|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr Telefono pokalbių įrašymas Vienos iš šalių su policijos pagalba atliktas telefono pokalbių įrašymas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio garantuotą teisę į susižinojimo slaptumą. Ši teisė pažeista, nes nesilaikydama įstatymų nustatytų reikalavimų policija ėmėsi iniciatyvos įrašinėti telefono pokalbius ir aktyviai dalyvavo šiame procese: prijungė technikos priemones, davė nurodymus, kaip jomis naudotis, siūlė pakreipti pokalbį tam tikra linkme; taigi valstybės institucija apribojo asmens (pareiškėjo) teisę į susižinojimo slaptumą. Lietuvoje valstybės institucijos įrašydamos telefono pokalbius gali apriboti asmens teisę į susižinojimo slaptumą Operatyvinės veiklos įstatymo 9, 10 straipsnių, BPK 154 straipsnio nustatytais pagrindais ir tvarka, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, ar tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Sprendimo byloje M. M. prieš Nyderlandų Karalystę santrauka (Pareiškimo Nr. 39339/98) 2003 m. balandžio 8 d. (sprendimo tekstas tik anglų kalba) Faktai Pareiškėjas yra advokatas. Jis keletą kartų susitiko su suimto kliento žmona p. S. Po vieno iš susitikimų ji pasakė savo vyrui, kad pareiškėjas stengėsi seksualiai su ja suartėti. Ponios S. vyras apie tai pranešė policijai, kuri informavo prokurorą. Ponia S. nenorėjo pateikti kaltinimų, nes bijojo, kad vienintelis turimas įrodymas prieš pareiškėją – jos žodžiai – yra nepakankamas. Tada policija p. S. pasiūlė prijungti prie jos telefono magnetofoną, siekiant įrašyti įeinančiuosius pareiškėjo skambučius. Policijos pareigūnai nuėjo į jos namus prijungti magnetofono ir parodė, kaip juo naudotis. Be to, jie rekomendavo p. S. pakreipti pokalbį seksualinio suartėjimo tema. Vėliau pareigūnai paėmė kelių pokalbių įrašus. Pareiškėjas buvo nuteistas už grasinimą lytine prievarta. Apeliacinis teismas panaikino nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo taip pat nuteisė pareiškėją už grasinimą lytine prievarta. Priimant šį sprendimą nebuvo remtasi minėtais telefono pokalbių įrašais. Apskundus šį sprendimą kasaciniam teismui, sprendimas liko nepakeistas. Teisė Pareiškėjas teigė, kad telefono pokalbių su p. S. įrašymas pažeidė jo teisę į susižinojimo slaptumą (Konvencijos 8 straipsnis). Dėl Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo Ar valstybės institucijos apribojo pareiškėjo teises pagal Konvencijos 8 straipsnį Pirmiausia Teismas turėjo nuspręsti, ar pareiškėjo teisės į susirašinėjimo slaptumą apribojimas, t. y. jo telefono pokalbių su p. S. įrašymas ketinant vėliau juos panaudoti kaip įrodymus baudžiamajame procese prieš jį, priskirtinas valstybės institucijai. Nebuvo ginčijama, kad policija pasiūlė p. S. įrašyti jos pokalbius su pareiškėju. Prokuroro leidimu policijos pareigūnai prijungė magnetofoną prie jos telefono, davė nurodymus, kaip juo naudotis, pasiūlė pakreipti pokalbį tam tikra tema, o vėliau nuėjo į jos namus paimti įrašų. Poniai S. liko tik paskatinti (entrap) pareiškėją padaryti kaltės pripažinimui prilygstančius pareiškimus ir įjungti magnetofoną. Teismas priminė, kad byloje A. v. France (judgment of 23 November 1993, Series A no. 277–B) privatus asmuo savo iniciatyva pranešė policijos pareigūnui (superintendantui) apie susitarimą padaryti nužudymą. Jis (pilietis) pasisiūlė paskambinti susitarime dalyvaujančiam pareiškėjui A. ir patarė įrašyti šį pokalbį. Policijos pareigūnas iš esmės prisidėjo prie šio plano įgyvendinimo trumpam laikui suteikdamas galimybę pasinaudoti savo darbo vieta, telefonu ir magnetofonu. Apie savo veiksmus jis nepranešė viršininkams ir neprašė ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo, tačiau atlikdamas šiuos veiksmus veikė kaip aukšto rango policijos pareigūnas. Iš to išplaukia išvada, kad valstybės institucija (–os) minėtuose veiksmuose dalyvavo tokiu mastu, kad atsirado valstybės atsakomybė pagal Konvenciją (ibid. , p. 48, § 36). The police superintendent “. . . made a crucial contribution to executing the scheme by making available for a short time his office, his telephone and his tape recorder. Admittedly, he did not inform his superiors of his actions and he had not sought the prior authorisation of an investigating judge, but he was acting in the performance of his duties as a high–ranking police officer. It follows that the public authorities were involved to such an extent that the State’s responsibility under the Convention was engaged. “(loc. cit. , p. 48, § 36) Tokio požiūrio laikomasi ir šiuo atveju. Turėdama prokuroro leidimą, policija iš esmės prisidėjo prie minėto plano įgyvendinimo. Policija buvo atsakinga ir už plano sukūrimą. Policijos pareigūnai ir prokuroras veikė atlikdami savo tarnybines pareigas. Taigi valstybė (atsakovė) už tai atsakinga. Teismas pažymėjo, kad šiai bylai, kaip ir minėtai A. v. France, būdinga tai, jog policija pasitelkia privačius asmenis įrodymams baudžiamajame procese rinkti. Teismas nebuvo įtikintas Vyriausybės argumento, kad situaciją kontroliavo p. S. , o policija tik nurodė įrodymų prieš pareiškėją gavimo būdą ir suteikė techninę pagalbą, tuo tarpu lemiamu momentu p. S. veikė laisva valia ir neatliko jokių veiksmų, kurie pagal baudžiamąjį procesą priklauso tik teisėsaugos institucijų kompetencijai. In the present case, which like the A. v. France case is characterised by the police setting up a private individual to collect evidence in a criminal case, the Court is not persuaded by the Government’s argument that it was ultimately Mrs S. who was in control of events. Tokios pozicijos palaikymas leistų valstybėms išvengti savo įsipareigojimų pagal Konvenciją pasitelkiant privačius asmenis. Taigi šiuo atveju valstybės institucijos apribojo (įrašydamos telefono pokalbius) pareiškėjo teisę į susižinojimo slaptumą. Toks apribojimas pažeidžia Konvencijos 8 straipsnį, nebent jis yra „įstatymų nustatytas“, juo siekiama vieno iš 8 straipsnio 2 dalyje numatytų „teisėtų tikslų“ ir jis gali būti laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ šiam tikslui pasiekti. Such an interference will violate Article 8 of the Convention unless it is “in accordance with the law”, pursues one of the „legitimate aims“ set out in the second paragraph of that Article, and can be considered „necessary in a democratic society“ in pursuit of that aim. Ar Konvencijos 8 straipsnis buvo pažeistas Teismas nurodė, kad pagal nagrinėjamų įvykių metu galiojusį Nyderlandų Baudžiamojo proceso kodeksą telefono pokalbių įrašymas arba slaptas klausymasis turėjo būti atliktas ikiteisminio tyrimo metu ir tik esant teisėjo sprendimui. Šioje byloje šių sąlygų nepaisyta. Taigi apribojimas nebuvo numatytas įstatymo. Neither condition was met in the present case. It follows that the interference at issue was not “in accordance with the law”. Ši išvada buvo pakankama 8 straipsnio pažeidimui nustatyti. Nebuvo būtina spręsti, ar ginčijamuoju apribojimu buvo siekiama „teisėto tikslo“ ir ar jis buvo „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Išvada: pažeidimas (6 balsai prieš 1). Europos žmogaus teisių teismo sprendimai kitose bylose dėl susižinojimo telefonu kontrolės atitikties Konvencijos 8 straipsniui (teisė į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą) Sprendimas byloje A. v. France (Application no. 14838/89, judgement of 23 November 1993). Sprendimas byloje KLASS AND OTHERS v. Germany (Application no. 5029/71, judgement of 6 September 1978). Sprendimas byloje MALONE v. the U-ited K-dom (Application no. 8691/79, judgement of August 1984). Sprendimas byloje KRUSLIN v. France (Application no. 11801/85, judgement of 24 April 1990). Sprendimas byloje HUVIG v. France (Application no. 11105/84, judgement of 24 April 1990). Sprendimas byloje LUDI v. Switzerland (Application no. 12433/86, judgement of 15 June 1992). Sprendimas byloje HALFORD v. the U-ited K-dom (Application no. 20605/92, judgement of 25 June 1997). Sprendimas byloje KOPP v. Switzerland (Application no. 23224/94, judgement of 25 M-h 1998). Sprendimas byloje VALENZUELA CONTRERAS v. Spain (Application no. 27671/95, judgement of 30 July 1998). Sprendimas byloje LAMBERT v. France (Application no. 23618/94, judgement of 24 August 1998). Sprendimas byloje AMANN v. Switzerland (Application no. 27798/95, judgement of 16 February 2000). Sprendimas byloje P. G. and J. H. v. the U-ited K-dom (Application no. 44787/98, judgment of 25 September 2001). Sprendimas byloje GREUTER v. the Netherlands (Application no. 40045/98, admissibility decision of 19 M-h 2002). Sprendimas byloje TAYLOR–SABOR v. the U-ited K-dom (Application no. 47114/99, judgement of 22 October 2002). Sprendimas byloje PRADO BUGALLO v. Spain (Application no. 58496/00, judgement of 18 February 2003). Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |