dis, baus­mių at­li­ki­mo pa­bai­ga, at­lei­di­mo nuo
baus­mės, lyg­ti­nio at­lei­di­mo nuo lais­vės at­ėmi­mo baus­mės ar jos pa­kei­ti­mo
švel­nes­ne baus­me lai­kas ir pa­grin­das, baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mas,
šių spren­di­mų pa­nai­ki­ni­mas ir nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ar ne­at­lik­tos
baus­mės vyk­dy­mas, duo­me­nys apie ma­lo­nės, am­nes­ti­jos tai­ky­mą, baus­mės
pa­kei­ti­mą nuosp­ren­džio vyk­dy­mo me­tu, lyg­ti­nį pa­lei­di­mą iš pa­tai­sos
įstai­gų, pri­pa­ži­ni­mą pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu.
2. 4. Nuosp­ren­dy­je nu­ro­do­mas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, nu­ma­tan­tis nu­si­kals­ta­mą
vei­ką, ku­rios pa­da­ry­mu kal­ti­na­ma­sis kal­ti­na­mas, rei­kia­mais at­ve­jais
nu­ro­dant ben­dro­sios da­lies straips­nius, jų da­lis (BK 21, 22, 24 str. ) ir
spe­cia­lio­sios da­lies straips­nį, jo da­lį, punk­tą.
3. Ap­rašomo­ji nuosp­ren­džio da­lis su­si­de­da iš teis­mo nu­sta­ty­tų nu­si­kals­ta­mos
vei­kos ap­lin­ky­bių ap­ra­šy­mo (nu­sta­to­mo­ji da­lis) ir įro­dy­mų iš­dės­ty­mo
bei ana­li­zės, teis­mo pri­ima­mų spren­di­mų mo­ty­va­vi­mo (mo­ty­vuo­ja­mo­ji
da­lis).
3. 1. 1. Ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­rendžio ap­rašomo­ji
da­lis pra­de­da­ma teis­mo nu­sta­ty­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos, už ku­rios
pa­da­ry­mą jis šiuo nuosp­ren­džiu nu­tei­sia­mas, ap­lin­ky­bių ap­ra­šy­mu.
Nu­si­kals­ta­mos vei­kos ap­ra­šy­mą le­mia bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ti
nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties po­žy­miai, bū­ti­ni nu­si­kals­ta­mos vei­kos
kva­li­fi­ka­vi­mui. Vei­kos pa­da­ry­mo vie­ta, lai­kas, bū­das šio­je nuosp­ren­džio
da­ly­je nu­ro­do­mi vi­sa­da (BPK 305 str. 1 d. 1 p. ). Kai ne­įma­no­ma nu­sta­ty­ti
tiks­lios vie­tos ar lai­ko, šios ap­lin­ky­bės nu­ro­do­mos kiek įma­no­ma
tiks­liau.
Ki­tos svar­bios ap­lin­ky­bės, nu­ma­ty­tos
BPK 305 str. 1 d. 1 p. , at­ski­rais at­ve­jais ga­li bū­ti at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­čios
ar leng­vi­nan­čios ap­lin­ky­bės, duo­me­nys apie kal­ti­na­mą­jį, nu­ken­tė­ju­sį­jį
ir pa­na­šiai.
3. 1. 2. Ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­rendžio nu­sta­to­mo­jo­je
da­ly­je nu­ro­do­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo fak­ti­nės ap­lin­ky­bės,
tu­rin­čios reikš­mę bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės klau­si­mo spren­di­mui,
jei­gu jos nuosp­ren­dy­je pri­pa­žin­tos įro­dy­to­mis, ne­ga­li iš es­mės
skir­tis nuo nu­si­kals­ta­mos vei­kos ap­ra­šy­mo kal­ti­na­ma­ja­me ak­te ar
nu­sta­ty­ta tvar­ka teis­me pa­keis­to kal­ti­ni­mo (BPK 256 str. ). Jos tu­ri
bū­ti iš­dės­ty­tos glaus­tai, tiks­liai, teis­mas tu­ri nu­ro­dy­ti kal­ti­na­mo­jo
vei­kos ap­im­tį, nu­si­kals­ta­mos vei­kos sta­di­ją, ap­lin­ky­bes, api­bū­di­nan­čias
kon­kre­čios nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties po­žy­mius, ki­tus nu­si­kals­ta­mos
vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui ir baus­mės pa­rin­ki­mui reikš­min­gus fak­tus bei
ap­lin­ky­bes.
Kai Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nio dis­po­zi­ci­ja
blan­ke­ti­nė, nu­ro­do­mas įsta­ty­mas ar ki­tas tei­sės ak­tas, už ku­rio rei­ka­la­vi­mų
ar drau­di­mų pa­žei­di­mą nu­sta­ty­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Nuosp­ren­dy­je
nu­ro­do­mas jo straips­nis, da­lis ar punk­tas, glaus­tai at­sklei­džiant tu­ri­nį,
pa­žy­mint pa­žei­di­mo es­mę.
3. 1. 3. Kai nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­rė ke­li as­me­nys,
jų vei­ka nu­sta­to­mo­jo­je da­ly­je ap­ra­šo­ma ben­drai, nu­ro­dant, kaip
kiek­vie­nas iš jų da­ly­va­vo da­rant nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Kai vie­nas ar
gru­pė as­me­nų yra pa­da­rę ke­lias nu­si­kals­ta­mas vei­kas, kiek­vie­na vei­ka
ap­ra­šo­ma at­ski­rai. Kai yra ide­a­lio­ji su­tap­tis, nu­si­kals­ta­ma vei­ka
ap­ra­šo­ma vie­ną kar­tą. Teis­mas ga­li pa­si­rink­ti, ko­kia ei­le – chro­no­lo­gi­ne
ar ki­to­kia pa­to­gia tvar­ka – nuosp­ren­dy­je ap­ra­šy­ti vei­kas, nu­ro­dant,
ku­rie kal­ti­na­mie­ji ir kaip da­ly­va­vo da­rant kon­kre­čią nu­si­kals­ta­mą
vei­ką.
Nuosp­ren­dy­je ne­ga­li bū­ti for­mu­luo­čių,
liu­di­jan­čių apie dar ne­nu­teis­tų, nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­at­leis­tų
ir to­je by­lo­je ne­tei­sia­mų as­me­nų kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką.
Jei­gu nu­si­kals­ta­mą vei­ką kal­ti­na­ma­sis pa­da­rė su to­kiais as­me­ni­mis,
nu­sta­to­mo­jo­je nuosp­ren­džio da­ly­je, ap­ra­šant nu­si­kals­ta­mą vei­ką,
jų pa­var­dės ne­mi­ni­mos. Kai jie yra ži­no­mi, ga­li­ma pa­ra­šy­ti „su as­me­niu,
ku­rio by­la išskir­ta“, o kai nežino­mi, – „su ne­nu­sta­ty­tu as­me­niu“ ir
pa­našiai.
3. 1. 4. Mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je nuosp­ren­džio da­ly­je
(BPK 305 str. 1 d. 2 p. ) teis­mas pir­miau­sia iš­dės­to įro­dy­mus, ku­riais
rem­da­ma­sis kon­sta­tuo­ja vi­sų nu­sta­to­mo­jo­je nuosp­ren­džio da­ly­je
nu­ro­dy­tų ir ki­tų svar­bių by­los ap­lin­ky­bių bu­vi­mą.
Nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti pa­grįs­tas tik tais
įro­dy­mais, ku­rie bu­vo iš­tir­ti ir pa­tik­rin­ti tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je.
Įro­dy­mai dės­to­mi nuo­sek­liai, at­sklei­džiant jų tar­pu­sa­vio ry­šį, kad
iš jų ana­li­zės nuosp­ren­dy­je lo­giš­kai iš­plauk­tų kal­ti­na­mo­jo kal­tę
ar ki­tas svar­bias ap­lin­ky­bes pa­tvir­ti­nan­čios iš­va­dos. Teis­mas, ap­ra­šy­da­mas
į įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką įei­nan­čias ap­lin­ky­bes, pri­va­lo pa­da­ry­ti
vie­na­reikš­mę iš­va­dą apie šių ap­lin­ky­bių bu­vi­mą ar ne­bu­vi­mą.
Rei­kia­mais at­ve­jais teis­mas nuosp­ren­dy­je
mo­ty­vuo­ja, ar duo­me­nys gau­ti tei­sė­tais bū­dais ir lai­ky­ti­ni įro­dy­mais.
3. 1. 5. Nuosp­ren­dy­je teis­mas tu­ri kon­sta­tuo­ti,
ar pa­kan­ka su­rink­tų įro­dy­mų, ar jie lei­džia tiks­liai nu­sta­ty­ti vi­sas
į įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką įei­nan­čias ap­lin­ky­bes. Teis­mo iš­va­dos nuosp­ren­dy­je
ne­ga­li bū­ti grin­džia­mos vien kal­ti­na­mo­jo pri­si­pa­ži­ni­mu pa­da­rius
nu­si­kal­ti­mą ar bau­džia­mą­jį nu­si­žen­gi­mą ar­ba vien tik liu­dy­to­jų
ar nu­ken­tė­ju­sių­jų, ku­riems tai­ko­mas ano­ni­miš­ku­mas, pa­ro­dy­mais,
jei jų ne­pa­tvir­ti­na ki­ti įro­dy­mai.
3. 1. 6. Įro­dy­mai pra­de­da­mi dės­ty­ti nuo kal­ti­na­mo­jo
pa­ro­dy­mų, pir­miau­sia nu­ro­dant, ar jis pri­si­pa­žįs­ta kal­tas pa­da­ręs
tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas, dėl ku­rių pa­da­ry­mo jis pri­pa­žįs­ta­mas kal­tu
šiuo nuosp­ren­džiu. Kal­ti­na­mo­jo pa­ro­dy­mai iš­dės­to­mi glaus­tai ir kon­kre­čiai
apie vi­sas by­los iš­spren­di­mui rei­ka­lin­gas ap­lin­ky­bes ir dėl vi­sų pa­da­ry­tų
nu­si­kals­ta­mų vei­kų. Kar­tu nu­ro­do­mi jo pa­aiš­ki­ni­mai dėl ki­tų by­lo­je
esan­čių įro­dy­mų.
Iš­dės­tant nu­ken­tė­ju­sio­jo, liu­dy­to­jų
pa­ro­dy­mus, bū­ti­na ap­ra­šy­ti tą jų da­lį, ku­ri pa­tvir­ti­na ar pa­nei­gia
vie­ną ar ke­lias nu­sta­to­mo­jo­je nuosp­ren­džio da­ly­je nu­ro­dy­tas ar ki­tas
svar­bias ap­lin­ky­bes. Jei­gu nu­ken­tė­ju­sy­sis ar liu­dy­to­jas pa­tvir­ti­na
ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas kal­ti­ni­mams dėl ke­lių vei­kų, jo pa­ro­dy­mai
ga­li bū­ti su­ra­šy­ti iš­dės­tant įro­dy­mus pa­gal kiek­vie­ną vei­ką at­ski­rai.
Per­skai­ty­ti pir­miau duo­ti kal­ti­na­mo­jo,
nu­ken­tė­ju­sio­jo, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai nuosp­ren­dy­je ap­ra­šo­mi gre­ta
ki­tų įro­dy­mų. Ap­ra­šant ne­da­ly­va­vu­sių tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je as­me­nų
(BPK 276 str. 1 d. 1 p. ) ir liu­dy­to­jo ar nu­ken­tė­ju­sio­jo, pa­gal teis­mo
nu­tar­tį ne­pa­šauk­tų į tei­sia­mą­jį po­sė­dį dėl to, kad jiems bu­vo tai­ky­tas
ano­ni­miš­ku­mas ar­ba kad jie ne­tu­ri aš­tuo­nio­li­kos me­tų, pa­ro­dy­mus,
pa­žy­mi­ma, kad jie per­skai­ty­ti, ir nu­ro­do­ma, kas juos ap­klau­sė. Jei­gu
pa­ro­dy­mai per­skai­to­mi dėl to, kad iš es­mės ski­ria­si nuo pir­miau duo­tų
pa­ro­dy­mų (BPK 276 str. 1 d. 3 p. ), jie iš­dės­to­mi ver­ti­nant įro­dy­mus.
Kai kal­ti­na­ma­sis ar ki­tas as­muo kei­tė pa­ro­dy­mus, teis­mas pri­va­lo
nu­ro­dy­ti, ku­riuos at­me­ta ir ko­dėl. Įro­di­nė­ji­mo naš­ta ne­ga­li bū­ti
per­kel­ta kal­ti­na­ma­jam, nuosp­ren­dy­je ne­ga­li bū­ti užuo­mi­nų apie
tai, kad kal­ti­na­ma­sis ne­įro­dė sa­vo ne­kal­tu­mo.
Ap­ra­šant do­ku­men­tus ir daik­tus, tu­rin­čius
reikš­mės by­lai tir­ti, nu­ro­do­mos jais nu­sta­ty­tos ap­lin­ky­bės. Ap­ra­šant
pro­ce­si­nį veiks­mą, nu­ro­do­mas ne tik jo pa­va­di­ni­mas, bet ir re­zul­ta­tas,
ko­kias ap­lin­ky­bes jis pa­tvir­ti­na ar­ba pa­nei­gia.
3. 1. 7. Ap­kal­ti­na­ma­ja­me nuosp­ren­dy­je, be įro­dy­mų,
pa­tvir­ti­nan­čių kal­ti­na­mo­jo kal­tu­mą, iš­dės­to­mi ir ki­tais by­lo­je
su­rink­tais įro­dy­mais pa­nei­gia­mi kal­ti­ni­mui prieš­ta­rau­jan­tys duo­me­nys.
Teis­mo iš­va­dos ver­ti­nant įro­dy­mus tu­ri
bū­ti pa­grįs­tos.
3. 1. 8. Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti
grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais,
ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą
vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes.
Abe­jo­nės aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai
tik ta­da, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta jų pa­ša­lin­ti.
3. 1. 9. Kai vie­nas ar ke­li kal­ti­na­mie­ji pri­pa­žįs­ta­mi
kal­tais pa­da­rę ke­lias nu­si­kals­ta­mas vei­kas, teis­mas tu­ri su­ra­šy­ti
iš­sa­mius mo­ty­vus dėl kiek­vie­nos nu­si­kals­ta­mos vei­kos ir dėl kiek­vie­no
kal­ti­na­mo­jo.
Kai vie­nas ar gru­pė as­me­nų yra pa­da­rę ke­lias
nu­si­kals­ta­mas vei­kas, jas pa­tvir­ti­nan­tys įro­dy­mai pa­pras­tai iš­dės­to­mi
pa­gal kiek­vie­ną vei­ką at­ski­rai chro­no­lo­gi­ne ar ki­to­kia pa­to­gia
tvar­ka.
3. 1. 10. Nu­si­kals­ta­mos vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mo
mo­ty­vai vi­sa­da iš­dės­to­mi dėl BK spe­cia­lio­sios da­lies straips­nio, jo
da­lies ar punk­to tai­ky­mo, dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos sta­di­jos (BK 21,
22 str. ), ben­dri­nin­ka­vi­mo for­mos (BK 25 str. ) ir ben­dri­nin­kų rū­šies
(BK 24 str. ), o pri­rei­kus – ir dėl ki­tų ben­dro­sios da­lies straips­nių tai­ky­mo.
Jei­gu nu­si­kal­ti­mas tu­ri kva­li­fi­kuo­ja­muo­sius požymius (di­de­lė ža­la,
įsi­bro­vi­mas į pa­tal­pas ir pan. ), nuosp­ren­džio mo­ty­vuo­se bū­ti­na nu­ro­dy­ti,
kuo re­mian­tis pri­pa­žįs­ta­ma, kad šie kva­li­fi­kuo­ja­mie­ji po­žy­miai nu­sta­ty­ti,
o ne­pa­grįs­tai nu­ro­dy­ti to­kie po­žy­miai mo­ty­vuo­tai pašali­na­mi.
Teis­mas tu­ri pa­grįs­ti kiek­vie­nos nu­si­kals­ta­mos
vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mą dėl kiek­vie­no kal­ti­na­mo­jo, su­ra­šy­da­mas iš­sa­mius
mo­ty­vus.
3. 1. 11. Po kva­li­fi­ka­vi­mo mo­ty­vų teis­mas tu­ri
su­ra­šy­ti mo­ty­vuo­tas iš­va­das, kai yra BK 27 str. 2 d. nu­ma­ty­tos są­ly­gos,
ar as­muo pri­pa­žin­ti­nas pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu, kai yra BK 81 str. 2
d. nu­ro­dy­tos ap­lin­ky­bės, ar as­muo, ku­riam nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo
me­tu bu­vo su­ėję aš­tuo­nio­li­ka me­tų, ta­čiau ne­bu­vo su­ėję dvi­de­šimt
vie­ne­ri me­tai, pa­gal so­cia­li­nę bran­dą pri­lygs­ta ne­pil­na­me­čiui, ir
pa­na­šiai.
3. 1. 12. Nuosp­ren­dy­je teis­mas nu­ro­do baus­mės,
bau­džia­mo­jo ar auk­lė­ja­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nės sky­ri­mo mo­ty­vus
(BPK 305 str. 1 d. 4 p. ).
Mo­ty­vuo­da­mas kon­kre­čią baus­mę teis­mas
nuosp­ren­dy­je ap­ra­šo by­lo­je nu­sta­ty­tas BK 54 str. 2 d. nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes,
įver­ti­na kiek­vie­nos iš jų reikš­mę ir nu­ro­do, ku­rios ir kaip nu­le­mia
baus­mės rū­šį ir dy­dį. Be to, mo­ty­vuo­da­mas baus­mę ne­pil­na­me­čiui teis­mas
nuosp­ren­dy­je nu­ro­do, ko­kią įta­ką baus­mei tu­ri BK 91 str. 2 d. nu­ro­dy­tos
ap­lin­ky­bės. Skir­da­mas baus­mę, teis­mas neat­si­žvel­gia į to­kias ap­lin­ky­bes,
ku­rios įsta­ty­me nu­ma­ty­tos kaip nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties po­žy­mis
ir pa­nau­do­tos šios vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui.
Kai nu­si­kals­ta­ma vei­ka bu­vo ne­baig­ta,
teis­mas nuosp­ren­dy­je vi­sa­da įver­ti­na, kiek nu­si­kals­ta­mas ke­ti­ni­mas
įgy­ven­din­tas, prie­žas­tis, dėl ku­rių vei­ka ne­bu­vo baig­ta (BK 57 str. ),
ir nu­ro­do, kaip in­di­vi­du­a­li­zuo­ja baus­mes ben­dri­nin­kams pa­gal jų
da­ly­va­vi­mo da­rant nu­si­kals­ta­mą vei­ką for­mą, rū­šį, vaid­me­nį ir po­bū­dį
(BK 58 str. ).
3. 1. 13. Nuosp­ren­dy­je teis­mas pri­va­lo mo­ty­vuo­ti
lais­vės at­ėmi­mo baus­mės pa­sky­ri­mą as­me­niui:
a) pir­mą kar­tą tei­sia­mam už ne­sun­kų ar
apy­sun­kį ty­či­nį nu­si­kal­ti­mą (BK 55 str. );
b) kai kal­ti­nin­kas sa­vo no­ru pri­si­pa­ži­no
pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nuo­šir­džiai gai­li­si, ak­ty­viai pa­dė­jo iš­aiš­kin­ti
nu­si­kal­ti­mą ir nė­ra at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių ap­lin­ky­bių (BK 61
str. 4 d. );
c) ne­pil­na­me­čiui (BK 91 str. ).
Teis­mas pri­va­lo mo­ty­vuo­ti ne lais­vės at­ėmi­mo
baus­mės pa­sky­ri­mą re­ci­dy­vis­tui už ty­či­nio nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mą
(BK 56 str. 1 d. ).
Tai­ky­da­mas švel­nes­nės, ne­gu straips­nio
sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta, baus­mės pa­sky­ri­mą (BK 54 str. 3 d. ), teis­mas tu­ri
nu­ro­dy­ti, ko­kios yra iš­im­ti­nės ap­lin­ky­bės, kad straips­nio sank­ci­jo­je
nu­ma­ty­tos baus­mės pa­sky­ri­mas šiam as­me­niui už šios nu­si­kals­ta­mos
vei­kos pa­da­ry­mą aiš­kiai prieš­ta­rau­tų tei­sin­gu­mo prin­ci­pui. Tai­ky­ti
BK 54 str. 3 d. nuo­sta­tas ga­li­ma, kai nė­ra BK 62 str. nu­ro­dy­tų pa­grin­dų.
Skir­da­mas švel­nes­nę, ne­gu įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta,
baus­mę (BK 62 str. 1, 2, 4 da­lys) nuosp­ren­dy­je teis­mas tu­ri iš­var­dy­ti
nu­sta­ty­tas BK 62 str. ati­tin­ka­mos da­lies są­ly­gas ir pa­grįs­ti, ko­kios
ki­tos by­los ap­lin­ky­bės lei­džia taip švel­nin­ti baus­mę.
Ati­dė­da­mas baus­mės vyk­dy­mą (BK 75, 92
str. ) teis­mas mo­ty­vuo­ja, ko­dėl yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ma­ny­ti, kad
baus­mės tiks­lai bus pa­siek­ti be re­a­laus baus­mės at­li­ki­mo.
3. 1. 14. Teis­mas pa­pras­tai mo­ty­vuo­ja:
a) baus­mių su­ben­dri­ni­mo bū­dą;
b) jei­gu už ke­lis nu­si­kal­ti­mus ski­ria­mos
dau­giau ne­gu dvi skir­tin­gų rū­šių baus­mės, – ant­ro­sios baus­mės pa­rin­ki­mą;
c) bau­džia­mo­jo ar auk­lė­ja­mo­jo po­vei­kio
prie­mo­nių pa­rin­ki­mą;
d) jei as­me­niui bu­vo tai­ky­tas su­ėmi­mas,
o jis nu­tei­sia­mas vie­šų­jų tei­sių at­ėmi­mo ar at­ėmi­mo tei­sės dirb­ti
tam tik­rą dar­bą ar­ba už­si­im­ti tam tik­ra veik­la baus­me, – kaip teis­mas
į šią ap­lin­ky­bę at­si­žvel­gia pa­skir­da­mas baus­mę.
3. 1. 15. Skir­da­mas lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, teis­mas
nuosp­ren­dy­je nu­ro­do tik pa­tai­sos įstai­gos rū­šį, o kon­kre­čią pa­tai­sos
įstai­gą nu­sta­to Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas. Pa­tai­sos įstai­gos rū­šies
pa­rin­ki­mą teis­mas tu­ri mo­ty­vuo­ti nuosp­ren­dy­je, kai pil­na­me­čiam as­me­niui,
nu­teis­tam už ne­at­sar­gius ar ne­sun­kius ty­či­nius nu­si­kal­ti­mus, pa­ski­ria
at­lik­ti baus­mę pa­tai­sos na­muo­se, o nu­teis­tam už sun­kius nu­si­kal­ti­mus
– at­vi­ro­se ko­lo­ni­jo­se. Ki­tos pa­tai­sos įstai­gos rū­šies pa­sky­ri­mą
teis­mas ga­li mo­ty­vuo­ti kal­ti­nin­ko as­me­ny­be, am­žiu­mi, svei­ka­ta,
anks­tes­niais teis­tu­mais, el­ge­siu dar­be ir bui­ty­je, pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo
po­bū­džiu (smur­ti­nis, tur­ti­nis ir pan. ) ir pa­vo­jin­gu­mu.
3. 1. 16. Su­trum­pin­to įro­dy­mų ty­ri­mo at­ve­ju ir
pa­grei­tin­to pro­ce­so tvar­ka nag­ri­nė­ja­mo­se by­lo­se nuosp­ren­dis su­ra­šo­mas
pa­gal ben­drą­sias tai­syk­les, jo tu­ri­nys tu­ri ati­tik­ti BPK 304, 305,
307 straips­nių rei­ka­la­vi­mus.
Su­trum­pin­to įro­dy­mų ty­ri­mo at­ve­ju
nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je nu­ro­do­mos įro­dy­ta pri­pa­žin­tos
nu­si­kals­ta­mos vei­kos ap­lin­ky­bės, iš­sa­miai iš­dės­to­mi kal­ti­na­mo­jo
pa­ro­dy­mai ir tei­sia­mo­jo po­sė­džio pir­mi­nin­ko per­skai­ty­tų ar BPK
291 str. 2 d. nu­sta­ty­ta tvar­ka iš­var­dy­tų kal­ti­na­mų­jų, nu­ken­tė­ju­sių­jų,
liu­dy­to­jų ap­klau­sų pro­to­ko­lų, su­ra­šy­tų iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ar
anks­čiau tei­sia­mo­jo po­sė­džio me­tu, eks­per­ti­zės ak­tų, spe­cia­lis­to
iš­va­dų, by­los do­ku­men­tų ir ki­tų įro­dy­mų tu­ri­nys.
3. 2. Ap­kal­ti­na­ma­ja­me nuosp­ren­dy­je, ku­riuo nu­teis­ta­sis at­lei­džia­mas
nuo baus­mės at­li­ki­mo dėl li­gos, be BPK 305 str. 1 d. 1–3 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų
ap­lin­ky­bių, teis­mas tu­ri nu­ro­dy­ti, ko­dėl pa­gal li­gos po­bū­dį to­kiam
as­me­niui baus­mę at­lik­ti bū­tų per sun­ku. Ga­li­my­bė at­leis­ti nuo baus­mės
sie­ti­na su pa­da­ry­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos sun­ku­mu ir nu­teis­to­jo
as­me­ny­be. To­kiam as­me­niui skir­da­mas bau­džia­mo­jo ar auk­lė­ja­mo­jo
po­vei­kio prie­mo­nes teis­mas nuosp­ren­dy­je tu­ri nu­ro­dy­ti jų sky­ri­mo
mo­ty­vus.
3. 3. Ap­rašomo­ji ištei­si­na­mo­jo nuosp­rendžio da­lis tu­ri ati­tik­ti BPK
305 str. 3 d. rei­ka­la­vi­mus.
Ap­ra­šo­mo­sios da­lies pra­džio­je iš­dės­to­ma
kal­ti­ni­mo, dėl ku­rio by­la bu­vo per­duo­ta nag­ri­nė­ti teis­me, es­mė. Nu­si­kals­ta­mos
vei­kos ap­ra­šy­mas tu­ri ati­tik­ti kal­ti­na­mą­jį ak­tą.
To­liau nu­ro­do­ma teis­mo nu­sta­ty­tos by­los
ap­lin­ky­bės, svar­bios pri­im­tam spren­di­mui pa­grįs­ti, įro­dy­mų įver­ti­ni­mo
mo­ty­vai ir teis­mo iš­va­dos dėl kal­ti­na­mo­jo iš­tei­si­ni­mo ir iš­tei­si­ni­mo
pa­grin­das.
3. 4. Teis­mo nuosp­rendžio, ku­riuo at­lei­dus nuo baudžia­mo­sios at­sa­ko­my­bės
nu­trau­kia­ma bau­džia­mo­ji by­la, ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je, be BPK 305
str. 1 d. 1 ir 2 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų ap­lin­ky­bių, pa­grin­džia­mas nu­si­kals­ta­mos
vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mas.
Kal­ti­na­ma­sis be­są­ly­giš­kai at­lei­džia­mas
nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, kai as­muo ar nu­si­kals­ta­ma vei­ka pra­ra­do
pa­vo­jin­gu­mą (BK 36 str. ), taip pat kai yra BK 114 str. 3 d. , 227 str. 4 d. ,
259 str. 3 d. ir 291 str. 2, 3 da­ly­se nu­ma­ty­ti pa­grin­dai. Teis­mas mo­ty­vuo­ja
nuosp­ren­dy­je tik šių pa­grin­dų bu­vi­mą.
At­leis­da­mas nuo baudžia­mo­sios at­sa­ko­my­bės
as­me­nį, pa­da­riu­sį nu­si­kals­ta­mą vei­ką, dėl nu­si­kal­ti­mo ma­ža­reikš­miš­ku­mo
(BK 37 str. ), kai kal­ti­nin­kas ir nu­ken­tė­jęs as­muo su­si­tai­ko (BK 38
str. ), kai yra leng­vi­nan­čių ap­lin­ky­bių (BK 39 str. ), kai as­muo ak­ty­viai
pa­dė­jo at­skleis­ti or­ga­ni­zuo­tos gru­pės ar nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo
na­rių pa­da­ry­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas (BK 391 str. ), pa­gal
lai­da­vi­mą (BK 40 str. ), ne­pil­na­me­tį ar to­kiam pa­gal so­cia­li­nę bran­dą
pri­ly­gin­tą as­me­nį (BK 93 str. ), teis­mas nu­ro­do, kad pa­da­ry­ta vei­ka
ir kal­ti­na­ma­sis ati­tin­ka įsta­ty­muo­se at­lei­di­mui nuo bau­džia­mo­sios
at­sa­ko­my­bės nu­ma­ty­tas są­ly­gas, nuosp­ren­dy­je pa­grin­džia jų, o ne­pil­na­me­čiui
tai­ky­da­mas BK 93 str. bent vie­nos iš jų bu­vi­mą. Teis­mas tu­ri nu­ro­dy­ti
dar ir ki­tus mo­ty­vus, ko­dėl to­kiam as­me­niui ga­li­ma tai­ky­ti at­lei­di­mą
nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės.
3. 5. Teis­mas mo­ty­vuo­ja spren­di­mus dėl nu­si­kals­ta­ma vei­ka pa­da­ry­tos
tur­ti­nės ar ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo, tur­to kon­fis­ka­vi­mo, pro­ce­so
iš­lai­dų, daik­ti­nių įro­dy­mų, lai­ki­no nuo­sa­vy­bės tei­sių ap­ri­bo­ji­mo
ir ki­tų re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je iš­spren­džia­mų klau­si­mų.
3. 6. Jei­gu tuo pa­čiu nuosp­ren­džiu kal­ti­na­ma­sis dėl vie­nų vei­kų pa­da­ry­mo
pri­pa­žįs­ta­mas kal­tu, o dėl ki­tų – ne, ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je pra­džio­je
ap­ra­šo­mos vei­kos, dėl ku­rių pa­da­ry­mo kal­ti­na­ma­sis pri­pa­žįs­ta­mas
kal­tu, o po to – dėl ku­rių jis ištei­si­na­mas. Ap­ra­šant vei­kas, dėl ku­rių
as­muo iš­tei­si­na­mas, bū­ti­na lai­ky­tis vi­sų iš­tei­si­na­ma­jam nuosp­ren­džiui
ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų, nu­ro­dy­ti, kuo as­muo kal­ti­na­mas, teis­mo nu­sta­ty­tas
by­los ap­lin­ky­bes, mo­ty­vuo­tas išva­das, pa­grin­džian­čias iš­tei­si­ni­mą,
mo­ty­vus, ko­dėl teis­mas at­me­ta duo­me­nis, ku­riais bu­vo grindžia­mas kal­ti­ni­mas.
Kal­ti­na­mo­jo ir ki­tų as­me­nų pa­ro­dy­mai bei ki­ti įro­dy­mai apie vei­kas,
dėl ku­rių jis iš­tei­si­na­mas, su­ra­šo­mi at­ski­rai, pa­pras­tai prieš baus­mės
sky­ri­mo mo­ty­vus.
4. 1. 1. Ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė
da­lis pra­de­da­ma nu­ro­dant kal­ti­na­mo­jo var­dą, pa­var­dę ar ju­ri­di­nio
as­mens pa­va­di­ni­mą. Spren­di­mas pri­pa­žin­ti kal­tu iš­dės­to­mas, nu­ro­dant
nu­si­kals­ta­mą vei­ką nu­ma­tan­tį bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą. Prieš spe­cia­lio­sios
da­lies straips­nį, kai tam yra pa­grin­das, nu­ro­do­mas ben­dro­sios da­lies
straips­nis, pa­žy­min­tis nu­si­kals­ta­mos vei­kos sta­di­ją (BK 21, 22
str. ), or­ga­ni­za­to­riui, kurs­ty­to­jui, pa­dė­jė­jui – ati­tin­ka­ma BK 24
str. da­lis, ga­li bū­ti nu­ro­do­mi ir ki­ti ben­dro­sios da­lies straips­niai.
Po to nu­ro­do­mas spren­di­mas pa­skir­ti baus­mę,
bau­džia­mo­jo ar auk­lė­ja­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nę, pažymint jos rū­šį ir
dy­dį. Kai teis­mas ski­ria vie­šų­jų tei­sių at­ėmi­mą ar tur­to kon­fis­ka­vi­mą,
nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je tu­ri nu­ro­dy­ti BK 44 str. ar BK
72 str. rei­kia­mą da­lį ir punk­tą.
4. 1. 2. Švel­nin­da­mas baus­mę, jei­gu sank­ci­jo­je
nu­ma­ty­tos baus­mės pa­sky­ri­mas aiš­kiai prieš­ta­rau­tų tei­sin­gu­mo prin­ci­pui
(BK 54 str. 3 d. ), ar skir­da­mas švel­nes­nę, ne­gu įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta,
baus­mę (BK 62 str. 1, 2 ar 4 d. ), teis­mas nu­ro­do šiuos straips­nius ir jų
da­lis. Šiais pa­grin­dais švel­ni­na­mos baus­mės, pa­skir­tos už at­ski­ras
nu­si­kals­ta­mas vei­kas, o ne jas su­ben­dri­nus.
4. 1. 3. Teis­mas, skir­da­mas ter­mi­nuo­tą lais­vės
at­ėmi­mą, nu­ro­do pa­tai­sos įstai­gos rū­šį, skir­da­mas areš­tą – pa­žy­mi,
jei jis ski­ria­mas at­lik­ti po­il­sio die­no­mis, skir­da­mas lais­vės ap­ri­bo­ji­mo
baus­mę, nuosp­ren­dy­je nu­ro­do drau­di­mus ir įpa­rei­go­ji­mus, skir­da­mas
bau­dą – bau­dos dy­dį MGL ir su­mą li­tais, skir­da­mas vie­šų­jų tei­sių at­ėmi­mą
– kon­kre­čias pa­rei­gas, ku­rias as­me­niui už­drau­džia ei­ti, at­im­da­mas
tei­sę dirb­ti tam tik­rą dar­bą ar­ba už­si­im­ti tam tik­ra veik­la – dar­bus
ar veik­los sri­tis, ku­riuos as­me­niui už­drau­džia dirb­ti ar už­si­im­ti.
Skir­da­mas vie­šuo­sius dar­bus, teis­mas nu­ro­do, kiek va­lan­dų per mė­ne­sį
tu­ri dirb­ti nu­teis­ta­sis, bet ne­nu­ro­do, ko­kį dar­bą jis įpa­rei­go­ja­mas
dirb­ti, skir­da­mas tur­to kon­fis­ka­vi­mą – kon­fis­kuo­ja­mus daik­tus ar­ba
kon­fis­kuo­ja­mo­jo tur­to ver­tę pi­ni­gais.
4. 1. 4. Kai kal­ti­na­ma­sis pri­pa­žįs­ta­mas kal­tu
pa­da­ręs ke­lias nu­si­kals­ta­mas vei­kas, už kiek­vie­ną nu­si­kals­ta­mą
vei­ką at­ski­rai nu­ro­do­ma pa­skir­ta baus­mė, bau­džia­mo­jo ar auk­lė­ja­mo­jo
po­vei­kio prie­mo­nė, jos rū­šis ir dy­dis. Nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je
da­ly­je teis­mas tu­ri nuo­sek­liai su­ra­šy­ti pa­skir­tas baus­mes, nu­ro­dy­ti
įsta­ty­mą (BK straips­nį, jo da­lį ir punk­tą), pa­žy­min­tį, pa­gal ku­rį jas
su­ben­dri­na, ir su­ben­dri­ni­mo bū­dą.
4. 1. 5. Kai as­muo tei­sia­mas už ke­lias nu­si­kals­ta­mas
vei­kas, ku­rias jis pa­da­rė tiek prieš pri­imant pir­mą­jį nuosp­ren­dį, tiek
po jo, teis­mas pir­miau­sia nu­ro­do baus­mes, pa­skir­tas už vei­kas, pa­da­ry­tas
prieš pri­imant nuosp­ren­dį pir­mo­jo­je by­lo­je ir už juos pa­skir­tą ga­lu­ti­nę
su­ben­drin­tą baus­mę (BK 63 str. 1 d. ), bei pa­gal BK 63 str. 8 d. pa­skir­tą
ga­lu­ti­nę su­ben­drin­tą baus­mę. Po to teis­mas nu­ro­do baus­mes, pa­skir­tas
už nu­si­kals­ta­mas vei­kas, pa­da­ry­tas po pir­mo­jo nuosp­ren­džio, ir už
juos pa­skir­tą ga­lu­ti­nę su­ben­drin­tą baus­mę (BK 63 str. 1 d. ). Pa­bai­go­je
nu­ro­do­ma baus­mė, pa­skir­ta su­ben­dri­nus baus­mes pa­gal pir­mą­jį nuosp­ren­dį
ir už nu­si­kals­ta­mas vei­kas, pa­da­ry­tas prieš pri­imant pir­mą­jį nuosp­ren­dį,
su su­ben­drin­ta baus­me už nu­si­kals­ta­mas vei­kas, pa­da­ry­tas po pir­mo­jo
nuosp­rendžio (BK 64 str. 1 d. ). Kai anks­čiau pri­im­tas nuosp­ren­dis ne­įsi­tei­sė­jęs,
ben­drin­ti baus­mes pa­gal BK 64 str. ne­ga­li­ma.
4. 1. 6. Pa­sky­ręs baus­mę ir ati­dė­da­mas jos vyk­dy­mą,
teis­mas nuosp­ren­dy­je pil­na­me­čiam as­me­niui re­mia­si BK 75 str. , ne­pil­na­me­čiui
– BK 92 str. ir nu­ro­do baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mo truk­mę. Be to, teis­mas
nu­ro­do pil­na­me­čiam as­me­niui pa­skir­tus įpa­rei­go­ji­mus ir jų įvyk­dy­mo
lai­ką, o ne­pil­na­me­čiui – pa­skir­tas auk­lė­ja­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nes.
Apie pa­skir­tos baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą nu­ro­do­ma ne ski­riant baus­mę
už at­ski­ras nu­si­kals­ta­mas vei­kas, o pa­sky­rus ga­lu­ti­nę (su­ben­drin­tą)
baus­mę.
4. 1. 7. Be to, teis­mas nu­ro­do spren­di­mus dėl su­ėmi­mo
(lai­ki­no su­lai­ky­mo) bei pri­ver­čia­mo­sios me­di­ci­nos prie­mo­nės įskai­ty­mo
į baus­mės lai­ką, kal­ti­na­mo­jo pri­pa­ži­ni­mo pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu,
su­ėmi­mo ar ki­tų kar­do­mų­jų prie­mo­nių nu­teis­ta­jam, kol įsi­tei­sės
nuosp­ren­dis. Vi­si teis­mo spren­di­mai tu­ri bū­ti iš­dės­ty­ti aiš­kiai,
kad ne­bū­tų sun­ku­mų juos vyk­dy­ti.
4. 1. 8. Jei­gu nu­tei­sia­mi ke­li as­me­nys, nuosp­ren­džio
re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je kiek­vie­nas kal­ti­na­ma­sis at­ski­rai pri­pa­žįs­ta­mas
kal­tu ir dėl jo pri­ima­mi BPK 307 str. nu­ro­dy­ti spren­di­mai.
Kai tei­sia­mas fi­zi­nis ir ju­ri­di­nis as­muo,
nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je iš­dės­to­mi spren­di­mai dėl fi­zi­nio
as­mens, po to at­ski­rai dėl ju­ri­di­nio as­mens.
4. 2. Kai kal­ti­na­ma­sis, kal­tin­tas ke­lių nu­si­kals­ta­mų vei­kų pa­da­ry­mu,
dėl vie­nų vei­kų pa­da­ry­mo pri­pa­žįs­ta­mas kal­tu, o dėl ki­tų – ne, nuosp­ren­džio
re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je pir­miau tiks­liai nu­ro­do­ma, dėl ku­rių vei­kų
pa­da­ry­mo jis nu­tei­sia­mas, o po to – dėl ku­rių iš­tei­si­na­mas.
4. 3. Nuosp­ren­džio, ku­riuo kal­ti­na­ma­sis at­lei­džia­mas nuo baus­mės at­li­ki­mo,
re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je nu­ro­do­mi BPK 307 str. 1 d. 1–3 punk­tuo­se nu­ro­dy­ti
duo­me­nys ir spren­di­mai, taip pat spren­di­mas skir­ti baus­mę bei spren­di­mas
at­leis­ti nu­teis­tą­jį nuo jos at­li­ki­mo, spren­di­mas dėl pro­ce­si­nės
prie­var­tos prie­mo­nės pa­nai­ki­ni­mo, spren­di­mas dėl bau­džia­mo­jo ar
auk­lė­ja­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nės sky­ri­mo, kai tam yra pa­grin­das.
4. 4. Iš­tei­si­na­mo­jo nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je nu­ro­do­ma
kal­ti­na­mo­jo var­das ir pa­var­dė, Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nis (jo
da­lis ir punk­tas), nu­ma­tan­tis vei­ką, ku­rios pa­da­ry­mu iš­tei­sin­ta­sis
bu­vo kal­ti­na­mas, spren­di­mas iš­tei­sin­ti ir iš­tei­si­ni­mo pa­grin­das,
spren­di­mas dėl pro­ce­si­nių prie­var­tos prie­mo­nių pa­nai­ki­ni­mo.
4. 5. Nuosp­rendžio, ku­riuo as­muo at­lei­džia­mas nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės
ir nu­trau­kia­ma bau­džia­mo­ji by­la, re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je teis­mas
kal­ti­na­mą­jį at­lei­džia nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, spren­di­me
nu­ro­do bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį kva­li­fi­ka­vo pa­da­ry­tą­ją
vei­ką, at­lei­di­mo pa­grin­dą ir nu­trau­kia bau­džia­mą­ją by­lą, nu­ro­do
ski­ria­mas bau­džia­mo­jo ar auk­lė­ja­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nes, pa­nai­ki­na
pro­ce­si­nes prie­var­tos prie­mo­nes. Nu­trau­kiant bau­džia­mą­ją by­lą,
spren­di­mas kal­ti­na­mą­jį pri­pa­žin­ti kal­tu ne­pri­ima­mas. Kai teis­mas
nu­trau­kia by­lą, ci­vi­li­nis ieš­ki­nys pa­lie­ka­mas ne­nag­ri­nė­tas.
4. 6. Nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je bū­ti­na nu­ro­dy­ti spren­di­mus
dėl pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo. Be to, nuosp­ren­džio re­zo­liu­ci­nė­je
da­ly­je iš­dės­to­mi spren­di­mai dėl daik­ti­nių įro­dy­mų (BPK 94 str. ), pro­ce­so
iš­lai­dų (BPK 103–106 str. ), už­sta­tų li­ki­mo, lai­ki­no nuo­sa­vy­bės tei­sių
ap­ri­bo­ji­mo ir ki­ti spren­di­mai, nuosp­rendžio ap­skun­di­mo tvar­ka ir
ter­mi­nai.
5. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dis su­ra­šo­mas lai­kan­tis
BPK XXIII sky­riaus pa­grin­di­nių nuo­sta­tų, at­si­žvel­giant į BPK 331
straips­nio rei­ka­la­vi­mus.
5. 1. Įžan­gi­nė­je nuosp­ren­džio da­ly­je nu­ro­do­mi duo­me­nys apie tuos as­me­nis,
dėl ku­rių nuosp­ren­dis ap­skųs­tas, ir apie tuos, dėl ku­rių nuosp­ren­dis pa­nai­ki­na­mas
ar pa­kei­čia­mas BPK 320 str. 3 ir 5 da­ly­se nu­sta­ty­ta tvar­ka. Apie ki­tus
as­me­nis pa­žy­mi­ma, kad dėl jų nuosp­ren­dis ne­ap­skųs­tas. Įžan­gi­nė­je
nuosp­ren­džio da­ly­je ne­rei­kia nu­ro­dy­ti an­ke­ti­nių duo­me­nų, anks­tes­nių
teis­tu­mų.
5. 2. Ap­ra­šo­mo­ji nuosp­ren­džio da­lis pra­de­da­ma iš­dės­tant pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio nu­sta­to­mo­sios da­lies tu­ri­nį, tą jo
da­lį, dėl ku­rios pa­duo­ti ape­lia­ci­niai skun­dai. Jei­gu teis­mas pa­gal
BPK 320 str. 3 ir 5 da­ly­se nu­sta­ty­tą tvar­ką pri­ims spren­di­mus dėl as­me­nų,
ku­rių nuosp­ren­dis ne­ap­skųs­tas, iš­dės­to­ma juos lie­čian­ti da­lis. To­liau
nu­ro­do­ma ape­lia­ci­nio skun­do es­mė, nuosp­ren­džio ap­skun­di­mo pa­grin­dai
ir mo­ty­vai bei ape­lian­to rei­ka­la­vi­mai, po­sė­dy­je da­ly­va­vu­sių pro­ce­so
da­ly­vių pra­šy­mai bai­gia­mo­sio­se kal­bo­se.
5. 3. Kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ap­kal­ti­na­ma­sis ar ištei­si­na­ma­sis
nuosp­ren­dis pa­nai­ki­na­mas dėl ap­lin­ky­bių, nu­ma­ty­tų BPK 329 str. , ir
pri­ima­mas nau­jas nuosp­ren­dis, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nau­jo
nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­sios
da­lies su­ra­šy­mui tai­ko pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ap­kal­ti­na­mo­jo
ar iš­tei­si­na­mo­jo nuosp­ren­džio su­ra­šy­mo tai­syk­les ir nu­ro­do mo­ty­vus,
ku­riais va­do­vau­da­ma­sis šis teis­mas at­me­ta ar ki­taip įver­ti­na įro­dy­mus.
5. 4. Kai pri­ima­mas nau­jas nuosp­ren­dis dėl to, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­da­rė BPK 369 str. 3 d. nu­ma­ty­tą es­mi­nį šio ko­dek­so pa­žei­di­mą
(BPK 329 str. 4 p. ), ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­ri su­ra­šy­ti
nau­jo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mą­ją da­lį, ku­ri vi­siš­kai ati­tik­tų BPK 305
str. rei­ka­la­vi­mus.
5. 5. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, pa­nai­ki­nęs pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo ne tik ap­kal­ti­na­mą­jį (BPK 327 str. 2 p. ), bet ir iš­tei­si­na­mą­jį
nuosp­ren­dį, ir nu­sta­tęs at­lei­di­mo nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės
pa­grin­dus, ga­li pri­im­ti nuosp­ren­dį at­leis­ti as­me­nį nuo bau­džia­mo­sios
at­sa­ko­my­bės ir nu­trauk­ti by­lą, nu­ro­dy­da­mas at­lei­di­mo pa­grin­dą,
są­ly­gų bu­vi­mą ir at­lei­di­mo nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės mo­ty­vus.
5. 6. Pa­keis­da­mas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį dėl ne­tin­ka­mo
bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo pri­tai­ky­mo ar ne­tei­sin­gai pa­skir­tos baus­mės
(BPK 328 str. 1, 2 punk­tai), ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ap­ra­šo­mo­jo­je
nuosp­ren­džio da­ly­je su­ra­šo tik kva­li­fi­ka­vi­mo ir (ar) baus­mės sky­ri­mo
mo­ty­vus.
6. Teis­mo bau­džia­ma­sis įsa­ky­mas yra nuosp­ren­dis, jo struk­tū­ra –
kaip ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio.
6. 1. Įžan­gi­nė­je teis­mo bau­džia­mo­jo įsa­ky­mo da­ly­je nu­ro­do­ma įsa­ky­mo
pri­ėmi­mo lai­kas, vie­ta, teis­mo pa­va­di­ni­mas, tei­sė­jo var­das ir pa­var­dė,
kal­ti­na­mo­jo var­das, pa­var­dė ir ki­ti as­mens duo­me­nys, at­sa­ko­my­bę
nu­ma­tan­tis bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas.
Ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je trum­pai iš­dės­to­ma
kal­ti­na­mo­jo vei­ka, dėl ku­rios pa­da­ry­mo kal­ti­na­ma­sis bau­džia­mas,
kal­ti­na­mo­jo pa­ro­dy­mai, ki­ti jo kal­tę pa­tvir­ti­nan­tys duo­me­nys,
bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, nu­ma­tan­tis at­sa­ko­my­bę už pa­da­ry­tą nu­si­kals­ta­mą
vei­ką.
Re­zo­liu­ci­nė­je įsa­ky­mo da­ly­je nu­ro­do­ma
kal­ti­na­mo­jo var­das, pa­var­dė, spren­di­mas pri­pa­žin­ti kal­tu, nu­ro­do­mas
bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, kal­ti­na­ma­jam ski­ria­mos bau­dos dy­dis, kal­ti­na­mo­jo
tei­sė rei­ka­lau­ti su­reng­ti by­los nag­ri­nė­ji­mą teis­me.
II. Pa­tvir­tin­ti teis­mų prak­ti­kos api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą „Dėl teis­mų
prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias
nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
biu­le­te­ny­je.

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO
PIRMININKAS                                                                  V.
GREIČIUS

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
SENATO
SEKRETORĖ                                                                     L.
ŽILIENĖ



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt