|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI APYGARDŲ TEISMAMS MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo A3–92 2003 m. spalio 16 d. Klausimas. Kaip yra suprantama CPK 153 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad rašytinio proceso metu į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja? Ar jie apie tai informuojami pranešimais? Ar tai reiškia, kad jie turi būti kviečiami, o atvykę išklausomi? Ar šiuo atveju jie turi būti tik informuojami apie byloje priimtus sprendimus? Konsultacija. Asmens teisė į tinkamą procesą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnis), civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar ji nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas dalyvaujančius byloje asmenis teismo pranešimais informuoti apie rašytinį procesą, išskyrus tuos atvejus, kai šis kodeksas nenumato, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtų informuojami apie tam tikro procesinio veiksmo atlikimą rašytinio proceso tvarka. Tokio pat turinio nuostata įtvirtinta ir CPK 133 straipsnio 3 dalyje. Rašytinio proceso atveju byla nagrinėjama ar atskiras procesinis veiksmas atliekamas tik pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, todėl dalyvaujantys byloje asmenys teismo pranešimais apie bylos nagrinėjimą ar atskiro procesinio veiksmo atlikimą rašytinio proceso tvarka tik informuojami, tačiau į teismą atvykti nėra kviečiami. Teismo posėdis, kuriame byla nagrinėjama ar atskirasis procesinis veiksmas atliekamas rašytinio proceso tvarka, vyksta dalyvaujantiems byloje asmenims jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Rašytinio proceso metu teisėjas, teisėjų kolegija (CPK 62 straipsnio 1, 2 dalys) visus klausimus iš esmės sprendžia už uždarų durų – teismo sprendimo priėmimo kambaryje, kuriame būti kitiems asmenims įstatymas draudžia (CPK 264 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie teismo procesinius sprendimus, kurie priimti rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys informuojami įstatymo nustatyta tvarka (pvz. , CPK 42 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnio 5 dalis, 276 straipsnio 3 dalis, 288 straipsnio 5 dalis, 364 straipsnis). Klausimas. Kokie procesiniai veiksmai turi būti atliekami, kai teismas baudžiamojoje byloje pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka? Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose paduodami ieškiniai paprastai neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų. Kokiu būdu tokie ieškinio trūkumai ištaisomi? Ar teismo, ar nukentėjusiojo asmens iniciatyva šiuo atveju iškeliama civilinė byla? Konsultacija. 2002 m. BPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais […] teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas sudaro pagrindą toliau nagrinėti civilinę bylą dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo, todėl baudžiamojoje byloje nagrinėto ieškinio pareiškimo ir įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio pagrindu teismas, kuriam pagal teismingumą perduotas spręsti ieškinio dydžio klausimas, savo iniciatyva turi užvesti atskirą civilinę bylą (plačiau žr. 2001 m. gruodžio 19 d. konsultaciją, Teismų praktika 16, p. 374–375). Taigi naujas ieškinio pareiškimas šiuo atveju nereikalingas. Prie užvestos civilinės bylos prijungiama ir baudžiamoji byla. Šiuo atveju laikoma, kad ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) jau yra išspręstas, todėl šio pareiškimo formos ir turinio (CPK 111, 113, 135 straipsniai) trūkumai, jeigu tokių yra, CPK 115 straipsnyje nustatyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka netaisomi. Kadangi naujai užvedamoje civilinėje byloje ieškinys laikomas priimtu, teismas gali atlikti veiksmus, kurie, teismo manymu, yra reikalingi tam, kad civilinė byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 225 straipsnio 5 punktas), pvz. , reikalauti, kad šalys pateiktų teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, ir pan. Prireikus gali būti skiriamas ir parengiamasis teismo posėdis (CPK 228 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis). Klausimas. Praktikoje dažnai susidaro tokia padėtis, kai nusišalinti turi visa teismo sudėtis, o civilinė byla turi būti perduota kito rajono (miesto) apylinkės teismui. Ar teismas, iš anksto žinodamas, kad jis nusišalins nuo civilinės bylos nagrinėjimo, turi išspręsti ieškinio priėmimo klausimą ir iškelti civilinę bylą ar nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes dažnai kitas teisėjas, priimdamas civilinę bylą, nurodo, kad byla užvesta nepateikus visų įrodymų? Ar teismas gali nusišalinti gavęs ieškinį, bet dar neiškėlęs civilinės bylos? Konsultacija. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, kai jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Aplinkybės, kurioms esant teisėjas (teisėjai) privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, išvardytos CPK 65, 66 straipsniuose bei 71 straipsnio 1–3 dalyse. Teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) instituto (CPK 64–71 straipsniai) paskirtis – užtikrinti asmens teisę į tinkamą procesą (due process), taigi ir teisę reikalauti, kad jo bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į šio instituto esmę ir paskirtį, darytina išvada, kad apylinkės teismo teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti ne tik nuo jau iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo, bet ir nuo teisme gauto ieškinio priėmimo klausimo sprendimo (CPK 137 straipsnis). Kai civilinės bylos iškėlimo stadijoje apie nusišalinimą visi apylinkės teismo teisėjai pareiškia patys, priimta dėl to nutartis kartu su ieškinio pareiškimu ir jo priedais nusiunčiama apygardos teismui, kad šis perduotų ieškinio priėmimo klausimą spręsti kitam apylinkės teismui (CPK 70 straipsnio 1 dalis). Klausimas. CPK 66 straipsnis numato, kad esant CPK 65 straipsnyje nustatytiems pagrindams, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, teisėjas privalo nusišalinti. Ar teisėjui pačiam nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, tokio nusišalinimo pagrįstumą turi patikrinti teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nes CPK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia būtent šie pareigūnai? Konsultacija. Jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65 straipsnio 1 dalyje, 66 straipsnyje, teisėjas privalo pareikšti, kad jis nusišalina nuo bylos nagrinėjimo (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir tuo atveju, jeigu yra CPK 71 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos aplinkybės. Tais pačiais pagrindais nušalinimą teisėjui (–ams) gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 68 straipsnio 1 dalis), kurių pareiškimus dėl nušalinimo sprendžia CPK 69 straipsnio 1, 4 dalyse nurodyti subjektai. Pažymėtina, kad CPK 69 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse reglamentuota tik dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimų dėl teisėjo (–ų) nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo išsprendimo tvarka. Taigi CPK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pareigūnams nesuteikta teisė spręsti apie teisėjo (–ų) pareikšto nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl teisėjui (–ams) pačiam nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo turi atsirasti CPK 70 straipsnyje nurodyti teisiniai padariniai. Paaiškėjus, kad teisėjas nusišalino be įstatyminio pagrindo, Teismų įstatyme nustatyta tvarka gali būti keliamas klausimas dėl teisėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn (Teismų įstatymo 83 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas ir 3 dalis, 84 straipsnio 1, 4 dalys). Klausimas. Ar CPK 363 straipsnyje nurodyto subjekto priimta nutartis sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, yra pagrindas antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, nes CPK 626 straipsnis tokio vykdomosios bylos sustabdymo atvejo nenumato? Konsultacija. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu gali vykdomąją bylą sustabdyti. Pagrindai, kuriems esant antstolis vykdomąją bylą privalo sustabdyti, išvardyti CPK 626 straipsnyje, tačiau aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. Taigi antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz. , CPK 284 straipsnio 1 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio skundo padavimo bei paskesnis šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau CPK 363 straipsnis Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai ir Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą, todėl, CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus dėl to nutartį, antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Tokį patvarkymą antstolis turi priimti nedelsiant po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymą (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Klausimas. CPK 230 straipsnyje nustatyta, kad posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia. CPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys teismo posėdyje duoda paaiškinimus. Kuo skiriasi šalių apklausa parengiamajame teismo posėdyje nuo šalių paaiškinimų teismo posėdyje ir kaip šalių apklausa turi būti užrašoma parengiamojo posėdžio protokole? Konsultacija. Parengiamojo posėdžio tikslas – imtis priemonių šalims sutaikyti ir geriau bei išsamiau pasirengti bylos nagrinėjimui teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Jo metu apklausiant šalis siekiama išsiaiškinti ginčo esmę, suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį bei išsiaiškinti įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis, siūloma šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną joms susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, vykdant įstatymo įpareigojimą imamasi priemonių šalims sutaikyti, taip pat atliekami kiti veiksmai, kurie reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Taigi šiame posėdyje byla ar jos dalis gali būti baigta šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį parengiamajame teismo posėdyje atsakovas gali ieškinį ar jo dalį pripažinti. Taigi parengiamojo teismo posėdžio metu apklausiant šalis įrodymai yra tik renkami, o ne tiriami ir vertinami. Teismas tokios apklausos metu nesiaiškina apie šalims žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, todėl parengiamojo posėdžio metu šalių teismui duodami paaiškinimai nėra įrodinėjimo priemonė ir šalims prieš apklausą parengiamajame posėdyje prisiekti nereikia. Tačiau pažymėtina, kad šiame posėdyje šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 249 straipsnio 2 dalis) šalių duodami paaiškinimai apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 186 straipsnio 1 dalis), todėl šalys prieš tokią apklausą turi prisiekti (CPK 186 straipsnio 6 dalis). Parengiamojo teismo posėdžio metu rašomas (CPK 230 straipsnio 4 dalis) posėdžio protokolas turi atitikti bendruosius teismo posėdžio protokolui keliamus reikalavimus, t. y. jam mutatis mutandis taikomi CPK 168–172 straipsnių reikalavimai. Šiame protokole fiksuojami šalių paaiškinimai dėl pareikšto ieškinio ir atsiliepimo į jį, šalių galutinai suformuluoti reikalavimai ar atsikirtimai, jų prašymai dėl į bylą trauktinų asmenų, nurodyti įrodymai, kuriais bus grindžiami jų reikalavimai ar atsiliepimai, prašymai dėl įrodymų išreikalavimo ar teismo pavedimų, teismo ir šalių pasiūlymai dėl taikos sutarties sudarymo, ieškinio ar jo dalies, faktų pripažinimas ir pan. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |