|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr APŽVALGA PATVIRTINTA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 43 Teismų praktikos, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kontrabandos, apžvalga Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą kontrabanda yra tyčinis sunkus nusikaltimas, pagal pasikėsinimo objektą priskirtas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Kontrabanda pripažįstama teisės pažeidimu visose valstybėse. N-s yra valstybių, kurių baudžiamieji įstatymai tiesiogiai nenumato kontrabandos kaip nusikalstamos veikos ir nenustato baudžiamosios atsakomybės už ją, tačiau ir šiose valstybėse atsakomybė už ją yra numatyta kituose teisės aktuose, o ne baudžiamuosiuose kodeksuose, ir nors pati veika neįvardijama kaip savarankiškas nusikaltimas, pažeidėjams taikomos atitinkamos teisės normos, kuriose yra numatyta atsakomybė už mokesčių, muitų ir kitų finansinių įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus. Lietuvos Respublikos įstatymai atskiria kontrabandos nusikaltimus nuo administracinių teisės pažeidimų ir nustato konkrečius skiriamuosius požymius. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse kontrabanda yra išskirta į savarankišką nusikaltimo sudėtį (BK 199 straipsnis) ir susideda iš trijų dalių. BK 199 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra pateiktos šio nusikaltimo sudėtys, nes jose yra apibrėžti pagrindiniai veikos požymiai. Paprastai kontrabanda suprantama kaip neteisėtas prekių gabenimas per valstybės sieną (lot. contra – prieš, bando – vyriausybės įsakas). Paskutiniu laiku kontrabanda siejama ne tiek su prekių gabenimu per valstybės, kiek per muitų sieną. Pagal 1977 m. birželio 9 d. Nairobio tarptautinę konvenciją dėl tarpusavio administracinės pagalbos užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant, ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 26 d. , kontrabandos sąvoka aiškinama kaip muitinės įstatymų pažeidimas, kurį sudaro prekių judėjimas per muitinės sieną bet kokiu slaptu būdu. Kontrabandos apibrėžimas pagal BK 199 straipsnį šiek tiek skiriasi. Pirma, kontrabanda siejama su daiktų gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nors praktika rodo, kad šių nusikaltimų padarymas siejamas daugiau su Lietuvos Respublikos muitų teritorija. Iš objektyviosios pusės šis nusikaltimas reiškiasi muitinės kontrolės išvengimu, todėl daugeliu atvejų nusikaltimas padaromas Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos viduje priklausomai nuo muitinės įstaigos, kurioje atliekamas muitinis tikrinimas, buvimo vietos. Pagal BK 199 straipsnio prasmę veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar muitinės kontrolės išvengiama gabenant daiktus aplenkiant muitines, ar per muitines. Antra, BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicija numato tokią sudėtį, kuri nustato atsakomybę už kontrabandos nusikaltimo padarymą ir nepažeidžiant muitinių formalumų, būtent: ,,…kas neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius)“ (BK 199 straipsnis 2 dalis). Pagal šios normos prasmę asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandos nusikaltimo padarymą ir tais atvejais, kai nevengia muitinės kontrolės, teisingai pateikia muitinės reikalaujamą informaciją, reikalingą šiai muitinės procedūrai įforminti, apie prekes, tačiau neturi leidimo jų gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Apibendrintoje teismų praktikoje tokių atvejų nenustatyta. Išskyrus BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą kontrabandą, šį nusikaltimą suponuoja ir kontrabandos dalyko vertė. Dar iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymu buvo pakeista 1961 m. BK 3212 straipsnio 2 dalis ir nustatyta, kad privalomų pateikti muitinės daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai neteisėtai gabenamų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Ši nuostata jau buvo įtvirtinta naujojo Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d. Toks kontrabandos dalyko vertės pakėlimas nuo 100 iki 250 MGL dydžio rodo, kad dalis kontrabandos pažeidimų dekriminalizuota. Turint omenyje, kad trečdalis kontrabandos baudžiamųjų bylų buvo tos, kuriose kontrabandos dalyko vertė neviršijo 250 MGL dydžio, galima prognozuoti, kad baudžiamųjų bylų skaičius dėl kontrabandos nusikaltimų teismuose sumažės. Beje, pagal 2002 m. kovo 14 d. BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatą visos baudžiamosios bylos dėl kontrabandos nusikaltimų teismingos apygardos teismui, tai palengvins vienodos teismų praktikos formavimą. Apibendrinimo tikslas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas teismų praktikos apibendrinimo pagrindu 1997 m. sausio 16 d. pirmą kartą priėmė nutarimą ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“, kuris buvo papildytas ir iš dalies pakeistas 1998 m. gegužės 15 d. Senato nutarimu Nr. 2. Tai buvo padaryta po Lietuvos Respublikos 1998 m. vasario 3 d. įstatymu pakeisto 1961 m. BK 312 straipsnio. Po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo tapo aišku, kad vėl reikia keisti 1997 m. sausio 16 d. nutarimą, pritaikyti jį prie naujojo BK 199 straipsnio turinio ir, nors nuo naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo praėjo vos keli mėnesiai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius atliko baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos nusikaltimų, išnagrinėtų po 2003 m. gegužės 1 d. , apibendrinimą, kurio tikslas buvo susipažinti, kaip teismai taiko naująjį įstatymą, ir tuo pagrindu padaryti reikiamus pakeitimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 1 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“. Apibendrinimo apimtis Iš Lietuvos apygardos teismų gauta 18 baudžiamųjų bylų, kuriose nuosprendžiai priimti po 2003 m. gegužės 1 d. Iš Vilniaus apygardos teismo gautos 7 baudžiamosios bylos, iš Kauno apygardos teismo – 6, iš Panevėžio apygardos teismo – 3, iš Klaipėdos apygardos teismo – 2, iš Šiaulių apygardos teismo negauta nė vienos bylos. Iš gautų apibendrinimui baudžiamųjų bylų 3 bylose nuosprendžiai buvo apskųsti apeliacine tvarka, o kasacine tvarka nebuvo apskųstas nė vienas nuosprendis. Nė vienoje iš analizuotųjų bylų nuosprendis nebuvo panaikintas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Kontrabandos objektyvieji požymiai Kontrabandos objektyviesiems požymiams būdingi tik aktyvūs veiksmai, t. y. neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. 2000 m. Baudžiamajame kodekse atsisakyta dalies kontrabandos nusikaltimo objektyviųjų požymių, nurodytų 1961 m. BK 312 straipsnio dispozicijoje, vardijimo (pvz. : naudojant suklastotą muitinės deklaraciją, gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus nei nurodyta muitinės deklaracijoje ir pan. ), nurodant, kad bet koks privalomų deklaruoti daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant, laikomas kontrabanda. Daiktai gabenami nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei ir kitoks kontrolės išvengimas gali reikštis įvairiai: 1) daiktų gabenimas ne per muitinės postus; 2) daiktų gabenimas per muitinės postus, tačiau jų nedeklaruojant ir kitaip nepateikiant kontrolei; 3) muitinės kontrolės klaidinimas pateikiant suklastotą deklaraciją arba kitokį dokumentą ir panašiai. Iš apibendrinamųjų bylų matyti, kad dviem atvejais buvo pasirinktas gabenimo būdas ne per muitines. Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 14 straipsnyje nustatyta, kad muitinės postas yra teritorinės muitinės padalinys, veikiantis Muitinės departamento nustatytoje vietoje. Muitinės postai steigiami valstybės sienos perėjimo vietose, geležinkelio stotyse, tarptautiniuose jūrų, upių bei oro uostuose, taip pat kitose Muitinės departamento nustatytose vietose atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių ir prekių srautus bei jų tikrinimo galimybes. Prekių gabenimas tose vietose, kur tokių postų nėra, savaime yra neteisėtas. Panevėžio apygardos teismas 2003 m. birželio 25 d. nuosprendžiu A. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2002 m. birželio 6 d. įvažiuodamas automobiliu iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės postą, kuriame nėra vykdomas muitinis tikrinimas, t. y. nepateikdamas muitinės kontrolei, kontrabanda pergabeno į Lietuvos Respubliką privalomų pateikti muitinės patikrinimui prekių – cigarečių už 40 358,40 Lt (baudžiamoji byla Nr. 19–6/2003). Dviejose bylose kontrabanda buvo padaryta kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Teismų praktikoje kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Pagal Muitinės kodekso 2 straipsnį muitinės deklaracija – muitinės nustatytos ar muitinei priimtos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais pasirenkama muitinės procedūra ar pateikiama apie prekes muitinės reikalaujama informacija, reikalinga šiai muitinės procedūrai įforminti. Muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų, remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (HS kodų, kiekio, vertės, turimų licenzijų ar leidimų ir kt. ), įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir panašiai. Prie kitų dokumentų, kurie gali būti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriami: licencijos, leidimai, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos–faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2000 m. gegužės 10 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos tarptautinėje jūrų perkėloje gabeno Vokietijoje pagrobtą automobilį, pateikdamas Klaipėdos pasienio policijos rinktinės pareigūnams žinomai suklastotą Suomijos transporto priemonės registracijos liudijimą, išrašytą jo vardu. Dokumento suklastojimas buvo reikalingas tam, kad paslėptų kontrabandos dalyką, kad išvengtų muitinės kontrolės (baudžiamoji byla Nr. 2–39/2003). Vilniaus apygardos teismas 2003 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažino kalta ir nuteisė O. G. pagal 2000 m. BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama turistinės firmos direktorė, organizavo kontrabandą. Buvo įvežtos į Lietuvą tranzitinės prekės, kurių po patikrinimo vidinėje muitinėje neišveždavo, o susitardavo su pasienio pareigūnais dėl išvežimo dokumentų suklastojimo (baudžiamoji byla Nr. 1–26/2003). Apibendrinamųjų bylų duomenimis, visais kitais atvejais dažniausiai pasirenkamas kontrabandos gabenimo būdas – per muitines, nepateikiant kontrolei (13 baudžiamųjų bylų). Muitinės kodekso 2 straipsnis nustato, kad prekių pateikimas muitinei – nustatytos formos pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą jų muitiniam tikrinimui. Prekių ar kitų privalomų deklaruoti daiktų nepateikimas muitinei reiškia, kad tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo, gabenantis prekes ar kitus daiktus, privalo juos deklaruoti, tačiau to nepadaro. Muitinis tikrinimas – prekių tikrinimas, dokumentų atitikties ir galiojimo, įmonių apskaitos ir kitų dokumentų, transporto priemonių, asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo ir kitų daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti panašūs muitinės veiksmai, atliekami norint įsitikinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė. Daiktų nuslėpimas nuo muitinės kontrolės gali būti labai įvairus – nuo paprasto melagingo pranešimo muitinės darbuotojui, tikrinančiam krovinį, apie nebuvimą jame tam tikrų daiktų arba, atvirkščiai, nutylėjimą apie jų buvimą ir nepateikimą jų kontrolei iki pačių gudriausių, sunkiai aptinkamų priemonių ir jų paslėpimo metodų, paslėpimo nuo vizualaus matymo. Prie pastarųjų priskiriama: saugyklų ir slėptuvių, specialiai pritaikytų tiems tikslams, panaudojimas. Kauno apygardos teismo 2003 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 312 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2001 m. rugpjūčio 23 d. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kybartų automagistralės pasienio kontrolės punktą, slėpdamas po savo drabužiais ir taip siekdamas išvengti muitinės kontrolės, 20,61 g (4 proc. ) heroino, kuris yra narkotinė medžiaga (baudžiamoji byla Nr. 1–172/2003). Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu A. P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdamas UAB „LEX“ filialo administratoriumi, per Lietuvos Respublikos valstybės sienos muitinę, esančią Kauno rajone, Karmėlavoje, 1999 m. kovo 22 d. išdavė oro transportu pristatytą 38 100 Lt vertės pašto siuntą, jos nepateikė muitinės pareigūnams ir taip išvengė muitinės kontrolės (baudžiamoji byla Nr. 1–225/2003). Muitinės išvengimas yra ir tada, kai kontrabandos dalykas per Lietuvos Respublikos sieną gabenamas slepiant specialiai įrengtose slėptuvėse arba kitose sunkiai aptinkamose vietose. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu M. M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. sausio 10 d. žinodamas, kad privalo deklaruoti ir pateikti muitiniam patikrinimui gabenamus pinigus, nedeklaravęs raštu bei žodžiu ir nepateikęs muitiniam patikrinimui, vykdamas traukiniu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, gabeno per Lietuvos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Šeštokų pasienio postą, 1 200 000 JAV dolerių, kurie buvo paslėpti vietoje, apsunkinančioje jų aptikimą – slėptuvėje, esančioje traukinio Nr. 28 vagono Nr. 4 koridoriaus grindyse (baudžiamoji byla Nr. 11–137/2003). Kontrabandos dalykas Kontrabanda priklausomai nuo kontrabandos dalyko specifikacijos skiriama į paprastąją (BK 199 straipsnio 1 dalis) ir kvalifikuotąją (BK 199 straipsnio 2 dalis). Pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 1 dalį kontrabandos dalykas buvo detalizuotas, nes straipsnio dispozicijoje buvo nurodyta, kad tai gali būti prekės, pinigai, meno vertybės ir kiti privalomi pateikti muitinei daiktai. Atsakomybė už kontrabandą kildavo, jeigu kontrabandos dalyko vertė viršydavo 100 MGL. 2002 m. gruodžio 10 d. buvo pakeista 1961 m. BK 3212 straipsnio 2 dalis, nustačiusi, kad privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 2000 m. BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje atsisakyta detalesnio dalyko įvardijimo ir apsiribota nurodymu, kad tai privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę. Kvalifikuojant veiką pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsižvelgiama į MGL dydį, valiutų kursą ir daiktų vertę, kuri buvo nustatyta nusikaltimo padarymo metu. Teismai laikosi šios praktikos. Į kontrabandos dalyko vertę neturi būti įskaičiuota vertė tų daiktų, kurie gabenami teisėtai, nors tuo pačiu metu dalis daiktų yra gabenama kontrabandos būdu. Viskas, kas gabenama per valstybės sieną, turi būti pateikta muitinės kontrolei, išskyrus asmeninio naudojimo daiktus, kurių kiekybines ir kokybines charakteristikas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“. Šis nutarimas nustato, kokie daiktai neapmokestinami juos gabenant per sieną. Tai reiškia, kad jų neprivalu deklaruoti. Taip pat nustatyta, kiek galima vežti įvairių daiktų vienetų, koks jų svoris neturi būti viršytas. Taigi teisėtas gabenimas per valstybės sieną suponuoja būtinumą deklaruoti tai, kas privalu deklaruoti. B-dymas išvengti tokio deklaravimo kvalifikuojamas kaip kontrabanda. Kontrabandos nusikaltimo dalykas – privalomi deklaruoti daiktai (prekės, juvelyriniai dirbiniai, mokslo, meno ir kultūros vertybės, archeologiniai radiniai, grynųjų pinigų sumos ir užsienio valiuta, vertybiniai popieriai ir kiti daiktai, turintys piniginę vertę). Pagal Muitinės kodekso 2 straipsnį prekės yra daiktai, galintys būti užsienio prekybos objektais, išskyrus žemę bei kitus su žeme susijusius ir pagal jų paskirtį ir prigimtį nekilnojamus daiktus, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Visos prekės skirstomos į Lietuvos ir ne Lietuvos prekes. Lietuvos prekės yra tos, kurios: a) išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikantis Muitinės kodekso 25 straipsnyje nustatytų sąlygų ir kurių sudėtyje nėra prekių, importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš kitų valstybių arba teritorijų. Prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos iš kitų prekių įforminus muitinės procedūrą, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, Lietuvos prekėmis laikomos tik tada, kai išleidžiamos laisvai cirkuliuoti; b) importuotos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš kitų valstybių arba teritorijų ir išleistos laisvai cirkuliuoti, įskaitant muitinės prižiūrimas prekes, kurios dėl ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais; c) išgautos arba pagamintos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tik iš šio punkto b papunktyje nurodytų prekių arba ir iš a, ir b papunkčiuose nurodytų prekių. Ne Lietuvos prekės yra prekės, neturinčios Lietuvos prekių statuso. Pinigai – tai valstybės piniginiai ženklai (popieriniai arba metaliniai), esantys apyvartoje. Pinigai, kurių nėra apyvartoje, kontrabandos dalyku pripažįstami tik tada, kai jie turi istorinę, meninę ar kitokią reikšmę. N-jojo BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje kontrabandos dalykas apibrėžtas vienu terminu „daiktai“, tačiau tai nereiškia, kad nurodyti 1961 m. BK 312 straipsnio 1 dalyje „prekės, pinigai, meno vertybės“ pagal naujojo BK 199 straipsnio 1 dalį negali būti kontrabandos dalykas. Pagal šios normos prasmę kontrabandos dalyku gali būti viskas, kas pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti. Keleiviai, įveždami į Lietuvos Respubliką, išveždami iš jos ar veždami per ją tranzitu pinigus (grynuosius pinigus, vertybinius popierius), privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“. Keleiviai, įveždami į Lietuvos Respubliką, išveždami iš jos ar veždami per ją tranzitu grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 tūkst. Lt arba jas atitinkančias sumas užsienio valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos kursą arba užsienio valiutą, kuriai Lietuvos bankas nėra nustatęs oficialaus kurso, taip pat vertybinius popierius, privalo visus šiuos grynuosius pinigus ir visus vertybinius popierius deklaruoti. Apibendrinant galima konstatuoti, kad pagal 2000 m. BK 199 straipsnio 1 dalies prasmę daiktai yra materialūs objektai, turintys piniginę vertę ir privalomi pateikti muitinės kontrolei. Iš apibendrinamųjų bylų matyti, kad dažniausiai kontrabanda gabenamos cigaretės, nedenatūruotas etilo alkoholis, pinigai. 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą kontrabandos sudėtį priklausomai nuo kontrabandos dalyko. Šioje dalyje numatyta, kad kontrabanda laikomas šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo jas gabenti. Tam, kad būtų nustatytas šių dalykų priklausomumas konkrečiai kategorijai, vadovaujantis BPK 208 straipsniu gali būti skiriama ekspertizė arba tai pavedama nustatyti specialistui. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2002 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX–705). Strateginių prekių sąvoką ir sąrašą apibrėžia Lietuvos Respublikos strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymas (1995 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. I–1022) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1321 „Dėl kontroliuojamų strateginių prekių ir technologijų sąrašų patvirtinimo“. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (1998 m. sausio 8 d. istatymas Nr. VIII–602). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas (1999 m. birželio 1 d. įstatymas Nr. VIII–1207). Iš apibendrinimui pateiktų bylų keturi asmenys buvo nuteisti už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. 2000 m. Baudžiamasis kodeksas nenumato stambaus kontrabandos masto. Apibendrinus baudžiamąsias bylas, išnagrinėtas po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, matyti, kad daugumoje bylų (9) kontrabanda gabenamų daiktų vertė viršija 500 MGL (62 500 Lt) ir tik trijose bylose kontrabandos mastas buvo nuo 250 MGL (31 250 Lt) iki 500 MGL (62 500 Lt). Vilniaus apygardos teismas dviejose bylose išteisino asmenis pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 3 dalį nenustatęs, kad kaltinamieji padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių, nes jų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabento nedenatūruoto etilo alkoholio ir degtinės vertė nesudarė 250 MGL dydžio sumos (baudžiamosios bylos Nr. 1–24, Nr. 1–22). Kontrabandos dalyko vertė turi būti nustatoma pagal muitinę vertę, kuri įvertinama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“. Pagal Muitinės kodekso 30 straipsnį importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Kadangi baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą atsiranda tik tada, kai prekių vertė viršija 250 MGL sumą, todėl kiekvienoje byloje turi būti nustatyta prekių muitinė vertė. Jeigu per sieną gabenamos prekės, kurioms neįmanoma pritaikyti konkretaus muitinio įvertinimo metodo, prekių vertė nustatoma remiantis Muitinės kodekso 32 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis. Tokiais atvejais reikalingos specialistų išvados arba skiriamos atitinkamos ekspertizės. Kai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabenami BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodyti daiktai (šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios medžiagas ar kitos strateginės prekės, nuodingosios, stipriai veikiančios, narkotinės, psichotropinės medžiagos arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), jų vertė nenustatinėjama. Šių daiktų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenamo kiekio. Kontrabandos dalyko vertė apibendrinimui pateiktose bylose buvo nustatinėjama pagal prekių muitinę vertę, bet buvo atvejų, kai ji buvo nustatyta ir pagal rinkos vertę. Kauno apygardos teismas 2003 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pripažino kaltu ir nuteisė N. V. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už 271 000 pakelių cigarečių kontrabandą. Ekspertizės aktas patvirtino, kad cigarečių vertė rinkos kaina – 921 400 Lt. Muitinės departamento pažyma patvirtino, kad krovinio muitinė vertė yra 162 600 Lt. Teismas padarė išvadą, kad gabento krovinio vertę būtina mažinti iki 162 600 Lt, nes kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal muitinę vertę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1–61/2003). Vilniaus apygardos teismas kontrabandos dalyko – nedenatūruoto etilo alkoholio – vertę nustatė remdamasis prekine ekspertize (baudžiamoji byla Nr. 11–173/2003). Panevėžio apygardos teismas kontrabandos dalyko – paladžio, sidabro ir platinos metalo laužo – vertę nustatė remdamasis prekine ekspertize (baudžiamoji byla Nr. 106–3/2003). Vilniaus apygardos teismas kontrabandos dalyko – nedenatūruoto etilo spirito – vertę nustatė remdamasis specialisto išvada pagal rinkos vertę (baudžiamoji byla Nr. 106/2003). Klaipėdos apygardos teismas kontrabandos dalyko – automobilio – vertę nustatė remdamasis vidutine rinkos verte (baudžiamoji byla Nr. 2–39/2003). Kontrabandos subjektyvieji požymiai Kontrabandos nusikaltimo subjektyviesiems požymiams būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Kaltininkas sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. Kai nėra aplinkybių, rodančių tokį intelektualinį kaltės momentą, nėra ir kaltės. Kontrabanda padaroma išankstine tyčia. Asmuo, kuris ruošiasi kontrabanda gabenti prekes, paprastai iš anksto sudaro šio nusikaltimo planą, numato veikimo būdą. Motyvas ir tikslas nėra būtini kontrabandos subjektyvieji požymiai. Tačiau pabrėžtina, kad paprastai šio nusikaltimo motyvas yra savanaudiškumas, kaltinamojo noras gauti materialinės naudos, pasipelnyti vienu ar kitu būdu, o tai pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš apibendrinamųjų bylų matyti, kad 7 nuosprendžiuose dėl kaltės formos pasisakyta, o 9 nuosprendžiuose – nepasisakyta. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad kaltinamieji kontrabandą padarė tiesioginės tyčios kaltės forma (baudžiamosios bylos Nr. 11–137/2003, Nr. 11–173/2003). Kauno apygardos teismas nurodė, kad A. S. nusikaltimą padarė tyčia (baudžiamoji byla Nr. 1–172/2003). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, patikslino, kad narkotinių medžiagų kontrabanda padaryta tiesiogine tyčia. Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad L. J. , gabendamas kontrabandos dalyką, veikė nekonkretizuota tyčia, todėl atsako už atsiradusias pasekmes – kontrabandos gabenimą (baudžiamoji byla Nr. 106–3/2003). Iš apibendrinimui pateiktų bylų tik vienoje užsiminta apie nusikaltimo motyvą. Kauno apygardos teismas nuteisė A. N. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, būtent 19 000 JAV dolerių, slėpė juos automobilio salone ir nepateikė jų muitinės kontrolei. Teismas nurodė, kad nusikaltimas nėra savanaudiškas, nes vežami nedeklaruoti pinigai per valstybinę sieną buvo skirti automobiliui pirkti. Tokia teismo išvada kelia abejonių. BK 199 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo tam tikrų šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų atlikimo momento, o pasekmės yra už šio nusikaltimo sudėties ribų. Kontrabandos baigtinumo momentas priklauso nuo jos padarymo būdų (daiktų gabenimas ne per muitinės postus; daiktų gabenimas per postus, tačiau klaidinant muitinės kontrolę, ir panašiai). Visose apibendrinamosiose bylose asmenys, kaltinami kontrabandos padarymu, buvo nuteisti už baigtus nusikaltimus. Kontrabandos kvalifikavimo klausimai Pagal apibendrinimui pateiktus bylose priimtus nuosprendžius darytina išvada, kad teismams nekyla problemų dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo tiek pagal 1961 m. BK 312 straipsnį, tiek pagal 2000 m. BK 199 straipsnį, ir tinkamai taikomos 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII–1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX–785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX–994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatos, sprendžiant veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d. , perkvalifikavimą. Praktikoje nekyla problemų ir dėl BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties – „gabenimas neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)“. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1–108/2003 ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2–73/2003 asmenys nuteisti už narkotinių medžiagų kontrabandą. Nuosprendžiuose nurodoma, kad jie ne tik gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotines medžiagas neturėdami leidimo, bet darė tai nepateikdami jų muitinei. Kaip galima spręsti pagal Panevėžio apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nuosprendį A. D. byloje, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ išaiškinimą ir teisiamojo veiką iš 1961 m. BK 312 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 312 straipsnio 1 dalį, nes kontrabandos dalyko muitinė vertė buvo 40 358 Lt, o kaltinimas pateiktas kontrabandos dalyką įvertinus pagal rinkos kainą, kuri buvo 147 382 Lt. Pakartotinius baigtus kontrabandos nusikaltimus reikia skirti nuo vieno tęstinio, kai neteisėtas daikto gabenimas per valstybės sieną realizuojamas per kelis kartus, tačiau šiuos veiksmus jungia bendra tyčia padaryti vieną nusikaltimą. Vilniaus apygardos teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1–26–2003 ir Nr. 1–06–2003 tuo pačiu klausimu priimti skirtingi sprendimai dėl veikos kvalifikavimo, kai kaltininkai padaro du atskirus kontrabandos nusikaltimus. Pirmojoje byloje O. G. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį už nusikaltimą, padarytą 1996 m. spalio 10 d. , ir antrą kartą – už nusikaltimą, padarytą 1996 m. lapkričio 4 d. , t. y. liko nuteista atskirai už du nusikaltimus. Tuo tarpu kitoje byloje V. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už du atskirus kontrabandos nusikaltimus, padarytus skirtingu laiku, nors ir tuo pačiu būdu. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nepripažino dviejų kontrabandos nusikaltimų vienu tęstiniu nusikaltimu, tačiau V. D. nuteistas kaip už vieno nusikaltimo padarymą. Asmens, be kontrabandos padariusio ir kitus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, veikos kvalifikuojamos pagal sutaptį, jeigu jos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Apibendrinamosiose bylose nepasitaikė atvejų, kad nusikalstamos veikos būtų kvalifikuotos pagal 2000 m. BK 199 straipsnio ir 2000 m. BK 300 straipsnio sutaptį. Klaipėdos apygardos teismas V. L. nuteisė pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalies ir 2000 m. BK 259 straipsnio 1 dalies sutaptį (baudžiamoji byla Nr. 2–73/2003). Kauno apygardos teismas A. S. nuteisė pagal 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalies ir 2000 m. BK 260 straipsnio 1 dalies sutaptį (baudžiamoji byla Nr. 1–172/2003). Panevėžio apygardos teismas G. V. nuteisė pagal 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalies ir 2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalies sutaptį (baudžiamoji byla Nr. 1–22–10/2003). Kai kontrabandos nusikaltime dalyvauja valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės tarnautojai, jų veiksmai kvalifikuotini kaip kontrabandos ir atitinkamo nusikaltimo valstybės tarnybai sutaptis. Tačiau jei tarnautojai savo pareigas atliko netinkamai ir dėl to kontrabanda buvo pergabenta per valstybės sieną, veika kvalifikuotina tik pagal BK 229 straipsnį kaip tarnybos pareigų neatlikimas. Iš apibendrinimui pateiktų bylų matyti, kad pasitaiko atvejų, kai tarnautojai, atlikę Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą arba muitinės kontrolės funkcijas, nors ir buvo įtarti bendrininkavę padarant kontrabandą, tačiau, pritrūkus įrodymų, buvo išteisinti pagal BK 199 straipsnį, nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Trijose bylose jie buvo nuteisti pagal BK 229 straipsnį, nes, būdami valstybės tarnautojai, budėjimo metu dėl nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose, neužtikrino tarnybos interesų, ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, nes jie sudarė sąlygas į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežti kontrabandinį krovinį ir dėl jų veiksmų buvo pažemintas Lietuvos Respublikos valstybės autoritetas, diskredituotas Lietuvos pasienio policijos tarnautojo vardas. Septyniose apibendrinamosiose bylose asmenys buvo kaltinami padarę kontrabandą veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų. Teismai iš pateiktų kaltinimų pašalino kvalifikuojamąjį požymį, jog nusikaltimą jie padarė veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, nes pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą šis veiką kvalifikuojantis požymis dekriminalizuotas. Teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 5 punkto išaiškinimu, kad kontrabanda, padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų, yra šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis ir kvalifikuojama be nuorodos į 18 straipsnį, kai du ar daugiau asmenų iki šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių padarymo pradžios susitarė ją kartu padaryti, ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padarė bent dalį BK 312 str. dispozicijoje numatytos veikos. Jeigu asmuo tiesiogiai nedalyvavo padarant BK 199 straipsnio dispozicijose numatytas veikas, tačiau organizavo, kurstė arba padėjo daryti šiuos nusikaltimus kitiems asmenims, jo veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį, išskyrus organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo atvejus. Vilniaus apygardos teismas teisingai kvalifikavo O. G. veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, nes nustatė, kad ji buvo kontrabandos organizatorė (baudžiamoji byla Nr. 1–26/2003). Bausmių skyrimas N-jajame Baudžiamajame kodekse už kontrabandos nusikaltimus yra nustatytos dviejų rūšių bausmės: bauda ir terminuotas laisvės atėmimas. BK 199 straipsnio 1 dalies sankcija yra alternatyvi, o BK 199 straipsnio 2 dalies reliatyviai apibrėžta ir nustato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Įstatyme numatytais atvejais nedraudžiama taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę. Iš apibendrinamųjų bylų matyti, kad už nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, teismai daugiausia skyrė baudas, ir tai sudaro 81 proc. atvejų, tik 19 proc. sudaro laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad dažniausiai paskirtas baudų dydis yra mažesnis už šiuos nusikaltimus numatytos baudos dydžio vidurkį (iki 150 MGL), o kartais artimas baudos minimaliam dydžiui, pvz. , Kauno apygardos teismo nuosprendžiu N. V. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirta 6 MGL dydžio bauda (baudžiamoji byla Nr. 1–61–2003). Laisvės atėmimo bausmės trukmė už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, neviršija trejų metų, o numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje – septynerių metų. Turto konfiskavimo klausimai Įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, turto konfiskavimas gali būti skiriamas ne kaip papildoma bausmė, o kaip viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuri pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatą gali būti skiriama kartu su bausme. Jos taikymas yra apibrėžtas BK 72 straipsnyje. Turto konfiskavimą, kaip baudžiamojo poveikio priemonę, gali taikyti tik teismas. Konfiskuojami nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus požymius. Pagal savo specifiką kontrabandos nusikaltimai sudaro sąlygas kiekvienu atveju taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Įstatymas įpareigoja konfiskuoti perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialinę vertę turinčius daiktus (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš apibendrinamųjų bylų tik vienu atveju buvo pritaikyta ši įstatymo norma ir buvo konfiskuoti kaltininkui perduoti pinigai, kurie turėjo būti panaudoti automobiliui pargabenti iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 2–39/2003). Kitose bylose panašių atvejų nenustatyta. Teismai taiko BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą ir konfiskuoja kontrabandos nusikaltimams padaryti panaudotas priemones. Paprastai tai – transporto priemonės, kuriomis buvo gabenamas kontrabandos dalykas. Tam, kad automobilis būtų pripažintas kontrabandos nusikaltimo padarymo priemone, nepakanka vien to, kad asmuo kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kartu gabeno kontrabandos dalyką, reikia nustatyti, kad be automobilio nusikaltimo negalima būtų padaryti. Kauno apygardos teismo 2003 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. N. byloje automobilis, su kuriuo jis vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuriame buvo surasta 19 000 JAV dolerių , nepateiktų muitinės kontrolei, nebuvo konfiskuotas. Teismas nepripažino automobilio nusikaltimo priemone ir nuosprendyje nurodė, kad valiuta nebuvo specialiai paslėpta kokioje nors automobilyje įrengtoje saugykloje, todėl nebuvo pagrindo konfiskuoti automobilį (baudžiamoji byla Nr. 1–107–2003). Tas pats teismas 2003 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu nuteistojo A. G. automobilį konfiskavo, nes kontrabandos dalykas – brangakmeniai – buvo paslėpti įvairiose automobilio dalyse (baudžiamoji byla Nr. 1–256/2003). Dar vienoje Kauno apygardos teismo byloje automobilis buvo konfiskuotas vien todėl, kad šiuo automobiliu kontrabanda buvo gabenamos narkotinės medžiagos. Kaip matyti iš nuosprendžio, R. J. buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad be leidimo ir nepateikęs muitinės kontrolei gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotines medžiagas, paslėptas dėžutėse su kepimo milteliais, tačiau pačios dėžutės, rastos automobilio salone, nebuvo paslėptos (baudžiamoji byla Nr. 1–108/2003). Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas V. D. už tai, kad du kartus per Lietuvos Respublikos sieną, išvengdamas muitinės kontrolės, automobiliu ,,MAN“ su puspriekabe pergabeno po 22720 kg rektifikuoto etilo spirito. Nuosprendyje nurodyta, kad dėl kontrabanda įvežto spirito byloje yra prokuratūros tardytojo nutarimas jį konfiskuoti, todėl pakartotinis sprendimas tuo klausimu nepriimamas, o dėl automobilio nuosprendyje iš viso nepasisakyta (baudžiamoji byla Nr. 106/2003). Kaip rodo apibendrinimui pateiktos bylos, kiekvienoje iš jų vienaip ar kitaip sprendžiami klausimai dėl kontrabandos dalyko konfiskavimo. Tai atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, ir teismai juos vykdo. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas. Apibendrinimui pateiktose bylose nustatyti tik du atvejai, kai natūra kontrabandos dalykas nebuvo paimtas, ir tuo klausimu priimti du skirtingi sprendimai. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. nuosprendžiu iš O. G. , nuteistos pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nuspręsta išieškoti 33 885 Lt vertės konfiskuotino turto, nes šis turtas laiku nebuvo paimtas natūra (baudžiamoji byla Nr. 1–26–2003). Tuo tarpu Kauno apygardos teismo A. P. N. , nuteisto pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, byloje konfiskuotino turto, kurio vertė 38 100 Lt, klausimas nebuvo svarstomas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tik tada, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Kontrabandos nusikaltimas yra sunkus, todėl ši norma taikoma kontrabandos nusikaltimo padarymo atvejais. Beje, jau minėtoje Kauno apygardos teismo R. J. byloje buvo konfiskuotas automobilis, priklausantis nuosavybės teisėmis jo žmonai, tačiau nuosprendyje nenurodyta jokių tokio sprendimo motyvų. Neaišku, ar žmona turėjo ir galėjo žinoti apie daromą nusikaltimą. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo 2003 m. birželio 25 d. nuosprendžiu automobilis, kuriuo buvo gabenamas kontrabandos dalykas, grąžintas jo savininkui, nedalyvavusiam padarant nusikaltimą. Nuosprendyje nurodyta, kad tai padaryta nesant įrodymų, kad perduodamas kaltininkui savo automobilį savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad šis gali būti panaudotas darant kontrabandos nusikaltimą (baudžiamoji byla Nr. 1–6/2003). Išvados ir pasiūlymai Teismų praktikos taikant naujojo Baudžiamojo kodekso normą, nustatančią atsakomybę už kontrabandą (BK 199 straipsnis), apibendrinimas parodė, kad teismai šį įstatymą iš esmės taiko tinkamai. Dažniausiai teismų praktika skiriasi kvalifikuojant pakartotinius kontrabandos nusikaltimus, taikant BK 72 straipsnio nuostatas. Pasitaiko ir kitų trūkumų. Siekiant atkreipti dėmesį į šių klausimų sprendimą ir suvienodinti teismų praktiką, siūloma: Teismų praktikos apibendrinimo apžvalgą apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senate ir ją patvirtinti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |