|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normų taikymo A3–83 2003 m. birželio 12 d. Klausimas. CPK 225 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, nustato parengiamojo posėdžio vietą ir laiką bei apie tai praneša byloje dalyvaujantiems asmenims, nurodydamas neatvykimo pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Ar tai reiškia, kad teismas bet kuriuo atveju, esant CPK 225 straipsnio 6 punkte numatytoms sąlygoms, privalo skirti parengiamąjį teismo posėdį arba nustatyti, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ar turi teisę iš karto skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis), jeigu privalomo pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdu nenumato CPK 227 straipsnio 1 dalis, o CPK 228 straipsnio 1 dalis nenumato privalomo parengiamojo teismo posėdžio? Konsultacija. Kai nėra CPK 227 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje (darbo bylose) nurodytų sąlygų, teismas, gavęs atsakovo, trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams ir nusprendęs, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, neskirdamas parengiamojo teismo posėdžio, nenustatydamas pasirengimo bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, turi teisę priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Klausimas. Kokia tvarka ir kokiais procesiniais dokumentais turi būti įforminami parengiamojo teismo posėdžio metu su šalimis išsiaiškinti CPK 230 straipsnio 1 dalyje numatyti klausimai? Konsultacija. Parengiamajame teismo posėdyje rašomas teismo posėdžio protokolas (CPK 230 straipsnio 4 dalis), kuriame turi atsispindėti visi esminiai šio procesinio veiksmo atlikimo momentai (CPK 169 straipsnis), o galutinai teismo veiksmai, atlikti vadovaujantis CPK 230 straipsnio 1 dalimi, užfiksuojami teismo nutartyje skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnio 1–3 punktai). Klausimas. Kokia tvarka ir kokiais procesiniais dokumentais turi būti įforminamas vieno iš ieškovų atsisakymas ieškinio reikalavimų vienam iš atsakovų? Konsultacija. Vieno iš ieškovų atsisakymas ieškinio vienam iš atsakovų pareiškiamas raštu ar žodžiu CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu teismas tokį atsisakymą priima, ši bylos dalis nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę atsisakyti nuo ieškinio bet kurioje proceso stadijoje, tai vieno iš ieškovų atsisakymo nuo ieškinio vienam iš atsakovų priėmimo ir tos bylos dalies nutraukimo įforminimas priklauso nuo to, kurioje proceso stadijoje šis atsisakymas yra pareikštas ir sprendžiamas. Jeigu vieno iš ieškovų atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų vienam iš atsakovų pareiškiamas pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu, nepriklausomai nuo to, ar pasirengimas nagrinėti bylą vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), ar parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 straipsniai), teismas šį atsisakymą priima ir tą bylos reikalavimų dalį nutraukia priimdamas dėl to nutartį (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Vieno iš ieškovų atsisakymą nuo ieškinio vienam iš atsakovų priėmimą ir tos bylos dalies nutraukimą teismas turi įforminti nutartimi (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 1 dalis) ir tuo atveju, kai šis atsisakymas pareikštas teismo posėdyje nagrinėjant bylą ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (CPK 156 straipsnis) arba sustabdytas (CPK 163–165 straipsniai). Jeigu teismo posėdyje, kurio metu vienas iš ieškovų pareiškė atsisakymą nuo ieškinio vienam iš atsakovų, byla užbaigiama, teismas šio atsisakymo priėmimo ir tos bylos dalies nutraukimo klausimą išsprendžia ne atskira nutartimi, o bylą užbaigiančiu teismo procesiniu dokumentu, t. y. priklausomai nuo bylos baigties teismo sprendimu (CPK 259 straipsnio 1 dalis) arba nutartimi (CPK 293 straipsnis, 294 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnis, 297 straipsnio 1 dalis). Klausimas. Pagal CPK 62 straipsnio 2 dalį bylai nagrinėti pirmąja instancija apygardos teisme gali būti sudaryta trijų teisėjų kolegija. Ar tokia kolegija gali būti sudaryta tik teisėjui priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis), ar trijų teisėjų kolegija gali būti sudaryta ir pasirengimui nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) bei parengiamajam teismo posėdžiui (CPK 228 straipsnis)? Kas – šios kolegijos pirmininkas ar posėdžio pirmininkas – turi būti skiriamas? Konsultacija. CPK 62 straipsnio 2 dalis nustato, kad apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti pirmąja instancija sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Taigi pagal šios teisės normos prasmę trijų teisėjų kolegija gali būti sudaroma bylai nagrinėti. Pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme (CPK 225–231 straipsniai) yra sudėtinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, todėl trijų teisėjų kolegija gali būti sudaroma jau pasirengimo bylai nagrinėti stadijoje. Kai tokia teisėjų kolegija sudaroma pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, atskirus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (pvz. , nusiųsti atsakovui, tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų nuorašus, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, ir pan. ) gali atlikti vienas iš teisėjų kolegijos teisėjų. Kita vertus, trijų teisėjų kolegiją bylai nagrinėti pirmąja instancija apygardos teisme CPK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas gali sudaryti ir tada, kai priimta teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Jeigu aplinkybė, kad byla yra sudėtinga, paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, trijų teisėjų kolegija gali būti sudaryta atidėjus bylos nagrinėjimą (CPK 156 straipsnis). CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Vadinasi, apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 62 straipsnio 2 dalis), sudarydamas bylai nagrinėti pirmąja instancija trijų teisėjų kolegiją, turi paskirti ne posėdžio, o teisėjų kolegijos pirmininką. Apygardos teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkas yra posėdžio pirmininkas. Teisėjų kolegijos pirmininkas, pirmininkaudamas apygardos teismo posėdyje, įgyvendina CPK 158–162 straipsniuose posėdžio pirmininkui suteiktas teises ir nustatytas pareigas. Be to, pažymėtina, kad pagal analogiją su CPK 319 straipsnio 1 dalimi, 352 straipsnio 1 dalimi (CPK 3 straipsnio 5 dalis) CPK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas, sudarydamas trijų teisėjų kolegiją bylai nagrinėti pirmąja instancija apygardos teisme, turi paskirti ir pranešėją. Tas pats teisėjas gali būti skiriamas ir pranešėju, ir teisėjų kolegijos pirmininku. Būtent pranešėju paskirtas teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Tokia pat tvarka, siekiant išnagrinėti sudėtingas bylas, trijų teisėjų kolegijos sudaromos ir apylinkių teismuose (CPK 62 straipsnio 1 dalis). Klausimas. CPK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Kokio konkretaus turinio rezoliucija išsprendžiamas ieškinio priėmimo ir kiti klausimai (CPK 290 straipsnis)? Konsultacija. CPK 290 straipsnio 5 dalis įtvirtina nuostatą, kad šiame kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija, bei nustato bendruosius reikalavimus, keliamus rezoliucijos turiniui. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento turi užrašyti, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą, nurodyti savo vardą, pavardę, rezoliucijos priėmimo datą bei pasirašyti. CPK 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia rezoliucija. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Taigi, priimdamas teisme gautą ieškinį, teisėjas ant ieškinio pareiškimo turi užrašyti žodžius „Ieškinį priimti“, nurodyti savo vardą, pavardę, rezoliucijos priėmimo datą bei pasirašyti (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinio priėmimas pats savaime reiškia civilinės bylos iškėlimą, apie bylos iškėlimą teisėjui rezoliucijoje papildomai nurodyti nereikia. Kiti atvejai, kai procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija, yra numatyti CPK 115 straipsnio 1 dalyje, 172 straipsnio 1 dalyje, 435 straipsnio 1 dalyje, 592 straipsnio 2 dalyje, 598 straipsnio 5 dalyje, 630 straipsnio 1 dalyje, 637 straipsnio 3 dalyje. Konkretų rezoliucijos turinį lemia pats procesinis veiksmas, kurio atlikimą teismas įformina šiuo procesiniu sprendimu. Klausimas. Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau nė vienas iš buvusių sutuoktinių į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įregistravimo nesikreipė ir įregistruoti santuokos nutraukimą nepageidauja. Įsigaliojus 2000 m. CK, abu sutuoktiniai kreipiasi į teismą su bendru prašymu dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo (CK 3. 73 straipsnio 2 dalis). Ar yra pagrindas teismui tokį pareiškimą priimti? Konsultacija. 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 40 straipsnis numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo tada, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Taigi pagal SŠK santuokos nutraukimo teisinės pasekmės gali atsirasti tik įregistravus santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimas pats savaime jos nenutraukė, todėl jeigu santuokos nutraukimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, asmenims išliko sutuoktinių teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad santuoka, kurios nutraukimas pagal iki 2000 m. CK įsigaliojimo priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, yra nepasibaigusi. Taigi ta aplinkybė, kad dėl santuokos nutraukimo iki 2000 m. CK įsigaliojimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, pati savaime nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti abiejų sutuoktinių bendrą prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Klausimas. Jeigu pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisako priimti ieškinį, laiko jį nepaduotu ir grąžina ieškinį pateikusiam asmeniui, ar apie ieškovo atskirojo skundo dėl tokios nutarties nagrinėjimo laiką ir vietą, teismo sudėtį būtina pranešti visiems ieškinyje nurodytiems asmenims, ar užtenka pranešti tik apeliantui? Konsultacija. Kai pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba laiko jį nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis) ir šį procesinį dokumentą grąžina jį pateikusiam asmeniui, o šis skundžia tokią nutartį atskiruoju skundu, tai apie atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką ir vietą bei šio teismo sudėtį (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 134 straipsnio 2, 3 punktai, 302 straipsnis, 319 straipsnio 3 dalis, 336, 338 straipsniai) pakanka pranešti tik atskirąjį skundą pateikusiam asmeniui, t. y. apeliantui, nes nurodytu atveju civilinė byla nėra iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis) ir ieškinyje nurodyti asmenys (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis), išskyrus ieškinį pateikusį asmenį, dar nėra proceso dalyviai (CPK 37 straipsnis). Klausimas. Jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys (CPK 230 straipsnis), kurioms apie šį posėdį yra tinkamai pranešta, o atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, ar teismas gali priimti sprendimą už akių? Konsultacija. Jeigu atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažįsta ieškinį (CPK 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau tiek jis, tiek ieškovas be svarbių priežasčių neatvyksta į parengiamąjį posėdį, sprendimas už akių (CPK 285 straipsnis) negali būti priimamas, nes sprendimo už akių institutas yra įstatyme nustatyta procesinė sankcija šaliai už pasyvumą teismo procese. Tuo tarpu atsakovo veiksmus, kuriais teisme pareikštas ieškinys pripažįstamas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), nėra pagrindo vertinti kaip šio asmens procesinį pasyvumą. Tokiu atveju teismas turėtų apsvarstyti galimybę CPK 230 straipsnio 3 dalies pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą. Jeigu nėra pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, teismo nutartimi byla skiriama nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Pažymėtina, kad jeigu atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažįsta ieškinį, paprastai turėtų būti skiriamas ne parengiamasis teismo posėdis (CPK 228 straipsnis), o priimama teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Kai į teismo posėdį neatvyksta abi šalys, o atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta ieškinį, ir nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas priima atsakovo pripažinimą ieškinio ir bylos nagrinėjimą iš esmės užbaigia priimdamas sprendimą su sutrumpintais motyvais (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis). Klausimas. Kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas ypatingosios teisenos bylose, kai keli pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą? Konsultacija. CPK 80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas […] pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas žyminiu mokesčiu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose turi būti sumokėtas vieno šimto litų dydžio žyminis mokestis, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Ši teisės norma žyminio mokesčio dydį sieja būtent su pareiškimo padavimu. Šiuo atveju žyminio mokesčio dydžiui nedaro įtakos pareiškėjų ar jų prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų skaičius. CPK XXV, XXVI skyriaus nuostatos išimčių iš CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nenumato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškimas, kuriuo vienas ar keli pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ar kelis tokius faktus, turi būti apmokamas vieno šimto litų dydžio žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, jog nurodytas žyminio mokesčio dydis nėra pastovus ir kinta šį mokestį indeksuojant, kai Vyriausybės paskelbtas ketvirčio vartojimo kainų indeksas yra didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Klausimas. Kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas bylose, kai pareiškiamas reikalavimas, kuriuo ginčijama asmeniui 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu sugrąžinta nuosavybė ar jos dalis? Konsultacija. CPK 83 straipsnio 1, 2 dalys išvardija atvejus, kai asmenys už ieškinių (priešieškinių), pareiškimų ar prašymų pateikimą teismui pagal įstatymą yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys atleidžiami ir kitais šiame kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Ši nuostata lemia, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse nėra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmuo už ieškinio (priešieškinio), pareiškimo ar prašymo pateikimą teismui pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog bylose, kuriose skundžiami šiame įstatyme nurodytų valstybės institucijų priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi pagal konkretaus ginčo pobūdį ir teisinę prigimtį bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti nagrinėjamos tiek administraciniuose teismuose (1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), tiek bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), todėl tais atvejais, kai tokia byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, proceso šalys pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, CPK 82 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir 2 dalį yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, priešieškinius, apeliacinius, atskiruosius ir kasacinius skundus bei prašymus dėl proceso atnaujinimo. Klausimas. CPK 433 straipsnio 3 dalis numato, kad procesinių dokumentų formas pagal reikalavimų rūšis tvirtina teisingumo ministras. Patvirtintoje teismo įsakymo formoje nurodyta, kad teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, ir teismo įsakymas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas. Ar teismo įsakymo neskundžiamumas neprieštarauja CPK 151 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas? Konsultacija. CPK 431 straipsnio 5 dalis nustato, jog civilinės bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus, kuriuos pagal reikalavimų rūšis tvirtina teisingumo ministras (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 patvirtino šiose bylose naudojamas procesinių dokumentų, tarp jų teismo įsakymo, teismo įsakymo dėl išlaikymo priteisimo, teismo įsakymo dėl kilnojamojo daikto priteisimo, formas. Siekiant užtikrinti CPK 436 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, jog teismo įsakyme turi būti nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jeigu tokios priemonės taikomos, patvirtintose teismo įsakymų formose ir buvo numatyta galimybė teismui nurodyti teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį. Išduodamas teismo įsakymą, teismas laikinąsias apsaugos priemones skolininkui taiko tik motyvuota nutartimi (CPK 145 straipsnio 4 dalis), kuri remiantis CPK 151 straipsnio 1 dalimi gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi teismo įsakymas ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra du savarankiški teismo procesiniai dokumentai. Kadangi CPK 436 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas, todėl patvirtintose teismo įsakymo formose esanti informacija apie tai atitinka CPK 436 straipsnio 7 dalį, taip pat neprieštarauja CPK 151 straipsnio 1 daliai, nes teismo įsakymu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nėra sprendžiamas. Klausimas. CPK 436 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismo įsakymo skubiai vykdyti negalima. Ar teismo įsakymas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo, kurio negalima skubiai vykdyti, neprieštarauja CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktui, kuris numato privalomą skubų sprendimų ir nutarčių dėl išlaikymo priteisimo vykdymą? Konsultacija. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo. Civilinė byla dėl išlaikymo priteisimo gali būti nagrinėjama tiek CPK XXIII skyriuje nustatyta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka, tiek pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 431 straipsnio 1, 4 dalys). Nagrinėdamas bylą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles gali taikyti tik tuo atveju, jeigu CPK XXIII skyriuje tam tikro procesinio veiksmo atlikimas nėra reglamentuotas (CPK 432 straipsnis). CPK 436 straipsnio 7 dalis įsakmiai nustato, kad teismo įsakymą skubiai vykdyti negalima. Taigi, išduodant teismo įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismui taikyti CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą nėra teisinio pagrindo, nes CPK XXIII skyriuje šio procesinio veiksmas atlikimas yra aiškiai reglamentuotas. CPK 436 straipsnio 7 dalis neprieštarauja CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nes šio atžvilgiu ji vertintina kaip lex specialis, draudžianti bet kurį teismo įsakymą, taigi ir teismo įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nukreipti skubiai vykdyti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |