|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normų taikymo A3–81 2003 m. balandžio 2 d. Klausimas. Ką teismas gali skirti kuratoriumi? Ar jį privalo pasiūlyti ieškovas, ar teismas pagal ieškovo prašymą kuratorių turi paskirti savo nuožiūra (CPK 39, 129 straipsniai)? Konsultacija. CPK įsakmiai nenusako, kas gali būti skiriamas kuratoriumi, tačiau teismas, skirdamas kuratorių, turi užtikrinti, kad tai būtų pilnametis veiksnus fizinis asmuo, galintis tinkamai pasirūpinti atitinkamos šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kuratoriumi galėtų būti skiriami advokatai ar advokatų padėjėjai, atitinkamos šalies šeimos nariai ar giminaičiai arba kiti asmenys, kurie suinteresuoti atitinkamo asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams (CPK 39 straipsnio 4 dalis). CPK nenumato, jog ieškovas, prašydamas paskirti kuratorių, privalėtų pateikti teismui konkrečią kuratoriaus kandidatūrą, kartu ir nedraudžia ieškovui siūlyti konkretų fizinį asmenį paskirti kuratoriumi. Kuratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas nėra saistomas ieškovo siūlymu skirti konkretų asmenį kuratoriumi. Kuratoriumi gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis anksčiau išdėstytus reikalavimus ir jo sutikimu. Klausimas. Kokia turi būti procesinių dokumentų įteikimo tvarka individualiai įmonei, jeigu ieškinyje nurodytoje atsakovo buvimo vietoje nei šios įmonės, nei įmonės savininko, nei kitų valdymo organų nėra? Konsultacija. Individualiai įmonei, kadangi ji yra juridinis asmuo, įteikiant procesinius dokumentus CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytu įteikimo būdu (pvz. , registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį) turi būti laikomasi CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų. Jeigu ieškovo nurodytu adresu nei įmonės, nei jos savininko ar kitų valdymo organų nėra, tai teismas turėtų pareikalauti iš ieškovo pateikti duomenis iš registrų apie įmonės buveinės bei jos savininko gyvenamąją vietą. Jei įmonės buveinės ir jos savininko gyvenamosios vietos adresai pasirodo esą skirtingi, tai procesinius dokumentus galima įteikti įmonės savininkui, kaip fiziniam asmeniui (CPK 123 straipsnio 3, 4 dalys). Tuo atveju, jei adresai nurodomi tie patys, kurie buvo nurodyti ieškinyje, pripažintina, kad tokios individualios įmonės buveinės adresas ir jos savininko gyvenamoji vieta nėra žinomos. Esant tokiai padėčiai gali būti skiriamas kuratorius, jeigu kita šalis to prašo (CPK 129 straipsnis). Jeigu nurodyta tvarka įteikti juridiniam asmeniui procesinio dokumento neįmanoma, tai procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1, 2 dalys). Klausimas. Ar prieš įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu būtina turėti įrodymus, kad nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 straipsnis)? Konsultacija. CPK 130 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo sąlygą, kad įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas tik tuo atveju, kai nėra galima paskirti kuratoriaus. Kuratorių teismas skiria, kai yra dvi būtinos procesinės sąlygos: 1) suinteresuoto asmens prašymas ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 2) kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas (CPK 39 straipsnio 1, 3 dalys). Jei nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų, laikoma, jog kuratoriaus paskyrimas nėra galimas. Taigi teismo pasiūlymas šaliai prašyti kuratoriaus paskyrimo ir šalies, suinteresuotos kuratoriaus paskyrimu, nepasinaudojimas šiuo pasiūlymu, taip pat teismo atsisakymas paskirti suinteresuoto asmens prašymu konkretų asmenį kuratoriumi ir teismui neturint galimybės kuratoriumi paskirti kitą asmenį reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą. Klausimas. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Ar negavus per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį galima iš karto priimti sprendimą už akių? Jei galima, tai ar reikia apie tokio sprendimo priėmimo laiką bei vietą informuoti dalyvaujančius byloje asmenis? Ar pagal CPK 225 straipsnio 6 punktą ir 228 straipsnio 2 dalį teismas privalo spręsti, kokiu būdu toliau nagrinės bylą: žodine tvarka ar paruošiamųjų dokumentų būdu ir nurodyti pasekmes – apie galimumą priimti sprendimą už akių? Konsultacija. CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu byloje negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, turėtų atsižvelgti į procesinių terminų pabaigos skaičiavimo taisykles (CPK 74 straipsnio 6, 7 dalys), todėl sprendimas už akių turi būti priimamas per protingą laiką nuo termino, nustatyto atsiliepimui į ieškinį pateikti, pabaigos. Apie sprendimo už akių priėmimą teismas dalyvaujančių byloje asmenų iš anksto neinformuoja, nes apie tai atsakovas žino iš jam įteikto ieškinio (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sprendimo už akių nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiamas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1, 7 dalys). Nurodytu atveju CPK 225 straipsnio 6 punkto ir 228 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas nekyla. Klausimas. Jeigu ieškovas ieškinyje neprašo priimti sprendimo už akių, o atsakovas nustatytu laiku nepateikia teismui atsiliepimo į ieškinį, ar bylos nagrinėjimui rengiamasi paruošiamųjų dokumentų ar parengiamojo teismo posėdžio būdu? Ar ieškovui paprašius priimti sprendimą už akių teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimo teisme metu gali priimti sprendimą už akių? Konsultacija. Jeigu ieškovas teismui paduotame ieškinyje neprašo priimti sprendimo už akių, o atsakovas nustatytu laiku nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas gali skirti parengiamąjį posėdį (CPK 228 straipsnio 2 dalis), nes pasirengti paruošiamųjų dokumentų būdu dėl atsakovo neveikimo (pasyvumo) tampa neįmanoma. Kai pagal turimą bylos medžiagą, teismo nuomone, nereikia spręsti CPK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų klausimų, iš karto gali būti priimama nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. P-ešdamas atsakovui apie parengiamąjį posėdį ar teismo posėdį, teismas turi nurodyti ir apie galimybę priimti sprendimą už akių esant tokiam ieškovo prašymui. Klausimas. Ar parengiamojo posėdžio metu apklausiamos šalys turi prisiekti padėjusios ranką ant Konstitucijos (CPK 230 straipsnis)? Ar galima parengiamojo posėdžio metu apklausinėti liudytojus (CPK 226, 230 straipsniai)? Konsultacija. Parengiamojo posėdžio tikslas – imtis priemonių šalims sutaikyti ir geriau bei išsamiau pasirengti bylos nagrinėjimui teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Jo metu apklausiant šalis siekiama išsiaiškinti ginčo esmę, suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį bei išsiaiškinti įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis, siūloma šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną joms susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, šalis sutaikyti bei atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Kadangi parengiamojo posėdžio metu įrodymai nėra tiriami, tai šalys prieš pradedant apklausą neturi prisiekti. Civilinėje byloje įrodymų tyrimas yra atliekamas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (CPK 235 straipsnio 1 dalis, 250 straipsnis), todėl liudytojai negali būti apklausiami parengiamojo posėdžio metu. Klausimas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į parengiamąjį teismo posėdį atvyksta šalis kartu su liudytojais ir prašo juos apklausti, nurodydama, jog vėlesnė liudytojo apklausa gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma (pvz. , liudytojas išvyksta į ilgalaikę komandiruotę arba nuolatinai gyventi į užsienį ir pan. ). Ar šiuo atveju teismui galima apklausti liudytojus? Konsultacija. Jeigu į parengiamąjį teismo posėdį yra atvykę visi dalyvaujantys byloje asmenys ir asmenys, kuriuos prašoma apklausti kaip liudytojus, tai teismas, atlikęs veiksmus, numatytus CPK 230 straipsnio 1 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje, bei nusprendęs, jog byla parengta bylos nagrinėjimui iš esmės, gali vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis) pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės bei apklausti atvykusius liudytojus, jeigu su tuo šalys sutinka (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Jei nėra galimybės bylą išnagrinėti iš esmės tame posėdyje, tačiau šalims sutikus pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio ir apklausti į teismą atvykusius liudytojus, teismas žodine nutartimi, kuri įrašoma į teismo posėdžio protokolą, atideda bylos nagrinėjimą ir apklausia liudytojus (CPK 156 straipsnio 3 dalis, 290 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, jog nepradėdamas bylą nagrinėti iš esmės teismas gali apklausti liudytojus įrodymų užtikrinimo tvarka (CPK 221–224 straipsniai). Klausimas. Tais atvejais, kai rašytinių įrodymų nuorašus tvirtina ieškinį ruošiantis advokatas, ar pakanka vien advokato parašo ir antspaudo ant šių nuorašų, ar turi būti pridedamas ir jo susitarimas su klientu (CPK 114 straipsnis)? Konsultacija. Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį rašytinius įrodymus gali patvirtinti byloje dalyvaujantis advokatas, todėl laikytina, kad ieškinį ruošiantis advokatas gali patvirtinti rašytinio įrodymo nuorašus, tačiau kartu su procesiniu dokumentu ir rašytinių įrodymų nuorašais turi būti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis advokato ir kliento susitarimą dėl atstovavimo (CPK 57 straipsnio 3 dalis). CPK 114 straipsnio 1 dalies prasme ieškinį ruošiantis advokatas pripažintinas byloje dalyvaujančiu advokatu. Tokio advokato patvirtintas nuorašas tampa tinkama įrodinėjimo priemone – rašytiniu įrodymu (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Klausimas. CPK 441 straipsnyje numatyta, kad bylose dėl nedidelių sumų priteisimo teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Ką reiškia šiuo atveju sąvokos „forma“ ir „tvarka“? Konsultacija. CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį ar rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip procesiniu požiūriu bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. bus ar nebus pasirengimo nagrinėjimui teisme stadija, o jeigu ji būtų, tai kokiu būdu vyks pasirengimas bylos nagrinėjimui (t. y. paruošiamųjų dokumentų ar parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriamas teismo posėdis). Bylose dėl nedidelių sumų priteisimo spręsti dėl proceso formos, t. y. žodinio ar rašytinio bylos nagrinėjimo, yra teismo teisė, tačiau jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas turi būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti sprendimo motyvai (CPK 411 straipsnio 3 dalis). Klausimas. Kaip CPK 428 straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodytas reikalavimas – informacija apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal CK privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyse numatytus delspinigius – turi būti suformuluotas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje? Konsultacija. Preliminaraus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma, kad priteisiamos CK numatytos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kaip ir įprasto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismo išvada dėl įstatymuose ar sutartyje numatytų delspinigių, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, priteisimo preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstoma pagal CPK 428 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Be to, pažymėtina, kad nurodytas sumas preliminariu teismo sprendimu galima priteisti tik tais atvejais, kai to reikalauja ieškovas. Klausimas. Ar terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsiamas teismo nutartimi (CPK 77 straipsnis, 142 straipsnio 1 dalis)? Jeigu taip, tai ar ši nutartis skundžiama? Konsultacija. CPK 290 straipsnio 5 dalis nustato, kad kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Kadangi CPK 77 straipsnio 1 dalis ir 142 straipsnio 1 dalis nenumato, kad termino pratęsimo klausimas galėtų būti išsprendžiamas rezoliucija, tai atliekant šį procesinį veiksmą turi būti priimama teismo nutartis. Teismo nutartis dėl procesinio termino pratęsimo atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 77 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Klausimas. Jei dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo kreipėsi tik vienas atsakovas, o byloje yra du ar daugiau atsakovų ir reikalavimų jiems išskirti negalima, kokie turėtų būti teismo veiksmai dėl atsakovo, kuris neprašo termino pratęsti ir nepateikia atsiliepimo? Konsultacija. Jeigu reikalavimai negali būti išskiriami, t. y. privalomo procesinio bendrininkavimo atveju, teismui pratęsus terminą vienam iš atsakovų atsiliepimui į ieškinį pateikti laikoma, kad šis terminas pratęsiamas ir kitiems atsakovams. Tokiu atveju atsakovų, nepateikusių per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir neprašiusių šio termino pratęsti, atžvilgiu sprendimas už akių negali būti priimamas, nes jiems išlieka teisė per pratęstą terminą pateikti atsiliepimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Klausimas. CPK 431 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. CPK 433 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad procesinių dokumentų formas pagal reikalavimų rūšis tvirtina teisingumo ministras. Ar galima priimti nagrinėjimui procesinius dokumentus, kuriuose yra visi CPK 433 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti pareiškimo elementai, tačiau jie surašyti ne tokia forma, kokią patvirtino teisingumo ministras? Konsultacija. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Tai lemia šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti CPK XXIII skyriuje. Vienas iš tokių ypatumų yra tai, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus (CPK 431 straipsnio 5 dalis). CPK 433 straipsnio 3 dalis numato, kad procesinių dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (Žin. , 2002, Nr. 125–5689), patvirtintos trys civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamos procesinių dokumentų formos: pareiškimo, pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo, pareiškimo dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Taigi paduodami teismui pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo turi atitikti nurodytame teisingumo ministro įsakyme šiems dokumentams nustatytą formą, todėl teismas privalo nutartimi atsisakyti priimti pareiškimą, neatitinkantį procesiniam dokumentui nustatytos formos (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |