|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normų taikymo A3–84 2003 m. birželio 26 d. Klausimas. CPK XXII skyriuje yra nustatyta bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylas šia tvarka (pvz. , piniginiai reikalavimai, kylantys iš delikto) įsiteisėjusiu preliminariu sprendimu gali būti nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Analogiška situacija yra galima ir išdavus teismo įsakymą (CPK XXIII skyrius). Tačiau šiuose skyriuose kalbama tik apie preliminaraus teismo sprendimo nuorašo, ieškinio ir jo priedų nuorašų išsiuntimą atsakovui (CPK 429 straipsnis) ir atsakovo prieštaravimus (CPK 430 straipsnis) bei apie kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašo ir atitinkamo pranešimo išsiuntimą skolininkui ir jo prieštaravimus (CPK 437, 439 straipsniai) ir apie teismo veiksmus gavus atsakovo ir skolininko prieštaravimus (CPK 430, 439 straipsniai). Kaip turėtų būti sprendžiama paaiškėjus, kad preliminariu sprendimu ar teismo įsakymu nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų ir šie asmenys dėl to kreipiasi į atitinkamai preliminarų sprendimą priėmusį ar teismo įsakymą išdavusį teismą, kai: 1) preliminarus sprendimas ar teismo įsakymas nėra įsiteisėję; 2) preliminarus sprendimas ar teismo įsakymas yra įsiteisėję? Ar šie klausimai turėtų būti sprendžiami CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, nors šiame skyriuje apie įsiteisėjusį teismo įsakymą nekalbama (CPK 365 straipsnis)? Konsultacija. Kai supaprastinto proceso (dokumentinio proceso ar teismo įsakymo išdavimo proceso) tvarka priimtu teismo procesiniu sprendimu nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių bei pareigų ir šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tai: 1) dokumentinio proceso atveju šie asmenys, kaip ir atsakovas, dėl pareikšto ieškinio bei preliminaraus teismo sprendimo (CPK 428 straipsnis) gali pareikšti savo prieštaravimus, kurie turi būti išnagrinėti CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) teismo įsakymo (CPK 436 straipsnis) išdavimo kreditoriui atveju šie asmenys, kaip ir skolininkas, dėl kreditoriaus pareiškimo ar jo dalies gali pateikti teismui savo prieštaravimus, kurie turi būti išnagrinėti CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų ir preliminarus teismo sprendimas ar teismo įsakymas jau yra įsiteisėjęs, tokie asmenys gali kreiptis į bylą supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 367 straipsnio 3 dalis). Prašymai dėl proceso atnaujinimo nagrinėjami CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka. Atnaujinęs procesą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles ir dokumentinio proceso (CPK XXII skyrius) ar teismo įsakymo išdavimo proceso (CPK XXIII skyrius) ypatumus, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 427 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis). Klausimas. Ar ieškinyje, paduotame CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka, be atsakovo, ieškovas gali nurodyti ir trečiuosius asmenis, dėl kurių teisių ir pareigų gali būti nuspręsta preliminariu teismo sprendimu? Jeigu gali, tai kokius procesinius veiksmus turėtų atlikti teismas? Konsultacija. Ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (CPK 425 straipsnio 1 dalis), be atsakovo, ieškovas turi nurodyti ir trauktinus dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Priėmęs preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnis), teismas išsiunčia ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims šio sprendimo, ieškinio ir jo priedų nuorašus, kurie šiems asmenims įteikiami įstatymo nustatyta tvarka (CPK 429 straipsnis). Klausimas. D- ieškinių apygardos teismui paduoda įmonės, kurioms iškeltos bankroto bylos. Paprastai tai būna piniginiai reikalavimai atsakovams (tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims) dėl neatsiskaitymų už parduotą produkciją ar kitokių sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ir prašoma bylas nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas, priima preliminarų sprendimą ir atlieka veiksmus, numatytus CPK 429 straipsnyje. Tačiau paaiškėja, kad preliminaraus sprendimo, ieškinio ir jo priedų nuorašų paštas atsakovui įteikti negali ir laiškus grąžina teismui nurodydamas, kad atsakovo nurodytu adresu nerasta, įmonė veiklos nevykdo, adresatas išvykęs, nurodytu adresu veikia kita įmonė ar gyvena kitas fizinis asmuo ir pan. Taigi galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovui CPK 123, 124 straipsniuose nustatyta tvarka nėra. Įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu negalima (CPK 429 straipsnis). Analogiškai yra ir dėl kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašo ir pranešimo skolininkui įteikimo (CPK 438 straipsnis). Kaip turėtų toliau elgtis teismas, jeigu nėra galimybės CPK 429 straipsnyje ir 438 straipsnyje numatytus procesinius dokumentus įteikti per paštą, o jų įteikimui per antstolius ar per asmenis, teikiančius kurjerio paslaugas, ieškovas ar kreditorius neturi lėšų? Konsultacija. Vienas iš preliminarų teismo sprendimą (CPK 428 straipsnis) ir teismo įsakymą (CPK 436 straipsnis) apibūdinančių požymių yra specifinė šių procesinių sprendimų įsiteisėjimo tvarka. Pagal CPK 428 straipsnio 8 dalies prasmę ir šios teisės normos santykį su 429 straipsniu preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja tik tuo atveju, jeigu šio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas atsakovui ir šis per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepareiškia motyvuotų prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Teismo įsakymas taip pat įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 438 straipsnis). Taigi tinkamas preliminaraus teismo sprendimo nuorašo įteikimas atsakovui, o teismo įsakymo nuorašo – skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų (conditio sine qua non), kurioms esant šie teismo procesiniai sprendimai įgyja res judicata galią. Pareiga įteikti šiems asmenims minėtų procesinių sprendimų nuorašus tenka teismui. Šiuos dokumentus adresatams galima įteikti tik CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais įteikimo būdais (pvz. , registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį), nes dokumentiniame procese ir teismo įsakymo procedūroje procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ar viešo paskelbimo spaudoje būdu yra negalimas (CPK 429, 438 straipsniai) (plačiau apie procesinių dokumentų įteikimą žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio 2 d. konsultaciją). Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo (CPK 437 straipsnio 1 dalis), teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, tačiau tai neatima iš kreditoriaus teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tų pačių reikalavimų, kuris būtų nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 297 straipsnio 2 dalis, 431 straipsnio 4 dalis). Bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles metu teismas šaliai, kurios gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos nežinomos, adresuotus procesinius dokumentus gali įteikti paskirtam kuratoriui arba viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 129, 130 straipsniai). Kai dokumentiniame procese priėmus preliminarų teismo sprendimą paaiškėja, kad atsakovo gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl šios priežasties jam negalima įteikti šio sprendimo, ieškinio bei jo priedų nuorašų (CPK 429 straipsnis), pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 5 dalis) su CPK 424 straipsnio 2 dalimi, 428 straipsnio 7 dalimi, teismas nutartimi turi panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir nustatyti terminą ieškovui primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Jeigu ieškovas neprimoka žyminio mokesčio, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Žyminį mokestį primokėjus byla perduodama nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 426 straipsnis). Klausimas. Pagal CPK 134 straipsnio 2 punktą teismo šaukime ir pranešime turi būti nurodoma teismo, nagrinėjančio bylą, sudėtis. Byloje dalyvaujantiems asmenims šia tvarka pranešus apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, apie teisėjų kolegijos, sudarytos nagrinėti bylą, sudėtį, bylos nagrinėjimo išvakarėse paaiškėja, jog kuris nors kolegijos teisėjas negali dalyvauti teismo posėdyje (pvz. , dėl ligos). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, susirgęs teisėjas teismo ar skyriaus pirmininko atitinkamu patvarkymu galėtų būti pakeičiamas kitu teisėju, tačiau apie naują kolegijos sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims nėra galimybės pranešti iki teismo posėdžio pradžios. Ar tokiu atveju yra galimas teisėjo pakeitimas ir bylos nagrinėjimas paskirtu laiku? Jeigu dėl to turi būti atidėtas teismo posėdis ir byloje dalyvaujantiems asmenims pranešama apie kito posėdžio vietą ir laiką, naują kolegijos sudėtį, galima analogiška situacija – vėl vienas iš kolegijos teisėjų dėl objektyvių priežasčių negalės dalyvauti teismo posėdyje. Jeigu būtų laikomasi nuostatos, kad negalima nagrinėti bylos dalyvaujantiems asmenims tinkamai iš anksto nepranešus apie teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, užsivilkintų bylos išnagrinėjimas. Konsultacija. Pagal CPK 134 straipsnio 2 punktą, kuris turi būti taikomas ir apeliaciniame procese (CPK 302 straipsnis, 319 straipsnio 3 dalis), teismo šaukime ar pranešime, kuriuo dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo laiką ir vietą (CPK 133 straipsnio 1 dalis), turi būti nurodoma teismo sudėtis, t. y. teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė. Šios teisės normos paskirtis – iš anksto informuojant dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo sudėtį sudaryti jiems galimybę realizuoti teisėjų nušalinimo teisę (CPK 68 straipsnio 1 dalis), nes paprastai nušalinimas teisėjui (teisėjams) gali būti pareiškiamas (žodžiu ar raštu) iki byla nepradėta nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nušalinimas teisėjui (teisėjams) turi būti pareiškiamas raštu (CPK 68 straipsnio 2 dalis). N-s CPK 16 straipsnis įtvirtina teisėjų sudėties nekintamumo, o CPK 21 straipsnis – teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principus, tačiau šie civilinio proceso principai nedraudžia jau suformuotą teismo sudėtį ta pačia tvarka, kuria teismo sudėtis buvo sudaryta, pakeisti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (pvz. , teisėją nušalinus ar jam pačiam nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, teisėjui mirus, susirgus, išvykus į komandiruotę). Taigi teismo sudėties pakeitimas iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios pats savaime nereiškia, jog byla bus nagrinėjama neteisėtos sudėties teismo. Kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką (CPK 319 straipsnio 3 dalis) bei apeliacinės instancijos teismo sudėtis pasikeičia iki bylos nagrinėjimo pradžios, tai siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę pareikšti teisėjui (teisėjams) nušalinimą, apie pasikeitusią teismo sudėtį šie asmenys turi būti informuojami teismo pranešimais, jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios yra tokia galimybė. Jei tokios galimybės nėra, apie šio teismo sudėties pakeitimą iki teismo posėdžio pradžios turi būti nurodoma teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto tinklapyje, jeigu jame skelbiama informacija apie bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju apeliacinės instancijos teismo posėdžio parengiamojoje dalyje posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims, atvykusiems į teismo posėdį, jų teisę pareikšti nušalinimus (CPK 242, 302, 324, 336, 338 straipsniai). Tokiu atveju teisėjui (teisėjams) nušalinimą galima pareikšti žodžiu (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismo pranešimais iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo informuoti apie teismo sudėties pasikeitimą, pati savaime nereiškia apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo ar nutarties neteisėtumo, jeigu nėra kitų pagrindų, darančių sprendimą ar nutartį neteisėtą, pvz. , CPK 65, 66 straipsniuose, 71 straipsnio 1–3 dalyse numatytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas (teisėjai) negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą. Klausimas. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato 2002 m. CPK taikymą, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas priima sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nuo kurios 2002 m. CPK numatytos stadijos pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą? Konsultacija. Pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas priima sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas ją nagrinėja pagal 2002 m. CPK. Šiuo atveju netaikomi CPK 141–143 straipsniuose numatyti apribojimai ir jų nesilaikymo pasekmės. Pirmosios instancijos teismas bylą iš naujo paprastai nagrinėja nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Atskirais atvejais priklausomai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų (pvz. , neatskleista ginčo esmė, neįtraukti į bylos nagrinėjimą visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) teismas gali pasirengti bylą nagrinėti teisme skirdamas parengiamąjį teismo posėdį (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Klausimas. Ar CPK 512 straipsnyje nustatytas procesinis terminas skundui paduoti dėl antstolių ar notarinių veiksmų per dešimt dienų, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, gali būti atnaujinamas CPK 78 straipsnio tvarka? Konsultacija. CPK 512 straipsnyje nustatytas dešimties dienų skundų dėl antstolių ar notarinių veiksmų padavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, nėra naikinamasis, todėl asmeniui, šį terminą praleidusiam dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali būti atnaujintas. Tuo tarpu pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam trisdešimties dienų terminui suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių ar notarinių veiksmų. Taigi jeigu nuo skundžiamo antstolio ar notarinio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip trisdešimt dienų, skųsti teismui tokį veiksmą jau negalima. Skundas, paduotas teismui praleidus šį trisdešimties dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl šį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Klausimas. Civilinė byla išnagrinėta pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2003 m. sausio 1 d. , t. y. 2002 m. CPK įsigaliojimo. Asmuo po 2003 m. sausio 1 d. kreipiasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pagal kurias procesines teisės normas turi būti sprendžiamas prašymas atnaujinti procesą? Konsultacija. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad prašymai atnaujinti procesą, priimti iki 2002 m. CPK įsigaliojimo, taigi iki 2003 m. sausio 1 d. , nagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2002 m. CPK įsigaliojimo. Vadinasi, prašymai dėl proceso atnaujinimo, kurie teisme gauti ir priimti (2002 m. CPK 370 straipsnio 2 dalis) po 2003 m. sausio 1 d. , nagrinėjami pagal 2002 m. CPK taisykles, įskaitant CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Klausimas. Pagal CPK 258 straipsnio 3 dalį visi esantys posėdžio salėje teismo sprendimą išklauso stovėdami. Ar tai reiškia, kad posėdžio pirmininkas paskelbia sprendimą sėdėdamas? Konsultacija. CPK 258 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi esantys posėdžio salėje sprendimą išklauso stovėdami, išskyrus šio kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. CPK 258 straipsnio 3 dalies turinys leidžia daryti išvadą, kad ši procesinė norma adresuojama teismo posėdžio salėje esantiems dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems asmenims, bet ne teismui. Nei šioje teisės normoje, nei kitose CPK nuostatose nėra reglamentuota, kaip teisėjas turi paskelbti sprendimą: stovėdamas ar sėdėdamas. Taigi įstatymas palieka šį klausimą spręsti pačiam teismui. Jeigu įstatymas nustato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Šie bendrieji teisės principai iš esmės lemia teismo (posėdžio pirmininko ar kolegijos teisėjo) pareigą byloje priimtą sprendimą paskelbti stovint, taip užtikrinant teismo proceso kultūrą ir teisingumo vykdymo iškilmingumą, šią funkciją vykdančios valstybės institucijos autoritetą ir prestižą, pratęsiant šio procesinio veiksmo atlikimo tradicijas ir rodant pagarbą teismo posėdyje esantiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie pagal įstatymą sprendimą išklausyti gali stovėdami, išskyrus CPK 236 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį. Be to, pažymėtina, kad teismas, priėmęs sprendimą, įpareigojamas paskelbti tik jo įžanginę ir rezoliucinę dalis bei trumpai išdėstyti sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 3 dalis, 269 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 258 straipsnio 3 dalį tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas skelbia sprendimą, t. y. teismo procesinį dokumentą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, priimamą ir paskelbiamą Lietuvos Respublikos vardu (CPK 259 straipsnis), visi esantys teismo posėdžio salėje jį išklausyti turi stovėdami. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui skelbiant nutartį (CPK 258 straipsnio 2 dalis, 269 straipsnis, 290 straipsnio 3 dalis) asmenims, esantiems teismo posėdžio salėje, ir ją skelbiančiam teisėjui (teisėjams) atsistoti neprivalu. Klausimas. Ar nėra prieštaravimo tarp CPK 436 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 7 dalies? Praktikoje pasitaiko atvejų, kai išdavus nedelsiant kreditoriui teismo įsakymą, o skolininkui pareiškus prieštaravimus daliai kreditoriaus reikalavimų, pirmasis teismo įsakymas lieka kreditoriui, todėl ar nereikėtų kreditoriui teismo įsakymą išsiųsti tik šiam įsiteisėjus? Konsultacija. Pagal CPK 436 straipsnio 1 dalį, išsprendęs kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, turi išduoti kreditoriui teismo įsakymą. Įstatymo nuostata, jog teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, turi išduoti kreditoriui teismo įsakymą, aiškintina, kaip nustatanti teismo pareigą per nurodytą laiką priimti šį procesinį dokumentą. Priimto (išduoto kreditoriui) teismo įsakymo įteikimo kreditoriui (išieškotojui) tvarką nustato ne CPK 436 straipsnio 1 dalis, o 438 straipsnis, kuriame nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui. Pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimo, t. y. priėmimo, skolininkui įteikimo dienos šis nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Taigi jokio prieštaravimo tarp CPK 436 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 7 dalies nėra, nes išieškotojui (kreditoriui) turi būti siunčiamas tik įsiteisėjęs teismo įsakymas. Šią nuostatą paaiškina tai, kad teismo įsakymas gali būti vykdomas tik jam įsiteisėjus (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 588 straipsnio 1 dalis). Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |