|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Įmonių bankroto įstatymo bei Viešųjų pirkimų įstatymo normų taikymo A3–86 2003 m. birželio 30 d. Klausimas. Ypatingosios teisenos byloje skiriant ją nagrinėti teismo posėdyje turi būti priimama rašytinė nutartis ar rezoliucija? Konsultacija. CPK 232 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje priimdamas rašytinę nutartį, bei nustatyti reikalavimai, keliami tokios nutarties turiniui. Pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį šiame kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). CPK 443 straipsnio 5 dalis nustato, kad ypatingąja teisena bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio kodekso V dalyje nurodoma kitaip. CPK V dalis ir kiti įstatymai nenustato, koks procesinis sprendimas turi būti priimtas tuo atveju, kai teismas skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ypatingosios teisenos byloje, nepriklausomai nuo to, ar ji bus nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismui skiriant ją nagrinėti teismo posėdyje turi būti priimama rašytinė nutartis, savo turiniu atitinkanti CPK 232 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Klausimas. CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad priimant teismo įsakymą turi būti išieškomos bylinėjimosi išlaidos. Kaip reikia išspręsti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, klausimą, nes priimant teismo įsakymą jos dar nėra žinomos? Konsultacija. CPK 79 straipsnis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, yra priskirtos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismo įsakyme reikia nurodyti išieškomas bylinėjimosi išlaidas, taigi ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 437 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą kreditoriaus pareiškimo (CPK 433 straipsnis) ir teismo įsakymo (CPK 436 straipsnis) nuorašus kartu su teismo pranešimu (CPK 437 straipsnio 2 dalis) ne vėliau kaip kitą dieną po teismo įsakymo išdavimo, t. y. priėmimo, išsiųsti skolininkui. CPK 438 straipsnyje nustatyta, kad šie procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami šio kodekso 124 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ar viešo paskelbimo būdu. Tai reiškia, jog nurodytus procesinius dokumentus skolininkui galima įteikti bet kuriuo iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytų jų įteikimo būdų, t. y. registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį, dydžiai yra nustatyti teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintų Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėse bylose, dydžių ir jų apmokėjimo tvarkos (toliau – Tvarka) 2–4 punktuose, teismui sudaryta galimybė prieš išduodant kreditoriui teismo įsakymą (CPK 436 straipsnio 1 dalis) apskaičiuoti būsimas kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašų ir teismo pranešimo įteikimo skolininkui išlaidas ir apie tokių išlaidų išieškojimą iš skolininko pažymėti teismo įsakyme, kaip to reikalauja CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Pagal Tvarkos 6 punktą procesinių dokumentų įteikimas registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui, išskyrus tą atvejį, kai kreditorius pareiškia prašymą nurodytus procesinius dokumentus skolininkui įteikti konkrečiu būdu. Tokį įteikimą iš anksto turi apmokėti pats kreditorius arba teismas iš lėšų, kreditoriaus pervestų į teismo specialiąją sąskaitą. Taip sudaroma galimybė teismui sužinoti ir nurodyti teismo įsakyme išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Klausimas. Ar teismas gali priimti sprendimą už akių, jeigu į teismo posėdį neatvyksta šalis, kurios dalyvavimas procese yra būtinas, tačiau atvyksta tokios šalies atstovas (CPK 246 straipsnio 5 dalis)? Konsultacija. CPK 246 straipsnio 5 dalis nustato, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Taigi pagal šios nuostatos prasmę šalies, kurios pareigą dalyvauti teismo posėdyje nustato įstatymai arba pats teismas pripažįsta jos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atstovo atvykimas į teismo posėdį nereiškia pačios šalies atvykimo į posėdį. Šiuo atveju teismas gali priimti sprendimą už akių, jeigu į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, kurios dalyvavimas procese yra būtinas, tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, nėra duomenų apie šalies neatvykimo priežastis arba teismas jos neatvykimo priežastis nepripažįsta svarbiomis bei kita šalis prašo priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 5 dalis, 285 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai sprendimo už akių priėmimas yra negalimas (CPK 443 straipsnio 9 dalis). Tokiu atveju šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka negali ne tik į teismo posėdį neatvykusi šalis, bet ir į posėdį atvykęs tokios šalies atstovas, nes šio asmens procesinių teisių apimtį apibrėžia jo atstovaujamosios šalies turimos procesinės teisės (CPK 59 straipsnis, 285 straipsnio 5 dalis). Klausimas. Ar priėmus naują teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 4 dalis) reikia siųsti skolininkui naują pranešimą (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Jeigu nereikia, tai kada naujas teismo įsakymas įsiteisėja? Konsultacija. Išdavęs kreditoriui teismo įsakymą (CPK 436 straipsnis), teismas ne vėliau kaip kitą dieną turi išsiųsti skolininkui šio įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašus bei teismo pranešimą (CPK 437 straipsnis). Išsiunčiant ir įteikiant šiuos procesinius dokumentus skolininkui, siekiama išsiaiškinti šio asmens poziciją, t. y. sužinoti, ar jis sutinka (visiškai ar iš dalies) su kreditoriaus pareikštais reikalavimais. Taip užtikrinama skolininko, kaip ginčo šalies, teisė į tinkamą teismo procesą: jo teisė būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi civiliniame procese principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Kai skolininkas pagal teismo įsakymą kreditoriui priteistų reikalavimų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo (CPK 439 straipsnio 4 dalis). Aiškinant šią nuostatą būtina atsižvelgti į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo esmę ir paskirtį. Kreditoriaus piniginių reikalavimų, taip pat reikalavimų dėl kilnojamojo daikto priteisimo (CPK 431 straipsnio 1 dalis) sprendimas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka reiškia supaprastintą šios kategorijos bylų nagrinėjimo procedūrą. Supaprastintas procesas – tai viena iš įstatyme nustatytų priemonių, kuria užtikrinama asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką, bei siekiama kuo greičiau tarp ginčo šalių atkurti teisinę taiką (CPK 2, 7 straipsniai). CPK 439 straipsnio 4 dalyje nurodytu teismo įsakymu iš esmės įforminamas skolininko pripažinimas ir sutikimas su tam tikra kreditoriaus pareikštų reikalavimų dalimi, todėl šio įsakymo išsiuntimas skolininkui, siekiant dar kartą išsiaiškinti jo poziciją, kurią jis jau yra išdėstęs teismui, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Taigi šio įsakymo nuorašą bei dar kartą teismo pranešimą (CPK 437 straipsnis) skolininkui siųsti nereikia, nes skolininkas apie kreditoriaus pareikštus reikalavimus jau buvo informuotas CPK 437 straipsnyje nustatyta tvarka, o minėto teismo įsakymo priėmimas nereiškia naujų kreditoriaus reikalavimų patenkinimo. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta, kada įsiteisėja CPK 439 straipsnio 4 dalyje nurodytas teismo įsakymas. Tai priklauso nuo to, kada skolininkas atsiliepia į teismo pranešimą (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Gavęs skolininko prieštaravimus dėl dalies kreditoriaus reikalavimų, teismas dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo ne vėliau kaip kitą dieną (CPK 3 straipsnio 5 dalis, 436 straipsnio 1 dalis) priima naują įsakymą, kuris įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad spręsdamas šį klausimą teismas turi vadovautis CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatomis (CPK 432 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui (CPK 438 straipsnis). Klausimas. Ar CPK 56 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, jog fizinis asmuo, turintis byloje atstovą advokatą ar advokato padėjėją, kartu atstovu teisme gali turėti ir bet kurį kitą asmenį, kurio atstovavimas įformintas įgaliojimu, patvirtintu notarine tvarka? Konsultacija. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir (ar) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Advokato ar advokato padėjėjo teises ir pareigas bei jų apimtį patvirtina advokato (advokato padėjėjo) su klientu sudaryta rašytinė sutartis dėl atstovavimo teisme (CPK 57 straipsnio 3 dalis). CPK 56 straipsnio 2 dalis nustato, jog kartu su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, t. y. advokatais ar advokatų padėjėjais, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Ši teisės norma leidžia būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą ir kitiems asmenims, tarp jų ir neteisinių sričių, susijusių su šalių ginčo dalyku, specialistams (pvz. , auditoriams, buhalteriams, mokesčių konsultantams, patentiniams patikėtiniams, kt. ), tačiau su sąlyga (conditio sine qua non), kad šie asmenys atstovaujamojo teises ir interesus teisme gina kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais. Taigi nurodyti asmenys fiziniams asmenims atstovauti teisme savarankiškai, t. y. ne kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, negali. Minėtų asmenų procesines teises ir pareigas bei jų apimtį gali patvirtinti jiems fizinio asmens išduotas įgaliojimas, atitinkantis CPK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Klausimas. Kokia tvarka vyksta procesas ypatingosios teisenos bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, t. y. ar siunčiamas pranešimas dėl atsiliepimų į pareiškimą pateikimo, ar skiriamas parengiamasis posėdis ir pan. ? Konsultacija. CPK 443 straipsnio 1 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme (CPK 225–231 straipsniai) yra sudėtinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, todėl teismams, nagrinėjantiems bylas ypatingosios teisenos tvarka, CPK 225–231 straipsnių nuostatas taip pat reikia taikyti, tačiau kartu su CPK 451, 456, 466, 471, 476, 483, 501, 506, 518, 532 ir 572 straipsniais, kuriuose išvardijami procesiniai veiksmai, kurie pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje atliekami konkrečioje byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka. Taigi ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis CPK 225 straipsnio 2, 3 punktuose esančiomis nuostatomis, pagal kurias suinteresuotiems asmenims (CPK 443 straipsnio 3 dalis) reikia išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą (prašymą) pateikimo, pareikšto pareiškimo ar prašymo (CPK 443 straipsnio 4 dalis) nuorašą ir nustatyti terminą atsiliepimui į jį pareikšti (CPK 142 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Minėtame teismo pranešime nenurodoma apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes, nes pagal CPK 443 straipsnio 9 dalį teismas, nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimo už akių. Kai yra CPK 227 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taikomas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas, o esant CPK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms turi būti skiriamas parengiamasis teismo posėdis. Jeigu CPK 227 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nėra, teismas, gavęs suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pareiškimą (prašymą) ar pasibaigus nustatytam atsiliepimų pateikimo terminui ir nusprendęs, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, turi teisę, neskirdamas parengiamojo teismo posėdžio ir nenustatydamas pasirengimo bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Klausimas. CPK 611 straipsnyje numatyta, kad teismo nutartimi išieškomos vykdymo išlaidos. Kokia tvarka nagrinėjami antstolių pareiškimai? Ar užvedamos civilinės bylos, ar nutartis priimama vykdomojoje byloje? Bylos nagrinėjamos rašytinio ar žodinio proceso tvarka? Ar iš skolininko išieškomos teismo išlaidos? Konsultacija. Pagal CPK 610 straipsnį įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos (CPK 609 straipsnio 1 dalis) išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 593 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį tokie pareiškimai paprastai nagrinėjami šalims nepranešus, taigi rašytinio proceso tvarka. Kartu ši teisės norma nedraudžia teismui šiuos pareiškimus nagrinėti ir žodinio proceso tvarka. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo teisme dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis). Pareiškimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 593 straipsnio 4, 5 dalys, 611 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo išnagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas nutartimi taip pat išsprendžia išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteisimo klausimą. Klausimas. Ar pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį teismas turi teisę priimti ieškinius dėl išmokėtų draudimo išmokų išieškojimo iš žalą padariusio asmens, kurie paduoti pagal ieškovo buveinę? Konsultacija. Draudimo kompanijų regresiniai ieškiniai žalą padariusiems asmenims, kurie reiškiami subrogacijos pagrindu (CK 6. 1015 straipsnis), turi būti paduodami pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę (CPK 29 straipsnis), nes CPK 30 straipsnio 6 dalis šiems ieškiniams netaikoma. Vadinasi, jeigu draudimo kompanija regresinį ieškinį žalą padariusiam asmeniui pareiškė pagal ieškovo buveinę, teismas nutartimi tokį ieškinį, kaip neteismingą tam teismui, turi atsisakyti priimti, nurodydamas į kurį teismą pareiškėjui reikia kreiptis (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 3 dalis). Klausimas. Ar gali teismas atsisakyti iškelti bankroto bylą ir patvirtinti taikos sutartį bankroto bylos iškėlimo stadijoje? Konsultacija. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ši sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismo vykdomų įmonės bankroto procedūrų atveju įmonės bankroto procesas prasideda, kai teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1–3 punktai, 9 straipsnio 4, 5 dalys). Vadinasi, taikos sutarties sudarymas galimas tik teismui iškėlus bankroto bylą, taigi pradėjus bankroto procedūras. Tokią išvadą pagrindžia ir kitos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Taip Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius […]. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą įmonės administratorių teismas skiria tik priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą. Įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai gali būti tenkinami bankroto proceso tvarka ir kurie su administratoriumi gali sudaryti taikos sutartį, t. y. asmenys, galintys būti kita šios sutarties šalimi, iš esmės tokiais tampa, kai teismas nutartimi patvirtina jų pareikštus reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 2 dalis). Kai nustatomi visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai ir jų reikalavimų šiai įmonei apimtis, teismas, spręsdamas sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą, gali įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad pasirašyta taikos sutartis sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu įsiteisėja teismo nutartis, kuria ši sutartis patvirtinama (Įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio 2, 3 dalys). Patvirtindamas taikos sutartį teismas ta pačia nutartimi bankroto bylą nutraukia (Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 29 straipsnio 4, 5 dalys). Taigi taikos sutarties patvirtinimas yra ne pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai), o pagrindas iškeltą bankroto bylą užbaigti ją nutraukiant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki nėra priimta teismo nutartis iškelti bankroto bylą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikęs asmuo gali nuo šio pareiškimo atsisakyti (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalis), nepriklausomai nuo tokio atsisakymo motyvų. Klausimas. Pagal 2002 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. IX–1217) 2 straipsnio 3 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbti pirkimai ir gauti skundai nagrinėjami pagal 1999 m. birželio 3 d. priimto Viešųjų pirkimų įstatymo (Nr. VIII–1210) nuostatas. Ar turi būti taikomos 1999 m. birželio 3 d. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos dėl skundų nagrinėjimo tvarkos, jeigu pirkimai paskelbti iki 2003 m. kovo 1 d. , t. y. iki įsigaliojo 2002 m. gruodžio 3 d. priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas? Konsultacija. 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo Viešųjų pirkimų įstatymas buvo išdėstytas naująja redakcija, 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimą paskelbus spaudoje arba jį išsiuntus tiekėjams (rangovams) pirkimai atliekami ir gauti skundai nagrinėjami pagal 1999 m. birželio 3 d. priimto Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, taigi šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka. 2002 m. gruodžio 3 d. priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, įsigaliojo 2003 m. kovo 1 d. L-vistinė nurodytos nuostatos prasmė leidžia daryti išvadą, kad įsigaliojus naujosios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymui, taigi nuo 2003 m. kovo 1 d. , perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, nepriklausomai nuo to, kada pirkimai paskelbti, galima ginčyti šio įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimų įstatymo, išdėstyto naująja redakcija, 101 straipsnis nustato tiekėjų pretenzijų pateikimo perkančiajai organizacijai ir nagrinėjimo tvarką bei terminus. Jeigu perkančioji organizacija neišnagrinėja pretenzijos per 5 dienas nuo jos gavimo dienos arba ją atmeta, tiekėjas gali skųsti šios organizacijos veiksmus ar sprendimus pateikdamas ieškinį teismui (Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 5, 6 dalys). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalį tiekėjas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, turi teisę juos ginčyti pateikdamas ieškinį teismui ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai organizacijai. Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 2 dalis nustato, jog tiekėjo ieškinys dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų paduodamas bendrosios kompetencijos teismui. Pagal tokius ieškinius iškeltos bylos yra teismingos apygardų teismams (CPK 27 straipsnio 3 punktas). Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |