|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą Aukščiausiojo Teismo senatas, išanalizavęs, kaip teismai vykdo BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimus, konstatuoja, kad teismų priimtuose nuosprendžiuose pasitaiko trūkumų. Teismai ne visada surašo nuosprendį pagal jo turinį nustatančius BPK 302–307 straipsnių reikalavimus. Įžanginėje nuosprendžio dalyje teismai kai kada netiksliai nurodo teismo pavadinimą, kaltinamųjų turimus teistumus. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismo nustatytos bylos aplinkybės kai kada išdėstomos neišsamiai. Ne visada nuosprendyje tinkamai išdėstomi įrodymai. Dažnai per plačiai aprašomi asmenų parodymai. Aprašant dokumentus neatskleidžiamas jų turinys, ryšys su kitais įrodymais. Dažnai teismai nepasisako dėl įrodymų vertinimo, nenurodo, kokias aplinkybes laiko nustatytomis. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kai dalis kaltinimų pripažįstama nepagrįstais, teismai dėl nepasitvirtinusių kaltinimų mažai analizuoja įrodymus, nepakankamai motyvuoja savo išvadas. Teismai ne visada tinkamai nurodo veikos kvalifikavimo motyvus, dažnai tik pažymi, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai. Bausmės parinkimo motyvuose būna bendro pobūdžio teiginių apie veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, nebūna konkrečių veikos ar kaltinamojo pavojingumą parodančių aplinkybių. Paminėję atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismai retai nurodo, kurios iš jų nulemia konkrečios bausmės paskyrimą. Nuosprendžiuose pasitaiko neteiktinų formuluočių, kai teismas kaltinamojo neprisipažinimą ar parodymų pakeitimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismai nepakankamai motyvuoja nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, kitus nuosprendyje padarytus sprendimus. Kartais nesiremiama arba nepakankamai tiksliai nurodomi Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso kodeksų straipsniai, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas sprendimus. Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas vienodinti teismų praktiką surašant nuosprendį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 25 str. 1 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 p. , n u t a r i a : I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. 1. 1. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302–307 straipsnius ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, surašomas taisyklinga kalba, tiksliai vartojant teisės terminus, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. Visos jo dalys turi būti suderintos. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, turi sudaryti logišką visumą. 2. Įžanginė nuosprendžio dalis turi atitikti BPK 304 str. reikalavimus. 2. 1. Nuosprendžio priėmimo laikas – tai data, kai nuosprendis pasirašomas. 2. 2. Kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta bei kiti duomenys apie jį nurodomi pagal įrašą asmens dokumentuose. Gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis ir kiti duomenys apie kaltinamąjį nurodomi tokie, kokie buvo bylos nagrinėjimo metu. 2. 3. Nuosprendyje nurodomi neišnykę ir nepanaikinti teistumai: ankstesnių nuosprendžių priėmimo data, Baudžiamojo kodekso straipsniai, jų dalys ir punktai, pagal kuriuos kaltinamasis buvo nuteistas, paskirtų bausmių rūšis ir dydis, bausmių atlikimo pabaiga, atleidimo nuo bausmės, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės ar jos pakeitimo švelnesne bausme laikas ir pagrindas, bausmės vykdymo atidėjimas, šių sprendimų panaikinimas ir nuosprendžiu paskirtos ar neatliktos bausmės vykdymas, duomenys apie malonės, amnestijos taikymą, bausmės pakeitimą nuosprendžio vykdymo metu, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, pripažinimą pavojingu recidyvistu. 2. 4. Nuosprendyje nurodomas baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas, reikiamais atvejais nurodant bendrosios dalies straipsnius, jų dalis (BK 21, 22, 24 str. ) ir specialiosios dalies straipsnį, jo dalį, punktą. 3. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). 3. 1. 1. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada (BPK 305 str. 1 d. 1 p. ). Kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Kitos svarbios aplinkybės, numatytos BPK 305 str. 1 d. 1 p. , atskirais atvejais gali būti atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, duomenys apie kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir panašiai. 3. 1. 2. Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo (BPK 256 str. ). Jos turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Kai Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicija blanketinė, nurodomas įstatymas ar kitas teisės aktas, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Nuosprendyje nurodomas jo straipsnis, dalis ar punktas, glaustai atskleidžiant turinį, pažymint pažeidimo esmę. 3. 1. 3. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Kai yra idealioji sutaptis, nusikalstama veika aprašoma vieną kartą. Teismas gali pasirinkti, kokia eile – chronologine ar kitokia patogia tvarka – nuosprendyje aprašyti veikas, nurodant, kurie kaltinamieji ir kaip dalyvavo darant konkrečią nusikalstamą veiką. Nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“, o kai nežinomi, – „su nenustatytu asmeniu“ ir panašiai. 3. 1. 4. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (BPK 305 str. 1 d. 2 p. ) teismas pirmiausia išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais. 3. 1. 5. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. 3. 1. 6. Įrodymai pradedami dėstyti nuo kaltinamojo parodymų, pirmiausia nurodant, ar jis prisipažįsta kaltas padaręs tas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu. Kaltinamojo parodymai išdėstomi glaustai ir konkrečiai apie visas bylos išsprendimui reikalingas aplinkybes ir dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Kartu nurodomi jo paaiškinimai dėl kitų byloje esančių įrodymų. Išdėstant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina ar paneigia vieną ar kelias nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Jeigu nukentėjusysis ar liudytojas patvirtina aplinkybes, reikšmingas kaltinimams dėl kelių veikų, jo parodymai gali būti surašyti išdėstant įrodymus pagal kiekvieną veiką atskirai. Perskaityti pirmiau duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai nuosprendyje aprašomi greta kitų įrodymų. Aprašant nedalyvavusių teisiamajame posėdyje asmenų (BPK 276 str. 1 d. 1 p. ) ir liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų, parodymus, pažymima, kad jie perskaityti, ir nurodoma, kas juos apklausė. Jeigu parodymai perskaitomi dėl to, kad iš esmės skiriasi nuo pirmiau duotų parodymų (BPK 276 str. 1 d. 3 p. ), jie išdėstomi vertinant įrodymus. Kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos atmeta ir kodėl. Įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam, nuosprendyje negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo. Aprašant dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, nurodomos jais nustatytos aplinkybės. Aprašant procesinį veiksmą, nurodomas ne tik jo pavadinimas, bet ir rezultatas, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia. 3. 1. 7. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. 3. 1. 8. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. 3. 1. 9. Kai vienas ar keli kaltinamieji pripažįstami kaltais padarę kelias nusikalstamas veikas, teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, jas patvirtinantys įrodymai paprastai išdėstomi pagal kiekvieną veiką atskirai chronologine ar kitokia patogia tvarka. 3. 1. 10. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 str. ), bendrininkavimo formos (BK 25 str. ) ir bendrininkų rūšies (BK 24 str. ), o prireikus – ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius (didelė žala, įsibrovimas į patalpas ir pan. ), nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus. 3. 1. 11. Po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti motyvuotas išvadas, kai yra BK 27 str. 2 d. numatytos sąlygos, ar asmuo pripažintinas pavojingu recidyvistu, kai yra BK 81 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, ar asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, ir panašiai. 3. 1. 12. Nuosprendyje teismas nurodo bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus (BPK 305 str. 1 d. 4 p. ). Motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos iš jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Be to, motyvuodamas bausmę nepilnamečiui teismas nuosprendyje nurodo, kokią įtaką bausmei turi BK 91 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokias aplinkybes, kurios įstatyme numatytos kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis ir panaudotos šios veikos kvalifikavimui. Kai nusikalstama veika buvo nebaigta, teismas nuosprendyje visada įvertina, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, priežastis, dėl kurių veika nebuvo baigta (BK 57 str. ), ir nurodo, kaip individualizuoja bausmes bendrininkams pagal jų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą, rūšį, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 str. ). 3. 1. 13. Nuosprendyje teismas privalo motyvuoti laisvės atėmimo bausmės paskyrimą asmeniui: a) pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str. ); b) kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str. 4 d. ); c) nepilnamečiui (BK 91 str. ). Teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str. 1 d. ). Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d. ), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 str. 1, 2, 4 dalys) nuosprendyje teismas turi išvardyti nustatytas BK 62 str. atitinkamos dalies sąlygas ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę. Atidėdamas bausmės vykdymą (BK 75, 92 str. ) teismas motyvuoja, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. 1. 14. Teismas paprastai motyvuoja: a) bausmių subendrinimo būdą; b) jeigu už kelis nusikaltimus skiriamos daugiau negu dvi skirtingų rūšių bausmės, – antrosios bausmės parinkimą; c) baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių parinkimą; d) jei asmeniui buvo taikytas suėmimas, o jis nuteisiamas viešųjų teisių atėmimo ar atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla bausme, – kaip teismas į šią aplinkybę atsižvelgia paskirdamas bausmę. 3. 1. 15. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas nuosprendyje nurodo tik pataisos įstaigos rūšį, o konkrečią pataisos įstaigą nustato Kalėjimų departamentas. Pataisos įstaigos rūšies parinkimą teismas turi motyvuoti nuosprendyje, kai pilnamečiam asmeniui, nuteistam už neatsargius ar nesunkius tyčinius nusikaltimus, paskiria atlikti bausmę pataisos namuose, o nuteistam už sunkius nusikaltimus – atvirose kolonijose. Kitos pataisos įstaigos rūšies paskyrimą teismas gali motyvuoti kaltininko asmenybe, amžiumi, sveikata, ankstesniais teistumais, elgesiu darbe ir buityje, padaryto nusikaltimo pobūdžiu (smurtinis, turtinis ir pan. ) ir pavojingumu. 3. 1. 16. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju ir pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamose bylose nuosprendis surašomas pagal bendrąsias taisykles, jo turinys turi atitikti BPK 304, 305, 307 straipsnių reikalavimus. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, išsamiai išdėstomi kaltinamojo parodymai ir teisiamojo posėdžio pirmininko perskaitytų ar BPK 291 str. 2 d. nustatyta tvarka išvardytų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, ekspertizės aktų, specialisto išvadų, bylos dokumentų ir kitų įrodymų turinys. 3. 2. Apkaltinamajame nuosprendyje, kuriuo nuteistasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo dėl ligos, be BPK 305 str. 1 d. 1–3 punktuose numatytų aplinkybių, teismas turi nurodyti, kodėl pagal ligos pobūdį tokiam asmeniui bausmę atlikti būtų per sunku. Galimybė atleisti nuo bausmės sietina su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu ir nuteistojo asmenybe. Tokiam asmeniui skirdamas baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones teismas nuosprendyje turi nurodyti jų skyrimo motyvus. 3. 3. Aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti BPK 305 str. 3 d. reikalavimus. Aprašomosios dalies pradžioje išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti kaltinamąjį aktą. Toliau nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo ir išteisinimo pagrindas. 3. 4. Teismo nuosprendžio, kuriuo atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomojoje dalyje, be BPK 305 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytų aplinkybių, pagrindžiamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kaltinamasis besąlygiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 str. ), taip pat kai yra BK 114 str. 3 d. , 227 str. 4 d. , 259 str. 3 d. ir 291 str. 2, 3 dalyse numatyti pagrindai. Teismas motyvuoja nuosprendyje tik šių pagrindų buvimą. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str. ), kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str. ), kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 str. ), kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 391 str. ), pagal laidavimą (BK 40 str. ), nepilnametį ar tokiam pagal socialinę brandą prilygintą asmenį (BK 93 str. ), teismas nurodo, kad padaryta veika ir kaltinamasis atitinka įstatymuose atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas, nuosprendyje pagrindžia jų, o nepilnamečiui taikydamas BK 93 str. bent vienos iš jų buvimą. Teismas turi nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. 5. Teismas motyvuoja sprendimus dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimo, proceso išlaidų, daiktinių įrodymų, laikino nuosavybės teisių apribojimo ir kitų rezoliucinėje dalyje išsprendžiamų klausimų. 3. 6. Jeigu tuo pačiu nuosprendžiu kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, aprašomojoje dalyje pradžioje aprašomos veikos, dėl kurių padarymo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, o po to – dėl kurių jis išteisinamas. Aprašant veikas, dėl kurių asmuo išteisinamas, būtina laikytis visų išteisinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nurodyti, kuo asmuo kaltinamas, teismo nustatytas bylos aplinkybes, motyvuotas išvadas, pagrindžiančias išteisinimą, motyvus, kodėl teismas atmeta duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Kaltinamojo ir kitų asmenų parodymai bei kiti įrodymai apie veikas, dėl kurių jis išteisinamas, surašomi atskirai, paprastai prieš bausmės skyrimo motyvus. 4. 1. 1. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis pradedama nurodant kaltinamojo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą. Sprendimas pripažinti kaltu išdėstomas, nurodant nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. Prieš specialiosios dalies straipsnį, kai tam yra pagrindas, nurodomas bendrosios dalies straipsnis, pažymintis nusikalstamos veikos stadiją (BK 21, 22 str. ), organizatoriui, kurstytojui, padėjėjui – atitinkama BK 24 str. dalis, gali būti nurodomi ir kiti bendrosios dalies straipsniai. Po to nurodomas sprendimas paskirti bausmę, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonę, pažymint jos rūšį ir dydį. Kai teismas skiria viešųjų teisių atėmimą ar turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi nurodyti BK 44 str. ar BK 72 str. reikiamą dalį ir punktą. 4. 1. 2. Švelnindamas bausmę, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d. ), ar skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 str. 1, 2 ar 4 d. ), teismas nurodo šiuos straipsnius ir jų dalis. Šiais pagrindais švelninamos bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, o ne jas subendrinus. 4. 1. 3. Teismas, skirdamas terminuotą laisvės atėmimą, nurodo pataisos įstaigos rūšį, skirdamas areštą – pažymi, jei jis skiriamas atlikti poilsio dienomis, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, nuosprendyje nurodo draudimus ir įpareigojimus, skirdamas baudą – baudos dydį MGL ir sumą litais, skirdamas viešųjų teisių atėmimą – konkrečias pareigas, kurias asmeniui uždraudžia eiti, atimdamas teisę dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla – darbus ar veiklos sritis, kuriuos asmeniui uždraudžia dirbti ar užsiimti. Skirdamas viešuosius darbus, teismas nurodo, kiek valandų per mėnesį turi dirbti nuteistasis, bet nenurodo, kokį darbą jis įpareigojamas dirbti, skirdamas turto konfiskavimą – konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamojo turto vertę pinigais. 4. 1. 4. Kai kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs kelias nusikalstamas veikas, už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai nurodoma paskirta bausmė, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonė, jos rūšis ir dydis. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas turi nuosekliai surašyti paskirtas bausmes, nurodyti įstatymą (BK straipsnį, jo dalį ir punktą), pažymintį, pagal kurį jas subendrina, ir subendrinimo būdą. 4. 1. 5. Kai asmuo teisiamas už kelias nusikalstamas veikas, kurias jis padarė tiek prieš priimant pirmąjį nuosprendį, tiek po jo, teismas pirmiausia nurodo bausmes, paskirtas už veikas, padarytas prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje ir už juos paskirtą galutinę subendrintą bausmę (BK 63 str. 1 d. ), bei pagal BK 63 str. 8 d. paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Po to teismas nurodo bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, padarytas po pirmojo nuosprendžio, ir už juos paskirtą galutinę subendrintą bausmę (BK 63 str. 1 d. ). Pabaigoje nurodoma bausmė, paskirta subendrinus bausmes pagal pirmąjį nuosprendį ir už nusikalstamas veikas, padarytas prieš priimant pirmąjį nuosprendį, su subendrinta bausme už nusikalstamas veikas, padarytas po pirmojo nuosprendžio (BK 64 str. 1 d. ). Kai anksčiau priimtas nuosprendis neįsiteisėjęs, bendrinti bausmes pagal BK 64 str. negalima. 4. 1. 6. Paskyręs bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, teismas nuosprendyje pilnamečiam asmeniui remiasi BK 75 str. , nepilnamečiui – BK 92 str. ir nurodo bausmės vykdymo atidėjimo trukmę. Be to, teismas nurodo pilnamečiam asmeniui paskirtus įpareigojimus ir jų įvykdymo laiką, o nepilnamečiui – paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. Apie paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą nurodoma ne skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, o paskyrus galutinę (subendrintą) bausmę. 4. 1. 7. Be to, teismas nurodo sprendimus dėl suėmimo (laikino sulaikymo) bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kaltinamojo pripažinimo pavojingu recidyvistu, suėmimo ar kitų kardomųjų priemonių nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Visi teismo sprendimai turi būti išdėstyti aiškiai, kad nebūtų sunkumų juos vykdyti. 4. 1. 8. Jeigu nuteisiami keli asmenys, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje kiekvienas kaltinamasis atskirai pripažįstamas kaltu ir dėl jo priimami BPK 307 str. nurodyti sprendimai. Kai teisiamas fizinis ir juridinis asmuo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstomi sprendimai dėl fizinio asmens, po to atskirai dėl juridinio asmens. 4. 2. Kai kaltinamasis, kaltintas kelių nusikalstamų veikų padarymu, dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmiau tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, o po to – dėl kurių išteisinamas. 4. 3. Nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, rezoliucinėje dalyje nurodomi BPK 307 str. 1 d. 1–3 punktuose nurodyti duomenys ir sprendimai, taip pat sprendimas skirti bausmę bei sprendimas atleisti nuteistąjį nuo jos atlikimo, sprendimas dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo, sprendimas dėl baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas. 4. 4. Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma kaltinamojo vardas ir pavardė, Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis veiką, kurios padarymu išteisintasis buvo kaltinamas, sprendimas išteisinti ir išteisinimo pagrindas, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. 4. 5. Nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas kaltinamąjį atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendime nurodo baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį kvalifikavo padarytąją veiką, atleidimo pagrindą ir nutraukia baudžiamąją bylą, nurodo skiriamas baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, panaikina procesines prievartos priemones. Nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. 4. 6. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje būtina nurodyti sprendimus dėl padarytos žalos atlyginimo. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų (BPK 94 str. ), proceso išlaidų (BPK 103–106 str. ), užstatų likimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo ir kiti sprendimai, nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. 5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, atsižvelgiant į BPK 331 straipsnio reikalavimus. 5. 1. Įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodomi duomenys apie tuos asmenis, dėl kurių nuosprendis apskųstas, ir apie tuos, dėl kurių nuosprendis panaikinamas ar pakeičiamas BPK 320 str. 3 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Apie kitus asmenis pažymima, kad dėl jų nuosprendis neapskųstas. Įžanginėje nuosprendžio dalyje nereikia nurodyti anketinių duomenų, ankstesnių teistumų. 5. 2. Aprašomoji nuosprendžio dalis pradedama išdėstant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies turinį, tą jo dalį, dėl kurios paduoti apeliaciniai skundai. Jeigu teismas pagal BPK 320 str. 3 ir 5 dalyse nustatytą tvarką priims sprendimus dėl asmenų, kurių nuosprendis neapskųstas, išdėstoma juos liečianti dalis. Toliau nurodoma apeliacinio skundo esmė, nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto reikalavimai, posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių prašymai baigiamosiose kalbose. 5. 3. Kai pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis panaikinamas dėl aplinkybių, numatytų BPK 329 str. , ir priimamas naujas nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas naujo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymui taiko pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio surašymo taisykles ir nurodo motyvus, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmeta ar kitaip įvertina įrodymus. 5. 4. Kai priimamas naujas nuosprendis dėl to, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 str. 3 d. numatytą esminį šio kodekso pažeidimą (BPK 329 str. 4 p. ), apeliacinės instancijos teismas turi surašyti naujo nuosprendžio aprašomąją dalį, kuri visiškai atitiktų BPK 305 str. reikalavimus. 5. 5. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo ne tik apkaltinamąjį (BPK 327 str. 2 p. ), bet ir išteisinamąjį nuosprendį, ir nustatęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, gali priimti nuosprendį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti bylą, nurodydamas atleidimo pagrindą, sąlygų buvimą ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvus. 5. 6. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ar neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2 punktai), apeliacinės instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje surašo tik kvalifikavimo ir (ar) bausmės skyrimo motyvus. 6. Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, jo struktūra – kaip apkaltinamojo nuosprendžio. 6. 1. Įžanginėje teismo baudžiamojo įsakymo dalyje nurodoma įsakymo priėmimo laikas, vieta, teismo pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė, kaltinamojo vardas, pavardė ir kiti asmens duomenys, atsakomybę numatantis baudžiamasis įstatymas. Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstoma kaltinamojo veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis baudžiamas, kaltinamojo parodymai, kiti jo kaltę patvirtinantys duomenys, baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Rezoliucinėje įsakymo dalyje nurodoma kaltinamojo vardas, pavardė, sprendimas pripažinti kaltu, nurodomas baudžiamasis įstatymas, kaltinamajam skiriamos baudos dydis, kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. II. Patvirtinti teismų praktikos apibendrinimo apžvalgą „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO PIRMININKAS V. GREIČIUS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO SEKRETORĖ L. ŽILIENĖ Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |