TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
APŽVALGA


                                                                   PATVIRTINTA                      
                                                               Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
                                                               2003
m. gruodžio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 44

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant Dar­bo ko­dek­so
nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės
(DK 129 straips­nis), api­ben­dri­ni­mo apžval­ga

2003 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jus Dar­bo ko­dek­sui
(iš­sky­rus 47 straips­nio 6 da­lį), iš es­mės re­for­muo­ta dar­bo tei­sė, nau­jai
su­re­gu­liuo­ti dau­ge­lis dar­bo san­ty­kių, įtei­sin­tas vie­nin­gas dar­bo
tei­sės ko­di­fi­kuo­tas šal­ti­nis, ku­ria­me ap­jung­tos pa­grin­di­nės Eu­ro­pos
Są­jun­gos ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos tei­sės ak­tų bei Eu­ro­pos
so­cia­li­nės char­ti­jos (pa­tai­sy­tos) nuo­sta­tos. Vie­na iš svar­bių dar­bo
su­tar­ties ins­ti­tu­to nau­jo­vių, nu­ma­ty­tų Dar­bo ko­dek­se (to­liau –
DK), yra ta, kad Ko­dek­se at­si­sa­ky­ta baig­ti­nio dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, pa­grin­dų są­ra­šo
ir įtvir­tin­ta nuo­sta­ta (DK 129 straips­nis), lei­džian­ti darb­da­viui pa­čiam
ap­si­spręs­ti dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo bū­ti­nu­mo ir kon­kre­čių
pa­grin­dų. Be to, DK nor­mos nu­sta­to ir ki­tas nau­jo­ves, nau­jai re­gu­liuo­ja
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tvar­ką. Dar­bo su­tar­tys daž­nai nu­trau­kia­mos
darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, to­dėl svar­bu, kad
to­kį dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mą reg­la­men­tuo­jan­čios tei­sės nor­mos
bū­tų aiš­ki­na­mos ir tai­ko­mos tei­sin­gai, dar­buo­to­jai bū­tų at­lei­džia­mi
iš dar­bo tik esant tei­sė­tam pa­grin­dui ir lai­kan­tis nu­sta­ty­tos at­lei­di­mo
iš dar­bo tvar­kos. Be to, dar­buo­to­jai, ne­su­tik­da­mi su at­lei­di­mu iš
dar­bo, daž­nai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą gin­či­ja teis­mi­ne tvar­ka,
to­dėl nau­jų DK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, tei­sin­gas bei vie­no­das
tai­ky­mas yra svar­bus bei ak­tu­a­lus teis­mų prak­ti­kos už­da­vi­nys.
Api­ben­dri­ni­mo tiks­las – iš­si­aiš­kin­ti, ar teis­mai tin­ka­mai
aiš­ki­na ir tai­ko DK ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų nor­mas bei ko­lek­ty­vi­nių
su­tar­čių nuo­sta­tas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129 straips­nis),
nu­sta­ty­ti teis­mų da­ro­mas klai­das ir pa­teik­ti teis­mams ati­tin­ka­mų
tei­sės nor­mų aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo re­ko­men­da­ci­jas.
Api­ben­dri­ni­mo ap­im­tis ir sta­tis­ti­niai
duo­me­nys
Teis­mų bu­vo pra­šy­ta at­siųs­ti iki 2003 m.
rug­sė­jo 15 d. iš­nag­ri­nė­tas ci­vi­li­nes by­las, ku­rio­se dar­buo­to­jai,
at­leis­ti iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės
(DK 129 straips­nis), gin­či­jo at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mą, o jei­gu
šios ka­te­go­ri­jos by­lo­se pri­im­ti teis­mo pro­ce­si­niai spren­di­mai nė­ra
įsi­tei­sė­ję, – teis­mų bu­vo pra­šy­ta at­siųs­ti ne­įsi­tei­sė­ju­sių pro­ce­si­nių
spren­di­mų nuo­ra­šus. Iš vi­so gau­ta 18 by­lų, ku­rio­se pri­im­ti pro­ce­si­niai
spren­di­mai bu­vo įsi­tei­sė­ję, ir 4 by­lo­se pri­im­ti ne­įsi­tei­sė­ję pro­ce­si­niai
spren­di­mai. Iš jų ma­ty­ti, kad 12 by­lų (55 proc. ) bu­vo iš­spręs­tos iš es­mės,
6 by­lo­se (27 proc. ) su­da­ry­tos tai­kos su­tar­tys, 4 by­los (18 proc. ) nu­trauk­tos
ieš­ko­vams at­si­sa­kius nuo ieš­ki­nio (iš jų dviem at­ve­jais ieš­ko­vams at­si­sa­kius
nuo ieš­ki­nio dėl to, kad at­sa­ko­vas grą­ži­no juos į dar­bą). 9 by­lo­se
(75 proc. iš es­mės iš­spręs­tų by­lų) ieš­ki­niai bu­vo at­mes­ti, o 3 by­lo­se
(25 proc. ) – pa­ten­kin­ti (vi­siš­kai ar iš da­lies). Ape­lia­ci­niais skun­dais
bu­vo ap­skųs­ti 7 by­lo­se pri­im­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai
(58 proc. spren­di­mų). Juos per­žiū­rė­jus ape­lia­ci­ne tvar­ka, 5 by­lo­se
pri­im­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai (71 proc. vi­sų ap­skųs­tų
spren­di­mų) bu­vo pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ji spren­di­mai, o 2 by­lo­se
(29 proc. ) pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai bu­vo pa­lik­ti ne­pa­keis­ti.
1. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas pa­gal DK
129 straips­nį, kaip vie­nas iš DK nu­sta­ty­tų dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo
pa­grin­dų
Dar­bo su­tar­tis yra vie­na pa­grin­di­nių as­mens
tei­sės į dar­bą įgy­ven­di­ni­mo tei­si­nių for­mų. Jos so­cia­li­nė ir eko­no­mi­nė
reikš­mė yra la­bai di­de­lė. To­dėl bū­ti­na už­tik­rin­ti, kad dar­bo su­tar­tis
bū­tų nu­trau­kia­ma tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais pa­grin­dais ir lai­kan­tis
nu­sta­ty­tos nu­trau­ki­mo tvar­kos.
Dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mą reg­la­men­tuo­ja
DK ket­vir­ta­sis skir­snis ,,Dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mas“. Šio skir­snio
nor­mos tai­ko­mos at­si­žvel­giant į: DK 5 straips­nį, nu­sta­tan­tį Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos dar­bo įsta­ty­mų ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų tai­ky­mo
sri­tį te­ri­to­ri­jos, tam tik­rų as­me­nų at­žvil­giu bei dar­bo tei­si­nius
san­ty­kius, ne­pa­ten­kan­čius į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo
sri­tį; DK 6 straips­nį, nu­sta­tan­tį už­sie­nio tei­sės tai­ky­mo dar­bo tei­si­niams
san­ty­kiams at­ve­jus ir jos tai­ky­mo ap­ri­bo­ji­mus; DK 7 straips­nį, įtvir­ti­nan­tį
ko­li­zi­nes nor­mas, pa­gal ku­rias tu­ri bū­ti nu­sta­to­ma dar­bo tei­si­niams
san­ty­kiams, tu­rin­tiems už­sie­nio ele­men­tą, tai­ky­ti­na tei­sė; DK 8
straips­nį, nu­sta­tan­tį tarp­tau­ti­nės ir na­cio­na­li­nės tei­sės nor­mų ko­li­zi­jų
spren­di­mo tai­syk­les; DK 11 straips­nio 1 da­lį, įtvir­ti­nan­čią DK nor­mų
vir­še­ny­bę prieš ki­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų, iš­sky­rus Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją, ir nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tas. At­kreip­ti­nas
dė­me­sys, kad, pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos so­cia­li­nė char­ti­ja (pa­tai­sy­ta)
ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jos nu­ma­to vals­ty­bių
pa­rei­gą pri­im­ti tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius tam tik­rus dar­bo
san­ty­kius pa­gal jos ir to­kių kon­ven­ci­jų nu­sta­ty­tus stan­dar­tus, prin­ci­pus
ir tai­syk­les. Tai­gi šios su­tar­tys tai­ko­mos ne tie­sio­giai, o tik tais
at­ve­jais, kai yra pri­im­ti rei­kia­mi na­cio­na­li­niai tei­sės ak­tai (DK 8
straips­nio 2 da­lis).
Dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dus
reg­la­men­tuo­ja DK 124 straips­nis, nu­sta­tan­tis, kad dar­bo su­tar­tis pa­si­bai­gia:
a) ją nu­trau­kus DK ir ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais
pa­grin­dais;
b) lik­vi­da­vus darb­da­vį be tei­sių pe­rė­mė­jo;
c) dar­buo­to­jui mi­rus.
DK 124 straips­nio 1 ir 2 punk­tai yra blan­ke­ti­nės
nor­mos, nu­krei­pian­čios į ki­tus DK straips­nius, nu­sta­tan­čius dar­bo su­tar­ties
pa­si­bai­gi­mo ar nu­trau­ki­mo pa­grin­dus (DK 125–129, 136 straips­niai),
taip pat į ki­tus įsta­ty­mus, nu­sta­tan­čius dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
pa­grin­dus. Tai reiš­kia, kad DK nė­ra iš­sa­miai nu­sta­ty­ti dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo pa­grin­dai, dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta ir ki­tuo­se
tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tais pa­grin­dais. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas
pa­gal DK 129 straips­nį yra vie­nas iš dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dų
(DK 124 straips­nio 1 punk­tas). DK 129 straips­nis, kaip ir, pa­vyzdžiui, DK
125–128 ir 136 straips­niai, nu­sta­to sa­va­ran­kiškus dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo
pa­grin­dus.
DK 124, 129 straips­niuo­se var­to­ja­mos są­vo­kos
,,dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mas“, ,,dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas“ ir
,,at­lei­di­mas iš dar­bo“ yra pa­na­šios, bet tu­ri skir­tin­gą pras­mę. Są­vo­ka
,,at­lei­di­mas iš dar­bo“ reiš­kia dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo (nu­trau­ki­mo)
re­zul­ta­tą, pa­sek­mę. Są­vo­ka ,,dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas“ pa­pras­tai
su­pran­ta­ma kaip vie­nas iš dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo bū­dų. Tuo tar­pu
są­vo­ka ,,dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mas“ reiš­kia bet ko­kį at­ve­jį,
kai pa­si­bai­gia dar­bo su­tar­ties ša­lių tei­sės ir pa­rei­gos, su­si­ju­sios
su dar­bo su­tar­ties vyk­dy­mu.
DK 129 straips­nis nu­sta­to dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, pa­grin­dus.
Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­das su­pran­ta­mas kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis
fak­tas ar jų su­dė­tis, ku­riems esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį.
At­si­žvel­giant į DK įtvir­tin­tą dar­bo su­tar­čių pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dų
re­gu­lia­vi­mo me­to­dą, DK 129 straips­ny­je nu­sta­ty­tus dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, pa­grin­dus,
įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tą at­lei­di­mo iš dar­bo tvar­ką ir į DK 108 straips­ny­je
nu­ma­ty­tų ati­tin­ka­mų dar­bo su­tar­čių ypa­tu­mus, da­ry­ti­na iš­va­da,
kad DK 129 straips­nis ne­tai­ky­ti­nas:
a) kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas grin­džia­mas
dar­buo­to­jo pa­da­ry­tu dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu (DK 234 straips­nis),
nes vie­na DK 129 straips­nio tai­ky­mo są­ly­gų – dar­buo­to­jo kal­tės ne­bu­vi­mas;
b) nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tis dėl darb­da­vio
ban­kro­to pro­ce­dū­ros vyk­dy­mo (DK 137 straips­nis), nes dar­bo su­tar­čių
nu­trau­ki­mą to­kiais at­ve­jais reg­la­men­tuo­ja DK 124 straips­nio 1 punk­tas,
ban­kro­tą re­gu­liuo­jan­čių įsta­ty­mų nuo­sta­tos, DK 136 straips­nio 1 da­lies
6 punk­tas;
c) kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas
grindžia­mas DK 136 straips­ny­je ar ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tais
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dais, nes šiais at­ve­jais dar­bo su­tar­tis
ga­li bū­ti nu­trauk­ta pa­gal tuos tei­sės ak­tus, ku­riuo­se nu­ma­ty­tais pa­grin­dais
grin­džia­mas jos nu­trau­ki­mas, o ne pa­gal DK 129 straips­nį;
d) ki­tais at­ve­jais, kai dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mas ap­ta­ria­mos tei­sės nor­mos pa­grin­du yra ne­ga­li­mas.
Pa­gal DK 129 straips­nį dar­bo su­tar­tis pa­si­bai­gia
dėl va­li­nių darb­da­vio veiks­mų. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad DK nau­jai
reg­la­men­tuo­ja darb­da­vio są­vo­ką. Darb­da­vys ga­li bū­ti įmo­nė, įstai­ga,
or­ga­ni­za­ci­ja ar ki­ta or­ga­ni­za­ci­nė struk­tū­ra, ne­pai­sant nuo­sa­vy­bės
for­mos, tei­si­nės for­mos, rū­šies bei veik­los po­bū­džio, pa­gal DK 14
straips­nį tu­rin­čios dar­bi­nį teis­nu­mą ir veiks­nu­mą (DK 16 straips­nio 1
da­lis). Darb­da­viu taip pat ga­li bū­ti kiek­vie­nas fi­zi­nis as­muo. Darb­da­vio
– fi­zi­nio as­mens – teis­nu­mą ir veiks­nu­mą reg­la­men­tuo­ja Ci­vi­li­nis
ko­dek­sas (DK 16 straips­nio 2 da­lis). Darb­da­vio – įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos
ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros – dar­bi­nis teis­nu­mas ir veiks­nu­mas
at­si­ran­da nuo jų įstei­gi­mo die­nos (DK 14 straips­nio 1 da­lis). Ki­ta or­ga­ni­za­ci­nė
struk­tū­ra DK 16 straips­nio 1 da­lies pras­me ga­lė­tų bū­ti, pa­vyz­džiui,
ju­ri­di­nių as­me­nų – įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų fi­lia­lai (CK
2. 53 straips­nis), at­sto­vy­bės (CK 2. 56 straips­nis). Ju­ri­di­nio as­mens fi­lia­lai
ir at­sto­vy­bės vei­kia pa­gal ju­ri­di­nio as­mens pa­tvir­tin­tus nuo­sta­tus,
ku­riuo­se, be ki­tų duo­me­nų, tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta šių ju­ri­di­nio as­mens
pa­da­li­nių val­dy­mo or­ga­nas ir jo kom­pe­ten­ci­ja (CK 2. 54, 2. 57 straips­niai).
Ju­ri­di­nis as­muo ga­li nuo­sta­tais su­teik­ti sa­vo fi­lia­lams ir at­sto­vy­bėms
kom­pe­ten­ci­ją pri­im­ti dar­buo­to­jus į dar­bą ir įgy­ti darb­da­vio tei­ses,
pri­si­im­ti dar­bo pa­rei­gas bei to­kias tei­ses ir pa­rei­gas įgy­ven­din­ti.
Ju­ri­di­nio as­mens fi­lia­lai ir at­sto­vy­bės lai­ko­mi įsteig­tais nuo jų
įre­gist­ra­vi­mo ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re (CK 2. 55, 2. 58 straips­niai,
2. 63 straips­nio 1 da­lis). To­kiais at­ve­jais ju­ri­di­nio as­mens fi­lia­lai
ir at­sto­vy­bės yra darb­da­viai (DK 16 straips­nio 1 da­lis). Pa­gal ben­drą
tai­syk­lę (DK 14 straips­nio 2 da­lis) darb­da­viai įgy­ja dar­bo tei­ses ir
pri­si­i­ma dar­bo pa­rei­gas, taip pat jas įgy­ven­di­na per sa­vo or­ga­nus
(ad­mi­nist­ra­ci­ją). Šios tai­syk­lės iš­im­tis nu­ma­ty­ta in­di­vi­du­a­lių
(per­so­na­li­nių) įmo­nių sa­vi­nin­kams, ūki­nin­kams ir darb­da­viams – fi­zi­niams
as­me­nims, ku­rie dar­bo tei­ses ga­li įgy­ven­din­ti pa­tys (DK 14 straips­nio
1 da­lis), ta­čiau jie taip pat ga­li įga­lio­ti ki­tus as­me­nis veik­ti jų
var­du (DK 18, 24 straips­niai). Tai­gi veiks­mus, su­ku­rian­čius, pa­kei­čian­čius
ar pa­nai­ki­nan­čius dar­bo tei­si­nius san­ty­kius tu­ri tei­sę at­lik­ti in­di­vi­du­a­lių
(per­so­na­li­nių) įmo­nių sa­vi­nin­kai, ūki­nin­kai, darb­da­viai fi­zi­niai
as­me­nys ar­ba jų var­du šių as­me­nų at­sto­vai, o darb­da­vių – įmo­nių,
įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų ar ki­tų or­ga­ni­za­ci­nių struk­tū­rų var­du to­kius
veiks­mus tu­ri tei­sę at­lik­ti jų va­do­vai, ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­nai,
jei­gu to­kia ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­nų tei­sė nu­ma­ty­ta įsta­ty­muo­se,
darb­da­vio stei­gi­mo ar veik­los do­ku­men­tuo­se, ar­ba darb­da­vio va­do­vo
įga­lio­ti fi­zi­niai ar ju­ri­di­niai as­me­nys (DK 14, 16, 18, 24 straips­niai).
At­lik­da­mi šiuos veiks­mus, darb­da­viai ir jų at­sto­vai tu­ri lai­ky­tis
įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les ir veik­ti są­ži­nin­gai,
lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų; drau­džia­ma
pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se (DK 35 straips­nio 1 da­lis).
Nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129
straips­nį, darb­da­vys tu­ri lai­ky­tis dar­bo tei­sės šal­ti­niais esan­čių
tei­sės ak­tų (DK 3 straips­nis) rei­ka­la­vi­mų ir dar­bo su­tar­ties ša­lių
su­si­ta­ri­mu su­lyg­tų dar­bo su­tar­ties są­ly­gų, jei­gu dar­bo įsta­ty­mai,
ki­ti nor­mi­niai tei­sės ak­tai ar­ba ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis ne­drau­džia
jas nu­sta­ty­ti (DK 95 straips­nio 4 da­lis). At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad
DK įtei­sin­tas nor­mi­nio ir su­tar­ti­nio dar­bo san­ty­kių tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo
me­to­dų de­ri­ni­mas, dar­bo san­ty­kių re­gu­lia­vi­mo cen­trą vis la­biau
per­ke­liant į ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių sri­tį. Ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys
ga­li bū­ti: a) ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis vals­ty­bės ly­giu (na­cio­na­li­nė);
b) ša­kos (ga­my­bos, pa­slau­gų, pro­fe­si­niu) ar­ba te­ri­to­ri­niu (sa­vi­val­dy­bės,
ap­skri­ties) ly­giu su­da­ry­ta ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis; c) įmo­nės (įstai­gos,
or­ga­ni­za­ci­jos) ar jos struk­tū­ri­nio pa­da­li­nio ly­giu su­da­ry­ta įmo­nės
ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis (DK 49 straips­nis, VIII ir IX sky­riai). Ko­lek­ty­vi­nių
su­tar­čių nor­mi­nės nuo­sta­tos yra dar­bo tei­sės šal­ti­niai (DK 3 straips­nio
1 da­lis). Tai­gi darb­da­vys, nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129
straips­nį, tu­ri lai­ky­tis dar­bo­vie­tė­je tai­ko­mos (ga­lio­jan­čios) ko­lek­ty­vi­nės
su­tar­ties są­ly­gų, tuo tar­pu teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, ku­rio­je
dar­buo­to­jas gin­či­ja at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį tei­sė­tu­mą,
tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti, ar darb­da­vys (at­sa­ko­vas) tu­rė­jo lai­ky­tis
ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nuo­sta­tų, ir jei­gu taip, tai ar dar­buo­to­jas
(ieš­ko­vas) iš dar­bo at­leis­tas ne­pa­žei­džiant ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties
nuo­sta­tų.
2. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK
129 straips­nį pa­grin­dai
Kaip jau mi­nė­ta, dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
pa­grin­das su­pran­ta­mas kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis fak­tas ar jų su­dė­tis,
ku­riai esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Į ju­ri­di­nių fak­tų
su­dė­tį, nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, vi­suo­met
įei­na darb­da­vio ini­cia­ty­va, ku­ri įsta­ty­me nu­ma­ty­tais at­ve­jais tu­ri
bū­ti iš­reikš­ta DK 130 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka, taip pat:
a) nu­trau­kiant ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį
su dar­buo­to­jais, ku­rie nė­ra nu­ma­ty­ti DK 129 straips­nio 4 da­ly­je, –
svar­bios prie­žas­ties bu­vi­mas, taip pat fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li
bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;
b) nu­trau­kiant ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį
su dar­buo­to­jais, nu­ro­dy­tais DK 129 straips­nio 4 da­ly­je, – svar­bios
prie­žas­ties ir ypa­tin­go at­ve­jo bu­vi­mas, taip pat fak­tas, kad dar­buo­to­jas
ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;
c) nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį
(DK 129 straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis iki žo­džio ,,ar­ba“), – svar­bios
prie­žas­ties ir ypa­tin­go at­ve­jo bu­vi­mas, fak­tas, kad darb­da­vio ini­cia­ty­vos
pa­si­reiš­ki­mo mo­men­tu ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties ter­mi­nas nė­ra
su­ėjęs ir iki jos ter­mi­no su­ėji­mo li­kęs lai­kas yra ne trum­pes­nis nei
dar­buo­to­jui tai­ky­ti­nas įspė­ji­mo ter­mi­nas, ir fak­tas, kad dar­buo­to­jas
ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;
d) nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį
(DK 129 straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis po žo­džio ,,ar­ba“), – fak­tas,
kad darb­da­vio ini­cia­ty­vos pa­si­reiš­ki­mo mo­men­tu ter­mi­nuo­tos dar­bo
su­tar­ties ter­mi­nas yra ne­su­ėjęs, ir fak­tas, jog darb­da­vys su­mo­ka dar­buo­to­jui
jo vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo
lai­ką.
Nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129
straips­nį, do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą nu­ro­do­mas
DK 129 straips­nis, ta­čiau jo ne­nu­ro­dy­mas ar­ba ne­tiks­lus nu­ro­dy­mas
(pa­vyz­džiui, DK 129 straips­nio ati­tin­ka­mos da­lies nu­ro­dy­mas) sa­vai­me
ne­su­da­ro pa­grin­do at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu (DK 10
straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis, DK 297 straips­nio 3 da­lis).
DK 129 straips­nio 1 da­ly­je su­for­mu­luo­ta
ben­dra ne­ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va,
kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, tai­syk­lė. Darb­da­viui lei­džia­ma nu­trauk­ti
ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­ju (ne­ter­mi­nuo­to­mis taip
pat ga­li bū­ti dar­bo su­tar­tys dėl pa­pil­do­mo dar­bo (DK 114 straips­nio 1
da­lis), dėl ant­ra­ei­lių pa­rei­gų (DK 114 straips­nio 2 da­lis, Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti
Dar­bo su­tar­ties dėl ant­ra­ei­lių pa­rei­gų (dar­bo) ypa­tu­mai), su na­mu­di­nin­kais
(DK 115 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio
19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Dar­bo su­tar­ties su na­mu­di­nin­kais
ypa­tu­mai), pa­tar­na­vi­mo dar­bams (DK 116 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Pa­tar­na­vi­mo
su­tar­ties ypa­tu­mai), taip pat ir ki­tų rū­šių (DK 117 straips­nis) dar­bo
su­tar­tys, at­si­žvel­giant į jų ypa­tu­mus nu­sta­tan­čių ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių
ir nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tas) tik dėl svar­bių prie­žas­čių. Pa­žy­mė­ti­na,
kad įsta­ty­me nė­ra pa­teik­tas svar­bių prie­žas­čių, ku­rioms esant darb­da­viui
lei­džia­ma nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, są­ra­šas, nė­ra nu­ro­dy­ta
nė vie­na kon­kre­ti svar­bi prie­žas­tis, taip pat nė­ra at­skleis­tas są­vo­kos
,,svar­bi prie­žas­tis“ tu­ri­nys.
DK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dant, ko­kios
ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos svar­bio­mis, nu­ro­do­ma į tam tik­ras
su dar­buo­to­jo as­me­niu su­si­ju­sias ap­lin­ky­bes (su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo
kva­li­fi­ka­ci­ja, pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais, jo el­ge­siu dar­be), ku­rios
kon­kre­čiu at­ve­ju ga­li bū­ti pri­pa­žin­tos svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti
dar­bo su­tar­tį, t. y. nu­ro­do­mi ben­driau­si svar­bių prie­žas­čių po­žy­miai.
Ap­ta­ria­mo­sios nuo­sta­tos tiks­las – nu­sta­ty­ti, kad darb­da­vio ini­cia­ty­va
ne­ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta dėl svar­bių ap­lin­ky­bių,
su­si­ju­sių su dar­buo­to­jo as­me­niu, ku­rios nė­ra sie­ja­mos su dar­buo­to­jo
kal­te ir dar­bo funk­ci­jo­mis.
DK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dant, kad
dar­bo su­tar­tis taip pat ga­li bū­ti nu­trauk­ta dėl eko­no­mi­nių, tech­no­lo­gi­nių
prie­žas­čių ar dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų ir pa­na­šių svar­bių
prie­žas­čių, yra nu­ro­do­mos pa­grin­di­nės svar­bių prie­žas­čių, įga­li­nan­čių
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, rū­šys, ta­čiau ne kon­kre­čios svar­bios prie­žas­tys.
Iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų ir teis­mų pro­ce­si­nių spren­di­mų ma­ty­ti,
kad daž­niau­siai dar­buo­to­jai (ieš­ko­vai) bu­vo at­leis­ti iš dar­bo bū­tent
dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, tuo tar­pu to­kių at­ve­jų,
kad dar­bo su­tar­tis bū­tų nu­trauk­ta dėl su dar­buo­to­jo as­me­niu su­si­ju­sių
svar­bių ap­lin­ky­bių, ne­nu­sta­ty­ta.
Tei­si­ne pras­me abu DK 129 straips­nio 2 da­lies
sa­ki­niai yra ly­gia­ver­čiai, t. y. tiek ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo
as­me­niu, tiek ir su darb­da­viu su­si­ju­sios ob­jek­ty­vios prie­žas­tys ga­li
bū­ti pa­grin­das darb­da­viui nu­trauk­ti sa­vo ini­cia­ty­va dar­bo su­tar­tį,
ne­sant dar­buo­to­jo kal­tės.
DK 129 straips­nis lei­džia darb­da­viui, lai­kan­tis
tei­sės ak­tų nuo­sta­tų, kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju pa­čiam nu­spręs­ti
dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo bū­ti­nu­mo ir kon­kre­taus jos nu­trau­ki­mo
pa­grin­do ele­men­to – kon­kre­čių svar­bių prie­žas­čių (prie­žas­ties). Ta­čiau,
ka­dan­gi įsta­ty­mas dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo ga­li­my­bę sie­ja bū­tent
su svar­bių prie­žas­čių bu­vi­mu (iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta
dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis
už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką), teis­me ki­lus gin­čui dėl
dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo, darb­da­vys pri­va­lo įro­dy­ti
tų svar­bių prie­žas­čių, ku­rio­mis jis grin­dė dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą,
bu­vi­mą (CPK 178 straips­nis), o teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo,
pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis),
at­si­žvelg­da­mas į kon­kre­čios by­los ap­lin­ky­bes, tu­ri įver­tin­ti, ar
tos prie­žas­tys yra pa­kan­ka­mai svar­bios, kad kon­kre­čiu at­ve­ju su­da­ry­tų
pa­grin­dą nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Teis­mo iš­va­dos dėl dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo kon­kre­čių prie­žas­čių, kaip dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
kon­kre­čiu at­ve­ju pa­grin­do ele­men­to, įver­ti­ni­mo tu­ri bū­ti iš­dės­ty­tos
teis­mo spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je (CPK 270 straips­nio 4 da­lis).
Tai yra ypač ak­tu­a­lu, nes, at­si­žvel­giant į su kon­kre­čiu darb­da­viu,
kon­kre­čiu dar­buo­to­ju ir su kon­kre­čiu dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­ju
su­si­ju­sias ap­lin­ky­bes, ati­tin­ka­mos prie­žas­tys vie­nu at­ve­ju ga­li
bū­ti pri­pa­žin­tos pa­grin­džian­čio­mis dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, o
ki­tu – ne.
Ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo
kva­li­fi­ka­ci­ja, pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais, jo el­ge­siu dar­be, bei ki­tos
su dar­buo­to­jo as­me­niu su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti svar­bi prie­žas­tis
nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį tik ta­da, kai dėl to­kių ap­lin­ky­bių
bu­vi­mo dar­buo­to­jas yra ne­tin­ka­mas pa­ves­tam dar­bui at­lik­ti. Dėl dar­buo­to­jo
tin­ka­mu­mo ar ne­tin­ka­mu­mo pa­ves­tam dar­bui spren­džia darb­da­vys, ta­čiau,
ki­lus gin­čui, darb­da­vys pri­va­lo teis­me įro­dy­ti (CPK 178 straips­nis),
jog dar­buo­to­jas bu­vo ob­jek­ty­viai ne­tin­ka­mas pa­ves­tam dar­bui at­lik­ti
ir bū­tent dėl anks­čiau pa­mi­nė­tų ap­lin­ky­bių.
Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, reikšmin­ga
DK 129 straips­nio 2 da­lies tai­ky­mui, su­pran­ta­ma kaip dar­buo­to­jo pa­si­ren­gi­mo
dirb­ti tam tik­rą dar­bą laips­nis. Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją api­bū­di­na
jo tu­ri­mos te­ori­nės ži­nios, prak­ti­niai įgū­džiai, pa­tir­tis, rei­ka­lin­gi
dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Ji nė­ra ta­pa­ti iš­si­moks­li­ni­mui, ka­dan­gi iš­si­moks­li­ni­mas
yra tik vie­nas iš kri­te­ri­jų, api­bū­di­nan­čių dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją.
S-­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį dėl ap­lin­ky­bių,
su­si­ju­sių su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta dar­buo­to­jo
ne­pa­kan­ka­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, jo ne­tu­rė­ji­mas rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos
ir pan. Fak­tas, jog dar­buo­to­jas ne­tu­ri tam tik­ro di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo
ir pan. , pats sa­vai­me nė­ra pa­grin­das at­leis­ti dar­buo­to­ją pa­gal DK
129 straips­nį, iš­sky­rus at­ve­jus, ka­da nor­mi­niai tei­sės ak­tai įsak­miai
nu­sta­to, jog tam tik­rą dar­bą dirb­ti (ei­ti pa­rei­gas) ga­li tik ati­tin­ka­mą
di­plo­mą, pa­žy­mė­ji­mą tu­rin­tis as­muo. Ki­tais at­ve­jais ap­lin­ky­bė,
jog dar­buo­to­jas ne­tu­ri ati­tin­ka­mo iš­si­moks­li­ni­mo (di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo
ir pan. ), ga­li bū­ti tik vie­nas iš įro­dy­mų, kad dėl kva­li­fi­ka­ci­jos trū­ku­mo
toks dar­buo­to­jas ne­tin­ka­mas pa­ves­tam dar­bui. S-­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti
dar­bo su­tar­tį taip pat ga­li bū­ti ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo, vyk­do­mo
nor­mi­nių tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, re­zul­ta­tai (pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. lie­pos 11 d. nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ta
Kon­kur­si­nių vals­ty­bi­nių moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų moks­lo dar­buo­to­jų,
ki­tų ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų pa­rei­gas ei­ti or­ga­ni­za­vi­mo, moks­lo dar­buo­to­jų,
ki­tų ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų ates­ta­vi­mo tvar­ka ir kt. ). Ki­tais at­ve­jais
ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai sa­vai­me nė­ra svar­bi prie­žas­tis
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, ta­čiau jie ga­li bū­ti vie­nu svar­bios prie­žas­ties,
su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ku­rios bu­vi­mas įga­li­na
darb­da­vį nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, įro­dy­mų. Jei­gu dar­buo­to­jas, įspė­tas
apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su jo kva­li­fi­ka­ci­ja,
iki dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo įgy­ja rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją ir to­kiu
bū­du įspė­ji­me apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą nu­ro­dy­ta at­lei­di­mo
iš dar­bo prie­žas­tis iš­nyks­ta, tai darb­da­vys pra­ran­da tei­sę nu­trauk­ti
dar­bo su­tar­tį dėl įspė­ji­me nu­ro­dy­tos prie­žas­ties.
Są­vo­ka ,,pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai“ tam tik­ra
pras­me api­bū­di­na są­vo­ką ,,kva­li­fi­ka­ci­ja“, jos yra glau­džiai su­si­ju­sios
ir DK pras­me ga­li bū­ti var­to­ja­mos kaip si­no­ni­mai. Dar­buo­to­jas ga­li
tu­rė­ti rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją (for­ma­lia pras­me – iš­si­la­vi­ni­mą
bei jį pa­tvir­ti­nan­čius di­plo­mą, pa­žy­mė­ji­mą ar pan. ), ta­čiau dėl ki­tų
ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais, ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas
ne­tin­ka­mu dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai ap­ta­ria­mo­sios
tei­sės nor­mos pras­me ap­ima vi­sas ob­jek­ty­viai esan­čias ap­lin­ky­bes,
dėl ku­rių dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ne­tin­ka­mu dirb­ti tam
tik­rą dar­bą (pa­vyz­džiui, tai ga­li bū­ti dar­buo­to­jo svei­ka­tos būk­lė,
taip pat at­ve­jai, kai toks dar­buo­to­jas sis­te­min­gai ga­mi­na bro­ką, ne­įvyk­do
dar­bo nor­mų ir pan. ). Ki­ta ver­tus, dar­buo­to­jas ga­li tu­rė­ti rei­kia­mą
kva­li­fi­ka­ci­ją ir net­gi tin­ka­mai vyk­dy­ti jam pa­ves­tą dar­bo funk­ci­ją,
ta­čiau jei­gu to­kiai dar­bi­nei funk­ci­jai vyk­dy­ti jam rei­ka­lin­gas daug
il­ges­nis lai­ko tar­pas nei vi­siems ki­tiems dar­buo­to­jams (ypač esant lai­ki­nei
dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mai), toks dar­buo­to­jas ga­li bū­ti at­leis­tas
dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais. At­kreip­ti­nas
dė­me­sys, kad dar­buo­to­jas, ku­ris pa­gal vals­ty­bi­nės so­cia­li­nės me­di­ci­ni­nės
eks­per­ti­zės ko­mi­si­jos ar svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos iš­va­dą dėl
svei­ka­tos būk­lės ne­ga­li dirb­ti su­tar­to dar­bo (ei­ti pa­rei­gų), nes
tai pa­vo­jin­ga jo svei­ka­tai ar­ba jo dar­bas ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas ki­tiems,
jo su­ti­ki­mu tu­ri bū­ti per­kel­tas į jo svei­ka­tą ir esant ga­li­my­bei
kva­li­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­tį dar­bą. Jei­gu dar­buo­to­jas ne­su­tin­ka bū­ti
per­kel­tas į siū­lo­mą dar­bą ar­ba dar­bo­vie­tė­je nė­ra dar­bo, į ku­rį jis
ga­lė­tų bū­ti per­kel­tas, darb­da­vys DK nu­sta­ty­ta tvar­ka at­lei­džia dar­buo­to­ją
iš dar­bo, iš­sky­rus at­ve­jį, nu­sta­ty­tą DK 212 straips­ny­je (DK 273
straips­nis).
Ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo
el­ge­siu dar­be, ku­rios ga­li su­da­ry­ti pa­grin­dą darb­da­viui nu­trauk­ti
ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, pa­pras­tai aiš­kin­ti­nos kaip sub­jek­ty­vios
tam tik­ro dar­buo­to­jo cha­rak­te­rio, as­me­ni­nės ir pan. sa­vy­bės, ku­rios,
ne­sant jo kal­tės, kaip draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės są­ly­gos (DK 234 straips­nis),
ob­jek­ty­viai pa­si­reiš­kia ne­tin­ka­mu dar­buo­to­jo el­ge­siu dar­be. To­kios
ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, ne­pa­grįs­ti kon­flik­tai su ben­dra­dar­biais,
pa­žiū­rų, ne­su­de­ri­na­mų su dir­ba­mu dar­bu ar vi­suo­me­nės mo­ra­lės nor­mo­mis,
de­monst­ra­vi­mas ir pan. B- ku­riuo at­ve­ju to­kios su dar­buo­to­jo el­ge­siu
su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės, kaip svar­bi prie­žas­tis DK 129 straips­nio pras­me,
ne­tu­rė­tų bū­ti nu­lem­tos dar­buo­to­jo kal­tės, kaip draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės
są­ly­gos (DK 234 straips­nis), bu­vi­mu. Esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dams
(DK 236 straips­nis), dar­buo­to­jui ga­li bū­ti tai­ko­ma draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė,
tuo tar­pu DK 129 straips­nis ne­tai­ky­ti­nas, nes jo tai­ky­mo są­ly­ga – dar­buo­to­jo
kal­tės ne­bu­vi­mas.
Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas dėl eko­no­mi­nių
prie­žas­čių tu­ri bū­ti pa­grįs­tas eko­no­mi­ne bū­ti­ny­be. Pa­vyz­džiui,
nuo­la­ti­nis apy­var­tos ma­žė­ji­mas, daž­ni nuos­to­liai, nu­lem­ti ob­jek­ty­vių
prie­žas­čių (pa­vyz­džiui, nau­jo kon­ku­ren­to at­si­ra­di­mas rin­ko­je ir
pan. ), ga­lė­tų bū­ti pri­pažin­ti svar­bia eko­no­mi­ne priežas­ti­mi DK 129
straips­nio 2 da­lies pras­me.
Tech­no­lo­gi­nės prie­žas­tys, kaip pa­grin­das
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį darb­da­vio ini­cia­ty­va, pa­pras­tai tu­rė­tų bū­ti
su­pran­ta­mos kaip tam tik­ri tech­no­lo­gi­niai pa­si­kei­ti­mai dar­bo­vie­tė­je,
dėl ku­rių įdie­gi­mo dar­buo­to­jas ar ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti
dar­bo su­tar­ti­mi su­lyg­tų dar­bo funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų
da­lis dar­bo­vie­tė­je ne­be­at­lie­ka­mos (pa­vyz­džiui, ran­ki­nio dar­bo pa­kei­ti­mas
au­to­ma­ti­zuo­ta li­ni­ja ir pan. ) ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų
(pa­vyz­džiui, esa­mos au­to­ma­ti­nės li­ni­jos kom­piu­te­ri­za­vi­mas ir
pan. ). Jei­gu, mo­der­ni­za­vus ga­my­bą ar ki­tą veik­los sri­tį, rei­ka­lin­gi
dar­buo­to­jai nau­joms tech­no­lo­gi­joms pri­žiū­rė­ti (val­dy­ti), o esa­mi
dar­buo­to­jai ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir to­kio dar­bo at­lik­ti
ne­su­ge­ba, dar­bo su­tar­tys su šiais dar­buo­to­jais ga­li bū­ti nu­trauk­tos
ir dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su jų kva­li­fi­ka­ci­ja. Pa­žy­mė­ti­na,
kad DK ne­nu­ma­to darb­da­vio pa­rei­gos per­kva­li­fi­kuo­ti ar ap­mo­ky­ti
dar­buo­to­jus dirb­ti nau­jais me­cha­niz­mais.
Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai
ga­li bū­ti teis­mo pri­pa­žįs­ta­mi svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo
su­tar­tį tuo at­ve­ju, jei­gu dėl struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų dar­buo­to­jas
ar ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi pri­si­im­tų
funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je iš vi­so ne­be­at­lie­ka­mos
ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų. Įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos
ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­rė­tų
bū­ti įfor­mi­na­mi ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no (ku­rio kom­pe­ten­ci­jai
pa­gal įsta­ty­mą, įsta­tus ar pan. pri­klau­so to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mas)
spren­di­mu. Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­ri bū­ti re­a­lūs,
t. y. pri­va­lo eg­zis­tuo­ti ne tik ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no spren­di­mas,
bet ir toks spren­di­mas tu­ri bū­ti re­a­liai vyk­do­mas. DK 138 straips­ny­je
nu­ro­dy­ti pa­si­kei­ti­mai nė­ra struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai DK 129
straips­nio pras­me. Jie ne­ga­li bū­ti tei­sė­ta (tai­gi ir svar­bi) prie­žas­tis
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį.
DK 138 straips­nis tai­ky­ti­nas įmo­nės, įstai­gos,
or­ga­ni­za­ci­jos re­or­ga­ni­za­vi­mo ir per­tvar­ky­mo (CK Ant­rosios kny­gos
VIII sky­rius) at­ve­jais, taip pat mi­nė­tų ju­ri­di­nių as­me­nų sa­vi­nin­ko,
pa­val­du­mo, stei­gė­jo ar pa­va­di­ni­mo pa­si­kei­ti­mo at­ve­jais. Šie at­ve­jai
yra su­si­ję su ju­ri­di­nių as­me­nų tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos pa­kei­ti­mais.
Kai darb­da­vys yra ju­ri­di­nio as­mens fi­lia­las ar at­sto­vy­bė, ne­tu­rin­tys
ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­so (DK 16 straips­nio 1 da­lis, CK 2. 53, 2. 56
straips­niai), DK 138 straips­nis tai­ky­ti­nas tais at­ve­jais, kai šia­me
straips­ny­je nu­ma­ty­tos ap­lin­ky­bės yra su­si­ju­sios su pa­čia įmo­ne,
įstai­ga, or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rių fi­lia­lu ar at­sto­vy­be yra darb­da­vys,
ar­ba kai kei­čia­mas tų fi­lia­lo ar at­sto­vy­bės sa­vi­nin­kas, pa­val­du­mas
ar pa­va­di­ni­mas. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad da­lies įmo­nės, įstai­gos,
or­ga­ni­za­ci­jos funk­ci­jų su tur­tu, rei­ka­lin­gu toms funk­ci­joms vyk­dy­ti,
per­da­vi­mas nau­jai ku­ria­mam ju­ri­di­niam as­me­niui ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas
tos da­lies įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos tur­to sa­vi­nin­ko pa­si­kei­ti­mu,
ku­riam esant tai­ko­mi DK 138 straips­nio ap­ri­bo­ji­mai.
Jei­gu darb­da­vys yra fi­zi­nis as­muo (DK 16
straips­nio 2 da­lis), tai jo var­do, pa­var­dės, as­mens ko­do pa­si­kei­ti­mas
taip pat ne­ga­lė­tų bū­ti tei­sė­ta prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį
(DK 9 straips­nio 1 da­lis, 138 straips­nis).
Ju­ri­di­nių as­me­nų – įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų
vi­di­niai per­tvar­ky­mai, taip pat ir su­si­ju­sie­ji su jų fi­lia­lų bei at­sto­vy­bių
vi­di­niais per­tvar­ky­mais ar šių pa­da­li­nių lik­vi­da­vi­mu, yra ver­tin­ti­ni
kaip tų ju­ri­di­nių as­me­nų struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai, ku­riems esant
DK 138 straips­nis ne­tai­ky­ti­nas. Jei­gu gre­ta re­or­ga­ni­za­vi­mo, per­tvar­ky­mo
ar ki­tų DK 138 straips­ny­je nu­ma­ty­tų pa­si­kei­ti­mų pro­ce­sų dar­bo­vie­tė­je
vyks­ta ir ki­ti pro­ce­sai (pa­vyz­džiui, vyk­do­mi vi­di­niai struk­tū­ri­niai
per­tvar­ky­mai ar kt. ), dėl ku­rių darb­da­viui at­si­ran­da tei­sė DK 129
straips­ny­je nu­ma­ty­tais pa­grin­dais at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo,
darb­da­vys, lai­ky­da­ma­sis tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų, ga­li to­kia tei­se
pa­si­nau­do­ti ir at­leis­ti dar­buo­to­ją pa­gal DK 129 straips­nį.
Iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų ir ne­įsi­tei­sė­ju­sių
pro­ce­si­nių spren­di­mų ma­ty­ti, kad daž­niau­siai dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mas
bu­vo grin­džia­mas bū­tent darb­da­vio struk­tū­ri­niais per­tvar­ky­mais.
Teis­mai, nag­ri­nė­da­mi gin­čus iš es­mės, tik­ri­no darb­da­vio (at­sa­ko­vo)
nu­ro­dy­tų dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, dėl ku­rių dar­bo su­tar­tis
bu­vo nu­trauk­ta, re­a­lu­mą, ta­čiau ne vi­sais at­ve­jais spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je
da­ly­je iš­dės­tė sa­vo iš­va­das dėl ati­tin­ka­mų darb­da­vio struk­tū­ri­nių
per­tvar­ky­mų, kaip svar­bios prie­žas­ties nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, įver­ti­ni­mo.
DK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tos ,,pa­našios
svar­bios priežas­tys“ tu­rė­tų bū­ti su­pran­ta­mos kaip ki­tos prie­žas­tys
gre­ta eko­no­mi­nių, tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių
per­tvar­ky­mų, ku­rios, at­si­žvel­giant į kon­kre­čios dar­bo­vie­tės veik­los
spe­ci­fi­ką bei kon­kre­čias at­ski­ro dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­jo
ap­lin­ky­bes, ga­lė­tų bū­ti pri­pa­žin­tos pa­grin­du nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį
darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės.
Kar­tu su DK 129 straips­nio 1 ir 2 da­li­mis
aiškin­ti­na bei tai­ky­ti­na ir šio straips­nio 3 da­lis, ku­ri reg­la­men­tuo­ja
nors ir svar­bias darb­da­vio po­žiū­riu ap­lin­ky­bes, ta­čiau ne­ga­lin­čias
bū­ti tei­sė­ta prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Tai­gi darb­da­vys
ne­ga­li pa­grįs­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo DK 129 straips­nio 3 da­ly­je
iš­var­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis.
DK 35 straips­nis nu­ma­to, jog įgy­ven­din­da­mi
sa­vo tei­ses bei vyk­dy­da­mi pa­rei­gas darb­da­viai, dar­buo­to­jai ir jų at­sto­vai
tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les bei veik­ti
są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų;
drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se; dar­bo tei­sių įgy­ven­di­ni­mas
ir pa­rei­gų vyk­dy­mas ne­tu­ri pa­žeis­ti ki­tų as­me­nų tei­sių ir įsta­ty­mų
sau­go­mų in­te­re­sų. Šių įsta­ty­mo nuo­sta­tų dar­buo­to­jai ir jų at­sto­vai
pri­va­lo lai­ky­tis ir įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses, su­si­ju­sias su DK
129 straips­nio 3 da­lies 1–3 punk­tuo­se nu­ro­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis. Jei­gu
dar­buo­to­jas to ne­pai­so ir pik­tnau­džiau­ja sa­vo tei­sė­mis, su­si­ju­sio­mis
su DK 129 straips­nio 3 da­lies 1–3 punk­tuo­se nu­ro­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis,
tai, esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui (DK 236 straips­nis), jam
ga­li bū­ti tai­ko­ma draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė.
Aiš­ki­nant DK 129 straips­nio 3 da­lies 5 punk­tą,
pa­žy­mė­ti­na, kad ši tei­sės nor­ma, kaip ir ki­tos DK nor­mos, tu­ri bū­ti
aiš­ki­na­ma sis­te­miš­kai (DK 10 straips­nio 1 da­lis), be to, kaip jau mi­nė­ta,
DK 129 straips­nis ne­nu­ma­to jo­kių kon­kre­čių svar­bių prie­žas­čių, ku­rioms
esant darb­da­viui lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. DK 129 straips­nio
3 da­lies 5 punk­te nu­ro­dy­tos iš­im­ties at­ve­ju vien tik dar­buo­to­jo am­žius
ne­ga­li bū­ti sa­vai­me svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį.
S-­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį DK 129 straips­nio 3 da­lies
5 punk­te nu­ro­dy­tos iš­im­ties at­ve­ju ga­lė­tų bū­ti svar­bios ap­lin­ky­bės,
su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo am­žiu­mi ir jo ne­tin­ka­mu­mu at­lik­ti dar­bo
su­tar­ti­mi su­lyg­tas dar­bo funk­ci­jas (DK 129 straips­nio 2 da­lis). Pa­žy­mė­ti­na,
kad tei­sei į vi­są vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­ją
at­si­ras­ti tei­siš­kai reikš­min­gi yra du fak­tai: ar dar­buo­to­jas yra su­lau­kęs
įsta­ty­me nu­sta­ty­to se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus ir ar jis tu­ri bū­ti­ną­jį
vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo sta­žą (Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio
drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 18 straips­nis, 19 straips­nio 2, 3 da­lys, 20,
22, 55 straips­niai), o ne vien tik dar­buo­to­jo ati­tin­ka­mas am­žius.
DK 129 straips­nio 4 da­lis aiškin­ti­na ir tai­ky­ti­na
kar­tu su to pa­ties straips­nio 1, 2 ir 3 da­li­mis. Pa­gal DK 129 straips­nio
4 da­lį ne­ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis su šio­je tei­sės nor­mo­je iš­var­dy­tais
dar­buo­to­jais ga­li bū­ti nu­trauk­ta tik esant svar­bioms prie­žas­tims (DK
129 straips­nio 2 ir 3 da­lys) ir tik ypa­tin­gais at­ve­jais, jei­gu to­kio
dar­buo­to­jo pa­li­ki­mas dar­be iš es­mės pa­žeis­tų darb­da­vio in­te­re­sus.
Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­ju,
pa­ten­kan­čiu į DK 129 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tų as­me­nų ka­te­go­ri­jas,
pri­va­lo tu­rė­ti ir nu­ro­dy­ti prie­žas­tį, ku­ri bū­tų sva­res­nė nei at­lei­džiant
dar­buo­to­jus, ne­pa­ten­kan­čius į to­kių as­me­nų ka­te­go­ri­jas. To­kia
prie­žas­tis tu­ri bū­ti sie­ja­ma su es­mi­niais darb­da­vio in­te­re­sais ir
jų pa­žei­di­mu. Šios tei­sės nor­mos pras­me ypa­tin­gais at­ve­jais pa­pras­tai
su­pran­ta­mi tie at­ve­jai, kai dar­buo­to­jo pa­li­ki­mas dar­be iš es­mės pa­žeis­tų
darb­da­vio in­te­re­sus. Ar dar­buo­to­jo pa­li­ki­mas dar­be iš es­mės pa­žeis­tų
darb­da­vio in­te­re­sus, nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į kon­kre­taus darb­da­vio
veik­los spe­ci­fi­ką, veik­los ap­lin­ky­bes, kon­kre­čias at­ski­ro dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo at­ve­jo ap­lin­ky­bes ir jį pa­grin­džian­čias prie­žas­tis. Ypa­tin­gais
at­ve­jais ap­ta­ria­mos nor­mos pras­me ga­lė­tų bū­ti su­pran­ta­mi at­ve­jai,
kai, pa­vyz­džiui, darb­da­viui dėl pas jį įvy­ku­sių pa­si­kei­ti­mų yra vi­siš­kai
ne­rei­ka­lin­gas ati­tin­ka­mo dar­buo­to­jo dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mas, šis
dar­buo­to­jas yra il­ga­lai­kė­je pra­sto­vo­je ir nė­ra ga­li­my­bės jo per­kel­ti
į ki­tą dar­bą (DK 122 straips­nis) ir pan.
Nu­sta­tant, ar dar­buo­to­jui iki tei­sės gau­ti
vi­są vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­ją yra li­kę ne
dau­giau kaip pen­ke­ri me­tai (DK 129 straips­nio 4 da­lis), tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma
ne tik į dar­buo­to­jo am­žių bei įsta­ty­me nu­ma­ty­tą se­nat­vės pen­si­jos
am­žių, bet ir į šio dar­buo­to­jo tu­ri­mą bei įsta­ty­me nu­sta­ty­tą bū­ti­ną­jį
vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo sta­žą, bū­ti­ną vi­sai se­nat­vės
pen­si­jai gau­ti (Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo
18 straips­nis, 19 straips­nio 2, 3 da­lys, 20, 22, 55 straips­niai). Pa­vyz­džiui,
jei­gu dar­buo­to­jui (vy­rui) trūks­ta še­še­rių me­tų iki tris­de­šim­ties me­tų
bū­ti­no­jo vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo sta­žo vi­sai se­nat­vės
pen­si­jai gau­ti, tai nors iki se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus šiam dar­buo­to­jui
yra li­kę ne dau­giau kaip pen­ke­ri me­tai, DK 129 straips­nio 4 da­lis šiuo
as­pek­tu jam ne­tai­ky­ti­na.
DK 129 straips­nio 4 da­lies pras­me dar­buo­to­jais,
au­gi­nan­čiais vai­kų iki ke­tu­rio­li­kos me­tų, yra vai­ko tė­vai (įtė­viai),
vai­ko glo­bė­jas. Šios tei­sės nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas
vie­nas au­gi­na vai­ką, taip pat nė­ra reikš­min­gi klau­si­mai, su­si­ję su
vai­ko iš­lai­ky­mu.
DK 129 straips­nio 5 da­lis reg­la­men­tuo­ja
ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties (DK 109 straips­nis) nu­trau­ki­mą darb­da­vio
ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės. Se­zo­ni­nė dar­bo su­tar­tis
(DK 112 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1994 m. ko­vo 7
d. nu­ta­ri­mu Nr. 154 pa­tvir­tin­tų Se­zo­ni­nės dar­bo su­tar­ties su­da­ry­mo,
pa­kei­ti­mo ir nu­trau­ki­mo, taip pat dar­bo ir po­il­sio lai­ko ir dar­bo ap­mo­kė­ji­mo
ypa­ty­bės) ir lai­ki­no­ji dar­bo su­tar­tis (DK 113 straips­nis, Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti
Lai­ki­no­sios dar­bo su­tar­ties su­da­ry­mo pa­grin­dai, jos pa­kei­ti­mo ir
pa­si­bai­gi­mo taip pat lai­ki­nų­jų dar­buo­to­jų dar­bo ir po­il­sio ypa­tu­mai)
yra ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­tys. Ter­mi­nuo­to­mis dar­bo su­tar­ti­mis
taip pat ga­li bū­ti lai­kan­tis DK 109 straips­nio rei­ka­la­vi­mų su­da­ry­tos
dar­bo su­tar­tys: dėl pa­pil­do­mo dar­bo (DK 114 straips­nio 1 da­lis), dėl
ant­ra­ei­lių pa­rei­gų (DK 114 straips­nio 2 da­lis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti
Dar­bo su­tar­ties dėl ant­ra­ei­lių pa­rei­gų (dar­bo) ypa­tu­mai), su na­mu­di­nin­kais
(DK 115 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio
19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Dar­bo su­tar­ties su na­mu­di­nin­kais
ypa­tu­mai), pa­tar­na­vi­mo dar­bams (DK 116 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Pa­tar­na­vi­mo
su­tar­ties ypa­tu­mai), taip pat ir ki­tų rū­šių (DK 117 straips­nis) dar­bo
su­tar­tys, at­si­žvel­giant į jų ypa­tu­mus nu­sta­tan­čių ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių
ir nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tos.
Kaip jau bu­vo mi­nė­ta kal­bant apie ju­ri­di­nių
fak­tų su­dė­tis, su­da­ran­čias pa­grin­dą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo
pa­gal DK 129 straips­nio 5 da­lį, šio­je tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­ti du at­ve­jai,
kai darb­da­viui lei­džia­ma nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį prieš
ter­mi­ną (DK 110 straips­nio 1 da­lis), ne­sant dar­buo­to­jo kal­tės:
a) darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą
dar­bo su­tar­tį iki jos ter­mi­no pa­bai­gos, lai­ky­da­ma­sis DK 129 straips­nio
nuo­sta­tų, tik ypa­tin­gais at­ve­jais, jei ne­ga­li­ma per­kel­ti dar­buo­to­jo
jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;
b) darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą
dar­bo su­tar­tį iki jos ter­mi­no pa­bai­gos, su­mo­kė­jęs dar­buo­to­jui už
li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį.
Pir­ma­sis iš pa­mi­nė­tų ter­mi­nuo­tos dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­jų aiš­kin­ti­nas ir tai­ky­ti­nas kar­tu su DK
129 straips­nio 1, 2 ir 3 da­li­mis. Tai­gi ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį ap­ta­ria­muo­ju
pa­grin­du darb­da­vys ga­li nu­trauk­ti tik esant svar­bioms bei tei­sė­toms
prie­žas­tims (DK 129 straips­nio 2, 3 da­lys) ir tik ypa­tin­gais at­ve­jais.
Šio­je tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­ti ,,ypa­tin­gi at­ve­jai“ aiš­kin­ti­ni pa­na­šiai,
kaip ir pa­gal DK 129 straips­nio 4 da­lį. Pa­žy­mė­ti­na, kad ap­ta­ria­muo­ju
at­ve­ju darb­da­vys nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį ga­li tik lai­ky­da­ma­sis
DK 130 straips­nio nuo­sta­tų, t. y. tik įspė­jęs dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą. Tai­gi tais at­ve­jais, kai iki ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties
ter­mi­no pa­bai­gos yra li­kę ma­žiau lai­ko nei kon­kre­čiam dar­buo­to­jui
tai­ky­ti­nas įspė­ji­mo ter­mi­nas, darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės to­kio dar­buo­to­jo
at­leis­ti iš dar­bo ap­ta­ria­muo­ju pa­grin­du. Ka­dan­gi nu­sta­ty­tas mi­ni­ma­lus
įspė­ji­mo ter­mi­nas yra du mė­ne­siai (DK 130 straips­nio 1 da­lis), o lai­ki­no­ji
dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti su­da­ro­ma tik ne il­ges­niam kaip dvie­jų mė­ne­sių
lai­kui (DK 113 straips­nis), tai darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės ap­ta­ria­muo­ju
pa­grin­du nu­trauk­ti lai­ki­no­sios dar­bo su­tar­ties.
Ant­ruo­ju iš pa­mi­nė­tų at­ve­jų ter­mi­nuo­tos
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas yra darb­da­vio pre­ro­ga­ty­va. Darb­da­vys,
lai­ky­da­ma­sis nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, tu­ri tei­sę bet ka­da nu­trauk­ti
ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį (taip pat ir lai­ki­ną­ją dar­bo su­tar­tį)
prieš jos ter­mi­no pa­si­bai­gi­mą, su­mo­kė­jęs dar­buo­to­jui už li­ku­sį
dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį. Nu­trauk­da­mas
ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį šiuo pa­grin­du, darb­da­vys ne­pri­va­lo dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grįs­ti ko­kio­mis nors prie­žas­ti­mis, taip pat
ne­pri­va­lo dar­buo­to­jo įspė­ti apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, nė­ra
sais­to­mas ga­li­my­bės per­kel­ti dar­buo­to­ją į ki­tą dar­bą bu­vi­mu ar ne­bu­vi­mu.
Nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį ap­ta­ria­muo­ju pa­grin­du, ne­tai­ky­ti­ni
DK 129 straips­nio 1, 2, 3, 4 da­lys, 130 straips­nis, 131 straips­nio 1 da­lies
nuo­sta­tos apie įspė­ji­mą. Taip pat ne­tai­ky­ti­nas DK 135 straips­nis, nes
ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti, kad, nu­trau­kiant šiuo pa­grin­du ter­mi­nuo­tą dar­bo
su­tar­tį, yra DK 135 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tos šios tei­sės nor­mos
tai­ky­mo są­ly­gos. Ki­ta ver­tus, darb­da­vys, nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį
ap­ta­ria­muo­ju pa­grin­du, pri­va­lo lai­ky­tis DK 131 straips­nio ap­ri­bo­ji­mų
dėl at­lei­di­mo iš dar­bo, DK 132, 133, 134, 140, 141, 206 straips­nių, taip
pat ki­tų tei­sės nor­mų, nu­sta­tan­čių ga­ran­ti­jas dar­buo­to­jams ir pan. ,
rei­ka­la­vi­mų.
DK 129 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to, kad at­leis­ti
dar­buo­to­ją, dir­bu­sį pa­gal ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, iš dar­bo,
kai nė­ra jo kal­tės, lei­džia­ma, jei ne­ga­li­ma dar­buo­to­jo per­kel­ti jo
su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą. DK 129 straips­nio 5 da­lis (sa­ki­nio da­lis iki
žo­džio ,,ar­ba“) taip pat nu­sta­to, kad darb­da­vys, tu­ri tei­sę nu­trauk­ti
ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį iki jos ter­mi­no pa­bai­gos, lai­ky­da­ma­sis
129 ir 130 straips­nių nuo­sta­tų tik ypa­tin­gais at­ve­jais, jei ne­ga­li­ma
dar­buo­to­jo per­kel­ti jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą. Tai­gi darb­da­vys, nu­trauk­da­mas
dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma
ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo
už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129
straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis po žo­džio ,,ar­ba“), pa­gal įsta­ty­mą
tu­ri pa­rei­gą ieš­ko­ti ga­li­my­bių per­kel­ti dar­buo­to­ją į ki­tą dar­bą
ir, esant dar­buo­to­jo su­ti­ki­mui, jį per­kel­ti į ki­tą dar­bą. Šią pa­rei­gą
darb­da­vys pri­va­lo vyk­dy­ti per vi­są nu­ma­to­mo at­leis­ti dar­buo­to­jo
įspė­ji­mo lai­ko­tar­pį iki pat fak­ti­nės at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos im­ti­nai.
Pa­vyz­džiui, jei­gu dar­buo­to­jas, įspė­tas apie at­lei­di­mą iš dar­bo prieš
du mė­ne­sius, bu­vo at­leis­tas iš dar­bo ne iš kar­to pa­si­bai­gus įspė­ji­mo
ter­mi­nui, o DK 130 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio ter­mi­no
ei­gos me­tu, tai, esant gin­čui, teis­mas, tik­rin­da­mas, ar ne­bu­vo ga­li­ma
per­kel­ti dar­buo­to­jo jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, šiuo as­pek­tu tu­ri pa­tik­rin­ti
ne tik dar­buo­to­jo dvie­jų mė­ne­sių įspė­ji­mo lai­ko­tar­pį, bet ir ati­tin­ka­mą
po to ėju­sį lai­ko­tar­pį iki pat dar­buo­to­jo fak­ti­nio at­lei­di­mo iš dar­bo
die­nos. Fak­tas, kad at­leis­tas iš dar­bo dar­buo­to­jas ga­lė­jo bū­ti per­kel­tas
jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, reiš­kia, jog dar­bo su­tar­tis su šiuo dar­buo­to­ju
nu­trauk­ta ne­sant vie­no iš bū­ti­nų jai nu­trauk­ti ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­ties
ele­men­tų, t. y. fak­to, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu
į ki­tą dar­bą, o tai su­da­ro pa­grin­dą pri­pa­žin­ti, kad dar­bo su­tar­tis
nu­trauk­ta be tei­sė­to pa­grin­do. Tuo tar­pu, pa­vyz­džiui, fak­tas, kad kon­kre­tūs
dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai, bū­tent dėl ku­rių dar­buo­to­jas
at­leis­tas iš dar­bo, ne­bu­vo re­a­lūs, reiš­kia, kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta
ne­sant svar­bios prie­žas­ties, tai taip pat su­da­ro pa­grin­dą pri­pa­žin­ti,
kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta be tei­sė­to pa­grin­do.
Dar­buo­to­jo per­kė­li­mas į ki­tą dar­bą DK
129 straips­nio pras­me su­pran­ta­mas kaip dar­bo są­ly­gų pa­kei­ti­mas (DK
120 straips­nis). Toks dar­buo­to­jo per­kė­li­mas į ki­tą dar­bą ne­reiš­kia
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo ir tu­ri bū­ti įfor­min­tas kaip dar­bo su­tar­ties
są­ly­gų pa­kei­ti­mas.
Įsta­ty­mas ne­rei­ka­lau­ja, kad at­lei­džia­mą
iš dar­bo dar­buo­to­ją darb­da­vys per­kel­tų į ly­gia­ver­tį bu­vu­sia­jam
dar­bą. Ki­tas dar­bas (lais­va dar­bo vie­ta ar pa­rei­gos) vi­sų pir­ma tu­ri
bū­ti siū­lo­mos at­si­žvel­giant į at­lei­džia­mo dar­buo­to­jo pro­fe­si­ją,
spe­cia­ly­bę, kva­li­fi­ka­ci­ją ir, rei­kia­mais at­ve­jais, į svei­ka­tos
būk­lę, o jei­gu lais­vų to­kio dar­bo vie­tų nė­ra ar­ba dar­buo­to­jas ne­su­tin­ka
bū­ti į jas per­kel­tas, – tu­ri bū­ti siū­lo­mas bet koks ki­tas dar­bas, ku­rį
dar­buo­to­jas, at­si­žvel­giant į jo su­ge­bė­ji­mus ir svei­ka­tos būk­lę, ga­lė­tų
dirb­ti. Jei­gu dar­buo­to­jo pro­fe­si­ja, spe­cia­ly­bė bei kva­li­fi­ka­ci­ja,
o ati­tin­ka­mais at­ve­jais – ir svei­ka­tos būk­lė, yra tin­ka­mi lais­vai
dar­bo vie­tai (pa­rei­goms) už­im­ti, darb­da­vys pri­va­lo jam šį dar­bą (pa­rei­gas)
pa­siū­ly­ti, iš­sky­rus at­ve­jus, kai darb­da­vys to ne­ga­li pa­da­ry­ti dėl
ob­jek­ty­vių prie­žas­čių (pa­vyz­džiui, kai lais­va dar­bo vie­ta pa­siū­lo­ma
ki­tam at­lei­džia­mam iš dar­bo dar­buo­to­jui ir pas­ta­ra­sis jo su­ti­ki­mu
į ją per­ke­lia­mas dirb­ti ir kt. ).
Įsta­ty­mas taip pat ne­rei­ka­lau­ja, kad at­lei­džia­mą
iš dar­bo dar­buo­to­ją darb­da­vys per­kel­tų bū­tent į ana­lo­giš­ką bu­vu­sia­jam
ter­mi­no po­žiū­riu dar­bą. Tai­gi įspė­tam apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
dar­buo­to­jui, dir­ban­čiam pa­gal ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, darb­da­vys
pri­va­lo siū­ly­ti ir ter­mi­nuo­to po­bū­džio dar­bą ir, prie­šin­gai, – dar­buo­to­jui,
dir­ban­čiam pa­gal ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, pri­va­lo siū­ly­ti ir ne­ter­mi­nuo­to
po­bū­džio dar­bą.
Vyk­dy­da­mas ap­ta­ria­mą­ją pa­rei­gą, darb­da­vys,
jau įspė­da­mas dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, tu­rė­tų
in­for­muo­ti apie esa­mas lais­vas ati­tin­ka­mas dar­bo vie­tas (pa­rei­gas),
o vė­liau, iki pat fak­ti­nio at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos, tu­ri in­for­muo­ti
apie at­si­lais­vi­nu­sias ar nau­jai įsteig­tas ati­tin­ka­mas dar­bo vie­tas
(pa­rei­gas). Tai da­ry­da­mas darb­da­vys pri­va­lo (DK 35 straips­nio 1 da­lis)
nu­ro­dy­ti es­mi­nes nau­jo (ki­to) dar­bo są­ly­gas: dar­bo funk­ci­jas, dar­bo
ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gas ir pan. , bū­tent tas, ku­rios ob­jek­ty­viai reikš­min­gos
dar­buo­to­jo ap­si­spren­di­mui dėl su­ti­ki­mo bū­ti per­kel­tam į kon­kre­tų
ki­tą dar­bą (pa­rei­gas). Ki­tas dar­bas pa­pras­tai tu­rė­tų bū­ti siū­lo­mas
ei­liš­ku­mo tvar­ka pa­gal įspė­ji­mų šiems dar­buo­to­jams įtei­ki­mo lai­ką:
ki­tas dar­bas pa­pras­tai pir­miau tu­ri bū­ti siū­lo­mas tam dar­buo­to­jui,
ku­ris įspė­ji­mą ga­vo anks­čiau. Tą pa­čią ka­len­do­ri­nę die­ną įspė­ji­mus
ga­vę dar­buo­to­jai lai­ko­mi įspė­tais vie­nu me­tu. Jei­gu at­lei­džia­mų
dar­buo­to­jų yra dau­giau ne­gu lais­vų dar­bo vie­tų (pa­rei­gų), darb­da­vys,
pa­si­rink­da­mas dar­buo­to­jus, ku­riems ki­tas dar­bas siū­ly­ti­nas pir­miau,
ga­li or­ga­ni­zuo­ti dar­buo­to­jų at­ran­ką, taip pat, esant pa­tei­si­na­mam
pa­grin­dui, at­si­žvelg­ti į su kon­kre­čiu dar­buo­to­ju su­si­ju­sias ap­lin­ky­bes.
Siū­ly­da­mas ki­tą dar­bą, darb­da­vys tu­ri
su­teik­ti įspė­tam apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui lai­ko
pri­im­ti spren­di­mą dėl su­ti­ki­mo ar at­si­sa­ky­mo bū­ti per­kel­tam į ki­tą
dar­bą. Darb­da­vys, va­do­vau­da­ma­sis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis
ir at­si­žvelg­da­mas į sa­vo in­te­re­sus, ga­li nu­sta­ty­ti dar­buo­to­jui
ter­mi­ną at­sa­ky­mui dėl per­kė­li­mo į pa­siū­ly­tą dar­bą. To­kiu at­ve­ju
dar­buo­to­jas apie sa­vo su­ti­ki­mą ar­ba ne­su­ti­ki­mą bū­ti per­kel­tam į
pa­siū­ly­tą ki­tą dar­bą (pa­rei­gas) tu­rė­tų darb­da­vį in­for­muo­ti per
pas­ta­ro­jo nu­sta­ty­tą ter­mi­ną. Aki­vaiz­du, kad darb­da­vio nu­sta­ty­tas
ter­mi­nas dar­bo su­tar­ties ša­lių su­si­ta­ri­mu ga­li bū­ti pra­tęs­tas.
Jei­gu darb­da­vys nė­ra nu­sta­tęs ter­mi­no dar­buo­to­jui at­sa­ky­mui dėl
per­kė­li­mo į ki­tą dar­bą (pa­rei­gas) duo­ti, tai dar­buo­to­jas apie sa­vo
ap­si­spren­di­mą darb­da­vį tu­rė­tų in­for­muo­ti per pro­tin­gą lai­ką (DK
35 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu dar­buo­to­jas pik­tnau­džiau­ja spren­di­mo
pri­ėmi­mo tei­se (pa­vyz­džiui, ne vie­ną kar­tą nu­ro­do, kad dar nė­ra ap­si­spren­dęs
ir pan. ), tai ga­li bū­ti lai­ko­ma, jog dar­buo­to­jas at­si­sa­kė bū­ti per­kel­tas
į pa­siū­ly­tą ki­tą dar­bą.
Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas bū­ti per­kel­tam
į kon­kre­tų ki­tą dar­bą ne­pa­nai­ki­na darb­da­vio pa­rei­gos iki pat fak­ti­nio
at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos ieš­ko­ti ga­li­my­bės to­kį dar­buo­to­ją per­kel­ti
į ki­tą dar­bą.
Darb­da­vys ne­ga­li nu­spręs­ti už dar­buo­to­ją,
ar lais­vą dar­bo vie­tą (pa­rei­gas) dar­buo­to­jas su­tiks už­im­ti. Tei­sę
pri­im­ti to­kį spren­di­mą tu­ri dar­buo­to­jas. Tai­gi darb­da­vys, ne­pa­siū­lęs
įspė­tam apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui bu­vu­sios lais­vos
dar­bo vie­tos (pa­rei­gų), sa­vo įsta­ty­me nu­ma­ty­tos pa­rei­gos ne­vyk­dy­mo
ne­ga­li pa­grįs­ti tuo, kad, jo (darb­da­vio) nuo­mo­ne, dar­buo­to­jas ne­bū­tų
su­ti­kęs bū­ti per­kel­tas į bu­vu­sią lais­vą dar­bo vie­tą (pa­rei­gas).
Fak­tas, jog dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas
jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, yra vie­nas iš ju­ri­di­nių fak­tų, su­da­ran­čių
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129 straips­nį pa­grin­dą (iš­sky­rus
at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui
iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties
ga­lio­ji­mo lai­ką). Ne­sant šio ju­ri­di­nio fak­to, darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį. Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to,
kad darb­da­vio pa­rei­ga per­kel­ti dar­buo­to­ją jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą
ga­lė­tų bū­ti vyk­do­ma tik da­lies darb­da­vio or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros
mas­tu. Ap­ta­ria­mų­jų tei­sės nor­mų pras­me nė­ra pa­grin­do są­vo­ką ,,ki­tas“
dar­bas aiš­kin­ti su­sie­tai tik su ati­tin­ka­ma vie­to­ve, ku­rio­je dar­buo­to­jas
gy­ve­na ar dir­ba. Tei­sė su­tik­ti ar ne­su­tik­ti bū­ti per­kel­tam į ki­tą
dar­bą pri­klau­so dar­buo­to­jui, o ne darb­da­viui. To­dėl darb­da­vys, tu­rin­tis
vei­kian­čius struk­tū­ri­nius pa­da­li­nius įvai­rio­se vie­to­vė­se, pri­va­lo
at­lei­džia­mam dar­buo­to­jui pa­siū­ly­ti ati­tin­ka­mas lais­vas dar­bo vie­tas
(pa­rei­gas) vi­sos sa­vo or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu, o ne vien tik
esan­čias dar­buo­to­jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je ar­ba vie­to­vė­je, ku­rio­je
esan­čia­me struk­tū­ri­nia­me pa­da­li­ny­je šis dar­buo­to­jas dir­bo (DK 2
straips­nio 1 da­lies 2, 8 punk­tai, 10 straips­nio 1, 3 da­lys, CPK 3 straips­nio
6 da­lis). Ta­čiau pir­miau­sia dar­buo­to­jui tu­rė­tų bū­ti pa­siū­ly­tos tos
ati­tin­ka­mos lais­vos dar­bo vie­tos (pa­rei­gos), ku­rios yra šio dar­buo­to­jo
gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je ar­ba vie­to­vė­je, ku­rio­je esan­čia­me pa­da­li­ny­je
dar­buo­to­jas dir­ba.
Įsta­ty­mas ne­nu­sta­to pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės
for­mos ki­to dar­bo pa­siū­ly­mui, taip pat dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mui nuo
pa­siū­ly­mo. Ta­čiau, ka­dan­gi ki­lus gin­čui dėl ki­to dar­bo dar­buo­to­jui
siū­ly­mo fak­to, ter­mi­no pa­siū­ly­mui pri­im­ti fak­to, dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo
nuo pa­siū­ly­mo fak­to ar ki­tų su ki­to dar­bo siū­ly­mu su­si­ju­sių fak­tų,
pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kių fak­tų bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui)
(CPK 178 straips­nis), jis tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis fik­suo­ti
to­kius fak­tus. Esant gin­čui dėl ap­ta­ria­mų su ki­to dar­bo siū­ly­mu su­si­ju­sių
fak­tų bu­vi­mo, jie teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177
straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.
Dar­buo­to­jo su­ti­ki­mas bū­ti per­kel­tam į
ki­tą dar­bą tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ra­šy­ti­ne for­ma (DK 120 straips­nio 2
ir 3 da­lys).
Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, ku­rio­je dar­buo­to­jas
gin­či­ja at­lei­di­mą iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, ir nu­sta­tęs, kad
dar­buo­to­jo at­lei­di­mas iš dar­bo bu­vo ga­li­mas tik ne­sant ga­li­my­bės
šį dar­buo­to­ją per­kel­ti jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, tu­ri pa­tik­rin­ti,
ar darb­da­vys ne­pa­žei­dė DK 129 straips­nio 1 ir 5 da­ly­se nu­ma­ty­tos pa­rei­gos.
Pri­pa­ži­ni­mą, kad darb­da­vys pa­žei­dė ap­ta­ria­mus DK 129 straips­nio 1
ir 5 da­lių rei­ka­la­vi­mus, są­ly­go­ja ne fak­tas, kad darb­da­vys ne­pa­siū­lė
at­lei­džia­mam iš dar­bo dar­buo­to­jui ki­to dar­bo (pa­rei­gų), o fak­tas,
kad darb­da­vys ne­per­kė­lė dar­buo­to­jo į ki­tą ati­tin­ka­mą dar­bą (pa­rei­gas),
nors to­kia ga­li­my­bė bu­vo. Spręs­da­mas, ar darb­da­vys, ne­pa­siū­ly­da­mas
dar­buo­to­jui ki­to ati­tin­ka­mo dar­bo (pa­rei­gų) ir ne­per­kel­da­mas į jį
dar­buo­to­jo, pa­žei­dė įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, teis­mas tu­ri va­do­vau­tis
tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio
6 da­lis). Spren­džiant, ar darb­da­vys pa­žei­dė įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus,
ne­pa­siū­ly­da­mas dar­buo­to­jui ter­mi­nuo­to po­bū­džio dar­bo (pa­rei­gų)
ir į jį ne­per­kel­da­mas, tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į ter­mi­nuo­to po­bū­džio
dar­bo truk­mę, jo są­ly­gas, dar­buo­to­jo per­kė­li­mo į to­kį dar­bą tei­si­nes
pa­sek­mes jo tu­ri­mų ga­ran­ti­jų as­pek­tu, dar­buo­to­jo gau­ti­nų ter­mi­nuo­to
po­bū­džio dar­be ir dėl per­kė­li­mo į to­kį dar­bą pra­ras­ti­nų su dar­bo
san­ty­kiais su­si­ju­sių iš­mo­kų ba­lan­są, į tai, ar dar­buo­to­jo in­te­re­sai
ob­jek­ty­viai yra pa­žeis­ti.
Kaip ma­ty­ti iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų
by­lų bei pro­ce­si­nių spren­di­mų, teis­mai iš es­mės tei­sin­gai spren­džia
klau­si­mus, su­si­ju­sius su fak­to, ar darb­da­vys (at­sa­ko­vas) ne­tu­rė­jo
ga­li­my­bės per­kel­ti dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą,
kon­sta­ta­vi­mu. Pa­vyz­džiui, Tau­ra­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas
2003 m. ba­lan­džio 8 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 2–235–06/03 pa­gal
ieš­ko­vo Z. Ki­le­vo ieš­ki­nį ak­ci­nei ben­dro­vei ,,Tau­ra­gės grū­dai“dėl
grą­ži­ni­mo į dar­bą kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vui ne­bu­vo pa­siū­ly­tas ki­tas
dar­bas, ta­čiau iš su­rink­tų įro­dy­mų ma­ty­ti, kad ki­to dar­bo, ati­tin­kan­čio
ieš­ko­vo iš­si­la­vi­ni­mą ir kva­li­fi­ka­ci­ją, ben­dro­vė­je ne­bu­vo, nes
dėl jos veik­los ap­im­ties su­ma­žė­ji­mo dar­buo­to­jų skai­čius bu­vo tik ma­ži­na­mas,
o nau­jos dar­bo vie­tos ne­ku­ria­mos. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad darb­da­vys
ne­pa­žei­dė DK 129 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mų.
3. Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
(DK 130 straips­nis)
Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas sa­vo ini­cia­ty­va
dar­bo su­tar­tį, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129 straips­nis), tu­ri lai­ky­tis
DK 130 straips­nio rei­ka­la­vi­mų, iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta
dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis
už li­ku­sį to­kios dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio
5 da­lis). Dar­buo­to­jas, su ku­riuo nu­ma­to­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį,
tu­ri bū­ti apie tai įspė­tas (DK 129 straips­nio 1, 5 da­lys, 130 straips­nio
1 da­lis). Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš
dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas iš dar­bo at­leis­tas
be pri­va­lo­mo įspė­ji­mo, tai­ko DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas
tei­si­nes pa­sek­mes.
Pa­pras­tai tai­ko­mus įspė­ji­mo apie dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mą ter­mi­nus reg­la­men­tuo­ja DK 130 straips­nio 1 da­lis.
Ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je ga­li bū­ti nu­ma­ty­ti il­ges­ni
įspė­ji­mo ter­mi­nai. Jei­gu ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti
il­ges­ni nei DK 130 straips­nio 1 da­ly­je įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą ter­mi­nai, tai­ky­ti­ni ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je
nu­ma­ty­ti ter­mi­nai. Jei­gu įspė­ji­mo ter­mi­nai pa­gal ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties
nuo­sta­tas ir dar­bo su­tar­ties są­ly­gas yra skir­tin­gi, tai­ky­ti­nos tos
nuo­sta­tos ar są­ly­gos, ku­rios nu­ma­to il­ges­nius įspė­ji­mo ter­mi­nus
(DK 9 straips­nio 1 da­lis, 11 straips­nio 2 da­lis).
Kai dar­buo­to­ją, su ku­riuo nu­ma­to­ma nu­trauk­ti
dar­bo su­tar­tį, darb­da­vys įspė­ja prieš il­ges­nį ter­mi­ną nei nu­sta­ty­tas
įsta­ty­me, ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je, pa­pras­tai tai ne­lai­ky­ti­na
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tvar­kos pažei­di­mu. Pa­vyzdžiui, Ro­kiš­kio
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ge­gu­žės 20 d. spren­di­me ci­vi­li­nė­je
by­lo­je Nr. 2–376–03/2003) pa­gal ieš­ko­vo J. Te­re­ko ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
vie­ša­jai įstai­gai Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nei dėl ne­tei­sė­to
at­lei­di­mo iš dar­bo, grą­ži­ni­mo į dar­bą ir dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės
pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo, pa­ten­kin­da­mas ieš­ko­vo, at­leis­to iš
dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, ieš­ki­nį, nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas, įspė­da­mas
ieš­ko­vą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą prieš 4 mė­ne­sius, ne­sant
įsta­ty­mo nu­ma­ty­tų pa­grin­dų, lei­džian­čių ieš­ko­vą pri­skir­ti DSĮ 34
straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tiems as­me­nims, taip pat ne­sant DSĮ 34
straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tiems pa­grin­dams, lei­džian­tiems nu­sta­ty­ti
il­ges­nius įspė­ji­mo ter­mi­nus, pa­žei­dė DSĮ 34 straips­nio rei­ka­la­vi­mus
ir at­lei­do ieš­ko­vą pa­si­bai­gus įsta­ty­mo nu­sta­ty­tam įspė­ji­mo ga­lio­ji­mo
lai­kui. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, kad darb­da­vys nu­ma­ty­ti il­ges­nius
įspė­ji­mo ter­mi­nus ga­li ne vie­na­ša­liš­kai, bet nu­ma­ty­da­mas dar­bo ar­ba
ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je. Teis­mas kon­sta­ta­vo, jog pa­gal įsta­ty­mą
ieš­ko­vas tu­rė­jo bū­ti įspė­tas prieš 2 mė­ne­sius, įspė­ji­mas jam įteik­tas
2002 m. spa­lio 29 d. , įspė­ji­mo ter­mi­no pa­bai­ga – 2002 m. gruo­džio 29
d. , to­dėl įteik­tas ieš­ko­vui įspė­ji­mas ga­lio­jo iki 2003 m. sau­sio 29
d. , tai­gi ieš­ko­vo at­lei­di­mas iš dar­bo nuo 2003 m. va­sa­rio 28 d. pri­pa­žin­ti­nas
ne­tei­sė­tu. Per­žiū­rė­da­ma šį teis­mo spren­di­mą ape­lia­ci­ne tvar­ka, Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. rug­sė­jo 4 d. spren­di­mu Ro­kiš­kio
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės 20 d. spren­di­mą pa­nai­ki­no
ir ieš­ki­nį at­me­tė. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­grįs­tai kon­sta­ta­vo, jog
tiek Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­me, tiek Dar­bo ko­dek­se nu­sta­ty­tas mi­ni­ma­lus
įspė­ji­mo ter­mi­nas. Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, at­sa­ko­vas, įspė­jęs ieš­ko­vą
prieš 4 mė­ne­sius, ne­pa­žei­dė dar­buo­to­jui įsta­ty­mu ga­ran­tuo­to mi­ni­ma­laus
įspė­ji­mo ter­mi­no, prie­šin­gai, su­tei­kė dar­buo­to­jui ga­li­my­bę dirb­ti,
mo­kė­jo dar­bo už­mo­kes­tį, pra­tę­sė ter­mi­ną, per ku­rį pri­va­lo pa­siū­ly­ti
dar­buo­to­jui ki­tą dar­bą, jei­gu yra to­kia ga­li­my­bė.
Jei­gu dar­buo­to­jas, įspė­tas apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą, pats pra­šo jį at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį ne­pa­si­bai­gus
įspė­ji­mo ter­mi­nui ir nu­ro­do kon­kre­čią at­lei­di­mo da­tą, t. y. pra­šo
su­trum­pin­ti įspė­ji­mo ter­mi­ną, tai, darb­da­viui su­ti­kus, šis dar­buo­to­jas
ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo jo nu­ro­dy­tu lai­ku, ne­kei­čiant at­lei­di­mo
pa­grin­do (DK 35 straips­nio 1 da­lis). To­kiu at­ve­ju nė­ra pa­grin­do pri­pa­žin­ti,
kad dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo ne­pa­si­bai­gus įspė­ji­mo ter­mi­nui.
Ap­ta­ria­muo­ju at­ve­ju dar­bo su­tar­ties ša­lims su­si­ta­rus tik dėl dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129 straips­nį lai­ko (da­tos) ir dar­buo­to­ją
at­lei­dus iš dar­bo jo nu­ro­dy­tu lai­ku, per­kel­ti at­lei­di­mo da­tą iki
to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
ter­mi­nas ir mo­kė­ti už šį lai­ko­tar­pį dar­buo­to­jui dar­bo už­mo­kes­tį
nė­ra pa­grin­do. Dar­buo­to­jui ir darb­da­viui su­si­ta­rus ne tik dėl dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo lai­ko (da­tos), bet ir dėl ki­tų dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo są­ly­gų (pa­vyz­džiui, dar­bo už­mo­kes­čio iš­mo­kė­ji­mo už
ati­tin­ka­mą lai­ko­tar­pį po at­lei­di­mo iš dar­bo ir pan. ) dar­bo su­tar­tis
tu­rė­tų bū­ti nu­trau­kia­ma pa­gal DK 127 straips­nį ša­lių su­si­ta­ri­mu.
Pa­gal DK 130 straips­nio 1 da­lį dar­buo­to­jai,
ku­riems iki tei­sės gau­ti vi­są se­nat­vės pen­si­ją li­ko ne dau­giau kaip
pen­ke­ri me­tai, as­me­nys iki aš­tuo­nio­li­kos me­tų, in­va­li­dai, dar­buo­to­jai,
au­gi­nan­tys vai­kus iki ke­tu­rio­li­kos me­tų (DK 129 straips­nio 4 da­lis),
tu­ri bū­ti įspė­ti ne vė­liau kaip prieš ke­tu­ris mė­ne­sius, o ki­ti dar­buo­to­jai
– prieš du mė­ne­sius iki dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo. Ko­kios truk­mės DK
130 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas įspė­ji­mo ter­mi­nas (dvie­jų ar ke­tu­rių
mė­ne­sių) tu­ri bū­ti tai­ko­mas kon­kre­čiu at­ve­ju, nu­sta­to­ma pa­gal
įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo me­tu eg­zis­tuo­jan­čias ap­lin­ky­bes,
reikš­min­gas šio ter­mi­no nu­sta­ty­mui. Jei­gu dar­buo­to­jo, ku­ris pa­gal
DK 130 straips­nio 1 da­lį įspė­tas prieš du mė­ne­sius, įspė­ji­mo apie dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mą ter­mi­no ei­gos me­tu at­si­ran­da tei­siš­kai reikš­min­gos
ap­lin­ky­bės, su­da­ran­čios pa­grin­dą jį pri­skir­ti prie dar­buo­to­jų, ku­rie
tu­ri bū­ti įspė­ti prieš ke­tu­ris mė­ne­sius (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jui
gims­ta vai­kas, dar­buo­to­jas tam­pa in­va­li­du ir pan. ), darb­da­vys, su­ži­no­jęs
apie tas ap­lin­ky­bes, tu­ri pra­tęs­ti šio dar­buo­to­jo įspė­ji­mo ter­mi­ną.
Pra­tę­siant įspė­ji­mo ter­mi­ną, dar­buo­to­jas tu­ri bū­ti raš­tu įspė­tas,
lai­kan­tis DK 130 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mų.
Įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les. Įspė­ji­mo
ter­mi­no ei­ga pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos ka­len­do­ri­nės die­nos, ku­rią
dar­buo­to­jas ga­vo ra­šy­ti­nį įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
(DK 26 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jo, įspė­to apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą,
lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo ir atos­to­gų lai­kas yra įskai­to­mi į įspė­ji­mo
ter­mi­ną, nes įsta­ty­mas ne­nu­ma­to, kad šie lai­ko­tar­piai ne­įskai­to­mi
į įspė­ji­mo ter­mi­ną (DK 130 straips­nis).
DK 130 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta įspė­ji­mo
apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pri­va­lo­ma ra­šy­ti­nė for­ma. Dar­buo­to­jo,
raš­tu ne­įspė­to apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, at­lei­di­mas iš dar­bo
ver­tin­ti­nas kaip at­lei­di­mas pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką,
ku­ris su­ke­lia DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes.
Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
tu­ri ati­tik­ti DK 130 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tus tu­ri­nio rei­ka­la­vi­mus.
Įspė­ji­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta kon­kre­ti
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo su kon­kre­čiu dar­buo­to­ju prie­žas­tis (DK
130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas). To­kiu bū­du šiam dar­buo­to­jui su­da­ro­ma
ga­li­my­bė gin­tis nuo ne­tei­sė­to ir ne­pa­grįs­to dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo,
o teis­mui – prie­lai­dos pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti darb­da­vio nu­ro­dy­tą
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tį. Įspė­ji­mas, ku­ria­me ne­nu­ro­dy­ta
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis ar­ba ji nu­ro­dy­ta klai­din­gai
ar­ba ne­kon­kre­ti (pa­vyz­džiui, vien tik pa­kar­to­jant abst­rak­čias DK 129
straips­nio for­mu­luo­tes ir pan. ), ar­ba nu­ro­dy­ta ki­ta prie­žas­tis nei
ta, ku­ria iš tik­rų­jų grin­džia­mas dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas, ne­ati­tin­ka
DK 130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to rei­ka­la­vi­mų. Įspė­ji­me nu­ro­dy­tos
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­ties kon­kre­tu­mas ver­ti­na­mas dar­buo­to­jo
po­žiū­riu, bū­tent to, ku­ris tu­ri tei­sę ži­no­ti ir su­pras­ti, dėl ko­kios
prie­žas­ties darb­da­vys ke­ti­na nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Ją ver­ti­nant,
taip pat at­si­žvelg­ti­na į ki­tas dar­buo­to­jui ži­no­mas ap­lin­ky­bes, są­ly­go­jan­čias
tą prie­žas­tį. Esant gin­čui dėl įspė­ji­me nu­ro­dy­tos dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
prie­žas­ties for­mu­la­vi­mo ir šiuo as­pek­tu įspė­ji­mo ne­ati­ti­ki­mo DK
130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to rei­ka­la­vi­mų, bū­ti­na nu­sta­ty­ti fak­ti­nę
ap­lin­ky­bę, ar dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis įspė­ji­me nu­ro­dy­ta
pa­kan­ka­mai kon­kre­čiai ir dar­buo­to­jui su­pran­ta­mai. Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas
dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, ne­ga­li dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
pa­grįs­ti ki­to­kia prie­žas­ti­mi nei nu­ro­dy­ta jo įspė­ji­me dar­buo­to­jui
apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Jei­gu įspė­ji­me nu­ro­dy­ta dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo prie­žas­tis jo (įspė­ji­mo) ter­mi­no ei­gos me­tu iš­ny­ko ar
pa­na­šiai (pa­vyz­džiui, darb­da­vys at­si­sa­kė ke­ti­ni­mo nu­trauk­ti dar­bo
su­tar­tį dėl dar­buo­to­jui įteik­ta­me įspė­ji­me nu­ro­dy­tos prie­žas­ties),
o at­si­ra­do ki­ta prie­žas­tis, darb­da­vio nuo­mo­ne, su­tei­kian­ti jam tei­sę
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, tai darb­da­vys, no­rė­da­mas
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį dėl ki­tos prie­žas­ties, pri­va­lo iš nau­jo įspė­ti
dar­buo­to­ją. Iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų ma­ty­ti, kad įspė­ji­me
apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­viai ne vi­suo­met nu­ro­do kon­kre­čias
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo su kon­kre­čiu dar­buo­to­ju prie­žas­tis. Pa­vyz­džiui,
kaip ma­ty­ti iš Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nės by­los Nr.
2–9262/2003 pa­gal ieš­ko­vės R. A-­šaus­kie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui vie­ša­jai
įstai­gai Kau­no mies­to Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos stočiai, at­sa­ko­vas,
įspė­da­mas ieš­ko­vę apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, įspė­ji­me nu­ro­dė,
kad ieš­ko­vė bus at­leis­ta iš dar­bo ,,dėl svar­bių prie­žas­čių – dar­bo­vie­tės
struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų“. Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m.
lie­pos 11 d. nu­tar­ti­mi šią by­lą nu­trau­kė, pri­ėmęs ieš­ko­vės at­si­sa­ky­mą
nuo ieš­ki­nio.
Įspė­ji­me nu­ro­dy­da­mas at­lei­di­mo iš dar­bo
da­tą (DK 130 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tas), darb­da­vys tu­ri va­do­vau­tis
ben­dro­mis ter­mi­no api­brė­ži­mo tai­syk­lė­mis, nu­ma­ty­to­mis DK 25
straips­ny­je.
Įspė­ji­me nu­ro­dant at­si­skai­ty­mo su at­lei­džia­mu
dar­buo­to­ju tvar­ką (DK 130 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tas), tu­ri bū­ti va­do­vau­ja­ma­si
DK 141 straips­nio, 206 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis, jei­gu ki­tuo­se
įsta­ty­muo­se ne­nu­sta­ty­ta ki­to­kia at­si­skai­ty­mo tvar­ka. Pa­žy­mė­ti­na,
kad at­si­skai­ty­mas su at­lei­džia­mu dar­buo­to­ju su­si­de­da iš dvie­jų da­lių:
fi­nan­si­nės ir tei­si­nės (DK 141 straips­nis). Ka­dan­gi DK 141 straips­nio
1 da­lis nu­ma­to ga­li­my­bę dar­buo­to­jo ir darb­da­vio su­si­ta­ri­mu nu­sta­ty­ti
ki­to­kią at­si­skai­ty­mo tvar­ką ne­gu nu­ma­ty­ta DK 141 straips­ny­je bei
206 straips­nio 1 da­ly­je, darb­da­vys įspė­ji­me ga­li dar­buo­to­jui al­ter­na­ty­viai
pa­siū­ly­ti ki­to­kią kon­kre­čią at­si­skai­ty­mo tvar­ką.
Teis­mas, nu­sta­tęs, jog dar­buo­to­jas bu­vo
įspė­tas ne­si­lai­kant DK 130 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mų, o ki­tų
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tai­syk­lių darb­da­vys ne­pa­žei­dė, tu­ri
įver­tin­ti nu­sta­ty­to pa­žei­di­mo reikš­mę bei jo su­kel­tas tei­si­nes pa­sek­mes
dar­buo­to­jui ir tik pri­klau­so­mai nuo to, va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo,
pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis),
spręs­ti, ar vien tik DK 130 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mas
kon­kre­čiu at­ve­ju su­da­ro pa­grin­dą pri­pa­žin­ti at­lei­di­mą ne­tei­sė­tu
(DK 297 straips­nio 3 da­lis).
DK 130 straips­nio 2 da­lis reg­la­men­tuo­ja
pri­va­lo­mus rei­ka­la­vi­mus įspė­ji­mo tu­ri­niui ir ne­drau­džia įspė­ji­me
nu­ro­dy­ti ir ki­tas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas dar­bo su­tar­ties ša­lių
tei­sėms ir pa­rei­goms. Įspė­ji­me apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­vys
ga­li, pa­vyz­džiui, nu­ro­dy­ti esa­mas lais­vas dar­bo vie­tas ir siū­ly­ti
dar­buo­to­ją per­kel­ti į ki­tą dar­bą. Pa­vyz­džiui, R-­vi­liš­kio ra­jo­no
apy­lin­kės teis­mo nag­ri­nė­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 2–853/03 pa­gal
ieš­ko­vės R. Ši­mu­lie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui vie­ša­jai įstai­gai R-­vi­liš­kio
li­go­ni­nei dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo pa­teik­ta­me at­sa­ko­vo
įspė­ji­me nu­ro­do­ma kon­kre­ti da­ta, ka­da dar­buo­to­ja ga­li bū­ti at­leis­ta
iš dar­bo, jei­gu darb­da­vys ne­ga­lės pa­siū­ly­ti ki­to dar­bo. To­kiu
bū­du darb­da­vys įspė­ji­me aiš­kiai nu­ro­dė sa­vo ke­ti­ni­mus ir at­ei­ty­je
ieš­ko­ti ga­li­my­bės su­teik­ti dar­buo­to­jui (jo su­ti­ki­mu) ki­tą dar­bą.
Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
su­ke­lia tei­si­nes pa­sek­mes tik tuo at­ve­ju, jei­gu jį dar­buo­to­jas ga­vo
to­kiu bū­du, kad ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su įspė­ji­mo tu­ri­niu. Dar­buo­to­jo
at­si­sa­ky­mas pri­im­ti šį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.
Įsta­ty­mas ne­reg­la­men­tuo­ja įspė­ji­mo dar­buo­to­jui
įtei­ki­mo bū­do. Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui
ga­li bū­ti įteik­tas jį, kaip ra­šy­ti­nį do­ku­men­tą, pa­duo­dant as­me­niš­kai
dar­buo­to­jui, siun­čiant paš­tu, taip pat per­duo­dant te­leg­ra­fi­nio, fak­si­mi­li­nio
ry­šio ar ki­to­kiais te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ga­li­niais įren­gi­niais, jei­gu
yra už­tik­rin­ta teks­to ap­sau­ga ir ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti siun­tė­jo pa­ra­šą
ir ki­tais bū­dais.
Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to rei­ka­la­vi­mo, kad
įspė­ji­mas dar­buo­to­jui bū­tų įtei­kia­mas pa­si­ra­šy­ti­nai. Ta­čiau, ka­dan­gi
ki­lus gin­čui dėl įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo (ga­vi­mo) fak­to pa­rei­ga
teis­me įro­dy­ti to­kio fak­to bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui)
(CPK 178 straips­nis), darb­da­vys tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis
fik­suo­ti įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo (ga­vi­mo), dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo
pri­im­ti įspė­ji­mą ir ki­tus šiuo as­pek­tu reikš­min­gus fak­tus (pa­vyz­džiui,
at­si­sa­ky­mą pa­si­ra­šy­ti apie įspė­ji­mo ga­vi­mą ir kt. ). Esant gin­čui dėl
šių fak­tų, jie teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio
2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.
Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas pri­im­ti re­gist­ruo­to
paš­to siun­tą, ku­rio­je yra įspė­ji­mas, pri­ly­gin­ti­nas įspė­ji­mo ga­vi­mui.
Tuo tar­pu dar­buo­to­jo ga­vi­mas vien tik pra­ne­ši­mo apie paš­to siun­tą iš
darb­da­vio ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas įspė­ji­mo ga­vi­mui, nes pa­ė­mi­mas
pra­ne­ši­mo apie paš­to siun­tą ne­ga­li bū­ti pri­ly­gin­tas in­for­ma­ci­jos
apie tos siun­tos tu­ri­nį ga­vi­mui.
DK 130 straips­nio 3 da­lis nu­sta­to darb­da­viui
pa­rei­gą duo­ti per įspė­ji­mo lai­ko­tar­pį dar­buo­to­jui lais­vo lai­ko nau­jo
dar­bo pa­ieš­koms, nu­ma­to to­kio lai­ko truk­mę, jo su­tei­ki­mo tvar­ką bei
ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gas. Lais­vo nuo dar­bo lai­ko nau­jo dar­bo pa­ieš­kai su­tei­ki­mą
tu­rė­tų ini­ci­juo­ti dar­buo­to­jas, ta­čiau jis, at­si­žvelg­da­mas į sa­vo
in­te­re­sus, ga­li ir ne­si­nau­do­ti tei­se į lais­vą nuo dar­bo lai­ką nau­jo
dar­bo pa­ieš­kai. Darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės at­si­sa­ky­ti su­teik­ti dar­buo­to­jui
lais­vo nuo dar­bo lai­ko nau­jo dar­bo pa­ieš­kai (net­gi mo­ty­vuo­da­mas
tuo, kad, pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas ne­ke­ti­na įsi­dar­bin­ti pa­gal dar­bo
su­tar­tį ar jau yra su­si­ra­dęs ki­tą dar­bą, ar kt. ). Toks lai­kas dar­buo­to­jui
su­tei­kia­mas jo ir darb­da­vio su­tar­ta tvar­ka, ku­rią su­lygs­tant ša­lys
tu­ri va­do­vau­tis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais
(DK 35 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu dar­bo su­tar­ties ša­lims ne­pa­vyks­ta
su­si­tar­ti ar darb­da­vys at­si­sa­ko su­teik­ti ar­ba ne­su­tei­kia dar­buo­to­jui
lais­vo nuo dar­bo lai­ko nau­jo dar­bo pa­ieš­kai bei ki­tais at­ve­jais, kai
ky­la dar­bo gin­čas (DK 285 straips­nis), toks gin­čas ga­li bū­ti spren­džia­mas
DK XIX sky­riu­je nu­sta­ty­ta tvar­ka. Dar­buo­to­jas, ne­su­si­ta­ręs su darb­da­viu,
ne­ga­li sa­vo ne­bu­vi­mo dar­be pa­tei­sin­ti tuo, kad jis nau­do­ja­si DK
130 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta tei­se į lais­vą nuo dar­bo lai­ką nau­jo
dar­bo pa­ieš­kai. Jei­gu dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK
130 straips­nio 3 da­lies  rei­ka­la­vi­mus,
tai vien tik toks pa­žei­di­mas ne­su­da­ro pa­kan­ka­mo pa­grin­do tai­ky­ti
DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes. Pa­žeis­tos
dar­buo­to­jo dar­bo tei­sės ga­li bū­ti gi­na­mos ki­tais DK 36 straips­nio 2
da­ly­je nu­ma­ty­tais bū­dais, pa­vyz­džiui, iš­ieš­kant dar­buo­to­jui iš
darb­da­vio (at­sa­ko­vo) dar­bo už­mo­kes­tį už lai­ką, ku­rį darb­da­vys pri­va­lė­jo
su­teik­ti nau­jo dar­bo pa­ieš­kai, bet ne­su­tei­kė.
DK 130 straips­nio 4 da­lis, kaip ir ki­tos Ko­dek­so
nor­mos, aiš­kin­ti­na sis­te­miš­kai (DK 10 straips­nio 1 da­lis). Jos tiks­las
ir už­da­vi­nys – iš­veng­ti nu­ma­to­mų darb­da­vio per­tvar­ky­mų nei­gia­mų
pa­sek­mių, su­si­ju­sių su jų at­lei­di­mu iš dar­bo, dar­buo­to­jams ar­ba
tas pa­sek­mes su­švel­nin­ti. Re­a­li­zuo­jant šį tiks­lą, ap­ta­ria­mo­jo­je
tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­tos prie­mo­nės tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos ne­pri­klau­so­mai
nuo to, dėl ko­kių su darb­da­viu su­si­ju­sių prie­žas­čių dar­bo­vie­tė­je nu­ma­to­ma
at­lik­ti per­tvar­ky­mus ir dėl jų at­leis­ti dar­buo­to­jus iš dar­bo. Juola­b
kad DK 23 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas nu­ma­to, kad darb­da­vys, pri­im­da­mas
spren­di­mus, ga­lin­čius tu­rė­ti įta­kos dar­buo­to­jų tei­si­nei pa­dė­čiai,
pri­va­lo kon­sul­tuo­tis su dar­buo­to­jų at­sto­vais. DK 129 straips­nio 2 da­lies
ant­ra­me sa­ki­ny­je nu­ma­ty­ta, kad dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta
dėl eko­no­mi­nių, tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių
per­tvar­ky­mų ir dėl pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių. DK 130 straips­nio 4 da­lį
aiš­ki­nant taip, kad ši tei­sės nor­ma tai­ko­ma tik tais at­ve­jais, kai per­tvar­ky­mai
dar­bo­vie­tė­je vyk­do­mi ir dar­buo­to­jus nu­ma­to­ma at­leis­ti iš dar­bo
tik dėl eko­no­mi­nių ar tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar­ba dėl dar­bo­vie­tės
struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, o kai per­tvar­ky­mai vyk­do­mi ir dar­buo­to­jus
nu­ma­to­ma at­leis­ti dėl pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 129 straips­nio
2 da­lis) – ne­tai­ko­ma, DK 130 straips­nio 4 da­lies tiks­las ir už­da­vi­nys
ne­bū­tų re­a­li­zuo­ti. To­dėl DK 130 straips­nio 4 da­lis tai­ky­ti­na, kai
dar­buo­to­jus nu­ma­to­ma at­leis­ti iš dar­bo ne tik dėl eko­no­mi­nių ar
tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar­ba dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų,
bet ir dėl DK 129 straips­nio 2 da­lies ant­ra­me sa­ki­ny­je nu­ro­dy­tų pa­na­šių
svar­bių prie­žas­čių (DK 10 straips­nio 1, 3 da­lys).
Tuo at­ve­ju, kai dar­bo­vie­tė­je nė­ra dar­buo­to­jų
at­sto­vų (DK 19 straips­nis) ar jie ig­no­ra­vo darb­da­vio ini­cia­ty­vą dėl
kon­sul­ta­ci­jų su­ren­gi­mo ar­ba at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti kon­sul­ta­ci­jų
pro­to­ko­lą, taip pa­žeis­da­mi DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas, nė­ra
pa­grin­do pri­pa­žin­ti, kad darb­da­vys pa­žei­dė DK 130 straips­nio 4 da­lies
rei­ka­la­vi­mus.
Pa­gal DK 130 straips­nio 4 da­lį darb­da­vys
kon­sul­ta­ci­jas su dar­buo­to­jų at­sto­vais tu­ri su­reng­ti prieš įteik­da­mas
įspė­ji­mus dar­buo­to­jams, tai­gi kon­sul­ta­ci­jos tu­ri bū­ti iš­anks­ti­nės.
Jei­gu darb­da­vys pažeidžia DK 130 straips­nio
4 da­ly­je nu­sta­ty­tą pa­rei­gą su­reng­ti kon­sul­ta­ci­jas, tai ki­lęs dar­bo
gin­čas, re­mian­tis DK 295 straips­nio 2 da­lies 3 ar 4 punk­tais, ga­li bū­ti
nag­ri­nė­ja­mas tie­sio­giai teis­me. Tei­sę kreip­tis į teis­mą dėl to­kio
dar­bo gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo tu­ri dar­buo­to­jų at­sto­vai (DK 19 straips­nis).
Kon­sul­ta­ci­jų iš­va­das įfor­mi­nan­čia­me
pro­to­ko­le tu­ri bū­ti už­fik­suo­ta jų me­tu darb­da­vio pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja
ir dar­buo­to­jų at­sto­vų pa­teik­ti pa­siū­ly­mai. Jei­gu darb­da­vys su­tin­ka
at­si­žvelg­ti į tam tik­rus dar­buo­to­jų at­sto­vų pa­siū­ly­mus, pro­to­ko­le
tai įfor­mi­na­ma kaip su­si­ta­ri­mas, ku­rį darb­da­viui pri­va­lu vyk­dy­ti.
Tuo tar­pu, jei­gu darb­da­vys at­si­sa­ko at­si­žvelg­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vų
pa­siū­ly­mus ir dar­buo­to­ją at­lei­džia į juos neat­si­žvel­gęs, tai teis­mas,
nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mo iš dar­bo
tei­sė­tu­mo, darb­da­vio nu­ro­dy­tų prie­žas­čių, ku­rio­mis jis grin­dė dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mą, svar­bą įver­ti­na at­si­žvelg­da­mas ir į kon­sul­ta­ci­jų
pro­to­ko­lo už­fik­suo­tus dar­buo­to­jų at­sto­vų pa­siū­ly­mus.
Dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mas DK nor­mų
(tiek 130 straips­nio 5 da­lies, tiek 135 straips­nio ir kt. ) pras­me tu­ri bū­ti
su­pran­ta­mas kaip si­tu­a­ci­ja, kai dėl ne su dar­buo­to­jo as­me­ny­be su­si­ju­sių
ap­lin­ky­bių yra ma­ži­na­mas tam tik­ros spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų skai­čius
ar tam tik­ras pa­rei­gas ei­nan­čių dar­buo­to­jų skai­čius (nai­ki­na­mos tam
tik­ros dar­bo vie­tos), ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar fak­ti­nis vi­sos įmo­nės
dar­buo­to­jų skai­čius su­ma­žė­ja, ar ne (jis ga­li net­gi pa­di­dė­ti, nes
darb­da­vys ga­li pri­im­ti dirb­ti ki­tos spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jus ar pri­im­ti
dar­buo­to­jus į ki­tas pa­rei­gas).
DK 130 straips­nio 5 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka
,,nu­trauk­da­mas įmo­nės veik­lą“ reiš­kia ju­ri­di­nio as­mens pa­si­bai­gi­mą
vie­nin­te­liu bū­du – lik­vi­da­vi­mu. Darb­da­vio pa­rei­ga in­for­muo­ti
apie gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą DK 130 straips­nio 5 da­ly­je nu­ro­dy­tus
as­me­nis ky­la tik esant CK 2. 106 straips­nio 1 punk­te nu­ro­dy­tam ju­ri­di­nio
as­mens lik­vi­da­vi­mo pa­grin­dui – ju­ri­di­nio as­mens da­ly­vių spren­di­mui
nu­trauk­ti ju­ri­di­nio as­mens veik­lą.
DK 130 straips­nio 5 da­ly­je nu­sta­ty­ta darb­da­vio
pa­rei­ga pra­neš­ti apie nu­ma­to­mą gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą te­ri­to­ri­nei
dar­bo bir­žai, sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jai ir įmo­nės dar­buo­to­jų at­sto­vams
(DK 19 straips­nis) sa­vo es­me ana­lo­giš­ka Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10
straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tai darb­da­vio pa­rei­gai. Teis­mas, nu­sta­tęs,
kad at­lei­di­mą iš dar­bo gin­či­jan­tis dar­buo­to­jas yra at­leis­tas darb­da­viui
pa­žei­dus DK 130 straips­nio 5 da­lies rei­ka­la­vi­mus, t. y. raš­tu ne­pra­ne­šus
apie nu­ma­to­mą gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą šio­je tei­sės nor­mo­je nu­ro­dy­tiems
as­me­nims ar bent vie­nam iš jų ar­ba pra­ne­šus vė­liau nei prieš du mė­ne­sius,
tai­ko Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­tas
tei­si­nes pa­sek­mes, bū­tent – dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mo iš dar­bo
ter­mi­nas (da­ta) per­ke­lia­ma iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti
dvie­jų mė­ne­sių pra­ne­ši­mo ter­mi­nas. Ta­čiau, jei­gu dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas),
at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK 130 straips­nio 5 da­lį, iki to lai­ko,
ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti dvie­jų mė­ne­sių pra­ne­ši­mo ter­mi­nas, įsi­dar­bi­na,
tai jo at­lei­di­mo iš dar­bo ter­mi­ną (da­tą) teis­mas per­ke­lia iki įsi­dar­bi­ni­mo
nau­jo­je dar­bo­vie­tė­je da­tos. Už lai­ką, ku­riam per­kel­tas dar­buo­to­jo
at­lei­di­mo iš dar­bo ter­mi­nas (da­ta), teis­mas pri­tei­sia iš darb­da­vio
dar­buo­to­jui vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 297
straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis).
Darb­da­vio krei­pi­ma­sis raš­tu į dar­buo­to­jų
at­sto­vus dėl kon­sul­ta­ci­jų su­ren­gi­mo (DK 130 straips­nio 4 da­lis),
kartu  juos in­for­muo­jant apie nu­ma­to­mą
gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą, ga­li bū­ti ver­ti­na­mas ir kaip DK 130
straips­nio 5 da­ly­je nu­ma­ty­tas darb­da­vio pra­ne­ši­mas dar­buo­to­jų at­sto­vams.
At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad pa­gal Be­dar­bių
rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 3 da­lį (1999 m. lie­pos 7 d. įsta­ty­mo Nr.
VIII–1291 re­dak­ci­ja) gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo tvar­ką ir ypa­tu­mus
nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė ar jos įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja.
Vyk­dant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1999 m. gruo­džio 28 d. nu­ta­ri­mą
Nr. 1497, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro 2000 m. ge­gu­žės 30 d.
įsa­ky­mu Nr. 61 yra pa­tvir­tin­ta Gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo ir jo
pre­ven­ci­jos tvar­ka. Tuo tar­pu DK 130 straips­nio 6 da­ly­je nu­ma­ty­ta,
kad dar­buo­to­jų at­lei­di­mo tvar­ką ir ypa­tu­mus nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bė. Tai­gi kon­sta­tuo­ti­na, kad Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10
straips­nio 3 da­lis ta ap­im­ti­mi, ku­ria nu­ma­ty­ta, jog gru­pės dar­buo­to­jų
at­lei­di­mo tvar­ką ir ypa­tu­mus nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja, prieš­ta­rau­ja DK 130 straips­nio 6 da­lies mi­nė­tai
nuo­sta­tai. Šis prieš­ta­ra­vi­mas iš­spręs­ti­nas va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo
įsta­ty­mo 4 straips­niu ir da­ry­ti­na iš­va­da, kad Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo
10 straips­nio 3 da­lis ta ap­im­ti­mi, ku­ria nu­ma­toma, jog gru­pės dar­buo­to­jų
at­lei­di­mo tvar­ką ir ypa­tu­mus nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja, ne­ga­lio­ja nuo DK įsi­ga­lio­ji­mo die­nos. So­cia­li­nės
ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro 2000 m. ge­gu­žės 30 d. įsa­ky­mu Nr. 61 pa­tvir­tin­ta
Gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo ir jo pre­ven­ci­jos tvar­ka ne­ga­li bū­ti
pri­pa­žin­ta tin­ka­mu nor­mi­niu tei­sės ak­tu DK 130 straips­nio 6 da­lies
pras­me, to­dėl ne­tai­ky­ti­na gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo tvar­kai ir
ypa­tu­mams re­gu­liuo­ti (DK 3 straips­nio 2 da­lis).
DK 130 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no
mė­ne­sio ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les. Jis
yra san­ty­ki­nai nai­ki­na­ma­sis, nes ga­li bū­ti pra­tęs­tas dar­buo­to­jo
lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo ar atos­to­gų lai­kui, t. y. jei­gu dar­buo­to­jas bu­vo
lai­ki­nai ne­dar­bin­gas ar­ba atos­to­ga­vo, tai šis ter­mi­nas pra­tę­sia­mas
tiek ka­len­do­ri­nių die­nų, kiek ka­len­do­ri­nių die­nų jo ei­gos me­tu dar­buo­to­jas
bu­vo lai­ki­nai ne­dar­bin­gas ar atos­to­ga­vo.
Darb­da­vys, įspė­jęs dar­buo­to­ją apie dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mą, ga­li at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo tik ta­da,
kai nė­ra pa­si­bai­gęs DK 130 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­tas ter­mi­nas.
Jei­gu iki šio ter­mi­no pa­bai­gos darb­da­vys ne­at­lei­džia dar­buo­to­jo iš
dar­bo, tai, ter­mi­nui pa­si­bai­gus, įspė­ji­mas ne­ten­ka ga­lios ir darb­da­vys
pra­ran­da ga­li­my­bę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. No­rė­da­mas ją nu­trauk­ti,
darb­da­vys tu­ri iš nau­jo įspė­ti dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą.
Dar­buo­to­jui gin­či­jant at­lei­di­mą iš dar­bo,
teis­mas, nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant
DK 130 straips­nio 7 da­lį, tai­ko DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas
tei­si­nes pa­sek­mes.
DK 130 straips­nio 8 da­lis nu­ma­to įspė­ji­mo
ter­mi­no ne­si­lai­ky­mo tei­si­nes pa­sek­mes. J- ga­li tai­ky­ti tiek darb­da­vys,
iš­tai­sy­da­mas sa­vo pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą, tiek ir dar­bo gin­čą nag­ri­nė­jan­tis
teis­mas. Už lai­ką, ku­riam per­ke­lia­ma dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo
da­ta, teis­mas pri­tei­sia iš darb­da­vio (at­sa­ko­vo) dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui)
vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 3
da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis). Ta­čiau ma­ny­ti­na, kad ne­ga­li­ma pri­tar­ti
prak­ti­kai, kai darb­da­vys, ne­pai­sy­da­mas įspė­ji­mo ter­mi­no, pri­ima
įsa­ky­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo ir tuo pa­čiu įsa­ky­mu nu­ro­do
per­kel­ti šio dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną iki to lai­ko, ka­da
tu­rė­jo pa­si­baig­ti įspė­ji­mo ter­mi­nas. Pa­vyz­džiui, iš Kau­no mies­to
apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nės by­los Nr. 2–4222/2003 pa­gal ieš­ko­vo Č. La­ba­naus­ko
ieš­ki­nį at­sa­ko­vui už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei ,,Liū­de­sys“ dėl grą­ži­ni­mo
į dar­bą ma­ty­ti, kad at­sa­ko­vas 2002 m. gruo­džio 24 d. įspė­jo ieš­ko­vą
apie tai, kad 2003 m. va­sa­rio 24 d. nu­trauks dar­bo su­tar­tį, ta­čiau jau
2003 m. sau­sio 8 d. at­sa­ko­vas pri­ėmė įsa­ky­mą, ku­ria­me nu­ro­dė, kad nu­trau­kia
dar­bo su­tar­tį su ieš­ko­vu, taip pat nu­ro­dė ieš­ko­vo at­lei­di­mo iš dar­bo
die­ną per­kel­ti iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti įspė­ji­mo ter­mi­nas,
t. y. 2003 m. va­sa­rio 24 d. Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ko­vo
14 d. nu­tar­ti­mi šią by­lą nu­trau­kė, ieš­ko­vui at­si­sa­kius nuo ieš­ki­nio,
nes jį at­sa­ko­vas grą­ži­no į anks­tes­nį dar­bą.
4. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo ap­ri­bo­ji­mai
(DK 131 straips­nis)
DK 131 straips­nio 1 da­lis nu­ma­to drau­di­mus
darb­da­viui ati­tin­ka­mais at­ve­jais įspė­ti dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą ir at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį.
At­ve­jai, ka­da darb­da­viui drau­džia­ma įspė­ti dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą ir at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, šio­je tei­sės nor­mo­je
nė­ra iš­sa­miai nu­ro­dy­ti, juos ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­ti įsta­ty­mai (DK
131 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).
DK 131 straips­nio 1 da­lies drau­džian­čių­jų
nuo­sta­tų pa­žei­di­mas su­da­ro pa­grin­dą at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti
ne­tei­sė­tu (DK 297 straips­nio 3, 4 da­lys). DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti
drau­di­mai tai­ky­ti­ni at­si­žvel­giant į DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas,
jog įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses ir vyk­dy­da­mi pa­rei­gas darb­da­viai ir
dar­buo­to­jai tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les
bei veik­ti są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo
prin­ci­pų; drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se. Jei­gu dar­buo­to­jas,
elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui apie ap­lin­ky­bes,
reikš­min­gas DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tiems drau­di­mams tai­ky­ti,
o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ob­jek­ty­viai ne­ži­no, tai šį dar­buo­to­ją
įspė­jus ar at­lei­dus iš dar­bo pa­žei­džiant DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tus
drau­di­mus (pa­vyz­džiui, lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­piu ar pan. ),
ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma
(DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).
Dar­buo­to­jo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­pis
pa­gal DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą yra lai­ko­tar­pis, pa­tvir­tin­tas
svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pa­žy­mė­ji­mais ar pa­žy­mo­mis, iš­duo­tais
va­do­vau­jan­tis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro ir so­cia­li­nės ap­sau­gos
ir dar­bo mi­nist­ro 2001 m. ge­gu­žės 28 d. įsa­ky­mu Nr. 307/68 pa­tvir­tin­to­mis
Ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų bei nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pa­žy­mė­ji­mų
da­vi­mo tai­syk­lė­mis, ku­rio me­tu dar­buo­to­jas ne­pri­klau­so­mai nuo lai­ki­no
ne­dar­bin­gu­mo at­si­ra­di­mo prie­žas­ties (dėl sa­vo pa­ties li­gos ar jo
šei­mos na­rio li­gos ar­ba dėl ki­tų prie­žas­čių) bu­vo lai­ki­nai ne­dar­bin­gas.
DK 133 straips­nio 3 da­ly­je ap­ta­ria­mi lai­ko­tar­piai, per ku­riuos dar­buo­to­jas
ga­vo vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pą šei­mos na­riui slau­gy­ti
ar­ba pa­šal­pą epi­de­mi­nių si­tu­a­ci­jų at­ve­jais, įskai­to­mi į dar­buo­to­jo
lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­pį DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­to
pras­me.
DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tos
atos­to­gos, ku­rių me­tu drau­džia­ma dar­buo­to­ją įspė­ti apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą ir at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, su­pran­ta­mos
kaip bet ku­rios rū­šies atos­to­gos, nu­ma­ty­tos DK 164, 178 straips­niuo­se.
DK 131 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te var­to­ja­ma
są­vo­ka ,,ki­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­rei­gos“ su­pran­ta­ma
kaip įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­rei­gos,
ku­rias at­lik­ti pa­šauk­tas dar­buo­to­jas tam tik­rą lai­ką ne­ga­li vyk­dy­ti
sa­vo funk­ci­jų pa­gal dar­bo su­tar­tį, pa­vyz­džiui, pri­va­lo­mų­jų dar­bų
at­li­ki­mas (Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mo 27 straips­nis), da­ly­va­vi­mas
liu­dy­to­ju teis­me (CPK 191 straips­nis, BK 83 straips­nio 1 da­lis, 142
straips­nio 1 da­lis) ir ki­ta.
5. Ga­ran­ti­jos tam tik­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams
Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129
straips­nį at­ve­ju DK ir ki­ti įsta­ty­mai nu­sta­to ati­tin­ka­mas ga­ran­ti­jas
at­ski­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams: DK 132 straips­nis – nėš­čioms mo­te­rims
ir dar­buo­to­jams, au­gi­nan­tiems vai­kus; DK 133 straips­nis – ser­gan­tiems
ir su­ža­lo­tiems dar­be dar­buo­to­jams; DK 134 straips­nis – dar­buo­to­jų at­sto­vams;
DK 135 straips­nis – ja­me nu­ma­ty­tų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams; DK 303
straips­nio 1 da­lies – dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos na­riams; Dar­buo­to­jų sau­gos
ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 9 da­lis – dar­buo­to­jų at­sto­vams
sau­gai ir svei­ka­tai; In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo
19 straips­nis – in­va­li­dams; Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 9 straips­nio 6
da­lis – šio įsta­ty­mo 8 straips­ny­je nu­ro­dy­tiems as­me­nims. Ga­ran­ti­jas
ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­ti įsta­ty­mai ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys.
DK 135 straips­nis ne­tai­ko­mas, kai nu­trau­kia­ma
ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui išmo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo
užmo­kes­tis už li­ku­sį to­kios dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129
straips­nio 5 da­lis), nes ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti, jog nu­trau­kiant šiuo pa­grin­du
ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį yra DK 135 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tos
šios tei­sės nor­mos tai­ky­mo są­ly­gos.
Dar­buo­to­jas tu­ri pa­rei­gą su­teik­ti darb­da­viui
in­for­ma­ci­ją, rei­kia­mą tin­ka­mai vyk­dy­ti tei­sės nor­mų rei­ka­la­vi­mus
(DK 35 straips­nio 1 da­lis). Kai įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
(DK 130 straips­nis) ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai ar­ba
ne­pro­tin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų tei­sės ak­tuo­se
nu­ma­ty­toms ga­ran­ti­joms jam (dar­buo­to­jui) tai­ky­ti, o darb­da­vys tų
ap­lin­ky­bių ob­jek­ty­viai ne­ži­no, tai šį dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo
ne­tai­kant ati­tin­ka­mų ga­ran­ti­jų, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo
tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).
Esant gin­čui, ap­lin­ky­bės, kad darb­da­vys ži­no­jo apie dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui)
tai­ky­ti­ną ga­ran­ti­ją, įro­di­nė­ji­mo pa­rei­ga ten­ka dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui)
(CPK 178 straips­nis).
5. 1. Ga­ran­ti­jos nėš­čioms mo­te­rims ir dar­buo­to­jams,
au­gi­nan­tiems vai­kus (DK 132 straips­nis)
DK 132 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja
nėš­čioms mo­te­rims, ku­ri tai­ko­ma dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal
DK 129 straips­nį at­ve­ju, ga­lio­ja nuo tos die­nos, kai darb­da­viui bu­vo
pa­teik­ta me­di­ci­nos pa­žy­ma, ku­rio­je kon­sta­tuo­ja­mas nėš­tu­mo fak­tas.
Me­di­ci­ni­nės pa­žy­mos for­ma (me­di­ci­ni­nis pa­žy­mė­ji­mas, for­ma Nr.
046/a) pa­tvir­tin­ta svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 1999 m. lap­kri­čio 29
d. įsa­ky­mu Nr. 515 ,,Dėl svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų veik­los ap­skai­tos
ir at­skai­to­my­bės tvar­kos“. Pa­gal ga­lio­jan­čią prak­ti­ką, ku­ri nė­ra
reg­la­men­tuo­ta nor­mi­niais tei­sės ak­tais, pa­žy­mas apie mo­te­rų nėš­tu­mą
pa­pras­tai iš­duo­da ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­jai ar­ba aku­še­riai
gi­ne­ko­lo­gai.
Dar­buo­to­jais, au­gi­nan­čiais vai­ką (vai­kus)
iki tre­jų me­tų, su ku­riais darb­da­vys ne­ga­li nu­trauk­ti dar­bo su­tar­ties
pa­gal DK 129 straips­nį (DK 132 straips­nio 2 da­lis), yra pri­pa­žįs­ta­mi
vai­ko tė­vai (įtė­viai), vai­ko glo­bė­jai. DK 132 straips­nio 2 da­lies tai­ky­mui
ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas au­gi­na vai­ką, taip pat nė­ra
reikš­min­gi klau­si­mai, su­si­ję su vai­ko iš­lai­ky­mu.
5. 2. Ga­ran­ti­jos ser­gan­tiems ir sužalo­tiems
dar­be dar­buo­to­jams
(DK 133 straips­nis)
DK 133 straips­nis nu­sta­to dar­bo vie­tos (pa­rei­gų)
iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas ser­gan­tiems ir su­ža­lo­tiems dar­be dar­buo­to­jams,
o ne dar­bo su­tar­čių su to­kiais dar­buo­to­jais nu­trau­ki­mo svar­bias prie­žas­tis
ar pa­grin­dus.
DK 133 straips­nio 1 da­lis nu­ma­to ga­ran­ti­jas
tik tiems dar­buo­to­jams, ku­rie ne­te­ko dar­bin­gu­mo dėl su­ža­lo­ji­mo dar­be
ar pro­fe­si­nės li­gos. Dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be ar­ba su­sir­gi­mo
pro­fe­si­ne li­ga fak­tai nu­sta­to­mi DK 282 straips­nio, Dar­buo­to­jų sau­gos
ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 44 straips­nio, Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be
ir pro­fe­si­nių li­gų ty­ri­mo bei ap­skai­tos nuo­sta­tų, ku­riuos tvir­ti­na
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė, nu­sta­ty­ta tvar­ka. Dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo
dar­be, su­sir­gi­mo pro­fe­si­ne li­ga fak­tai ga­li bū­ti pa­tvir­ti­na­mi ne­lai­min­gų
at­si­ti­ki­mų dar­be ak­tais, pro­fe­si­nių li­gų pa­tvir­ti­ni­mo ak­tais,
taip pat Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos, Cen­tri­nės dar­bo me­di­ci­nos
eks­per­tų ko­mi­si­jos, Vy­riau­sio­jo vals­ty­bi­nio dar­bo ins­pek­to­riaus,
teis­mo spren­di­mais (Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 44
straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. bir­že­lio 19 d.
nu­ta­ri­mu Nr. 748 pa­tvir­tin­tų Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ty­ri­mo
ir ap­skai­tos nuo­sta­tų 47, 48, 69, 72, 73 punk­tai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 2001 m. bir­že­lio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 815 pa­tvir­tin­tų Pro­fe­si­nių
li­gų ty­ri­mo ir ap­skai­tos nuo­sta­tų 28, 30 punk­tai).
At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad dar­buo­to­jas,
ku­ris pa­gal vals­ty­bi­nės so­cia­li­nės me­di­ci­ni­nės eks­per­ti­zės ko­mi­si­jos
ar svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos iš­va­dą dėl svei­ka­tos būk­lės ne­ga­li
dirb­ti su­tar­to dar­bo (ei­ti pa­rei­gų), nes tai pa­vo­jin­ga jo svei­ka­tai
ar­ba jo dar­bas ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas ki­tiems, jo su­ti­ki­mu tu­ri bū­ti
per­kel­tas į jo svei­ka­tą ir, esant ga­li­my­bei, kva­li­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­tį
dar­bą (DK 273 straips­nio 1 da­lis). Tuo tar­pu, kai dar­buo­to­jo svei­ka­ta
pa­blo­gė­jo dėl dar­bo šio­je dar­bo­vie­tė­je (ne­ga­li dirb­ti anks­tes­nio
dar­bo dėl trau­mos, pro­fe­si­nės li­gos, ki­to­kio svei­ka­tos pa­ken­ki­mo)
ir nė­ra ga­li­my­bės jį per­kel­ti į ki­tą dar­bą, ati­tin­kan­tį jo svei­ka­tą
ir, esant ga­li­my­bei, kva­li­fi­ka­ci­ją, nes dar­bo­vie­tė­je nė­ra dar­bo,
ku­rį dar­buo­to­jas pa­gal sa­vo svei­ka­tą ga­lė­tų dirb­ti, jam mo­ka­ma
įsta­ty­mų nu­sta­ty­to dy­džio li­gos pa­šal­pa, kol bus gau­ta vals­ty­bi­nės
so­cia­li­nės me­di­ci­ni­nės eks­per­ti­zės ko­mi­si­jos iš­va­da dėl dar­buo­to­jo
dar­bin­gu­mo (DK 212 straips­nio 1 da­lis).
Dar­buo­to­jo in­va­li­du­mas pats sa­vai­me ne­ga­li
bū­ti ver­ti­na­mas kaip svar­bi prie­žas­tis, pa­grin­džian­ti dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą pa­gal DK 129 straips­nį.
At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad DK 133 straips­nio
2 da­lis, kaip ir vi­sas DK 133 straips­nis, nu­sta­to dar­bo vie­tos (pa­rei­gų)
iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas, o ne at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­dą, kaip tai
bu­vo nu­ma­ty­ta Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo 29 straips­nio 1 da­lies 4 punk­te.
Dar­buo­to­jo il­ga­lai­kis lai­ki­nas ne­dar­bin­gu­mas (DK 133 straips­nio 2
da­lis) ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta svar­bi prie­žas­tis,
su­da­ran­ti pa­grin­dą darb­da­viui nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129
straips­nį. Tai ga­li bū­ti tik svar­bi ap­lin­ky­bė, lei­džian­ti darb­da­viui
spręs­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo dėl svar­bios prie­žas­ties klau­si­mą.
DK 133 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tas pas­ku­ti­nių
dvy­li­kos mė­ne­sių ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas nuo įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui įtei­ki­mo die­nos.
DK 133 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja
dar­buo­to­jui tai­ko­ma tik tais lai­ko­tar­piais, kai jis yra lai­ki­nai ne­dar­bin­gas
dėl jo pa­ties li­gos ar trau­mos (ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo), ir tai pa­tvir­tin­ta
svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pa­žy­mė­ji­mais ar pa­žy­mo­mis, iš­duo­tais
va­do­vau­jan­tis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro bei so­cia­li­nės ap­sau­gos
ir dar­bo mi­nist­ro 2001 m. ge­gu­žės 28 d. įsa­ky­mu Nr. 307/68 pa­tvir­tin­to­mis
Ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų bei nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pa­žy­mė­ji­mų
da­vi­mo tai­syk­lė­mis. Tuo tar­pu lai­ko­tar­piais, per ku­riuos dar­buo­to­jas
tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą šei­mos na­riui slau­gy­ti bei ga­vo
vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pą šei­mos na­riui slau­gy­ti
(Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 5 straips­nio 2 da­lies
2 punk­tas) ar tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą epi­de­mi­nių si­tu­a­ci­jų
at­ve­ju ir ga­vo pa­šal­pą dėl už­kre­čia­mų­jų li­gų pro­trū­kių ar­ba epi­de­mi­jų
nu­ša­lin­tiems nuo dar­bo as­me­nims (Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio
drau­di­mo įsta­ty­mo 5 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tas), DK 133 straips­nio 2
da­ly­je nu­ma­ty­ta ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jui ne­tai­ky­ti­na (DK 133
straips­nio 3 da­lis).
5. 3. Ga­ran­ti­jos dar­buo­to­jų at­sto­vams
(DK 134 straips­nis)
DK 134 straips­ny­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja
dar­buo­to­jams – drau­di­mas at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį be
iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo tai­ko­ma:
a) dar­buo­to­jams, iš­rink­tiems į dar­buo­to­jų
at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 19 straips­nis); ga­ran­ti­ja tai­ko­ma
tuo lai­ko­tar­piu, ku­riam jie iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius
or­ga­nus (DK 134 straips­nio 1 da­lis);
b) ki­tiems dar­buo­to­jams, ku­riems DK 134
straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos tai­ky­mas nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je
su­tar­ty­je (DK 134 straips­nio 4 da­lis);
c) dar­buo­to­jams įsta­ty­mų ar ko­lek­ty­vi­nės
su­tar­ties nu­ma­ty­tais at­ve­jais ir tvar­ka.
DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja
dar­buo­to­jų at­sto­vams tai­ko­ma tik tiems dar­buo­to­jams, ku­rie iš­rink­ti
į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius–ren­ka­muo­sius or­ga­nus. Šiais or­ga­nais
pa­gal DK 19 straips­nį ga­li bū­ti:
a) dar­bo­vie­tė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės
są­jun­gos at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji or­ga­nai;
b) ati­tin­ka­mos eko­no­mi­nės veik­los ša­kos
pro­fe­si­nės są­jun­gos, ku­riai dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mas
per­da­vė dar­buo­to­jų at­sto­va­vi­mo ir gy­ni­mo funk­ci­ją, at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji
or­ga­nai;
c) dar­bo­vie­tės dar­bo ta­ry­ba.
Ku­rie bū­tent pro­fe­si­nės są­jun­gos or­ga­nai
yra at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji, nu­sta­to­ma pa­gal tos pro­fe­si­nės
są­jun­gos įsta­tus (sta­tu­tą) (CK 2. 47 straips­nio 1 da­lis, Pro­fe­si­nių są­jun­gų
įsta­ty­mo 8 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mie­ji or­ga­nai
– tai or­ga­nai, tu­rin­tys DK 22 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tei­ses. Tai­gi
dar­buo­to­jui, iš­rink­tam į to­kios kom­pe­ten­ci­jos ne­tu­rin­tį ren­ka­mą­jį
or­ga­ną, DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja ne­tai­ko­ma,
iš­sky­rus DK 134 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­tą at­ve­jį. Ap­ta­ria­moji
ga­ran­ti­ja taip pat ne­tai­ko­ma pro­fe­si­nių są­jun­gų pa­rei­gū­nams (pa­vyz­džiui,
pro­fe­si­nės są­jun­gos ren­ka­mam šios są­jun­gos fi­nan­si­nin­kui, ka­si­nin­kui
ir pa­na­šiai), ku­rie ne­tu­ri dar­buo­to­jų at­sto­va­vi­mo tei­sės, iš­sky­rus
DK 134 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­tą at­ve­jį.
Kai ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta,
kad DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja tai­ko­ma ir ki­tiems
dar­buo­to­jams (ne tik dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mų­jų or­ga­nų na­riams),
ar nu­ma­ty­ti at­ve­jai, ka­da dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi ne­ga­vus
ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mo, šios ga­ran­ti­jos tu­ri bū­ti tai­ko­mos taip,
kaip tai nu­ma­ty­ta ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je.
DK 134 straips­nio 4 da­lies nuo­sta­ta, jog
įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tais at­ve­jais dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi
iš dar­bo ne­ga­vus ir ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mo, nu­krei­pia į ki­tus įsta­ty­mus.
To­kie at­ve­jai nu­ma­ty­ti, pa­vyz­džiui: In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos
įsta­ty­mo 19 straips­ny­je, pa­gal ku­rį darb­da­vys DK 129 straips­nio pa­grin­du
ga­li at­leis­ti iš dar­bo in­va­li­dą tik ga­vęs sa­vi­val­dy­bės glo­bos ir
rū­py­bos ins­ti­tu­ci­jos su­ti­ki­mą; Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos
įsta­ty­mo 13 straips­nio 9 da­ly­je, pa­gal ku­rią dar­buo­to­jų at­sto­vui
sau­gai ir svei­ka­tai tai­ko­mos DK 134 straips­ny­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos,
tai­gi jo at­lei­di­mas iš dar­bo DK 129 straips­nio pa­grin­du ga­li­mas tik
ga­vus jį iš­rin­ku­sio dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mo su­ti­ki­mą
(Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 4 da­lis).
Dar­buo­to­jas, iš­rink­tas į ke­le­tą (du ar
dau­giau) dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mų­jų or­ga­nų ir (ar­ba) ku­riam ati­tin­ka­mos
ga­ran­ti­jos nu­sta­ty­tos ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je ar­ba įsta­ty­muo­se
(DK 134 straips­nio 4 da­lis), ne­ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo be kiek­vie­no
iš tų or­ga­nų, ku­rių su­ti­ki­mas rei­ka­lin­gas, iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo.
Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no ar
ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mas, be ku­rio dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti at­leis­tas
iš dar­bo (DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­lys), tu­ri bū­ti iš­anks­ti­nis, t. y.
gau­tas iki dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo. Dar­buo­to­jo at­lei­di­mas
iš dar­bo be rei­ka­lin­go iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo,
dėl darb­da­vio kal­tės pa­žei­dus DK 134 straips­ny­je nu­ma­ty­tas ga­ran­ti­jas,
ver­tin­ti­nas kaip at­lei­di­mas iš dar­bo pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą
tvar­ką ir, esant dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui teis­me, su­ke­lia DK 297
straips­nio 3 ar 4 da­ly­je nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes (DK 134 straips­nio
5 da­lis). Su­ti­ki­mas, gau­tas po to, kai dar­buo­to­jas jau at­leis­tas iš
dar­bo, ne­tu­ri reikš­mės at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo ver­ti­ni­mui ir
DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­je nu­ma­ty­tų tei­si­nių pa­sek­mių tai­ky­mui.
DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tos
ga­ran­ti­jos tu­ri bū­ti tai­ko­mos ne­pri­klau­so­mai nuo to, ka­da – iki
įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ar po to – at­si­ra­do ap­lin­ky­bės,
le­mian­čios drau­di­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo be iš­anks­ti­nio
ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo.
Dar­buo­to­jas tu­ri pa­rei­gą su­teik­ti darb­da­viui
in­for­ma­ci­ją, rei­kia­mą tin­ka­mai vyk­dy­ti įsta­ty­mus (DK 35 straips­nio
1 da­lis). Kai įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis)
ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui
ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų ga­ran­ti­jų
jam (dar­buo­to­jui) tai­ky­mui, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ob­jek­ty­viai
ne­ži­no, tai šį dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo be rei­ka­lin­go ati­tin­ka­mo
or­ga­no iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo
dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio
1 da­lis).
Jei­gu dar­buo­to­jas ir at­sto­vau­ja­ma­sis
or­ga­nas, ku­rį lai­ką ig­no­ruo­da­mi darb­da­vio pa­klau­si­mus, ne­pra­ne­šė
apie dar­buo­to­jo bu­vi­mą ren­ka­mo­jo at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no na­riu,
yra ga­li­my­bė trak­tuo­ti to­kį el­ge­sį kaip pik­tnau­džia­vi­mą sa­vo tei­sė­mis
DK 35 straips­nio pras­me, ypač jei­gu teis­mas nu­sta­to, jog toks dar­buo­to­jo
ir (ar) at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no el­ge­sys su­truk­dė darb­da­viui tin­ka­mai
at­lik­ti sa­vo pa­rei­gą – gau­ti šio at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no su­ti­ki­mą.
Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas duo­ti su­ti­ki­mą
at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, taip pat ati­tin­ka­mo or­ga­no at­sa­ky­mas
darb­da­viui iš­reiš­kia­mi ra­šy­ti­ne for­ma. Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas ati­tin­ka­mam
or­ga­nui, kad šis duo­tų su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, tu­ri
bū­ti mo­ty­vuo­tas, ja­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tos kon­kre­čios prie­žas­tys
ir ap­lin­ky­bės, dėl ku­rių darb­da­vys pla­nuo­ja at­leis­ti dar­buo­to­ją iš
dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, at­lei­di­mo iš dar­bo da­ta, at­si­skai­ty­mo
su at­lei­džia­mu dar­buo­to­ju tvar­ka (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 9 straips­nio
1 da­lis, 130 straips­nio 2 da­lis). Prie pa­reiš­ki­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti
įro­dy­mai, ku­riais darb­da­vys grin­džia sa­vo pra­šy­mą. Jei­gu or­ga­nas, į
ku­rį darb­da­vys krei­pė­si, at­si­sa­ko duo­ti su­ti­ki­mą, tai darb­da­vys,
teis­me gin­čy­da­mas at­si­sa­ky­mą, ne­ga­li pla­nuo­ja­mo at­lei­di­mo iš dar­bo
pa­grįs­ti ki­to­mis prie­žas­ti­mis ir ap­lin­ky­bė­mis nei nu­ro­dy­tos jo pa­reiš­ki­me
ati­tin­ka­mam or­ga­nui.
Kai or­ga­nas, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si,
duo­da su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, darb­da­vys, at­leis­da­mas
šį dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, yra sais­to­mas sa­vo pa­reiš­ki­me,
ku­riuo pra­šė duo­ti su­ti­ki­mą, nu­ro­dy­to­mis prie­žas­ti­mis ir ap­lin­ky­bė­mis.
Dar­buo­to­jo at­lei­di­mas dėl ki­tų prie­žas­čių ir ap­lin­ky­bių ga­li bū­ti
ver­ti­na­mas kaip at­lei­di­mas be iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo
(DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­lys).
Ar pa­ten­kin­ti darb­da­vio pa­reiš­ki­mą duo­ti
su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo (DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­lys),
dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­ma­sis or­ga­nas pri­va­lo nu­spręs­ti ir at­sa­ky­mą
darb­da­viui duo­ti per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų nuo pa­reiš­ki­mo
ga­vi­mo (DK 134 straips­nio 2 da­lis). Jei­gu įsta­ty­muo­se ir ko­lek­ty­vi­nė­je
su­tar­ty­je nė­ra nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį ki­ti or­ga­nai (DK 134
straips­nio 4 da­lis) nu­spren­džia dėl darb­da­vio pa­reiš­ki­mo duo­ti su­ti­ki­mą
at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo ir duo­da darb­da­viui at­sa­ky­mą, šiuos
veiks­mus mi­nė­ti ki­ti or­ga­nai pri­va­lo at­lik­ti per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių
die­nų nuo pa­reiš­ki­mo ga­vi­mo (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2
da­lis). Jei per ter­mi­ną, per ku­rį mi­nė­ti ki­ti or­ga­nai tu­ri duo­ti
darb­da­viui at­sa­ky­mą, jie at­sa­ky­mo darb­da­viui ne­duo­da, darb­da­vys
tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134
straips­nio 2 da­lis), iš­sky­rus įsta­ty­mų ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nu­ma­ty­tus
at­ve­jus.
DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tam ter­mi­nui
skai­čiuo­ti tai­ko­mos DK 26 straips­nio tai­syk­lės. Šis ter­mi­nas yra nai­ki­na­ma­sis
ir ne­ga­li bū­ti su­stab­do­mas, pra­tę­sia­mas ar at­nau­ji­na­mas (DK 28
straips­nis).
Pa­gal DK 134 straips­nio 5 da­lį dar­buo­to­jus
at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no duo­tas su­ti­ki­mas at­leis­ti dar­buo­to­ją iš
dar­bo ga­lio­ja tol, kol ga­lio­ja tam dar­buo­to­jui įteik­tas įspė­ji­mas
apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis). Įspė­ji­mas ne­ten­ka
ga­lios, kai nuo jo ter­mi­no pa­bai­gos pra­ei­na dau­giau kaip vie­nas mė­nuo,
ne­įskai­tant dar­buo­to­jo ne­dar­bin­gu­mo ir atos­to­gų lai­ko (DK 130
straips­nio 7 da­lis). Ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) duo­to su­ti­ki­mo
ga­lio­ji­mui taip pat tai­ko­mos DK 130 straips­nio 7 da­lies ir 134 straips­nio
5 da­lies tai­syk­lės (DK 9 straips­nio 1 da­lis), iš­sky­rus įsta­ty­mų nu­ma­ty­tus
at­ve­jus.
Su­ti­ki­mo ga­lio­ji­mo ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas
pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les.
Ga­lio­jan­tys įsta­ty­mai ne­nu­ma­to, kad as­me­nys
ga­lė­tų gin­čy­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją
iš dar­bo.
Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­ma­sis ar ki­tas or­ga­nas,
da­vęs darb­da­viui su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją ar­ba at­si­sa­kęs duo­ti
to­kį su­ti­ki­mą, ga­li per­žiū­rė­ti anks­tes­nį sa­vo spren­di­mą ir pri­im­ti
ki­to­kį spren­di­mą. To­kiu at­ve­ju spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą,
pri­im­tas per­žiū­rė­jus anks­tes­nį ki­to­kio tu­ri­nio spren­di­mą, su­ke­lia
tei­si­nes pa­sek­mes at­lei­di­mui iš dar­bo tik ta­da, jei­gu jis darb­da­viui
duo­tas ne­pra­lei­dus at­sa­ky­mui duo­ti nu­sta­ty­to ter­mi­no. Tuo tar­pu
spren­di­mas duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, pri­im­tas per­žiū­rė­jus
anks­tes­nį ki­to­kio tu­ri­nio spren­di­mą, su­ke­lia tei­si­nes pa­sek­mes ta­da,
kai jis darb­da­viui duo­tas iki dar­buo­to­jo at­lei­di­mo, ir reiš­kia, jog
bu­vu­si darb­da­viui kliū­tis (at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą) at­leis­ti
dar­buo­to­ją yra iš­ny­ku­si.
Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no ar
ki­to or­ga­no, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si dėl su­ti­ki­mo at­leis­ti dar­buo­to­ją
iš dar­bo, at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo
tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas (DK 35 straips­nio 1 da­lis).
Darb­da­vys tu­ri tei­sę tie­sio­giai teis­me
gin­čy­ti ne tik dar­buo­to­jus at­sto­vau­jan­čio­jo or­ga­no at­si­sa­ky­mą
duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­jų at­sto­vą, bet ir mi­nė­to or­ga­no
at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, ku­riam DK 134
straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos tai­ky­mas nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je
su­tar­ty­je, taip pat ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) at­si­sa­ky­mą
duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo (DK 9 straips­nio 1 da­lis,
134 straips­nio 3 da­lis).
Kai darb­da­vys, esant gin­čui teis­me, įro­do,
jog ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti
dar­buo­to­ją iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, teis­mas šiuo pa­grin­du
ga­li pa­nai­kin­ti ne tik dar­buo­to­jus at­sto­vau­jan­čių­jų or­ga­nų, bet
ir ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) spren­di­mus (DK 9 straips­nio
1 da­lis, 134 straips­nio 3 da­lis). Tiek dar­buo­to­jus at­sto­vau­jan­tie­ji
or­ga­nai, tiek ir ki­ti or­ga­nai, ku­rie spren­džia darb­da­vio pa­reiš­ki­mus
duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, pri­va­lo sa­vo tei­sė­mis
nau­do­tis pro­tin­gai ir są­ži­nin­gai, taip pat ne­ga­li be pa­kan­ka­mo pa­grin­do
ri­bo­ti darb­da­vio tei­sių, var­žy­ti ga­li­my­bę vyk­dy­ti pa­grin­di­nes
darb­da­vio, kaip ūkio sub­jek­to, funk­ci­jas, pa­žeis­ti darb­da­vio tei­sių
ir tei­sė­tų in­te­re­sų. Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą
pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mą tuo pa­grin­du, kad spren­di­mas
at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš es­mės pa­žei­džia
darb­da­vio in­te­re­sus, tu­ri CPK nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti:
a) darb­da­vio nu­ro­dy­to in­te­re­so (in­te­re­sų)
bu­vi­mo fak­tą, in­te­re­so tei­sė­tu­mą ir svar­bą;
b) gin­či­ja­mo spren­di­mo pa­grįs­tu­mą;
c) darb­da­vio nu­ro­dy­tą jo in­te­re­so (in­te­re­sų)
es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tą ir šio fak­to prie­žas­ti­nį ry­šį su gin­či­ja­mu
spren­di­mu.
DK 134 straips­nio 3 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka
,,iš es­mės pa­žei­džia jo (darb­da­vio) in­te­re­sus“ aiš­kin­ti­na taip pat,
kaip ir ana­lo­giš­ka są­vo­ka, nu­ma­ty­ta DK 129 straips­nio 4 da­ly­je.
Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą
pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti
dar­buo­to­ją iš dar­bo, ne­tu­ri nag­ri­nė­ti bū­si­mo at­lei­di­mo iš dar­bo
pa­grįs­tu­mo ir tei­sė­tu­mo.
Darb­da­vys, rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu
teis­mo spren­di­mu, ku­riuo pa­nai­kin­tas ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mas
duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, tu­ri tei­sę at­leis­ti šį dar­buo­to­ją
iš dar­bo tol, kol ga­lio­ja šiam dar­buo­to­jui įteik­tas įspė­ji­mas apie dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 5 da­lis,
130 straips­nio 7 da­lis).
5. 4. Pir­me­ny­bės tei­sė bū­ti pa­lik­tam dirb­ti,
kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius (DK 135 straips­nis)
DK 135 straips­nis reg­la­men­tuo­ja pir­me­ny­bės
tei­sę bū­ti pa­lik­tam dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius. Ši
tei­sės nor­ma, kaip ir ki­tos DK nor­mos, tu­ri bū­ti aiš­ki­na­ma sis­te­miš­kai
(DK 10 straips­nio 1 da­lis). Jos tiks­las ir už­da­vi­nys – nu­ma­ty­ti tei­sės
į dar­bą ap­sau­gos prie­mo­nes tam tik­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams, ku­riems
to­kia spe­cia­li ap­sau­ga yra rei­ka­lin­ga dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo
at­ve­ju. Re­a­li­zuo­jant šį tiks­lą, ap­ta­ria­mo­jo­je tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­tos
tam tik­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jų tei­sės į dar­bą ap­sau­gos prie­mo­nės
tu­ri bū­ti tai­ko­mos ne­pri­klau­so­mai nuo to, dėl ko­kių prie­žas­čių ma­ži­na­mas
dar­buo­to­jų skai­čius. Dar­buo­to­jų skai­čius ga­li bū­ti ma­ži­na­mas ne
tik dėl DK 135 straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­dy­tų prie­žas­čių, bet ir dėl DK
129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tų ,,pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių“. DK
135 straips­nį aiš­ki­nant taip, kad jis tai­ko­mas tik tais at­ve­jais, kai
dar­buo­to­jų skai­čius ma­ži­na­mas dėl eko­no­mi­nių ar tech­no­lo­gi­nių
prie­žas­čių ar­ba dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, o kai dar­buo­to­jų
skai­čius ma­ži­na­mas dėl pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 129 straips­nio
2 da­lis) – ne­tai­ko­mas, DK 135 straips­nio tiks­las ir už­da­vi­nys ne­bū­tų
re­a­li­zuo­tas. To­dėl DK 135 straips­nis tu­ri bū­ti tai­ko­mas, kai dar­buo­to­jų
skai­čius ma­ži­na­mas ne tik dėl eko­no­mi­nių ar tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių
ar­ba dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, bet ir dėl DK 129
straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tų pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 10
straips­nio 1, 3 da­lys). DK 135 straips­nis tai­ko­mas tiek esant ne­ter­mi­nuo­tai,
tiek ir ter­mi­nuo­tai dar­bo su­tar­tims.
Jei­gu dar­bo su­tar­tis nu­trau­kia­ma dėl dar­buo­to­jo
ne­pa­kan­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ar ki­to­kių su dar­buo­to­jo as­me­niu su­si­ju­sių
svar­bių prie­žas­čių (DK 129 straips­nio 2 da­lis), DK 135 straips­nis ne­tai­ko­mas.
Pa­gal DK 135 straips­nį pir­me­ny­bės tei­sę
bū­ti pa­lik­ti dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius, tu­ri dar­buo­to­jai,
nu­ro­dy­ti šio straips­nio 1 da­ly­je. DK 135 straips­nio 2 da­lis ne­iš­ple­čia
šio straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­dy­to są­ra­šo, o tik de­ta­li­zuo­ja pir­me­ny­bės
tai­ky­mą. Dar­buo­to­jai, ku­rie nė­ra nu­ro­dy­ti DK 135 straips­nio 1 da­ly­je,
ne­tu­ri pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­ti dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų
skai­čius. Jų at­žvil­giu darb­da­vys, ne­sant ki­tų tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­tų
ga­ran­ti­jų, tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, su ku­riuo dar­buo­to­ju tęs­ti dar­bo
san­ty­kius, o ku­rį dar­buo­to­ją at­leis­ti DK 129 straips­nio pa­grin­du.
Pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą
pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo
dar­bo­vie­tė­je at­ve­ju tu­ri tie to­je dar­bo­vie­tė­je su­ža­lo­ti dar­buo­to­jai,
ku­rie dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo me­tu vis dar yra ne­te­kę tam tik­ros,
pro­cen­tais iš­reikš­tos pro­fe­si­nio dar­bin­gu­mo da­lies. V- tik pra­ei­ty­je
įvy­kęs dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be fak­tas, po ku­rio dar­buo­to­jo
dar­bin­gu­mas vi­siš­kai at­si­sta­tė, ne­su­da­ro pa­grin­do to­kį dar­buo­to­ją
pri­skir­ti prie dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­tiems
dirb­ti pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą. Pa­žy­mė­ti­na, kad dar­buo­to­jams,
ku­rie dar­bo­vie­tė­je bu­vo su­ža­lo­ti ar­ba su­sir­go pro­fe­si­ne li­ga,
kol jie yra ne­dar­bin­gi, dar­bo vie­tos (pa­rei­gų) iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas
nu­sta­to DK 133 straips­nio 1 da­lis. Kol jiems ga­lio­ja DK 133 straips­nio 1
da­ly­je nu­ma­ty­ta ga­ran­ti­ja, DK 135 straips­nis jiems ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas,
t. y. šis straips­nis tai­ko­mas tik pa­si­bai­gus DK 133 straips­nio 1 da­ly­je
nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos ga­lio­ji­mo lai­kui. Dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo
dar­be ar­ba su­sir­gi­mo pro­fe­si­ne li­ga fak­tai nu­sta­to­mi DK 282
straips­nio, Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 44 straips­nio, Ne­lai­min­gų
at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų ty­ri­mo bei ap­skai­tos nuo­sta­tų,
ku­riuos tvir­ti­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė, nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be, su­sir­gi­mo pro­fe­si­ne li­ga fak­tai ga­li
bū­ti pa­tvir­ti­na­mi ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ak­tais, pro­fe­si­nių
li­gų pa­tvir­ti­ni­mo ak­tais, taip pat Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos,
Cen­tri­nės dar­bo me­di­ci­nos eks­per­tų ko­mi­si­jos, Vy­riau­sio­jo vals­ty­bi­nio
dar­bo ins­pek­to­riaus, teis­mo spren­di­mais (Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos
įsta­ty­mo 44 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. bir­že­lio
19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 748 pa­tvir­tin­tų Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ty­ri­mo
ir ap­skai­tos nuo­sta­tų 47, 48, 69, 72, 73 punk­tai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 2001 m. bir­že­lio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 815 pa­tvir­tin­tų Pro­fe­si­nių
li­gų ty­ri­mo ir ap­skai­tos nuo­sta­tų 28, 30 punk­tai).
Dar­buo­to­jais, ku­rie vie­ni au­gi­na vai­kus
(įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus ir šiuo pa­grin­du pa­gal DK 135
straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti
dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo at­ve­ju, yra pri­pa­žįs­ta­mi dar­buo­to­jai,
ku­rie fak­tiš­kai vie­ni au­gi­na vai­ką (vai­kus) ar įvai­kį (įvai­kius) iki
še­šio­li­kos me­tų am­žiaus (pa­vyz­džiui, yra naš­lys (naš­lė), vie­ni­ša mo­ti­na
(įmo­tė), ki­tas vai­ko tė­vas (įtė­vis) at­lie­ka lais­vės at­ėmi­mo baus­mę
ar jam ne­ter­mi­nuo­tai ar­ba ter­mi­nuo­tai ap­ri­bo­ta tė­vų val­džia, san­tuo­ka
yra nu­trauk­ta ar gy­ve­na sky­rium ir teis­mo spren­di­mu vai­ko (įvai­kio)
gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra nu­sta­ty­ta su juo, kt. ). Šis są­ra­šas nė­ra baig­ti­nis,
nes prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų, kai dar­buo­to­jas bus
lai­ko­mas fak­tiš­kai vie­nas au­gi­nan­tis vai­ką. DK 135 straips­nio 1 da­lies
2 punk­tas tai­ko­mas ir įsta­ty­mi­niam glo­bė­jui (rū­pin­to­jui). Šios tei­sės
nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas iš­lai­ko au­gi­na­mą
vai­ką, ar ki­tas vai­ko tė­vas taip pat vyk­do pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti
ne­pil­na­me­tį vai­ką.
Dar­buo­to­jais, ku­rie vie­ni pri­žiū­ri ki­tus
šei­mos na­rius, pri­pa­žin­tus pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais, ir
šiuo pa­grin­du pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės
tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus su­ma­ži­ni­mo at­ve­ju,
yra pri­pa­žįs­ta­mi dar­buo­to­jai, ku­rie fak­tiš­kai vie­ni pri­žiū­ri (sau­go,
rū­pi­na­si sau­gu­mu, gy­ve­ni­mu) ki­tą sa­vo šei­mos na­rį (na­rius), pri­pa­žin­tą
pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­du (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas, gy­ve­nan­tis
kar­tu su sa­vo tė­vu, pri­pa­žin­tu ant­ros gru­pės in­va­li­du, jei­gu nė­ra
ki­tų kar­tu gy­ve­nan­čių pil­na­me­čių šei­mos na­rių, kt. ). Prie­žiū­ros fak­tui
pa­tvir­tin­ti pa­kan­ka, kad dar­buo­to­jas pa­teik­tų do­ku­men­tus, pa­tvir­ti­nan­čius
jo ir šei­mos na­rio (na­rių), pri­pa­žin­to pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­du,
ta­pa­čią gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų,
kai dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas fak­tiš­kai vie­nas pri­žiū­rin­tis
ki­tus šei­mos na­rius, pri­pa­žin­tus pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais.
Dar­buo­to­jo šei­mos na­riais ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pras­me ga­li
bū­ti jo tė­vai (įtė­viai), su­tuok­ti­nis, vai­kai (įvai­kiai), bro­liai, se­se­rys,
se­ne­liai, vai­kai­čiai ir ki­ti gi­mi­nai­čiai.
DK 135 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to, 140 straips­nio
1 da­lies ir ki­tų tei­sės nor­mų tai­ky­mui reikš­min­ga ne­per­trau­kia­mo­jo
dar­bo sta­žo są­vo­ka api­brėž­ta DK 30 straips­nio 1 da­lies 4 punk­te. Pa­gal
DK 30 straips­nio 2 da­lį ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo skai­čia­vi­mo
tvar­ką iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mo­se įmo­nė­se,
įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se nu­sta­to Vy­riau­sy­bė, o ki­to­se dar­bo­vie­tė­se
– ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė 2003 m.
lie­pos 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 940 pa­tvir­ti­no Dar­bo sta­žo skai­čia­vi­mo
tvar­ką iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mo­se įmo­nė­se,
įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se, bū­tent ku­ria va­do­vau­jan­tis ir tu­ri
bū­ti skai­čiuo­ja­mas dar­buo­to­jų, dir­ban­čių iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių
biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mo­se įmo­nė­se, įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se,
ne­per­trau­kia­ma­sis dar­bo sta­žas, reikš­min­gas DK 135 straips­nio 1 da­lies
3 punk­to tai­ky­mui. Ki­to­se dar­bo­vie­tė­se dar­buo­to­jų ne­per­trau­kia­ma­sis
dar­bo sta­žas tu­ri bū­ti skai­čiuo­ja­mas pa­gal to­se dar­bo­vie­tė­se ga­lio­jan­čių
ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių nuo­sta­tas. Jei­gu ati­tin­ka­mo­je dar­bo­vie­tė­je
nė­ra ga­lio­jan­čios ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties ar­ba ji ne­reg­la­men­tuo­ja
dar­buo­to­jų ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo skai­čia­vi­mo tvar­kos, dar­buo­to­jų
ne­per­trau­kia­ma­sis sta­žas, reikš­min­gas DK 135 straips­nio 1 da­lies 3
punk­to tai­ky­mui skai­čiuo­ti­nas, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Vy­riau­sy­bės 2003 m. lie­pos 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 940 pa­tvir­tin­ta tvar­ka
(DK 9 straips­nio 1 da­lis).
DK 135 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te įtvir­tin­ta
tai­syk­lė, kad pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti tu­ri dar­buo­to­jai,
ku­rie tu­ri ne ma­žiau kaip de­šim­ties me­tų ne­per­trau­kia­mą­jį dar­bo sta­žą
to­je dar­bo­vie­tė­je, taip pat nu­ma­ty­ta iš­im­tis iš mi­nė­tos tai­syk­lės.
Iš­im­tis tai­ko­ma tiems dar­buo­to­jams, ku­rie pa­gal Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio
drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mą ar už­sie­nio tei­sės nor­mas gau­na vi­są se­nat­vės
pen­si­ją ar­ba yra įgi­ję tei­sę ją gau­ti. Pa­žy­mė­ti­na, kad tei­sei į vi­są
vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­ją at­si­ras­ti tei­siš­kai
reikš­min­gi yra du fak­tai: ar dar­buo­to­jas yra su­lau­kęs įsta­ty­me nu­sta­ty­to
se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus ir ar tu­ri bū­ti­ną­jį vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio
pen­si­jų drau­di­mo sta­žą (Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų
įsta­ty­mo 18 straips­nis, 19 straips­nio 2, 3 da­lys, 20, 22, 55 straips­niai),
o ne vien tik dar­buo­to­jo ati­tin­ka­mas amžius.
DK 135 straips­nio 1 da­lies 6 punk­te var­to­ja­ma
są­vo­ka – dar­buo­to­jai, ku­rie yra iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius
or­ga­nus (DK 19 straips­nis) – aiš­kin­ti­na taip pat, kaip ir DK 134 straips­nio
1 da­lies ati­tin­ka­ma są­vo­ka.
DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir 6 punk­tuo­se
nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bės tei­sė bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti ne­sie­ja­ma
su jų tu­ri­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, jie tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę lik­ti dirb­ti
vi­sų ki­tų tos dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jų at­žvil­giu (tai­gi ir dar­buo­to­jų,
nu­ro­dy­tų DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4, 5 punk­tuo­se, at­žvil­giu)
net ir tu­rė­da­mi že­mes­nę kva­li­fi­ka­ci­ją. Kai, ma­ži­nant dar­buo­to­jų
skai­čių, bū­ti pa­lik­tais dirb­ti tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja du ar dau­giau
tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal
DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir (ar) 6 punk­tus, pir­me­ny­bė tai­ko­ma tam
iš jų, ku­rio kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­tes­nė, o jei­gu jų kva­li­fi­ka­ci­ja
yra vie­no­da – darb­da­vys šiuo as­pek­tu tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, su ku­riuo
dar­buo­to­ju tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį dar­buo­to­ją at­leis­ti iš
dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį.
Są­vo­ka ,,spe­cia­ly­bė“ DK 135 straips­nio 2
da­lies pras­me ap­ima ir są­vo­ką ,,pa­rei­gos“, t. y. pa­gal DK 135 straips­nio
2 da­lį pir­me­ny­bė tai­ko­ma ne tik tos pa­čios spe­cia­ly­bės, bet ir tas pa­čias
pa­rei­gas ei­nan­tiems dar­buo­to­jams.
DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tuo­se
nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų nu­sta­ty­ta pir­me­ny­bės tei­sė nė­ra ab­so­liu­ti,
o yra są­ly­gi­nė, jos tai­ky­mas pri­klau­so nuo pir­me­ny­bės tei­sę tu­rin­čių
dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos, ly­gi­nant su vi­sų ki­tų tos pa­čios spe­cia­ly­bės
dar­buo­to­jų (iš­sky­rus dar­buo­to­jus, tu­rin­čius pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal
DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir 6 punk­tus, bei dar­buo­to­jus, ku­riems tai­ko­mos
ir ga­lio­ja įsta­ty­me nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos į dar­bo vie­tos (pa­rei­gų)
iš­sau­go­ji­mą), dir­ban­čių to­je dar­bo­vie­tė­je, kva­li­fi­ka­ci­ja (DK
135 straips­nio 2 da­lis).
DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tuo­se
nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bė ją tu­rin­tiems dar­buo­to­jams kva­li­fi­ka­ci­jos
kri­te­ri­jaus pa­grin­du tai­ko­ma tiek prieš ki­tus tos pa­čios spe­cia­ly­bės
dar­buo­to­jus, tu­rin­čius pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal šio straips­nio 1 da­lies
2, 3, 4 ir 5 punk­tus, tiek ir prieš pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­tiems
dirb­ti ne­tu­rin­čius tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jus. Kai, ma­ži­nant
dar­buo­to­jų skai­čių, bū­ti pa­lik­tais dirb­ti tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja
du ar dau­giau dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal DK 135
straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir (ar) 5 punk­tus, pir­me­ny­bė tai­ko­ma tiems
iš jų, ku­rių kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­tes­nė. Jei­gu jų kva­li­fi­ka­ci­ja
yra vie­no­da, tai dirb­ti tu­rė­tų bū­ti pa­lie­ka­mas la­biau so­cia­liai pa­žei­džia­mas
dar­buo­to­jas (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas, ku­ris pir­me­ny­bės tei­sę tu­ri
pa­gal dau­giau ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos punk­tų ne­gu jo kon­ku­ren­tai,
ir pan. ). Tuo tar­pu, kai to­kių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja ir so­cia­li­nis
pa­žei­džia­mu­mas yra vie­no­di, darb­da­vys šiuo as­pek­tu tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti,
su ku­riuo iš jų tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį at­leis­ti iš dar­bo pa­gal
DK 129 straips­nį.
DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tuo­se
nu­sta­ty­ta pir­me­ny­bė ją tu­rin­tiems dar­buo­to­jams prieš ati­tin­ka­mus
dar­buo­to­jus, ne­tu­rin­čius pir­me­ny­bės tei­sės  bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti, tai­ko­ma, jei­gu
pir­me­ny­bės tei­sę tu­rin­čių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja nė­ra že­mes­nė
(yra ly­gi ar aukš­tes­nė) už pir­me­ny­bės tei­sės ne­tu­rin­čių ati­tin­ka­mų
to­je dar­bo­vie­tė­je dir­ban­čių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją.
Pa­gal DK 135 straips­nio 2 da­lį tos pa­čios
spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja pa­pras­tai tu­ri bū­ti ly­gi­na­muo­ju
as­pek­tu įver­ti­na­ma vi­so darb­da­vio mas­tu, t. y. jei­gu darb­da­vys yra
įmo­nė, įstai­ga, or­ga­ni­za­ci­ja – tai įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos
mas­tu, jei­gu darb­da­vys yra ki­ta or­ga­ni­za­ci­nė struk­tū­ra, pa­vyz­džiui,
fi­lia­las, at­sto­vy­bė, – tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu, o jei­gu
darb­da­vys yra fi­zi­nis as­muo – pas jį dir­ban­čių ki­tų ati­tin­ka­mų dar­buo­to­jų
at­žvil­giu. Ta­čiau, jei­gu darb­da­vio struk­tū­ri­niai pa­da­li­niai yra
įvai­rio­se vie­to­vė­se, tai DK 135 straips­ny­je nu­sta­ty­tos pir­me­ny­bės
tei­sės tai­ky­mas ją tu­rin­čiam dar­buo­to­jui ana­li­zuo­ja­mas ir tu­ri­ma
pir­me­ny­bės tei­sė tai­ko­ma tik to­je vie­to­vė­je, ku­rio­je esan­čia­me pa­da­li­ny­je
dar­buo­to­jas dir­ba, esan­čių struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių mas­tu.
Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, reikš­min­ga
DK 135 straips­nio 2 da­lies tai­ky­mui, su­pran­ta­ma kaip dar­buo­to­jo pa­si­ren­gi­mo
dirb­ti tam tik­rą dar­bą laips­nis. Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją api­bū­di­na
jo tu­ri­mos te­ori­nės ži­nios, prak­ti­niai įgū­džiai, pa­tir­tis, rei­ka­lin­gi
dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Kva­li­fi­ka­ci­ja nė­ra ta­pa­ti iš­si­la­vi­ni­mui,
ka­dan­gi iš­si­la­vi­ni­mas yra tik vie­nas iš kri­te­ri­jų, api­bū­di­nan­čių
dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją.
Tai­ky­da­mas DK 135 straips­nio 2 da­lį, gin­čą
nag­ri­nė­jan­tis teis­mas tu­ri va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo
ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis) ly­gi­na­muo­ju
as­pek­tu įver­tin­ti ieš­ko­vo (dar­buo­to­jo) ir ki­tų ati­tin­ka­mų at­sa­ko­vo
dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją.
Gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas, tik­rin­da­mas,
ar at­lei­džiant dar­buo­to­ją iš dar­bo ne­bu­vo pa­žeis­ti DK 135 straips­nio
rei­ka­la­vi­mai, vi­sų pir­ma tu­ri nu­sta­ty­ti, ar yra fak­ti­nės ap­lin­ky­bės,
su­da­ran­čios pa­grin­dą šį dar­buo­to­ją pri­skir­ti prie as­me­nų, ku­riems
įsta­ty­mas (ir ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis) nu­ma­to pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti
pa­lik­tiems dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo at­ve­ju, ko­kios kon­kre­čiai
tos ap­lin­ky­bės ir pa­gal ku­rį DK 135 straips­nio punk­tą jis tu­ri pir­me­ny­bės
tei­sę, o po to, jei­gu kon­sta­tuo­tas pir­me­ny­bės tei­sės tu­rė­ji­mas,
teis­mas, rei­kia­mais at­ve­jais (DK 135 straips­nio 2 da­lis) ly­gi­na­muo­ju
as­pek­tu įver­ti­nęs šio ir ki­tų ati­tin­ka­mų dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją,
tu­ri nu­sta­ty­ti, ar pir­me­ny­bė šiam dar­buo­to­jui tai­ky­ti­na ir prieš
ku­riuos pa­lik­tus dirb­ti dar­buo­to­jus, ar pir­me­ny­bės tei­sė nė­ra pa­žeis­ta.
Teis­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien tik darb­da­vio at­lik­tų ar ne­at­lik­tų,
at­lei­džiant dar­buo­to­ją iš dar­bo, veiks­mų kon­sta­ta­vi­mu, nes darb­da­vio
ne­ap­svars­ty­mas klau­si­mų, reikš­min­gų DK 135 straips­nio tai­ky­mui, sa­vai­me
ne­reiš­kia, kad šis dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK 135
straips­nio rei­ka­la­vi­mus. Teis­mas, dar­buo­to­jui gin­či­jant at­lei­di­mą
iš dar­bo, DK 135 straips­nio pa­žei­di­mą kon­sta­tuo­ja nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas,
ku­riam tai­ko­ma DK 135 straips­ny­je nu­sta­ty­ta pir­me­ny­bė bū­ti pa­lik­tam
dirb­ti, yra at­leis­tas iš dar­bo, o ki­tas (ki­ti) dar­buo­to­jas, prieš ku­rį
at­leis­tam dar­buo­to­jui tu­rė­jo bū­ti tai­ko­ma pir­me­ny­bė bū­ti pa­lik­tam
dirb­ti, yra pa­lik­tas dirb­ti. Teis­mas, nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas)
iš dar­bo at­leis­tas pa­žei­džiant DK 135 straips­nio rei­ka­la­vi­mus, tai­ko
DK 297 straips­nio 3 ar­ba 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes.
Iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų ir teis­mų
pro­ce­si­nių spren­di­mų ma­ty­ti, kad teis­mai ne vi­sa­da tei­sin­gai aiš­ki­na
ir tai­ko DK 135 straips­nį. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus mies­to 3–ia­sis apy­lin­kės
teis­mas 2003 m. rug­sė­jo 12 d. spren­di­me ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės
L. Čer­no­vos ieš­ki­nį at­sa­ko­vui Lie­tu­vos ru­sų dra­mos te­at­rui dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio už
pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo kon­sta­ta­vo, kad DK 135
straips­nio 1 da­lies 2–5 punk­tuo­se iš­var­dy­ti pa­grin­dai, va­do­vau­jan­tis
DK 135 straips­nio 2 da­li­mi, tai­ko­mi tiems dar­buo­to­jams, ku­rių kva­li­fi­ka­ci­ja
nė­ra že­mes­nė už ki­tų tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų, dir­ban­čių
to­je įmo­nė­je, įstai­go­je, or­ga­ni­za­ci­jo­je, kva­li­fi­ka­ci­ją. Teis­mas
nu­ro­dė, kad iš 2002 ir 2003 me­tų eta­tų są­ra­šų ir dar­buo­to­jų są­ra­šo
ma­ty­ti, jog Te­at­ro pa­sta­ty­mi­nia­me sky­riu­je iki dar­buo­to­jų skai­čiaus
ma­ži­ni­mo dir­bo ke­tu­ri pa­na­šios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jai: du siu­vė­jai–su­kir­pė­jai,
vie­nas siu­vė­jas–bu­ta­fo­ras ir vie­nas siu­vė­jas–me­cha­ni­kas (ieš­ko­vė),
o po nau­jo eta­tų są­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo li­ko trys eta­tai – du siu­vė­jo–su­kir­pė­jo
ir vie­nas siu­vė­jo–bu­ta­fo­ro, ku­riuo­se dir­bo ir li­ko dirb­ti Z. Dvo­ro­ven­ko,
A. V-o­vas ir O. Ja­vai­tie­nė. Teis­mas spren­dė, jog ieš­ko­vė ne­įro­dė,
kad jos kva­li­fi­ka­ci­ja aukš­tes­nė už mi­nė­tų dar­buo­to­jų ir kad ji tu­ri
pir­mu­mo tei­sę – ieš­ko­vė vie­na ne­au­gi­na vai­kų iki 16 me­tų, ne­pri­žiū­ri
pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais pri­pa­žin­tų šei­mos na­rių, jos ne­per­trau­kia­ma­sis
dar­bo sta­žas te­at­re nė­ra di­des­nis ne­gu de­šimt me­tų, iki se­nat­vės
pen­si­jos ieško­vei li­ko dau­giau ne­gu treji me­tai. Pa­gal šio­je by­lo­je
teis­mo nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes, kad ieš­ko­vė ne­pri­skir­ti­na prie DK
135 straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­dy­tų as­me­nų, teis­mas pri­va­lė­jo kon­sta­tuo­ti,
kad ieš­ko­vė ne­tu­rė­jo DK 135 straips­ny­je nu­ma­ty­tos pir­me­ny­bės tei­sės.
Tuo tar­pu teis­mas, ne­sant tam tei­si­nio pa­grin­do, tai­kė DK 135 straips­nio
2 da­lį.
Vil­niaus mies­to 3–ia­sis apy­lin­kės teis­mas
2003 m. rug­sė­jo 10 d. spren­di­me ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 2–2290–13/03 pa­gal
ieš­ko­vo P. Lu­za­no ieš­ki­nį at­sa­ko­vui ak­ci­nei ben­dro­vei ,,Lie­tu­vos
avia­li­ni­jos“ dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu nu­ro­dė,
kad DK 135 straips­nio (spren­di­me pa­da­ry­ta tech­ni­nė klai­da, nes įra­šy­tas
DK 37 straips­nis) 2 da­lies tai­syk­lės lie­čia tik tuos dar­buo­to­jus, ku­rie:
1) dir­ba pa­gal tą pa­čią spe­cia­ly­bę; 2) tu­ri ne že­mes­nę nei ki­ti tos
pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jai kva­li­fi­ka­ci­ją; 3) tu­ri ga­li­my­bę
gau­ti pir­mu­mo tei­sę pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4, 5 punk­tuo­se
nu­ma­ty­tas ap­lin­ky­bes. Taigi teis­mas ne­tin­ka­mai aiš­ki­no DK 135 straips­nį, nes dar­buo­to­jai,
nu­ro­dy­ti DK 135 straips­nio 1 da­ly­je, tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti
dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius, o DK 135 straips­nio 2 da­lis
de­ta­li­zuo­ja jų tu­ri­mos pir­me­ny­bės tei­sės tai­ky­mą, bū­tent ku­ri DK
135 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tais at­ve­jais tai­ko­ma kva­li­fi­ka­ci­jos
kri­te­ri­jaus pa­grin­du.
6. Gin­čų dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu nag­ri­nė­ji­mas
Dar­buo­to­jas, ne­su­tin­kan­tis su įvy­ku­siu
jo at­lei­di­mu iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, tu­ri tei­sę dėl dar­bo gin­čo
iš­nag­ri­nė­ji­mo kreip­tis tie­sio­giai į teis­mą (DK 295 straips­nio 2 da­lies
1 punk­tas). To­kio dar­bo gin­čo at­ve­ju DK XIX sky­riu­je nu­sta­ty­ta iš­anks­ti­nio
by­los spren­di­mo ne teis­me tvar­ka ne­tai­ky­ti­na, nes DK ir CPK nu­sta­to
ki­tą gin­čo spren­di­mo tvar­ką (DK 289 straips­nis).
DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nustatytas vie­no
mė­ne­sio ter­mi­nas, per ku­rį dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su at­lei­di­mu
iš dar­bo, tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą, yra ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas.
DK 27 straips­nio 2 da­lis, nu­sta­tan­ti ben­drą tre­jų me­tų ieš­ki­nio se­na­ties
ter­mi­ną DK reg­la­men­tuo­ja­miems san­ty­kiams, nu­ma­to, kad Dar­bo ko­dek­sas
ir ki­ti įsta­ty­mai at­ski­riems rei­ka­la­vi­mams ga­li nu­sta­ty­ti trum­pes­nius
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nus. To­dėl dar­buo­to­jo, ne­su­tin­kan­čio su at­lei­di­mu
iš dar­bo, rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu
tai­ko­mas DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio
se­na­ties ter­mi­nas.
DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo­je
nu­ro­dy­to vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią,
to­dėl dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu pa­reikš­ti ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia nu­sta­to­ma
pa­gal DK 297 straips­nio 1 da­lį, o ne pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mas
(DK 27 straips­nio 5 da­lis).
DK 297 straips­nio 1 da­lis jo­je nustatyto vie­no
mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja ne su sub­jek­ty­vaus
po­bū­džio kri­te­ri­jais – dar­buo­to­jo su­ži­no­ji­mu ar tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti
apie jo tei­sės pa­žei­di­mą, o su ob­jek­ty­viu kri­te­ri­ju­mi – ati­tin­ka­mo
do­ku­men­to, pa­tvir­ti­nan­čio at­lei­di­mą iš dar­bo, ga­vi­mo die­na. Šio­je
tei­sės nor­mo­je esan­čio­je for­mu­luo­tė­je ,,per vie­ną mė­ne­sį nuo ati­tin­ka­mo
nu­ro­dy­mo (do­ku­men­to) ga­vi­mo die­nos“ skliaus­tuo­se įra­šy­tas žo­dis
,,do­ku­men­tas“ yra tiks­li­na­mo­sios reikš­mės, ku­ris pa­aiš­ki­na prieš
tai ei­nan­tį žo­dį ,,nu­ro­dy­mas“. To­kios kal­bos for­mos šio­je tei­sės nor­mo­je
var­to­ji­mas reiš­kia, kad ,,nu­ro­dy­mas“ tu­ri bū­ti pa­teik­tas ,,do­ku­men­to“
for­ma (DK 10 straips­nio 2 da­lis). Tai­gi pa­gal ben­drą tai­syk­lę dar­buo­to­jui,
ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu iš dar­bo, vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties
ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią DK 297 straips­nio
1 da­lis api­brė­žia jo pra­džią (DK 26 straips­nio 1 da­lis), t. y. ki­tą die­ną
po tos die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
(at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą, pa­vyz­džiui, darb­da­vio
įsa­ky­mą, po­tvar­kį ar pan. , so­cia­li­nio drau­di­mo pa­žy­mė­ji­mą ar dar­bo
su­tar­tį su įra­šais apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Ta­čiau prak­ti­ko­je
bū­na at­ve­jų, kai at­lei­di­mą iš dar­bo pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas (pa­vyz­džiui,
darb­da­vio įsa­ky­mas ir pan. ) dar­buo­to­jui įtei­kia­mas dar iki at­lei­di­mo
iš dar­bo die­nos. To­kiu at­ve­ju dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo fak­tas ga­li
ir ne­įvyk­ti. Pri­pa­ži­nus, kad dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu
iš dar­bo, DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio
se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po to­kio do­ku­men­to ga­vi­mo
die­nos, bū­tų ne­pa­tei­si­na­mai su­var­žy­ta šio dar­buo­to­jo tei­sė į vie­no
mė­ne­sio ter­mi­ną, per ku­rį įsta­ty­mas jam su­tei­kia tei­sę ap­gin­ti sa­vo
pa­žeis­tas tei­ses, pa­reiš­kiant ieš­ki­nį ir gin­či­jant įvy­ku­sį dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo fak­tą. To­dėl jei­gu do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį at­lei­di­mą
iš dar­bo, dar­buo­to­jas ga­vo ne at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną, o anks­čiau,
tai vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas šiam dar­buo­to­jui pra­si­de­da
ki­tą die­ną po jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos (DK 2 straips­nio 1 da­lies 4
punk­tas, 10 straips­nio 3 da­lis, 26 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 1
da­lis). Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas
jo ga­vi­mui. Tuo tar­pu vien dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mas su ati­tin­ka­mu
do­ku­men­tu nė­ra pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui ir ne­tu­ri tei­si­nės reikš­mės
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios nu­sta­ty­mui.
Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti dar­bo įsta­ty­mai
ne­re­gu­liuo­ja DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nustatyto ieš­ki­nio se­na­ties
ter­mi­no tai­ky­mo, jo ei­gos su­stab­dy­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo,
ne­nu­sta­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo tei­si­nių pa­sek­mių.
Šiems klau­si­mams tai­ko­mos Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1. 126, 1. 128–1. 131 straips­nių
nor­mos (DK 27 straips­nio 5 da­lis, Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1. 1 straips­nio 3
da­lis). Teis­mai, tai­ky­da­mi ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės
nor­mas, tu­ri at­si­žvelg­ti į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
2002 m. gruo­džio 20 d. nu­ta­ri­mą Nr. 39 ,,Dėl ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čių
įsta­ty­mų nor­mų tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ bei šiuo nu­ta­ri­mu ap­ro­buo­tą
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias
įsta­ty­mų nor­mas, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą (Teis­mų prak­ti­ka,
18, 2002).
By­las pa­gal dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo), at­leis­to
iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis ben­drų CPK tai­syk­lių bei
at­si­žvelg­da­mas į CPK XX sky­riu­je ir DK nu­ma­ty­tas iš­im­tis (CPK 410
straips­nis).
Teis­mas tu­ri įspė­ti pro­ce­so ša­lis apie
teis­mo tei­sę vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus bei tai­ky­ti DK 297
straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tus al­ter­na­ty­vius dar­buo­to­jo tei­sių
gy­ni­mo bū­dus (CPK 414 straips­nio 3 da­lis, 417, 418 straips­niai). Nag­ri­nė­da­mas
dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu,
teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ieš­ki­ny­je jo pa­grin­du nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes
bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir ne­nu­ro­dy­tas ieš­ki­nio pa­grin­du, ta­čiau
su­si­ju­sias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du ir da­ly­ku, t. y. teis­mas
tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti:
a) ar dar­buo­to­jas (ieško­vas) at­leis­tas iš
dar­bo esant tei­sė­tam dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dui (DK 129
straips­nis);
b) ar nė­ra pa­žeis­tos dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui)
tai­ky­ti­nos ga­ran­ti­jos (DK 132, 133, 134, 135 straips­niai ir kt. );
c) ar lai­ky­ta­si dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
tvar­kos (DK 130, 131 straips­niai ir kt. );
d) ar yra pa­grin­das dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo)
at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir, jei­gu yra, tai ku­ris iš
DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių dar­buo­to­jo
tei­sių gy­ni­mo bū­dų tai­ky­ti­nas, o jei­gu tam pa­grin­do nė­ra, tai ar nė­ra
pa­grin­do gin­ti dar­buo­to­jo tei­ses ki­tais DK 36 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tais
dar­bo tei­sių gy­ni­mo bū­dais.
Pa­žy­mė­ti­na, kad tei­sė­je pri­pa­žįs­ta­ma
ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo pre­zump­ci­ja. By­lo­se dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu dar­buo­to­jų, at­leis­tų iš dar­bo darb­da­vio
ini­cia­ty­va, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pri­va­lo įro­dy­ti įsta­ty­me nu­ma­ty­to
at­lei­di­mo iš dar­bo (DK 129 straips­nis) pa­grin­do tei­sė­tu­mą.
DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­sta­ty­ti
al­ter­na­ty­vūs pa­žeis­tų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių, jį ne­tei­sė­tai at­lei­dus
iš dar­bo, gy­ni­mo bū­dai. Dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas), reikš­da­mas ieš­ki­nį,
tu­ri pa­si­rink­ti pra­šo­mą tai­ky­ti pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo bū­dą, nu­ro­dy­ti
to­kio pa­si­rin­ki­mo ar­gu­men­tus (CPK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas)
ir pra­šo­mą tai­ky­ti tei­sių gy­ni­mo bū­dą ieš­ki­ny­je iš­dės­ty­ti kaip
ieš­ki­nio da­ly­ką (CPK 135 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas). By­lą dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu nag­ri­nė­jan­tis teis­mas nė­ra sais­to­mas
dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) nu­ro­dy­tu ieš­ki­nio da­ly­ku: nu­sta­tęs, kad ten­kin­ti
pa­reikš­tą rei­ka­la­vi­mą nė­ra pa­grin­do, teis­mas ga­li sa­vo ini­cia­ty­va,
kai yra pa­grin­das, tai­ky­ti al­ter­na­ty­vų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių gy­ni­mo
bū­dą (CPK 418 straips­nis). Nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) iš dar­bo
at­leis­tas be tei­sė­to pa­grin­do ar pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą
tvar­ką, teis­mas kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri nu­sta­ty­ti, ku­ris iš dar­buo­to­jo
pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo al­ter­na­ty­vių bū­dų, nu­ma­ty­tų DK 297 straips­nio
3 ir 4 da­ly­se, yra tai­ky­ti­nas. Ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas šių tei­sės
nor­mų tai­ky­mui, teis­mas tu­ri nag­ri­nė­ti ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar ku­ri
nors iš pro­ce­so ša­lių jo­mis re­mia­si kaip sa­vo rei­ka­la­vi­mų ar at­si­kir­ti­mų
pa­grin­du.
DK 297 straips­nio 3 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka
,,įsta­ty­mai“ aiš­kin­ti­na pla­či­ą­ja pras­me ir su­pran­ta­ma kaip DK 3
straips­ny­je nu­ma­ty­ti dar­bo tei­sės šal­ti­niai.
Pa­žy­mė­ti­na, kad DK 297 straips­nio 4 da­lis
nu­ma­to ne tik pa­žeis­tų dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dą, bet ir dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dą (DK 124 straips­nio 1 punk­tas). Tai­kant
DK 297 straips­nio 4 da­lį, dar­bo su­tar­tis tu­ri bū­ti lai­ko­ma nu­trauk­ta
teis­mo spren­di­mu nuo jo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos, ir tai tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta
teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je. Tai­ky­da­mas ap­ta­ria­mą­ją
tei­sės nor­mą, teis­mas ne­tu­ri tei­sės nu­spręs­ti, kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta
ki­tu pa­grin­du, pa­vyz­džiui, pa­gal DK 127 straips­nio 1 da­lį, nors to ir
pra­šy­tų dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas). Tuo tar­pu, kaip ma­ty­ti iš Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės 19 d. spren­di­mo už akių ci­vi­li­nė­je
by­lo­je Nr. 2–5933/2003 pa­gal ieš­ko­vės J. Ra­moš­kai­tės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei ,,Sa­pe­re Au­de“ dėl at­lei­di­mo iš dar­bo
pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, dar­bo už­mo­kes­čio ir iš­ei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos
pri­tei­si­mo, teis­mas ieš­ko­vės at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­ži­no ne­tei­sė­tu,
tai­kė DK 297 straips­nio 4 da­lį, ta­čiau spren­di­me nu­ro­dė ieš­ko­vės at­lei­di­mo
iš dar­bo pa­grin­du lai­ky­ti DK 127 straips­nio 2 da­lį. Tai ro­do, kad
šio­je by­lo­je teis­mas ne­tin­ka­mai tai­kė DK 297 straips­nio 4 da­lį.



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt