TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
Vals­ty­bės pa­rei­gū­nų kurs­ty­mas (pro­vo­ka­vi­mas) as­mens pa­da­ry­ti
nu­si­kals­ta­mą vei­ką, taip pat ir nau­do­jant nu­si­kals­ta­mos vei­kos imi­ta­ci­jos
mo­de­lį

Vals­ty­bės pa­rei­gū­nų kurs­ty­mas (pro­vo­ka­vi­mas) as­mens pa­da­ry­ti
nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir to­kiu bū­du gau­tų duo­me­nų pa­nau­do­ji­mas gin­či­ja­ma­me
bau­džia­ma­ja­me (teis­mi­nia­me) pro­ce­se pa­žei­džia Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių
lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos (to­liau – Kon­ven­ci­ja) 6 straips­nio 1 da­lies
ga­ran­tuo­tą tei­sę į tei­sin­gą pro­ce­są. Ši tei­sė pa­žeis­ta, nes du po­li­ci­jos
pa­rei­gū­nai, su­kurs­ty­da­mi pa­reiš­kė­ją pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką,
ne­sant nie­ko, kas ro­dy­tų, kad ji bū­tų pa­da­ry­ta be jų įsi­ki­ši­mo, per­žen­gė
slap­tų­jų agen­tų veik­los ri­bas; toks įsi­ki­ši­mas ir jo pa­nau­do­ji­mas
gin­či­ja­ma­me bau­džia­ma­ja­me (teis­mi­nia­me) pro­ce­se reiš­kė, jog pa­reiš­kė­jui
nuo pat pra­džių bu­vo ga­lu­ti­nai at­im­ta tei­sė į tei­sin­gą pro­ce­są.
Lie­tu­vos įsta­ty­mai drau­džia tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms pro­vo­kuo­ti
as­me­nis pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­mas vei­kas tiek at­lie­kant ope­ra­ty­vi­nę
veik­lą, tiek at­lie­kant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mo 6 straips­nio 5 da­lis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 158 straips­nio 4 da­lis bei 159 straips­nio
3 da­lis). Jei­gu at­lie­kant ope­ra­ty­vi­nius veiks­mus ar tai­kant pro­ce­si­nės
prie­var­tos prie­mo­nes, nu­ma­ty­tas BPK 158, 159 straips­niuo­se, as­me­nys
bu­vo kurs­to­mi (pro­vo­kuo­ja­mi) pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką, to­kie
veiks­mai yra ne­tei­sė­ti, ir duo­me­nys, su­rink­ti at­lie­kant šiuos veiks­mus,
yra gau­ti ne­tei­sė­tais bū­dais. Šie duo­me­nys ne­ga­li bū­ti lai­ko­mi įro­dy­mais
(BPK 20 straips­nio 4 da­lis).

Spren­di­mo by­lo­je TEIXEIRA DE CASTRO prieš Por­tu­ga­li­ją san­trau­ka

(Pa­reiš­ki­mo
Nr. 25829/94)
Spren­di­mas
pri­im­tas 1998 m. bir­že­lio 9 d. (spren­di­mo teks­tas an­glų ir pran­cū­zų
kal­bo­mis).

Fak­tai

Dvie­jų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų įsi­ki­ši­mas ir pa­reiš­kė­jo su­lai­ky­mas
Ne­le­ga­lios
pre­ky­bos nar­ko­ti­kais kon­tro­lės ope­ra­ci­jos me­tu du neu­ni­for­muo­ti
Vie­šo­sios sau­gu­mo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tu­rė­jo ke­le­tą kon­tak­tų
su V. S. Jis bu­vo įta­ria­mas smul­kia nar­ko­ti­kų pre­ky­ba, ku­ria ver­tė­si
dėl to, kad no­rė­jo su­mo­kė­ti už jo pa­ties var­to­ji­mui skir­tus nar­ko­ti­kus
(dau­giau­sia - ha­ši­šą). Pa­rei­gū­nai ti­kė­jo­si, kad per V. S. jie ga­lės
nu­sta­ty­ti jo tie­kė­ją, ir iš­reiš­kė no­rą nu­si­pirk­ti iš jo ke­lis ki­log­ra­mus
ha­ši­šo. Ne­ži­no­da­mas, kad pir­kė­jai yra po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, V. S.
su­ti­ko ras­ti tie­kė­ją. Ta­čiau, ne­pai­sant šių dvie­jų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų
spau­di­mo, jis ne­su­ge­bė­jo to pa­da­ry­ti.
1992
m. gruo­džio 30 d. , prieš vi­dur­nak­tį, du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai at­ėjo į
V. S. na­mus ir pa­sa­kė, kad šiuo me­tu no­rė­tų nu­pirk­ti he­roi­no. V. S. pa­mi­nė­jo
Fran­cis­co Tei­xei­ra de Cast­ro kaip as­me­nį, ku­ris gal­būt ga­lė­tų šiek
tiek jo pa­rū­pin­ti, ta­čiau jis ne­ži­no­jo mi­nė­to as­mens ad­re­so, ir tu­rė­jo
gau­ti jį iš F. O. Po to jie ke­tu­rie­se ta­ria­mų pir­kė­jų ma­ši­na nu­vy­ko
į pa­reiš­kė­jo na­mus. F. O. pra­šy­mu pa­reiš­kė­jas iš­ėjo iš na­mo ir įsė­do
į ma­ši­ną, kur lau­kė du pa­rei­gū­nai ir V. S. Pa­rei­gū­nai pa­sa­kė, kad jie
no­ri nu­si­pirk­ti 20 gra­mų he­roi­no už 200 000 es­ku­dų (PTE), ir pa­ro­dė
ri­ti­nė­lį Por­tu­ga­li­jos ban­ko ban­kno­tų.
Pa­reiš­kė­jas
su­ti­ko pa­rū­pin­ti he­roi­no ir, ly­di­mas F. O. , sa­vo ma­ši­na nu­vy­ko į
ki­to as­mens, J. P. O. , na­mus. Pas­ta­ra­sis iš kaž­ko ki­to ga­vo tris pa­ke­lius
he­roi­no (vie­ną de­šim­ties gra­mų svo­rio, ir du po pen­kis gra­mus), ir su­grį­žęs
per­da­vė juos pa­reiš­kė­jui, ku­ris at­si­skai­tė, su­mo­kė­da­mas dau­giau
kaip 100 000 PTE.
Po
to pa­reiš­kė­jas nu­ga­be­no nar­ko­ti­kus į V. S. na­mus; tuo tar­pu V. S. jau
bu­vo ten grį­žęs, o du pa­rei­gū­nai lau­kė lau­ke. San­dė­ris tu­rė­jo įvyk­ti
na­muo­se. V. S. pa­kvie­tus, du pa­rei­gū­nai už­ėjo į vi­dų.   Pa­reiš­kė­jui iš­imant vie­ną pa­ke­lį iš ki­še­nės,
pa­rei­gū­nai at­sklei­dė sa­vo ta­pa­ty­bę ir su­lai­kė pa­reiš­kė­ją, V. S. ir
F. O. Tai įvy­ko apie an­trą va­lan­dą nak­ties. Po su­lai­ky­mo pa­rei­gū­nai
juos apieš­ko­jo ir pas pa­reiš­kė­ją ra­do ki­tus du pa­ke­lius su he­roi­nu,
43 000 PTE gry­nai­siais ir auk­si­nę apy­ran­kę.

Pro­ce­so ei­ga
Tą
pa­čią die­ną pa­reiš­kė­jas bu­vo pri­sta­ty­tas iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui,
ku­ris pa­sky­rė su­ėmi­mą. 1993 m. sau­sio 29 d. pa­reiš­kė­jas krei­pė­si dėl
pa­lei­di­mo. Jis įro­di­nė­jo, kad su­ėmi­mas pa­žei­dė Kon­ven­ci­jos 3, 6 ir
8 straips­nius, ka­dan­gi jis bu­vo su­im­tas dėl amo­ra­laus ir ne­tei­sė­to
dvie­jų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų el­ge­sio. P. Tei­xei­ra de Cast­ro tei­gė,
kad pa­rei­gū­nai vei­kė kaip agents pro­vo­ca­teurs. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
tei­sė­jas pa­reiš­kė­jo pra­šy­mą at­me­tė. Šį spren­di­mą pa­tvir­ti­no ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas.
Pa­reiš­kė­jas
pa­tei­kė du ha­be­as cor­pus pra­šy­mus1 Aukš­čiau­sia­jam
Teis­mui. Pra­šy­mai bu­vo at­mes­ti. Teis­mas nu­spren­dė, kad nors he­roi­no
par­da­vi­mo san­dė­ry­je du pa­rei­gū­nai vei­kė kaip agents pro­vo­ca­teurs,
pa­reiš­kė­jo su­ėmi­mas yra pa­tei­si­na­mas, nes pas jį bu­vo ras­ta nar­ko­ti­kų.
1993
m. rug­pjū­čio 26 d. pro­ku­ro­ras pa­da­vė tei­ki­mą dėl pa­reiš­kė­jo ir V. S.
teis­mi­nio per­se­kio­ji­mo, ta­čiau dėl ki­tų kal­ti­nin­kų (F. O. ir J. P. O. )
to­kių veiks­mų ne­si­ė­mė. Vė­liau vi­sa by­los me­džia­ga bu­vo per­duo­ta
teis­mui.  
1993
m. gruo­džio 6 d. pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­reiš­kė­ją nu­tei­sė
ir sky­rė lais­vės at­ėmi­mą 6 me­tams. V. S. bu­vo pa­skir­ta 20 lais­vės at­ėmi­mo
die­nų pri­lygs­tan­ti bau­da.
Pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas bu­vo tos nuo­mo­nės, kad slap­tų­jų agen­tų (“un­der­co­ver“
agent / agent « in­filtré ») ir net agents pro­vo­ca­teurs nau­do­ji­mas
nė­ra už­draus­tas vi­daus tei­sės, nu­ma­tan­čios, kad sau­go­mos ver­ty­bės
pa­tei­si­na kal­ti­na­mo­jo as­me­ni­nės lais­vės pa­au­ko­ji­mą. Ka­dan­gi iš
pra­džių į pa­reiš­kė­ją krei­pė­si F. O. , pa­rei­gū­nų el­ge­sys ne­lė­mė nu­si­kal­ti­mo
pa­da­ry­mo. Teis­mas pa­aiš­ki­no, kad jis pri­ėmė spren­di­mą rem­da­ma­sis
liu­dy­to­jo F. O. , ki­to kal­ti­na­mo­jo (V. S. ), pa­reiš­kė­jo ir iš es­mės
dvie­jų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­ro­dy­mais.
1994
m. ge­gu­žės 5 d. Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pa­reiš­kė­jo ape­lia­ci­nį skun­dą
dėl šio nuosp­ren­džio at­me­tė.

Tei­sė

Rem­da­ma­sis
Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­li­mi, p. Fran­cis­co Tei­xei­ra de Cast­ro
skun­dė­si dėl to, kad jo by­los nag­ri­nė­ji­mas bu­vo ne­tei­sin­gas, nes neu­ni­for­muo­ti
po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­kurs­tė jį 
pa­da­ry­ti nu­si­kal­ti­mą, už ku­rį jis bu­vo vė­liau nu­teis­tas.

1 Prašymas,
kuriuo ginčijamas suėmimo teisėtumas.

Dėl Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­lies pa­žei­di­mo
Pa­reiš­kė­jas
tei­gė, kad jis anks­čiau ne­bu­vo teis­tas, ir nie­ka­da ne­pa­da­ry­tų nu­si­kal­ti­mo,
jei­gu ne­bū­tų įsi­ki­šę agents pro­vo­ca­teurs. Be to, pa­rei­gū­nai
vei­kė sa­vo ini­cia­ty­va, be jo­kios teis­mų kon­tro­lės ir ne­pra­dė­jus iš­anks­ti­nio
ty­ri­mo (pre­li­mi­na­ry in­ves­ti­ga­tion / en­quźte préli­mi­nai­re).  
Vy­riau­sy­bė
tvir­ti­no, kad dau­ge­lis vals­ty­bių, įskai­tant dau­gu­mą Eu­ro­pos Ta­ry­bos
na­rių, pri­pa­žįs­ta spe­cia­lių­jų ty­ri­mo prie­mo­nių nau­do­ji­mą, ypač ko­vo­jant
su nar­ko­ti­kų pre­ky­ba. Vi­suo­me­nė tu­ri ras­ti bū­dų ne­leis­ti plis­ti
šiai nu­si­kals­ta­mos veik­los rū­šiai, griau­nan­čiai de­mo­kra­tinių vi­suo­me­nių
pa­grin­dus. Tiek Por­tu­ga­li­jos tei­sė, tiek tarp­tau­ti­nės su­tar­tys
(1988 me­tų Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­ja dėl ko­vos su
ne­tei­sė­ta nar­ko­ti­nių prie­mo­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų apy­var­ta,
Eu­ro­pos  1990 me­tų kon­ven­ci­ja dėl
pi­ni­gų iš­plo­vi­mo ir nu­si­kals­ta­mu bū­du įgy­tų pa­ja­mų pa­ieš­kos,
areš­to bei kon­fis­ka­vi­mo) lei­džia nau­do­ti slap­tuo­sius agen­tus, ta­čiau
jų vaid­muo ne­tu­ri nie­ko ben­dra su agents pro­vo­ca­teurs veik­la.
Be to, Por­tu­ga­li­jos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sas nu­ma­to aukš­tus
įro­dy­mų ga­vi­mo bū­dų tei­sė­tu­mo rei­ka­la­vi­mus.  
Vy­riau­sy­bės
nuo­mo­ne, du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, da­ly­va­vę (šio­je) by­lo­je, ne­ga­li
bū­ti api­bū­din­ti kaip agents pro­vo­ca­teurs. Rei­kia skir­ti at­ve­jus,
kai slap­to­jo agen­to veik­la su­ku­ria nu­si­kals­ta­mą ke­ti­ni­mą, ku­rio
iki tol ne­bu­vo, ir at­ve­jus, kai nu­si­kal­tė­lis jau bu­vo lin­kęs pa­da­ry­ti
nu­si­kal­ti­mą. Šio­je by­lo­je pa­rei­gū­nai tie­siog de­mas­ka­vo jau bu­vu­sį
slap­tą nu­si­kals­ta­mą ke­ti­ni­mą, su­teik­da­mi p. Tei­xei­ra de Cast­ro ga­li­my­bę
jį re­a­li­zuo­ti. Ki­tas kal­ti­na­ma­sis, t. y. F. O. , ne­da­rė spau­di­mo pa­reiš­kė­jui,
ku­ris tuo­jau pat pa­ro­dė esąs su­in­te­re­suo­tas gau­ti nar­ko­ti­kų ir
įvyk­dy­ti san­dė­rį. Be to, su­lai­ky­mo me­tu pa­reiš­kė­jas tu­rė­jo dau­giau
nar­ko­ti­kų, nei pra­šė „pir­kė­jai“.
Ga­liau­siai
pro­ce­so me­tu pa­reiš­kė­jas tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­teik­ti klau­si­mus
abiem pa­rei­gū­nams ir ki­tiems liu­dy­to­jams bei jiems prieš­ta­rau­ti. Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nuosp­ren­dis bu­vo pa­grįs­tas ne tik po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų įsi­ki­ši­mu,
bet ir ki­tais įro­dy­mais. Ne­bu­vo nie­ko, kas ro­dy­tų, kad bu­vo pa­kenk­ta
pro­ce­so tei­sin­gu­mui.
Eu­ro­pos
žmo­gaus tei­sių ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, nu­si­kal­ti­mas bu­vo pa­da­ry­tas,
ir pa­reiš­kė­jas nu­teis­tas bei ga­na griež­tai nu­baus­tas iš es­mės, o gal
būt ir vien tik, dėl po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų veiks­mų. Pa­rei­gū­nai su­kurs­tė
(pa­reiš­kė­ją) pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką, ku­rios prie­šin­gu at­ve­ju
ga­lė­jo ir ne­bū­ti. Pa­sak Ko­mi­si­jos, to­kia pa­dė­tis ne­pa­tai­so­mai pa­ken­kė
pro­ce­so tei­sin­gu­mui.
Teis­mas
pa­kar­to­jo, kad įro­dy­mų pri­im­ti­nu­mas pir­miau­sia yra na­cio­na­li­nės
tei­sės reg­la­men­ta­vi­mo da­ly­kas ir kad pa­gal ben­drą tai­syk­lę įver­tin­ti
jiems pa­teik­tus įro­dy­mus tu­ri na­cio­na­li­niai teis­mai. Teis­mo už­da­vi­nys
pa­gal Kon­ven­ci­ją – ne nu­spręs­ti, ar liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai bu­vo tin­ka­mai
pri­im­ti kaip įro­dy­mas, bet nu­sta­ty­ti, ar pro­ce­sas kaip vi­su­ma, įskai­tant
bū­dą, ku­riuo bu­vo gau­ti įro­dy­mai, bu­vo tei­sin­gas (žr. in­ter alia
the Van Me­che­len and O-­hers v. the Net­her­lands jud­gment of 23 Ap­ril
1997, Re­ports of J-­gments and De­ci­sions 1997-III, p. 711, § 50).
Kon­ven­ci­ja
ne­drau­džia rem­tis to­kiais šal­ti­niais kaip ano­ni­mi­niai in­for­ma­to­riai
(iki­teis­mi­nio) ty­ri­mo sta­di­jo­je, kai nu­si­kal­ti­mų po­bū­dis tai pa­tei­si­na.
Ta­čiau vė­les­nis jų pa­ro­dy­mų pa­nau­do­ji­mas teis­mo ap­kal­ti­na­ma­jam
nuosp­ren­džiui pa­grįs­ti yra ki­tas klau­si­mas (žr. mu­ta­tis mu­tan­dis
the K-­tov­ski v. the Net­her­lands jud­gment of 20 No­vem­ber 1989, Se­ries A
no. 166, p. 21, § 44). Mo­re par­ti­cu­lar­ly, the Con­ven­tion do­es not prec­lu­de
re­lian­ce, at the in­ves­ti­ga­tion sta­ge of cri­mi­nal pro­ce­e­dings and
whe­re the na­tu­re of the of­fen­ce so war­rants, on sour­ces such as ano­ny­mous
in­for­mants. Ho­we­ver, the sub­se­qu­ent use of their sta­te­ments by the
court of trial to found a con­vic­tion is a dif­fe­rent mat­ter. Plus par­ti­cu­lič­re­ment,
la Con­ven­tion n’empźche pas de s’ap­pu­y­er, au sta­de de l’in­struc­tion
prépa­ra­toi­re et lors­que la na­tu­re de l’in­frac­tion peut le jus­ti­fier,
sur des sour­ces tel­les que des in­di­ca­teurs oc­cul­tes, mais leur em­ploi
ultérie­ur par le ju­ge du fond pour jus­ti­fier une con­dam­na­tion soulč­ve
un pro­blčme différent.
Slap­tie­ji
agen­tai net ir by­lo­se dėl nar­ko­ti­kų pre­ky­bos ga­li bū­ti nau­do­ja­mi
la­bai ri­bo­tai ir tik už­tik­ri­nant tam tik­ras ga­ran­ti­jas. The use of un­der­co­ver
agents must be re­stric­ted and sa­fe­gu­ards put in pla­ce even in ca­ses con­cer­ning
the fight against drug traf­fic­king. L’in­ter­ven­tion d’agents in­filtrés
doit źtre cir­consc­ri­te et en­tourée de ga­ran­ties mźme lors­qu’est en cau­se
la répres­sion du tra­fic de stupéfiants.
N-s
or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo plė­ti­ma­sis ne­abe­jo­ti­nai rei­ka­lau­ja
im­tis rei­kia­mų prie­mo­nių, tei­sė į tei­sin­gą teis­mą vis dėl­to už­ima to­kią
svar­bią vie­tą (žr. the Del­court v. B-­gium jud­gment of 17 Ja­nu­a­ry 1970,
Se­ries A no. 11, p. 15, § 25), kad ne­ga­li bū­ti pa­au­ko­ta prak­ti­nių su­me­ti­mų
var­dan. Ben­dri tei­sin­gu­mo rei­ka­la­vi­mai, įtvir­tin­ti 6 straips­ny­je,
tai­ko­mi pro­ce­sams dėl vi­sų rū­šių bau­džia­mų­jų pa­žei­di­mų, pra­de­dant
ne­su­dė­tin­gais ir bai­giant pa­čiais su­dė­tin­giau­siais. Vie­ša­sis in­te­re­sas
ne­ga­li pa­tei­sin­ti įro­dy­mų, gau­tų dėl to, kad po­li­ci­ja su­kurs­tė pa­da­ry­ti
nu­si­kal­ti­mą, nau­do­ji­mo.
Pir­miau­sia
Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad nag­ri­nė­ja­mas gin­čas yra at­skir­ti­nas nuo by­los
Lüdi v. Swit­zer­land (žr. the jud­gment of 15 Ju­ne 1992, Se­ries A no.
238), ku­rio­je ati­tin­ka­mas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas (prieš pra­de­dant
ope­ra­ci­ją) bu­vo ofi­cia­liai pri­saik­din­tas, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas
ži­no­jo apie pa­rei­gū­no už­duo­tį, ir Švei­ca­ri­jos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos,
in­for­muo­tos Vo­kie­ti­jos po­li­ci­jos, pra­dė­jo iš­anks­ti­nį ty­ri­mą. Po­li­ci­jos
pa­rei­gū­no vaid­muo bu­vo ap­ri­bo­tas vei­kiant jam kaip slap­ta­jam agen­tui.   
Nag­ri­nė­ja­mo­je
by­lo­je rei­kė­jo nu­sta­ty­ti, ar du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai per­žen­gė
slap­tų­jų agen­tų veik­los ri­bas. Teis­mas nu­ro­dė, kad Vy­riau­sy­bė ne­tei­gė,
jog pa­rei­gū­nų įsi­ki­ši­mas bu­vo tei­sė­jo sank­cio­nuo­tos ir kon­tro­liuo­ja­mos
ope­ra­ci­jos prieš nar­ko­ti­kų pre­ky­bą da­lis. Taip pat ne­at­ro­dė, kad
kom­pe­ten­tin­gos (vals­ty­bės) ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­jo pa­kan­ka­mą pa­grin­dą
įtar­ti, kad p. Tei­xei­ra de Cast­ro bu­vo nar­ko­ti­kų pre­kei­vis; prie­šin­gai,
jis ne­tu­rė­jo teis­tu­mo, ir dėl jo ne­bu­vo pra­dė­tas iš­anks­ti­nis ty­ri­mas.
Iš tik­rų­jų jis ne­bu­vo ži­no­mas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams, už­mez­gu­siems
su juo kon­tak­tą tar­pi­nin­kau­jant V. S. ir F. O. Be to, nar­ko­ti­kai ne­bu­vo
pa­reiš­kė­jo na­muo­se. Jis įgi­jo juos iš tre­čio­jo as­mens, ku­ris sa­vo
ruož­tu jų ga­vo iš ki­to as­mens. Taip pat pa­žy­mė­ti­na, jog Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo spren­di­me nė­ra nu­ro­dy­ta, kad su­lai­ky­mo me­tu pa­reiš­kė­jas tu­rė­jo
dau­giau nar­ko­ti­ko, ne­gu pra­šė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, t. y. pa­da­rė
dau­giau, ne­gu jį su­kurs­tė pa­da­ry­ti po­li­ci­ja. Ne­bu­vo įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių
Vy­riau­sy­bės ar­gu­men­tą, kad pa­reiš­kė­jas bu­vo lin­kęs da­ry­ti nu­si­kal­ti­mus.
V-­ti­nant šias ap­lin­ky­bes, da­ry­ti­na iš­va­da, kad du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai
ne­ap­si­ri­bo­jo vien tik pa­sy­viu p. Tei­xei­ra de Cast­ro nu­si­kals­ta­mos
veik­los ty­ri­mu, bet da­rė to­kio po­bū­džio įta­ką, kad su­kurs­ty­tų pa­reiš­kė­ją
pa­da­ry­ti nu­si­kal­ti­mą. The ne­ces­sa­ry in­fe­ren­ce from the­se cir­cums­tan­ces
is that the two po­li­ce of­fi­cers did not con­fi­ne them­sel­ves to in­ves­ti­ga­ting
Mr. Tei­xei­ra de Cast­ro’s cri­mi­nal ac­ti­vi­ty in an es­sen­tial­ly
pas­si­ve man­ner, but exer­ci­sed an in­flu­en­ce such as to in­ci­te the com­mis­sion
of the of­fen­ce. De ces cir­cons­tan­ces, il faut dédui­re que les deux po­li­ciers
ne se sont pas li­mités ą exa­mi­ner d’une ma­nič­re pu­re­ment pas­si­ve l’ac­ti­vité
délic­tu­eu­se de M. Tei­xei­ra de Cast­ro mais ont exercé une in­flu­en­ce
de na­tu­re ą l’in­ci­ter ą com­met­tre l’in­frac­tion.
Ga­liau­siai
Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad sa­vo spren­di­muo­se vi­daus teis­mai nu­ro­dė, jog
pa­reiš­kė­jas bu­vo nu­teis­tas iš es­mės dvie­jų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­ro­dy­mų
pa­grin­du.
Rem­da­ma­sis
tuo, kas bu­vo iš­dės­ty­ta, Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai,
su­kurs­ty­da­mi pa­reiš­kė­ją pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką, kai ne­bu­vo
nie­ko, kas ro­dy­tų, jog ji bū­tų pa­da­ry­ta be jų įsi­ki­ši­mo, per­žen­gė
slap­tų­jų agen­tų veik­los ri­bas. In the light of all the­se con­si­de­ra­tions,
the Court conc­lu­des that the two po­li­ce of­fi­cers’ ac­tions went be­yond
tho­se of un­der­co­ver agents be­cau­se they ins­ti­ga­ted the of­fen­ce and
the­re is not­hing to sug­gest that wit­hout their in­ter­ven­tion it would ha­ve
be­en com­mit­ted. Sur la ba­se de l’en­sem­ble de ces con­sidéra­tions, la
Cour conc­lut que l’ac­ti­vité des deux po­li­ciers a out­re­passé cel­le d’un
agent in­filtré puis­qu’ils ont pro­vo­qué l’in­frac­tion, et que rien n’in­di­que
que, sans leur in­ter­ven­tion, cel­le-ci au­rait été perpétrée. Šis įsi­ki­ši­mas
ir jo pa­nau­do­ji­mas gin­či­ja­ma­me bau­džia­ma­ja­me (teis­mi­nia­me) pro­ce­se
reiš­kė, kad pa­reiš­kė­jui nuo pat pra­džių bu­vo ga­lu­ti­nai at­im­ta tei­sė
į tei­sin­gą pro­ce­są. Tai­gi 6 straips­nio 1 da­lis bu­vo pa­žeis­ta. That in­ter­ven­tion
and its use in the im­pug­ned cri­mi­nal pro­ce­e­dings me­ant that, right from
the out­set, the ap­pli­cant was de­fi­ni­ti­ve­ly dep­ri­ved of a fair trial.
Con­se­qu­ent­ly, the­re has be­en a vio­la­tion of Ar­tic­le 6 § 1. Cet­te in­ter­ven­tion
et son uti­li­sa­tion dans la procédu­re péna­le li­ti­gie­u­se ont privé ab
ini­tio et défi­ni­ti­ve­ment le re­quérant d’un procčs équi­tab­le. Par­tant,
il y a eu vio­la­tion de l’ar­tic­le 6 § 1.
Iš­va­da: pa­žei­di­mas (8 bal­sai prieš vie­ną) .


Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių
teis­mo spren­di­mai ki­to­se by­lo­se
dėl slap­tų­jų agen­tų
veiks­mų ati­tik­ties Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­liai (tei­sė į tei­sin­gą
by­los nag­ri­nė­ji­mą)

Spren­di­mas
dėl pri­im­ti­nu­mo by­lo­je CALABRŅ c. l’Italie et l’A-emagne (Re­quźte
no 59895/00, déci­sion du 21 mars 2002).
Spren­di­mas
dėl pri­im­ti­nu­mo by­lo­je SEQUEIRA c. le Por­tu­gal (Re­quźte
no 73557/01, déci­sion du 6 mai 2003).

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt