TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 42

2003 m.
gruodžio 29 d.
Vil­nius

Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nes
su­tar­tis
ir Bau­džia­mo­jo bei Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sų nor­mas,
nu­sta­tan­čias as­me­nų iš­da­vi­mą už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba
per­da­vi­mą Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas,
ap­svars­tęs Lie­tu­vos teis­mų 2002–2003 me­tų prak­ti­ką tai­kant Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nes su­tar­tis ir Bau­džia­mo­jo bei Bau­džia­mo­jo
pro­ce­so ko­dek­sų nor­mas, nu­sta­tan­čias as­me­nų iš­da­vi­mą už­sie­nio
vals­ty­bei ar­ba per­da­vi­mą Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui, spren­džia,
kad teis­mai šias nor­mas iš es­mės tai­ko tin­ka­mai. Ta­čiau pa­ste­bė­ta ir
klai­dų. Teis­mai ne vi­suo­met dė­me­sin­gai įsi­gi­li­na į tarp­tau­ti­nės su­tar­ties
tu­ri­nį, kar­tais ne­tiks­liai iš­si­aiš­ki­na su­tar­ties nuo­sta­tų rei­ka­la­vi­mus.
Pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai spręs­da­mas klau­si­mą, ku­rį reg­la­men­tuo­ja ir
dvi­ša­lė, ir dau­gia­ša­lė su­tar­tis, teis­mas, ne­įsi­gi­li­nęs į dvi­ša­lės
su­tar­ties nuo­sta­tas, va­do­va­vo­si vien dau­gia­ša­le su­tar­ti­mi. Ne vi­suo­met
lai­ko­ma­si tarp­tau­ti­nės su­tar­ties ir BPK 127 straips­nio nuo­sta­tų rei­ka­la­vi­mų,
nu­sta­tant iš­duo­da­mo ar­ba per­duo­da­mo as­mens su­ėmi­mo ter­mi­nus.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas,
siek­da­mas to­bu­lin­ti ir vie­no­din­ti Lie­tu­vos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių
ir įsta­ty­mų tai­ky­mo prak­ti­ką iš­duo­dant as­me­nis už­sie­nio vals­ty­bei
ar­ba per­duo­dant Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui, va­do­vau­da­ma­sis
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 25 straips­nio 1 punk­tu bei Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo sta­tu­to 5 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu,

n u t a
r i a :

I. Išaiškin­ti teis­mams, kad:

1. Tei­sin­gas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių (to­liau
– tarp­tau­ti­nės su­tar­tys) ir Bau­džia­mo­jo bei Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sų
nor­mų tai­ky­mas, iš­duo­dant nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­riu­sius as­me­nis
už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­duo­dant Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui,
už­tik­ri­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų vyk­dy­mą,
iš­duo­da­mų as­me­nų pa­trau­ki­mą bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ar nu­teis­to­jo
ir nuo baus­mės be­si­slaps­tan­čio as­mens per­da­vi­mą vyk­dy­ti baus­mę.
2. Spręs­da­mas, ar yra as­mens iš­da­vi­mo už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­da­vi­mo
Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui pa­grin­das ir są­ly­gos, Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mas va­do­vau­ja­si tarp­tau­ti­nė­mis su­tar­ti­mis, BK 9
straips­niu ir BPK 71 straips­niu.
3. Skir­da­mas su­ėmi­mą iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas įsi­ti­ki­na, ar
yra tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se ir BK 9 straips­ny­je, BPK 71 straips­ny­je
nu­ma­ty­ti as­mens iš­da­vi­mo už­sie­nio vals­ty­bei pa­grin­dai ir są­ly­gos.
4. Per­duo­da­mi Tarp­tau­ti­niam baudžia­ma­jam teis­mui as­me­nys su­ima­mi
va­do­vau­jan­tis šio Teis­mo iš­duo­tu su­ėmi­mo or­de­riu ir, lai­kan­tis BPK
123 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų ter­mi­nų, pri­sta­to­mi apy­lin­kės
teis­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui. Tarp­tau­ti­nio bau­džia­mo­jo
teis­mo Ro­mos sta­tu­to 59 straips­nio pras­me iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas
ne­ga­li spręs­ti, ar per­duo­da­mo as­mens su­ėmi­mo or­de­ris iš­duo­tas pa­grįs­tai.
Va­do­vau­da­ma­sis Sta­tu­to 59 straips­nio ir BPK 123 straips­nio nuo­sta­to­mis,
tei­sė­jas ap­klau­sia per­duo­da­mą as­me­nį tam, kad įsi­ti­kin­tų, ar or­de­ris
iš­duo­tas bū­tent tam as­me­niui, ar as­muo su­im­tas lai­kan­tis BPK 123
straips­nio nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, ar nė­ra pa­žeis­tos per­duo­da­mo as­mens
tei­sės, ir nu­sta­to jam su­ėmi­mą, lai­ky­da­ma­sis BPK 127 straips­ny­je nu­sta­ty­tų
ter­mi­nų.
5. Teis­mas va­do­vau­ja­si tik to­mis tarp­tau­ti­nė­mis su­tar­ti­mis, ku­rios
jų tai­ky­mo me­tu ga­lio­ja ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kai, ir pra­šan­čiai iš­duo­ti
as­me­nį vals­ty­bei. Tai­ky­da­mas tarp­tau­ti­nės dau­gia­ša­lės su­tar­ties
ar kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas, teis­mas taip pat va­do­vau­ja­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
su­tar­ties ar kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo įsta­ty­mu bei ja­me nu­sta­ty­to­mis
iš­ly­go­mis ir pa­da­ry­tais pa­reiš­ki­mais dėl su­tar­ties tai­ky­mo, taip
pat pra­šan­čio­sios iš­duo­ti as­me­nį vals­ty­bės iš­ly­go­mis ir pa­reiš­ki­mais,
ku­riuos ji yra pa­da­riu­si pri­si­jung­da­ma prie tarp­tau­ti­nės su­tar­ties.
6. Tais at­ve­jais, kai pra­šy­mą iš­duo­ti as­me­nį yra pa­tei­ku­si vals­ty­bė,
su ku­ria pa­si­ra­šy­ta tei­si­nės pa­gal­bos ar eks­tra­di­ci­jos su­tar­tis,
nu­sta­tan­ti as­mens iš­da­vi­mo pa­grin­dus ir tvar­ką, ir kai ši vals­ty­bė
yra 1975 m. spa­lio 15 d. Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos da­ly­vė
(to­liau – Eu­ro­pos kon­ven­ci­ja dėl eks­tra­di­ci­jos ar­ba tik Kon­ven­ci­ja),
teis­mas, at­si­žvelg­da­mas į Kon­ven­ci­jos 28 straips­nio nuo­sta­tų rei­ka­la­vi­mus,
tai­ky­da­mas tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nor­mas, pa­pras­tai su­tei­kia pir­mu­mą
Kon­ven­ci­jos nuo­sta­toms, o tarp­vals­ty­bi­ne tei­si­nės pa­gal­bos ar­ba
eks­tra­di­ci­jos su­tar­ti­mi va­do­vau­ja­si tiek, kiek ji pa­pil­do ir pa­tiks­li­na
Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų tai­ky­mą.
7. Iš­duo­da­mas as­me­nį už nu­si­kal­ti­mus, ku­rių iš­aiš­ki­ni­mą ir pre­ven­ci­nes
prie­mo­nes reg­la­men­tuo­ja spe­cia­lio­sios Jung­ti­nių Tau­tų ar Eu­ro­pos
kon­ven­ci­jos (pvz. , 2000 m. gruo­džio 13 d. Jung­ti­nių Tau­tų kon­ven­ci­ja
prieš tarp­tau­ti­nį or­ga­ni­zuo­tą nu­si­kals­ta­mu­mą; 1977 m. Eu­ro­pos kon­ven­ci­ja
dėl ko­vos su te­ro­riz­mu), teis­mas at­si­žvel­gia ir į tai, ar pra­šan­ti iš­duo­ti
as­me­nį vals­ty­bė yra Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos da­ly­vė,
ar su ja pa­si­ra­šy­ta tei­si­nės pa­gal­bos ar­ba eks­tra­di­ci­jos su­tar­tis.
Jei­gu pra­šan­čio­ji vals­ty­bė yra Eu­ro­pos
kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos da­ly­vė ir su ja pa­si­ra­šy­ta dvi­ša­lė
ar dau­gia­ša­lė tei­si­nės pa­gal­bos ar­ba eks­tra­di­ci­jos su­tar­tis, spręs­da­mas
as­mens iš­da­vi­mą, teis­mas va­do­vau­ja­si Jung­ti­nių Tau­tų ar­ba Eu­ro­pos
kon­ven­ci­ja, reg­la­men­tuo­jan­čia spe­cia­lias as­me­nų iš­da­vi­mo są­ly­gas,
o Eu­ro­pos kon­ven­ci­ja dėl eks­tra­di­ci­jos ir tei­si­nės pa­gal­bos ar­ba
eks­tra­di­ci­jos su­tar­ti­mi – tiek, kiek jos pa­pil­do ir pa­tiks­li­na šių
spe­cia­lių­jų Kon­ven­ci­jų tai­ky­mą.
Jei­gu pra­šan­ti iš­duo­ti as­me­nį vals­ty­bė
nė­ra Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos da­ly­vė, iš­duo­da­mas as­me­nį
už­sie­nio vals­ty­bei teis­mas va­do­vau­ja­si Jung­ti­nių Tau­tų ar­ba Eu­ro­pos
kon­ven­ci­ja, reg­la­men­tuo­jan­čia to­kio nu­si­kal­ti­mo klau­si­mų spren­di­mą,
ir dvi­ša­le ar dau­gia­ša­le su­tar­ti­mi dėl tei­si­nės pa­gal­bos ar­ba eks­tra­di­ci­jos
tiek, kiek ji pa­pil­do ir pa­tiks­li­na Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų tai­ky­mą,
ar­ba tik Kon­ven­ci­ja, jei­gu dvi­ša­lė ar dau­gia­ša­lė su­tar­tis ne­pa­si­ra­šy­ta.
8. Tais at­ve­jais, kai Jung­ti­nių Tau­tų ar­ba Eu­ro­pos kon­ven­ci­jų teks­te
var­to­ja­mi tei­sės ter­mi­nai ar są­vo­kos ski­ria­si nuo var­to­ja­mų­jų na­cio­na­li­nė­je
tei­sė­je (pvz. , 2000 m. gruo­džio 13 d. Jung­ti­nių Tau­tų kon­ven­ci­jos
prieš tarp­tau­ti­nį or­ga­ni­zuo­tą nu­si­kals­ta­mu­mą 2 straips­nio a punk­to
są­vo­kos or­ga­ni­zuo­ta nu­si­kals­ta­ma gru­pė, or­ga­ni­zuo­ta
gru­pė ar­ba Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos 16 straips­nio
są­vo­ka lai­ki­nas su­lai­ky­mas) ar­ba tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je
var­to­ja­mi ter­mi­nai na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je ne­tu­ri ana­lo­go, teis­mas
tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nor­mas aiš­ki­na­si at­si­žvelg­da­mas į var­to­ja­mų
są­vo­kų įpras­ti­nę reikš­mę au­ten­tiš­ka­me su­tar­ties teks­te bei at­si­žvelg­da­mas
į su­tar­ties ob­jek­tą bei jos tiks­lą 
ir pa­gal tai spren­džia dėl jų ati­tik­mens na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je.
9. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis, pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą vei­ką
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ar­ba ki­tos vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je, ga­li bū­ti
iš­duo­tas už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­duo­tas Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam
teis­mui tik re­mian­tis tarp­tau­ti­ne su­tar­ti­mi (pvz. , Tarp­tau­ti­nio bau­džia­mo­jo
teis­mo Ro­mos sta­tu­to 58 straips­nis; 2001 m. lap­kri­čio 23 d. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Vy­riau­sy­bės
eks­tra­di­ci­jos su­tar­ties 3 straips­nis) ar­ba Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos
Sau­gu­mo Ta­ry­bos re­zo­liu­ci­ja.
Jei­gu tai­ko­mo­jo­je kon­ven­ci­jo­je vals­ty­bei
su­teik­ta tei­sė at­si­sa­ky­ti iš­duo­ti sa­vo pi­lie­tį, tai teis­mas tu­ri
va­do­vau­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo dėl kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo
iš­ly­ga ar­ba pa­reiš­ki­mu, ku­ria­me nu­ro­do­ma, ar pa­gal šią kon­ven­ci­ją
Lie­tu­vos pi­lie­čiai bus iš­duo­da­mi (pvz. , Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo
1995 m. ba­lan­džio 4 d. nu­ta­ri­mo „Dėl 1957 m. gruo­džio 13 d. Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos
dėl eks­tra­di­ci­jos“ ra­ti­fi­ka­vi­mo Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio iš­ly­ga,
kad Lie­tu­vos pi­lie­čiai pa­gal šią Kon­ven­ci­ją ne­iš­duo­da­mi). Jei­gu
tarp­tau­ti­nės su­tar­ties ra­ti­fi­ka­vi­mo įsta­ty­me iš­ly­gos dėl Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos pi­lie­čių iš­da­vi­mo nė­ra, teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 13 straips­niu ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės
įsta­ty­mo 6 straips­niu, Lie­tu­vos pi­lie­čių už­sie­nio vals­ty­bei neišduo­da.
10. Už­sie­nie­tis, pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą vei­ką Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je
ar­ba ki­tos vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je, iš­duo­da­mas ati­tin­ka­mai vals­ty­bei
ar­ba per­duo­da­mas Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui tik re­mian­tis
tarp­tau­ti­ne su­tar­ti­mi ar­ba Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos Sau­gu­mo
Ta­ry­bos re­zo­liu­ci­ja.
11. Spręs­da­mas as­mens iš­da­vi­mo ar­ba per­da­vi­mo klau­si­mą, teis­mas
tu­ri įsi­ti­kin­ti, ar nė­ra ki­tų tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je ar šios su­tar­ties
ra­ti­fi­ka­vi­mo įsta­ty­me nu­ma­ty­tų iš­duo­da­mo as­mens ypa­tu­mų, dėl ku­rių
as­muo ne­iš­duo­da­mas (pvz. , Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 1995 m. ba­lan­džio
4 d. nu­ta­ri­mo „Dėl 1957 m. gruo­džio 13 d. Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos“
ra­ti­fi­ka­vi­mo Kon­ven­ci­jos 1 straips­nio iš­ly­ga, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ka
tu­ri tei­sę eks­tra­di­ci­jos ne­tai­ky­ti, jei dėl kal­ti­na­mo­jo as­mens am­žiaus,
svei­ka­tos būk­lės ar as­me­ni­nių prie­žas­čių jis pa­tir­tų itin sun­kias pa­sek­mes
pra­šan­čio­jo­je vals­ty­bė­je).
12. Jei­gu už­sie­nio vals­ty­bė ar­ba Tarp­tau­ti­nis bau­džia­ma­sis teis­mas
pra­šo iš­duo­ti ar per­duo­ti as­me­nį ap­lin­ky­bė­mis, kai pa­gal BK 9
straips­nio 3 da­lį eks­tra­di­ci­ja ga­li bū­ti ne­tai­ko­ma, teis­mas, spręs­da­mas
as­mens iš­da­vi­mo už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­da­vi­mo Tarp­tau­ti­niam
bau­džia­ma­jam teis­mui klau­si­mą, va­do­vau­ja­si tarp­tau­ti­nės su­tar­ties
rei­ka­la­vi­mais bei su­tar­ties ra­ti­fi­ka­vi­mo įsta­ty­mu.
Jei­gu pra­šan­čio­ji vals­ty­bė, va­do­vau­da­ma­si
ša­lies vi­daus įsta­ty­mais (pa­da­ry­tos iš­ly­gos pri­si­jun­giant prie tarp­tau­ti­nės
su­tar­ties), ne­iš­duo­da už­sie­nio vals­ty­bei as­me­nų ana­lo­giš­kais Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos BK 9 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tais at­ve­jais, tai, tai­kant
abi­pu­siš­ku­mo prin­ci­pą (Kon­ven­ci­jos 26 straips­nio 3 da­lis), šiais at­ve­jais
tai vals­ty­bei taip pat ga­li­ma ne­iš­duo­ti pra­šo­mo as­mens.
13. BK 9 straips­nio 3 da­lies 1 punk­to ir Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos
2 straips­nio pras­me as­muo ga­li bū­ti iš­duo­da­mas tik už vei­kas, ku­rios
lai­ko­mos nu­si­kals­ta­mo­mis, ir už jų pa­da­ry­mą as­muo yra bau­džia­mas
tiek pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos, tiek pa­gal pra­šan­čio­sios iš­duo­ti
as­me­nį vals­ty­bės įsta­ty­mus bent vie­ne­rių me­tų lais­vės at­ėmi­mo ar
jai pri­lygs­tan­čia baus­me, ar­ba nu­teis­tam as­me­niui yra li­kę at­lik­ti
ne ma­žiau kaip 4 mė­ne­siai lais­vės at­ėmi­mo baus­mės. Teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti
į tai, kad kai ku­rios tarp­tau­ti­nės su­tar­tys (pvz. , 1977 m. Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos
dėl ko­vos su te­ro­riz­mu 4 straips­nis) nu­si­kal­ti­mams, už ku­riuos as­muo
iš­duo­da­mas, nu­sta­to ki­to­kius baus­mės dy­džio rei­ka­la­vi­mus.
14. Jei­gu vals­ty­bė pra­šo iš­duo­ti as­me­nį už ke­lias nu­si­kals­ta­mas
vei­kas, iš ku­rių vie­na ar ke­lios yra bau­džia­mos bent vie­ne­rių me­tų
lais­vės at­ėmi­mo ar jai pri­lygs­tan­čia baus­me, o ki­tos ma­žes­ne ar­ba ki­ta
švel­nes­nės rū­šies baus­me, teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos
dėl eks­tra­di­ci­jos 2 straips­nio 2 da­li­mi (ar­ba ki­ta tarp­tau­ti­ne su­tar­ti­mi),
tu­ri ap­svars­ty­ti as­mens iš­da­vi­mą už vi­sas nu­si­kals­ta­mas vei­kas.
15. BK 9 straips­nio 3 da­lies 2 punk­to pras­me as­muo, pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą
vei­ką Lie­tu­vos vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je, ga­li bū­ti už­sie­nio vals­ty­bei
ne­iš­duo­da­mas. Ta­čiau teis­mas tu­ri per­duo­ti as­me­nis Tarp­tau­ti­niam
bau­džia­ma­jam teis­mui, jei­gu šio Teis­mo sta­tu­to 58, 59 straips­nių nu­sta­ty­ta
tvar­ka yra iš­duo­tas su­ėmi­mo or­de­ris, ir Teis­mas yra iš­spren­dęs by­los
pri­im­ti­nu­mo klau­si­mą. Teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į tai, kad bū­ti­nas
Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­riu­sio as­mens iš­da­vi­mas
už­sie­nio vals­ty­bei ga­li bū­ti nu­ma­ty­tas ir ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se
su­tar­ty­se.
16. Teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis BK 9 straips­nio 3 da­lies 3 punk­tu, ga­li
ne­iš­duo­ti už­sie­nio vals­ty­bei as­mens, per­se­kio­ja­mo už po­li­ti­nio
po­bū­džio nu­si­kal­ti­mą. Ar nu­si­kal­ti­mas yra po­li­ti­nio po­bū­džio,
spren­džia teis­mas. Spren­džiant šį klau­si­mą, be ki­ta ko, at­si­žvel­gia­ma
ir į tai, ko­kių tiks­lų nu­si­kals­ta­ma vei­ka sie­kė pra­šo­mas iš­duo­ti as­muo,
ko­kie šios vei­kos mo­ty­vai. Ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­tos po­li­ti­nio po­bū­džio
nu­si­kal­ti­mais vei­kos, iš­var­dy­tos 1948 m. gruo­džio 9 d. Jung­ti­nių Tau­tų
Or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jos dėl ke­lio už­kir­ti­mo ge­no­ci­do nu­si­kal­ti­mams
ir bau­di­mui už jį, 1999 m. gruo­džio 9 d. Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos
tarp­tau­ti­nės kon­ven­ci­jos dėl ko­vos su te­ro­riz­mo fi­nan­sa­vi­mu prie­de
iš­var­dy­to­se kon­ven­ci­jo­se, Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos
3 straips­nio 2, 3 punk­tų ir šios Kon­ven­ci­jos 1975 m. pa­pil­do­mo­jo pro­to­ko­lo
1 straips­nio nuo­sta­to­se bei 1977 m. Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl ko­vos su
te­ro­riz­mu 1, 2 straips­niuo­se iš­var­dy­tos vei­kos.
Nu­si­kals­ta­mos vei­kos, ku­rios ne­ga­li bū­ti
pri­pa­žin­tos po­li­ti­nio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mais, ga­li bū­ti nu­ma­ty­tos
ir ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se (pvz. , 2001 m. lap­kri­čio 23 d. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Vy­riau­sy­bės
eks­tra­di­ci­jos su­tar­ties 4 straips­nis).
17. BK 9 straips­nio 3 da­lies 6 punk­to pras­me as­muo ga­li bū­ti ne­iš­duo­da­mas,
jei­gu dėl pra­šo­mos iš­duo­ti nu­si­kals­ta­mos vei­kos yra su­ėjęs ap­kal­ti­na­mo­jo
nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo ar jo vyk­dy­mo se­na­ties ter­mi­nas.
Spręs­da­mas as­mens iš­da­vi­mą, teis­mas tu­ri
at­si­žvelg­ti, kad 1968 m. lap­kri­čio 26 d. Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos
kon­ven­ci­jos dėl se­na­ties ter­mi­no ne­tai­ky­mo už ka­ro nu­si­kal­ti­mus
ir nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui 1 straips­ny­je ir BK 95 straips­nio 5 da­ly­je
iš­var­dy­tiems nu­si­kal­ti­mams se­na­ties ter­mi­nų nė­ra.
Teis­mas išduo­da as­me­nis užsie­nio vals­ty­bei
ir tais at­ve­jais, kai yra su­ėję BK 95, 96 straips­niuo­se nu­sta­ty­ti ap­kal­ti­na­mo­jo
nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo ar ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio vyk­dy­mo se­na­ties
ter­mi­nai, jei­gu taip nu­ma­to tarp­tau­ti­nė su­tar­tis (pvz. , 2001 m. lap­kri­čio
23 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų
Vy­riau­sy­bės eks­tra­di­ci­jos su­tar­ties 6 straips­nis).
18. Tais at­ve­jais, kai as­mens iš­da­vi­mas už­sie­nio vals­ty­bei spren­džia­mas
pa­gal Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos nuo­sta­tas, teis­mas
šios kon­ven­ci­jos 10 straips­nio pras­me ne­iš­duo­da as­mens, jei­gu ap­kal­ti­na­mo­jo
nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo ar jo vyk­dy­mo se­na­ties ter­mi­nai yra su­ėję pa­gal
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ar­ba pa­gal pra­šan­čio­sios iš­duo­ti as­me­nį vals­ty­bės
įsta­ty­mus.
19. Spręs­da­mas as­mens iš­da­vi­mą ar­ba as­mens su­ėmi­mą dėl jo iš­da­vi­mo
už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­da­vi­mo Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui,
teis­mas su­si­pa­žįs­ta su vi­sais pra­šan­čio­sios iš­duo­ti as­me­nį vals­ty­bės
ar­ba Teis­mo pa­teik­tais do­ku­men­tais ir pa­tik­ri­na, ar jie su­ra­šy­ti
tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­tų ins­ti­tu­ci­jų, ar ati­tin­ka rei­ka­lau­ja­mą
tu­ri­nį bei for­mą (pvz. , Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos 12
straips­nis).
Jei­gu spren­di­mui pri­im­ti pa­teik­tų duo­me­nų
ne­pa­kan­ka, teis­mas ga­li tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je nu­sta­ty­ta tvar­ka
iš pra­šan­čio­sios iš­duo­ti as­me­nį vals­ty­bės pa­pra­šy­ti bū­ti­nos pa­pil­do­mos
in­for­ma­ci­jos.
20. Skir­da­mas su­ėmi­mą iš­duo­da­mam už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­duo­da­mam
Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui as­me­niui, taip pat su­ėmi­mą tarp­tau­ti­nė­se
su­tar­ty­se nu­ma­ty­to lai­ki­no su­lai­ky­mo at­ve­jais, su­ėmi­mą pra­tęs­da­mas
ar­ba nag­ri­nė­da­mas skun­dus dėl su­ėmi­mo, teis­mas va­do­vau­ja­si BPK XI
sky­riaus nor­mų nuo­sta­to­mis, o nu­sta­ty­da­mas su­ėmi­mo truk­mę – ir tarp­tau­ti­ne
su­tar­ti­mi ar Tarp­tau­ti­nio bau­džia­mo­jo teis­mo Ro­mos sta­tu­tu, ta­čiau
bet ko­kiu at­ve­ju su­ėmi­mo ter­mi­nas ne­ga­li vir­šy­ti BPK 127 straips­nio
nu­sta­ty­tų su­ėmi­mo ter­mi­nų.
21. Skir­da­mas as­me­niui su­ėmi­mą tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se nu­ma­ty­to
lai­ki­no su­lai­ky­mo at­ve­jais (pvz. , Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos
16 straips­nis), teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į tai, kad šis su­ėmi­mas ski­ria­mas
dar ne­ga­vus už­sie­nio vals­ty­bės pra­šy­mo ir tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je
nu­ma­ty­tų do­ku­men­tų dėl as­mens iš­da­vi­mo. Su­im­da­mas as­me­nį teis­mas
va­do­vau­ja­si vien pra­šan­čio­sios iš­duo­ti as­me­nį vals­ty­bės įga­lio­tos
ins­ti­tu­ci­jos pra­šy­mu, ku­ria­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ti as­me­nį iden­ti­fi­kuo­jan­tys
duo­me­nys, ka­da, ko­kiu pa­grin­du ir ko­kia teis­mi­nę val­džią tu­rin­ti
vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja pri­ėmė ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį ar spren­di­mą
su­im­ti, dėl ko­kio nu­si­kal­ti­mo pra­šo­ma iš­duo­ti ir ka­da šis nu­si­kal­ti­mas
pa­da­ry­tas, bei pra­šan­čio­sios ins­ti­tu­ci­jos už­tik­ri­ni­mas, kad bus
at­siųs­tas pra­šy­mas dėl as­mens iš­da­vi­mo.
22. Skir­da­mas su­ėmi­mą tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se nu­ma­ty­tais lai­ki­no
su­lai­ky­mo at­ve­jais, teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į tai, kad kai ku­rios
tarp­tau­ti­nės su­tar­tys (pvz. , 1992 m. lap­kri­čio 11 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos,
Es­ti­jos Res­pub­li­kos ir Lat­vi­jos Res­pub­li­kos su­tar­ties dėl tei­si­nės
pa­gal­bos ir tei­si­nių san­ty­kių 69 straips­nio 2 da­lis) nu­ma­to ša­lies
įsi­pa­rei­go­ji­mą su­im­ti as­me­nį ir tais at­ve­jais, kai nė­ra su­tar­ties
ša­lies pra­šy­mo iš­duo­ti as­me­nį ar jį su­im­ti, jei­gu yra pa­kan­ka­mas
pa­grin­das ma­ny­ti, kad as­muo vie­no­je iš su­tar­ties ša­lių pa­da­rė nu­si­kal­ti­mą,
dėl ku­rio jis ga­li bū­ti iš­duo­tas.
23. Skir­da­mas su­ėmi­mą tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se nu­ma­ty­tais lai­ki­no
su­lai­ky­mo at­ve­jais, teis­mas va­do­vau­ja­si BPK 122 straips­nio 5 da­li­mi
ir tarp­tau­ti­ne su­tar­ti­mi. Su­ėmi­mas ne­ga­li bū­ti ski­ria­mas il­ges­niam
nei tarp­tau­ti­nė­je su­tar­ty­je nu­sta­ty­tam ter­mi­nui (pvz. , pa­gal Eu­ro­pos
kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos 16 straips­nio 4 da­lį su­ėmi­mas lai­ki­no
su­lai­ky­mo at­ve­jais ne­ga­li vir­šy­ti 40 die­nų).
24. Jei­gu yra pri­im­tas teis­mo spren­di­mas iš­duo­ti as­me­nį už­sie­nio
vals­ty­bei ir as­mens per­da­vi­mas Ša­lių su­tar­tu lai­ku ne­įvy­ko, pra­tęs­da­mas
su­ėmi­mo ter­mi­ną, teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į tarp­tau­ti­nės su­tar­ties
nuo­sta­tas, reg­la­men­tuo­jan­čias as­mens lai­ky­mo su­ėmi­me iki jo per­da­vi­mo
ter­mi­nus (pvz. , Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos 18 straips­nio
4 da­lis).
25. Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos 14 straips­nio ir BPK 70
straips­nio pras­me už­sie­nio vals­ty­bės iš­duo­tam as­me­niui ne­ga­li bū­ti
Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je pra­dė­tas bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas, jis
ne­ga­li bū­ti nu­teis­tas, su­lai­ky­tas dėl baus­mės vyk­dy­mo, taip pat iš­duo­tas
tre­čia­jai vals­ty­bei ar per­duo­tas Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui
už iki iš­da­vi­mo pa­da­ry­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką, už ku­rią ne­bu­vo iš­duo­tas,
jei­gu nė­ra as­me­nį iš­da­vu­sios vals­ty­bės su­ti­ki­mo. Nu­sta­ty­da­mas
už­sie­nio vals­ty­bės iš­duo­to as­mens bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ri­bas,
teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti, kad tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se ga­li bū­ti
ir ki­to­kia šių ri­bų nu­sta­ty­mo tvar­ka.
26. Eu­ro­pos kon­ven­ci­jos dėl eks­tra­di­ci­jos 14 straips­nio pras­me nė­ra
per­žen­gia­mos pa­gal šios Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas iš­duo­to as­mens bau­džia­mo­sios
at­sa­ko­my­bės ri­bos, kai nag­ri­nė­jant by­lą teis­me pa­kei­čia­mas tos pa­čios
nu­si­kals­ta­mos vei­kos, už ku­rią as­muo iš­duo­tas, kva­li­fi­ka­vi­mas,
jei­gu už to­kią nu­si­kals­ta­mą vei­ką iš­da­vu­si as­me­nį vals­ty­bė tai­ko
eks­tra­di­ci­ją (pvz. , as­muo iš­duo­tas už ty­či­nį dvie­jų ar dau­giau žmo­nių
nu­žu­dy­mą (BK 129 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tas), ta­čiau teis­mas jį nu­tei­sė
už ne­at­sar­gų gy­vy­bės at­ėmi­mą (BK 132 straips­nio 2 da­lis).
Jei­gu nag­ri­nė­jant by­lą teis­me pa­aiš­kė­ja,
kad as­muo yra pa­da­ręs ir ki­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką, dėl ku­rios jis ne­bu­vo
iš­duo­tas, tai teis­mas ga­li nag­ri­nė­ti nau­ją kal­ti­ni­mą tik ga­vęs as­me­nį
iš­da­vu­sios vals­ty­bės su­ti­ki­mą (pvz. , as­muo iš­duo­tas už nu­žu­dy­mą,
ta­čiau pa­aiš­kė­ja, kad įvy­kio me­tu, jis, be to, ne­tei­sė­tai ne­šio­jo
šau­na­mą­jį gin­klą).
27. Pa­gal tarp­tau­ti­nę su­tar­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kai iš­duo­tam as­me­niui
į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo su­ėmi­mo ter­mi­ną (BPK 127 straips­nis) įskai­to­mas
vi­sas mū­sų vals­ty­bės pra­šy­mo pa­grin­du su­im­to as­mens už­sie­nio vals­ty­bė­je
su­ėmi­me iš­bū­tas lai­kas.
II. Pa­tvir­tin­ti teis­mų prak­ti­kos api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą „Dėl teis­mų
prak­ti­kos tai­kant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nes su­tar­tis ir
Bau­džia­mo­jo bei Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sų nor­mas, nu­sta­tan­čias
as­me­nų iš­da­vi­mą už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­da­vi­mą Tarp­tau­ti­niam
bau­džia­ma­jam teis­mui“ ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
biu­le­te­ny­je.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
se­na­to pir­mi­nin­kas                                                                  V.   G-us

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
se­na­to sek­re­to­rė                                                                     L. Ž-ė


                                                    
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt