TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
Te­le­fo­no po­kal­bių įra­šy­mas

Vie­nos iš ša­lių su po­li­ci­jos pa­gal­ba at­lik­tas te­le­fo­no po­kal­bių
įra­šy­mas pa­žei­džia Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos (to­liau – Kon­ven­ci­ja) 8 straips­nio ga­ran­tuo­tą tei­sę į
su­si­ži­no­ji­mo slap­tu­mą. Ši tei­sė pa­žeis­ta, nes ne­si­lai­ky­da­ma įsta­ty­mų
nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų po­li­ci­ja ėmė­si ini­cia­ty­vos įra­ši­nė­ti te­le­fo­no
po­kal­bius ir ak­ty­viai da­ly­va­vo šia­me pro­ce­se: pri­jun­gė tech­ni­kos
prie­mo­nes, da­vė nu­ro­dy­mus, kaip jo­mis nau­do­tis, siū­lė pa­kreip­ti po­kal­bį
tam tik­ra lin­kme; tai­gi vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja ap­ri­bo­jo as­mens (pa­reiš­kė­jo)
tei­sę į su­si­ži­no­ji­mo slap­tu­mą.
Lie­tu­vo­je vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos įra­šy­da­mos te­le­fo­no po­kal­bius
ga­li ap­ri­bo­ti as­mens tei­sę į su­si­ži­no­ji­mo slap­tu­mą Ope­ra­ty­vi­nės
veik­los įsta­ty­mo 9, 10 straips­nių, BPK 154 straips­nio nu­sta­ty­tais pa­grin­dais
ir tvar­ka, ta­čiau vi­sais at­ve­jais tu­ri bū­ti įver­ti­na­ma, ar tai bū­ti­na
de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je vals­ty­bės sau­gu­mo, vi­suo­me­nės ap­sau­gos
ar ša­lies eko­no­mi­nės ge­ro­vės in­te­re­sams sie­kiant už­kirs­ti ke­lią
vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mams ar nu­si­kal­ti­mams, taip pat bū­ti­na žmo­nių
svei­ka­tai ar mo­ra­lei ar­ba ki­tų as­me­nų tei­sėms ir lais­vėms ap­sau­go­ti
(Kon­ven­ci­jos 8 straips­nio 2 da­lis).

Spren­di­mo by­lo­je M. M. prieš Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tę san­trau­ka

(Pa­reiš­ki­mo
Nr. 39339/98)
2003
m. ba­lan­džio 8 d. (spren­di­mo teks­tas tik an­glų kal­ba)

Fak­tai

Pa­reiš­kė­jas yra ad­vo­ka­tas. Jis ke­le­tą kar­tų
su­si­ti­ko su su­im­to klien­to žmo­na p. S. Po vie­no iš su­si­ti­ki­mų ji pa­sa­kė
sa­vo vy­rui, kad pa­reiš­kė­jas sten­gė­si sek­su­a­liai su ja su­ar­tė­ti. Po­nios
S. vy­ras apie tai pra­ne­šė po­li­ci­jai, ku­ri in­for­ma­vo pro­ku­ro­rą. Po­nia
S. ne­no­rė­jo pa­teik­ti kal­ti­ni­mų, nes bi­jo­jo, kad vie­nin­te­lis tu­ri­mas
įro­dy­mas prieš pa­reiš­kė­ją – jos žo­džiai – yra ne­pa­kan­ka­mas. Ta­da po­li­ci­ja
p. S. pa­siū­lė pri­jung­ti prie jos te­le­fo­no mag­ne­to­fo­ną, sie­kiant įra­šy­ti
įei­nan­čiuo­sius pa­reiš­kė­jo skam­bu­čius. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­ė­jo
į jos na­mus pri­jung­ti mag­ne­to­fo­no ir pa­ro­dė, kaip juo nau­do­tis. Be
to, jie re­ko­men­da­vo p. S. pa­kreip­ti po­kal­bį sek­su­a­li­nio su­ar­tė­ji­mo
te­ma. Vė­liau pa­rei­gū­nai pa­ė­mė ke­lių po­kal­bių įra­šus.
Pa­reiš­kė­jas
bu­vo nu­teis­tas už gra­si­ni­mą ly­ti­ne prie­var­ta. Ape­lia­ci­nis teis­mas
pa­nai­ki­no nuosp­ren­dį ir pri­ėmė nau­ją nuosp­ren­dį, ku­riuo taip pat nu­tei­sė
pa­reiš­kė­ją už gra­si­ni­mą ly­ti­ne prie­var­ta. Pri­imant šį spren­di­mą ne­bu­vo
rem­ta­si mi­nė­tais te­le­fo­no po­kal­bių įra­šais.
Ap­skun­dus
šį spren­di­mą ka­sa­ci­niam teis­mui, spren­di­mas li­ko ne­pa­keis­tas.

Tei­sė

Pa­reiš­kė­jas
tei­gė, kad te­le­fo­no po­kal­bių su p. S. įra­šy­mas pa­žei­dė jo tei­sę į su­si­ži­no­ji­mo
slap­tu­mą (Kon­ven­ci­jos 8 straips­nis).

Dėl Kon­ven­ci­jos 8 straips­nio pa­žei­di­mo

Ar vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ap­ri­bo­jo pa­reiš­kė­jo tei­ses pa­gal
Kon­ven­ci­jos 8 straips­nį
Pir­miau­sia
Teis­mas tu­rė­jo nu­spręs­ti, ar pa­reiš­kė­jo tei­sės į su­si­ra­ši­nė­ji­mo
slap­tu­mą ap­ri­bo­ji­mas, t. y. jo te­le­fo­no po­kal­bių su p. S. įra­šy­mas
ke­ti­nant vė­liau juos pa­nau­do­ti kaip įro­dy­mus bau­džia­ma­ja­me pro­ce­se
prieš jį, pri­skir­ti­nas vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jai.
Ne­bu­vo
gin­či­ja­ma, kad po­li­ci­ja pa­siū­lė p. S. įra­šy­ti jos po­kal­bius su pa­reiš­kė­ju.
Pro­ku­ro­ro lei­di­mu po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pri­jun­gė mag­ne­to­fo­ną
prie jos te­le­fo­no, da­vė nu­ro­dy­mus, kaip juo nau­do­tis, pa­siū­lė pa­kreip­ti
po­kal­bį tam tik­ra te­ma, o vė­liau nu­ė­jo į jos na­mus pa­im­ti įra­šų. Po­niai
S. li­ko tik pa­ska­tin­ti (en­trap) pa­reiš­kė­ją pa­da­ry­ti kal­tės pri­pa­ži­ni­mui
pri­lygs­tan­čius pa­reiš­ki­mus ir įjung­ti mag­ne­to­fo­ną.
Teis­mas
pri­mi­nė, kad by­lo­je A. v. Fran­ce (jud­gment of 23 No­vem­ber 1993,
Se­ries A no. 277–B) pri­va­tus as­muo sa­vo ini­cia­ty­va pra­ne­šė po­li­ci­jos
pa­rei­gū­nui (su­per­in­ten­dan­tui) apie su­si­ta­ri­mą pa­da­ry­ti nu­žu­dy­mą.
Jis (pi­lie­tis) pa­si­siū­lė pa­skam­bin­ti su­si­ta­ri­me da­ly­vau­jan­čiam
pa­reiš­kė­jui A. ir pa­ta­rė įra­šy­ti šį po­kal­bį. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas
iš es­mės pri­si­dė­jo prie šio pla­no įgy­ven­di­ni­mo trum­pam lai­kui su­teik­da­mas
ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti sa­vo dar­bo vie­ta, te­le­fo­nu ir mag­ne­to­fo­nu.
Apie sa­vo veiks­mus jis ne­pra­ne­šė vir­ši­nin­kams ir ne­pra­šė iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jo lei­di­mo, ta­čiau at­lik­da­mas šiuos veiks­mus vei­kė kaip
aukš­to ran­go po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas. Iš to iš­plau­kia iš­va­da, kad vals­ty­bės
ins­ti­tu­ci­ja (–os) mi­nė­tuo­se veiks­muo­se da­ly­va­vo to­kiu mas­tu, kad
at­si­ra­do vals­ty­bės at­sa­ko­my­bė pa­gal Kon­ven­ci­ją (ibid. , p. 48, §
36). The po­li­ce su­per­in­ten­dent “. . . ma­de a cru­cial con­tri­bu­tion to
exe­cu­ting the sche­me by ma­king avai­lab­le for a short ti­me his of­fi­ce,
his te­lep­ho­ne and his ta­pe re­cor­der. Ad­mit­ted­ly, he did not in­form
his su­per­iors of his ac­tions and he had not sought the prior aut­ho­ri­sa­tion
of an in­ves­ti­ga­ting jud­ge, but he was ac­ting in the per­for­man­ce of his
du­ties as a high–­ran­king po­li­ce of­fi­cer. It fol­lows that the pub­lic
aut­ho­ri­ties we­re in­vol­ved to such an ex­tent that the Sta­te’s res­pon­si­bi­li­ty
un­der the Con­ven­tion was en­ga­ged. “(loc. cit. , p. 48, § 36)
To­kio po­žiū­rio lai­ko­ma­si ir šiuo at­ve­ju.
Tu­rė­da­ma pro­ku­ro­ro lei­di­mą, po­li­ci­ja iš es­mės pri­si­dė­jo prie mi­nė­to
pla­no įgy­ven­di­ni­mo. Po­li­ci­ja bu­vo at­sa­kin­ga ir už pla­no su­kū­ri­mą.
Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir pro­ku­ro­ras vei­kė at­lik­da­mi sa­vo tar­ny­bi­nes
pa­rei­gas. Tai­gi vals­ty­bė (at­sa­ko­vė) už tai at­sa­kin­ga.
Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad šiai by­lai, kaip ir mi­nė­tai
A. v. Fran­ce, bū­din­ga tai, jog po­li­ci­ja pa­si­tel­kia pri­va­čius
as­me­nis įro­dy­mams bau­džia­ma­ja­me pro­ce­se rink­ti. Teis­mas ne­bu­vo
įti­kin­tas Vy­riau­sy­bės ar­gu­men­to, kad si­tu­a­ci­ją kon­tro­lia­vo p.
S. , o po­li­ci­ja tik nu­ro­dė įro­dy­mų prieš pa­reiš­kė­ją ga­vi­mo bū­dą ir
su­tei­kė tech­ni­nę pa­gal­bą, tuo tar­pu le­mia­mu mo­men­tu p. S. vei­kė
lais­va va­lia ir ne­at­li­ko jo­kių veiks­mų, ku­rie pa­gal bau­džia­mą­jį pro­ce­są
pri­klau­so tik tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­jai. In the pre­sent
ca­se, which li­ke the A. v. Fran­ce ca­se is cha­rac­te­ri­sed by the
po­li­ce set­ting up a pri­va­te in­di­vi­du­al to col­lect evi­den­ce in a cri­mi­nal
ca­se, the Court is not per­su­a­ded by the Go­vern­ment’s ar­gu­ment that it
was ul­ti­ma­te­ly Mrs S. who was in con­trol of events. To­kios po­zi­ci­jos
pa­lai­ky­mas leis­tų vals­ty­bėms iš­veng­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­gal
Kon­ven­ci­ją pa­si­tel­kiant pri­va­čius as­me­nis.
Tai­gi šiuo at­ve­ju vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos
ap­ri­bo­jo (įra­šy­da­mos te­le­fo­no po­kal­bius) pa­reiš­kė­jo tei­sę į su­si­ži­no­ji­mo
slap­tu­mą.
Toks ap­ri­bo­ji­mas pa­žei­džia Kon­ven­ci­jos 8
straips­nį, ne­bent jis yra „įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas“, juo sie­kia­ma vie­no
iš 8 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tų „tei­sė­tų tiks­lų“ ir jis ga­li bū­ti
lai­ko­mas „bū­ti­nu de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je“ šiam tiks­lui pa­siek­ti.
Such an in­ter­fe­ren­ce will vio­la­te Ar­tic­le 8 of the Con­ven­tion un­less
it is “in ac­cor­dan­ce with the law”, pur­su­es one of the „le­gi­ti­ma­te
aims“ set out in the se­cond pa­ra­graph of that Ar­tic­le, and can be con­si­de­red
„ne­ces­sa­ry in a de­moc­ra­tic so­cie­ty“ in pur­suit of that aim.

Ar Kon­ven­ci­jos 8 straips­nis
bu­vo pa­žeis­tas
Teis­mas nu­ro­dė, kad pa­gal nag­ri­nė­ja­mų įvy­kių
me­tu ga­lio­ju­sį Ny­der­lan­dų Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­są te­le­fo­no
po­kal­bių įra­šy­mas ar­ba slap­tas klau­sy­ma­sis tu­rė­jo bū­ti at­lik­tas
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu ir tik esant tei­sė­jo spren­di­mui. Šio­je by­lo­je
šių są­ly­gų ne­pai­sy­ta. Tai­gi ap­ri­bo­ji­mas ne­bu­vo nu­ma­ty­tas įsta­ty­mo.
Ne­it­her con­di­tion was met in the pre­sent ca­se. It fol­lows that the in­ter­fe­ren­ce
at is­sue was not “in ac­cor­dan­ce with the law”.
Ši iš­va­da bu­vo pa­kan­ka­ma 8 straips­nio pa­žei­di­mui
nu­sta­ty­ti. Ne­bu­vo bū­ti­na spręs­ti, ar gin­či­ja­muo­ju ap­ri­bo­ji­mu bu­vo
sie­kia­ma „tei­sė­to tiks­lo“ ir ar jis bu­vo „bū­ti­nas de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je“.
Iš­va­da: pa­žei­di­mas (6 bal­sai prieš 1).


 


Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių teis­mo spren­di­mai ki­to­se by­lo­se dėl su­si­ži­no­ji­mo
te­le­fo­nu kon­tro­lės ati­tik­ties Kon­ven­ci­jos 8 straips­niui (tei­sė į
pri­va­taus gy­ve­ni­mo ir
su­si­ra­ši­nė­ji­mo slap­tu­mo ger­bi­mą)

Spren­di­mas by­lo­je  A. v. Fran­ce (Ap­pli­ca­tion no. 14838/89,
jud­ge­ment of 23 No­vem­ber 1993).
Spren­di­mas by­lo­je KLASS AND OTHERS v. Ger­ma­ny
(Ap­pli­ca­tion no. 5029/71, jud­ge­ment of 6 Sep­tem­ber 1978).
Spren­di­mas by­lo­je MALONE v. the U-i­ted
K-­dom (Ap­pli­ca­tion no. 8691/79, jud­ge­ment of Au­gust
1984).
Spren­di­mas by­lo­je KRUSLIN v. Fran­ce (Ap­pli­ca­tion
no. 11801/85, jud­ge­ment of 24 Ap­ril 1990).
Spren­di­mas by­lo­je HUVIG v. Fran­ce (Ap­pli­ca­tion
no. 11105/84, jud­ge­ment of 24 Ap­ril 1990).
Spren­di­mas by­lo­je LUDI v. Swit­zer­land  (Ap­pli­ca­tion no. 12433/86,
jud­ge­ment of 15 Ju­ne 1992).
Spren­di­mas by­lo­je HALFORD v. the U-i­ted
K-­dom (Ap­pli­ca­tion no. 20605/92, jud­ge­ment of 25 Ju­ne
1997).
Spren­di­mas by­lo­je KOPP v. Swit­zer­land (Ap­pli­ca­tion
no. 23224/94, jud­ge­ment of 25 M-h 1998).
Spren­di­mas by­lo­je VALENZUELA CONTRERAS v.
Spain (Ap­pli­ca­tion no. 27671/95, jud­ge­ment of 30 Ju­ly
1998).
Spren­di­mas by­lo­je LAMBERT v. Fran­ce (Ap­pli­ca­tion
no. 23618/94, jud­ge­ment of 24 Au­gust 1998).
Spren­di­mas by­lo­je AMANN v. Swit­zer­land (Ap­pli­ca­tion
no. 27798/95, jud­ge­ment of 16 Feb­ru­a­ry 2000).
Spren­di­mas by­lo­je P. G. and J. H. v. the U-i­ted
K-­dom (Ap­pli­ca­tion no. 44787/98, jud­gment of 25 Sep­tem­ber
2001).
Spren­di­mas by­lo­je GREUTER v. the Net­her­lands
(Ap­pli­ca­tion no. 40045/98, ad­mis­si­bi­li­ty de­ci­sion of 19
M-h 2002).
Spren­di­mas by­lo­je TAYLOR–SABOR v. the U-i­ted
K-­dom (Ap­pli­ca­tion no. 47114/99, jud­ge­ment of 22 Oc­to­ber
2002).
Spren­di­mas by­lo­je PRADO BUGALLO v. Spain (Ap­pli­ca­tion
no. 58496/00, jud­ge­ment of 18 Feb­ru­a­ry 2003).

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt