|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 6. Dėl valstybės laiduotos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemoje tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos susiklostančių teisinių santykių pobūdžio ir galimumo nutraukti tokių paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje sukurta valstybės laiduota nemokama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistema remiasi ne sutartiniais paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos santykiais, bet iš įstatymų ir kitų teisės aktų kylančiomis tarpusavio teisėmis ir pareigomis asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreipusis į pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir prie jos prisiregistravus. Civilinė byla Nr. 3K-7-24/2004 Bylų kategorija: 49. 2; 19. 3 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. sausio 13 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: R-o Č-os (kolegijos pirmininkas), V-aus G-o, Zigmo Levickio, B-iaus P-o, J-os J-ės (pranešėja), J-o Š-no ir P-o Ž-io, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E-gijaus I-aškevičiaus įstatyminės atstovės Danos B-trušytės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos Kauno centro poliklinika ieškinį atsakovams Danai B-trušytei ir E-gijui I-aškevičiui, tretiesiems asmenims E-gijui I-aškevičiui, Kauno teritorinei ligonių kasai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl sveikatos teikimo paslaugų nutraukimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas VĮ Kauno centro poliklinika, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovės prašymu atsakovai buvo įtraukti į ieškovų aptarnaujamų gyventojų sąrašą, atsakovė ir jos sūnus E-gijus I-aškevičius, gim. 1998 m. lapkričio 11 d. , tapo faktiniais sveikatos priežiūros paslaugų gavėjais, kadangi tarp ieškovo ir trečiojo asmens Kauno teritorinės ligonių kasos 2001 m. gegužės 7 d. ir 2002 m. kovo 28 d. buvo sudarytos sutartys atsakovų naudai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo CK 6. 200 straipsnio 2 dalyje nustatytos šalies prievolės bendradarbiauti ir kooperuotis, priešingai šiai prievolei, atsakovė savo apsilankymų poliklinikoje metu nesilaiko viešo bendravimo normų, kryptingai ir nepagrįstai kaltina medikus, naudoja psichologinį šantažą, reikalauja pirmumo ir išskirtinio dėmesio. Ieškovo nuomone, priešingai geros moralės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, atsakovė savo ir sūnaus teises įgyvendina tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeidžia ir varžo poliklinikos darbuotojų ir kitų pacientų teises. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja savo subjektine teise, rašo nepagrįstus skundus į įvairias institucijas, skundžiasi gydytojos neurologės netinkamu gydymu ir neetišku elgesiu. Skunduose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Ieškovas mano, kad atsakovės pateikti prašymai nėra sąžiningas kreipimasis dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo, nes duomenys neatitinka tikrovės, pažeidžia poliklinikos dalykinę reputaciją. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė ir jos sūnus turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą ir kt. Remdamasis aptartais argumentais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu, CK 6. 127 straipsnio 4 dalimi, CK 1. 137straipsnio 5 punktu, CK 1. 138 straipsnio 5 punktu ieškovas prašė nutraukti sveikatos paslaugų teikimą atsakovams, išskyrus būtinąją pagalbą. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė VĮ Kauno centro poliklinika sveikatos paslaugų teikimą atsakovui E. I-aškevičiui, atstovaujamam jo įstatyminės atstovės D. B-trušytės, civilinės bylos dalį dėl sveikatos paslaugų teikimo atsakovei D. B-trušytei nutraukė. Teismas nustatė, kad VĮ Kauno Centro poliklinika ir tretysis asmuo Kauno teritorinė ligonių kasa pasirašė sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo draudžiamiesiems asmenims ir šių paslaugų apmokėjimo. Atsakovė nuo 1998 m. kovo 23 d. , jos sūnus E-gijus nuo 1998 m. gruodžio 2 d. įtraukti į ieškovo aptarnaujamų gyventojų sąrašus. Atsakovė iš Kauno Centro poliklinikos išsirašė 2002 m. spalio 10 d. ir prisiregistravo UAB „Corpus sanum“ (b. l. 49). Teismas nurodė, kad atsakovė reikalauja, jog medikai išrašytų kompensuojamuosius vaistus neapžiūrėjus sūnaus ir pati medikus kaltina netinkamu gydymu, nors buvo ne kartą išrašytos konsultacijos pas trečio lygio konsultantus, atsakovė dėl sūnaus buvo ne kartą konsultuota neurologų, endokrinologų įvairiose Lietuvos poliklinikose, atsakovės sūnų po keletą kartų per dieną lankė gydytojai ir pan. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas atsakovę informavo apie sveikatos priežiūros paslaugų nutraukimą atsakovei ir jos sūnui, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, nors norą pakeisti sveikatos priežiūros įstaigą sūnui teismo posėdžio metu išreiškė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė savo elgesiu poliklinikoje bei nepagristų skundų rašymu trikdo normalų poliklinikos darbą, žemina jos sūnų gydančių medikų reputaciją, garbę bei orumą, todėl ieškovas pagrįstai prašo teismo nutraukti sutartį dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (CK 6. 217 straipsnio 4 dalis). Teismas laikė nepagrįstu trečiojo asmens – vaiko tėvo E-gijaus I-aškevičiaus teigimą, kad nutraukus ieškovo teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėtų jo mažamečio sūnaus interesai, nurodė, kad nepilnamečio interesai nenukentėtų, kadangi jis būtų gydomas kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, jo interesai būtų apsaugoti, kadangi kitoje poliklinikoje jo sūnus būtų gydomas specialisto – vaikų neurologo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi vienintelę gydytoją vaikų neurologę R. N. Šlapakauskienę, tačiau pas ją nesilanko pati atsakovė, neidama pas sūnaus gydymui reikalingą specialistą, vaiko motina konsultuojasi tik su bendrosios praktikos vaikų gydytojais ir taip pati pažeidžia vaiko interesus. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kad su ja blogai elgiamasi ar netinkamai gydomas jos sūnus. Teismas ieškovo nurodytas priežastis, dėl kurių prašoma nutraukti sveikatos paslaugų teikimą atsakovės sūnui, pripažino svarbiomis, o kadangi pats atsakovės sūnus yra mažametis ir savo teises įgyvendina per įstatyminę atstovę – motiną, kuri savo elgesiu žemina gydytojų garbę ir orumą bei ieškovo dalykinę reputaciją, tenkino ieškovo reikalavimą nutraukti sveikatos paslaugų teikimą atsakovės sūnui E-gijui I-aškevičiui, išskyrus būtinąją pagalbą ( CK 6. 217 straipsnio 4 dalis, 1. 137 straipsnio 5 dalis). Teismas civilinę bylą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atsakovei nutraukė, kadangi ieškovas šio reikalavimo atsisakė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo E. I-aškevičiaus įstatyminės atstovės D. B-trušytės apeliacinį skundą, 2003 m. birželio 26 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir motyvais. Teismas pažymėjo, kad atsakovė veikia ne savo sūnaus interesais, laikė, kad teismas, nutraukdamas E-gijui I-aškevičiui sveikatos paslaugų teikimą, išskyrus būtinąją pagalbą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių apsaugos ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 ir 9 straipsnių nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad pati atsakovė savo atstovaujamo sūnaus gydymui ir konsultacijoms naudojasi kitų gydymo įstaigų pagalba, tai patvirtina pateiktos receptų kopijos. Teismas pažymėjo, kad privalu vadovautis ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybę už tinkamą vaiko priežiūrą, nes tiek iš D. B-trušytės veiksmų, tiek iš E. I-aškevičiaus tėvo veiksmus apibūdinančio dokumento (b. l. 69) turinio matyti, kad nepilnamečio vaiko motina D. B-trušytė ir jo tėvas E. I-aškevičius veikė ne vaiko naudai, tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatoms. Kasaciniu skundu atsakovo E. I-aškevičiaus įstatyminė atstovė D. B-trušytė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 26 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1. Teismai netinkamai taikė CK 6. 217 straipsnio 4 dalies nuostatas, padarė klaidingą išvadą, kad sveikatos paslaugų teikimo sutartį su pacientu sveikatos paslaugų teikėjas gali nutraukti bet kada ir bet kokiu pagrindu. CK 6. 739 straipsnio l dalis yra speciali norma, reglamentuojanti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo teisę nutraukti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį. Skirtingai nuo paciento teisės pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugų teikėją (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) ir bet kada nutraukti su juo sutartį (CK 6. 739 straipsnio 2 dalis), sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui įstatymai tokių teisių nesuteikia. Ieškovas pagal CK 6. 739 straipsnio 1 dalį gali nutraukti sutartį su pacientu tik tada, kai atsiranda svarbios priežastys (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo nurodymų nevykdymas, nesumokėjimas už suteiktas paslaugas ir kt. ), dėl kurių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas labai pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Šios įstatymo normos gina asmens konstitucinę teisę į sveikatos apsaugą (Konstitucijos 53 straipsnis). 2. Teismai nenustatinėjo aplinkybių, dėl kurių būtų galima nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, ir nepagrįstai nagrinėjo aplinkybes, susijusias su atsakovės ir pas ieškovą dirbančios gydytojos R. N. Šlapakauskienės asmeniniu konfliktu. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti sveikatos priežiūros paslaugų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė netinkamai elgėsi su gydytoja R. N. Šlapakauskiene ir kitais medikais, neatitinka tikrovės, civilinės bylos dėl garbės ir orumo nagrinėjimas nėra baigtas. 3. Teismai nepagrįstai laikė atsakovės skundus dėl medikų veiksmų kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis. Iš Teismo medicininio tyrimo akto Nr. 30/s1 matyti šiurkščios ieškovo medikų klaidos, kurios lėmė atsakovės sūnaus sveikatos būklę ir galbūt invalidumą. Be to, Kauno m. apylinkės prokuratūroje atnaujintas tyrimas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn asmenų, kaltų dėl nekokybiškos medicinos pagalbos suteikimo (Kauno m. apylinkės prokuratūros 2003 m. sausio 30 d. raštas Nr. 15-070). 4. Teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Ši įstatymo norma įtvirtina paciento teisę skųsti, jo nuomone, netinkamus sveikatos priežiūrą atliekančių darbuotojų veiksmus. Įgyvendindama savo teisę skųstis atsakovė nesiekia įžeisti medicinos darbuotojų, o siekia kuo geresnės sūnaus sveikatos priežiūros, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė veikia priešingai sūnaus interesams. Be to, skundžiami teismų sprendimas ir nutartis surašyti nesivadovaujant CK numatytu prioritetiniu vaikų teisių gynimo principu, kadangi įsigaliojus teismo sprendimui nepilnametis liko be sveikatos priežiūros paslaugų, tuo tarpu kitą, toliau esančią medicinos įstaigą pasiekti neturint automobilio ir nešant ant rankų nevaikščiojantį invalidą vaiką atsakovei yra fiziškai neįmanoma. 5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostatas. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra, o 6 straipsnio 9 dalis, – kad pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, nes konsultavosi pas kitus gydytojus ir taip siekė daryti poveikį ieškovui, neatitinka tikrovės ir prieštarauja minėtoms įstatymo nuostatoms. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad ieškinio patenkinimo atveju darytina išvada, kad jei atsakovė nesutartų ir su kitų gydymo įstaigų medikais, jos mažametis invalidas vaikas galėtų likti iš viso be sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 26 d. nutartį prašė palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: 1. Teismai pagrįstai netaikė CK 6. 739 straipsnio 1 dalies, kurioje reglamentuota, kokiais išimtiniais atvejais gali būti nutrauktas sveikatos priežiūros teikimas, nuostatų. Šis straipsnis yra CK XXXV skyriaus Atlygintinų paslaugų teikimas antrajame skirsnyje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Kadangi ieškovo teikiamos paslaugos yra apmokamos (kompensuojamos) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, šio skirsnio taisyklės netaikomos jo santykiams su atsakovais. Įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, nėra. Teismas negalėjo ir pagrįstai netaikė atsakovės nurodyto straipsnio, kadangi pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos (CPK 3 straipsnio 5 dalis). 2. Teismai teisingai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarties šalių teises ir pareigas bei sutarties nutraukimą. Netgi nesant galimybės taikyti CK 6. 739 straipsnio 1 dalies, kurioje yra neišsamus svarbių priežasčių, dėl kurių galimas sveikatos priežiūros paslaugų nutraukimas, sąrašas, teismas tokias priežastis nustatė, jas tinkamai įvertino, pripažino svarbiomis ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nutraukė vadovaudamasis kitais pagrindais (CK 6. 217 straipsnio 4 dalis, 6. 721 straipsnio 2 dalis). 3. Atsakovės reikalavimai, keliami medikams dėl išskirtinio dėmesio jai ir jos sūnui, reikalavimas ir jos nurodymas gydyti ir išrašyti vaistų receptus neapžiūrėjus paciento, juos išrašyti anksčiau, negu tai yra nustatyta, o gydytojams atvykus į namus, jų neįsileidžiant, taip pat reikalavimai priimti ją ar jos bet kurį atsiųstą asmenį be eilės, prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ir sutarties sąlygoms. Atsakovė negali piktnaudžiauti savo, kaip pacientės, teisėmis, o ieškovas, teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas, atsakovei negali suteikti privilegijų lyginant su kitais pacientais, ieškovo teikiamos paslaugos yra vienodos visiems asmenims (CK 6. 718 straipsnio 3 dalis, 6. 161 straipsnio 3 ir 4 dalys). 4. Atsakovė negali remtis Teismo medicinos tyrimo aktu Nr. 30/s1 įrodinėjant šiurkščias medikų klaidas, kadangi pirmiausia šis dokumentas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, o atsakovei jo nepateikus, ji negali remtis naujomis aplinkybėmis kasaciniame skunde (CPK 353 straipsnio l dalis). Be to, šio akto išvadose vaiko sveikatos būklės įvertinimas remiasi ne ieškovo medikų, o kitos įstaigos – Kauno Medicinos universitetinių klinikų – medikų veiksmais. Atsakovė teisę skųsti medikų veiksmus taip pat turi įgyvendinti sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Lietuvos CPK 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra materialinės ar proceso teisės pažeidimas, kuris turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Atsižvelgiant į šias civilinio proceso teisės normas, byla nagrinėjama kasaciniame skunde iškeltų materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo aspektu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinant išimtinį valstybės rūpestį žmonių sveikata, buvo konstituciškai sudarytos teisinės prielaidos gyventojų sveikatos, kaip didžiausios visuomenės socialinės ir ekonominės vertybės, apsaugai. Siekiant įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą valstybės įsipareigojimą užtikrinti medicinos pagalbos žmogui bei nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymosi įstaigose piliečiams teikimą 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, preambulėje pažymėdamas, kad sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo, valstybės ir savivaldybių laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros užtikrinimo pagrindus ir kt. (įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų. Valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūra (įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktą apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, draudžiant juos valstybės lėšomis, be kitų asmenų, laikomi asmenys iki 18 metų. Šiems asmenims valstybė yra besąlygiškai įsipareigojusi teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą paciento teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą ir kt. , Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 583 patvirtinta Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarka, kurios 2 punktas numato, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nepilnamečių prašymus dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pasirinkimo pasirašo vienas iš tėvų, jeigu tėvų nėra, – globėjas (tvarkos 7 punktas). Taigi Lietuvos Respublikoje sukurta valstybės laiduota nemokama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistema remiasi ne sutartiniais paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos santykiais, bet iš įstatymų ir kitų teisės aktų kylančiomis tarpusavio teisėmis ir pareigomis asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreipusis į pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir prie jos prisiregistravus (CK 1. 136 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Bylą nagrinėję teismai šalių teises ir pareigas valstybės laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje nepagrįstai kildino iš sutartinių teisinių santykių ir taikė CK teisės normas, reglamentuojančias sutarčių teisę. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atsakovui E-gijui I-aškevičiui, vadovavosi 2000 m. CK 6. 217 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį, taip pat CK 1. 137 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo teisės normų taikymu sutiko. Spręsdami ieškinio reikalavimą šioje byloje teismai nepagrįstai taikė 2000 m. CK 6. 217 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes jos reglamentuoja sutarčių nutraukimą, tuo tarpu ieškovo ir atsakovų tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos, kaip jau buvo minėta, atsiranda ne iš sutarčių ar sandorių, bet iš paciento (jo įstatyminio atstovo) veiksmo (kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir registracijos), kuriuo įstatymai sieja teisines pasekmes. Toks teisės normų aiškinimas ir taikymas negali būti laikomas tinkamu, atsižvelgiant į aptartą paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos teisinių santykių atsiradimo pagrindą, kai teikiamos valstybės laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Dėl tos pačios priežasties negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismas turėjo taikyti CK 6. 739 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo teisę nutraukti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, nustačius šioje normoje įtvirtintus faktus, sudarančius pagrindą sutarčiai nutraukti. Ši teisės norma yra numatyta CK XXXV skyriaus Atlygintinų paslaugų teikimas antrajame skyriuje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Pagal šiame skirsnyje CK 6. 725 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą šio skirsnio taisyklės netaikomos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus yra apmokamos (kompensuojamos) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktą apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi ir asmenys iki 18 metų, atsakovas patenka į asmenų, draudžiamų valstybės biudžeto lėšomis, kategoriją. Todėl sprendžiant šalių ginčą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimo kasatorės nurodytas CK 6. 739 straipsnis negali būti taikomas. Taip pat negalima sutikti su teismų padaryta išvada, kad, remiantis CK 1. 137 straipsnio 5 dalimi, nepilnamečio E-gijaus I-aškevičiaus, atstovaujamo įstatyminės atstovės Danos B-trušytės, teisės į valstybės laiduojamos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą teismo negali būti ginamos dėl nevisiškai tinkamo jo įstatyminės atstovės (motinos) elgesio su medikais bei išvada, jog vaiko teisės sveikatos apsaugos srityje bus tinkamai garantuotos nutraukus sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tokios teismų išvados padarytos netinkamai aiškinant ir taikant aptartus asmens teisę į sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus ir teisės aktus, įtvirtinančius vaiko teises šioje srityje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (įsigaliojusios 1992 m. kovo 1 d. , Seimo ratifikuotos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983; Žin. , 1995, Nr. 60) 24 straipsnyje įtvirtinti valstybės įsipareigojimai vaikų teisių sveikatos sistemos paslaugų srityje, pripažįstant vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis, ligų gydymo bei sveikatos grąžinimo priemonėmis, nurodant, kad valstybės dalyvės rūpinasi, jog nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą vaiko teisė būti sveikam garantuojama vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad vaikų sveikatos sauga įgyvendinama užtikrinant visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3. 3 straipsnio 1 dalis, VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Bylos duomenimis, ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu nutraukti sveikatos paslaugų teikimą mažamečiam vaikui dėl motinos atsakovės D. B-trušytės veiksmų, kurie riboja sveikatos priežiūros vaikui teikimą. Teismai, spręsdami tokio ieškinio pagrįstumą, turėjo atsižvelgti į aptartų teisės normų turinį ir nustatyti, ar sveikatos priežiūros paslaugos teikimo nutraukimas bus naudingas vaiko interesų atžvilgiu, užtikrinant, kad dėl tokio teismo sprendimo nebūtų pažeisti vaiko interesai. Tačiau, bylos duomenimis, nutraukus sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, vaiko teisės ir interesai gali būti ne tik neapsaugoti, bet ir pažeisti, kadangi galimas laikotarpis, kai vaikas iš viso liks be sveikatos priežiūros paslaugos teikimo. Tuo tarpu teismai esminį dėmesį kreipė ne į nurodytose teisės normose įtvirtintas vaiko teises sveikatos apsaugos srityje, o į vaiko motinos nevisiškai tinkamą elgesį su medikais, kreipimąsi į kitus specialistus (ne tik į dirbančius poliklinikoje) ir kt. Toks teisės normų aiškinimas ir taikymas negali būti laikomas tinkamu. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 4 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie nevisiškai tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą, privalo pranešti vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai. Tokia pareiga liečia ir VĮ Kauno centro poliklinika, kuriai manant, kad vaiko motina nevisiškai tinkamai vykdo savo pareigą – rūpintis vaiko sveikata, turi informuoti vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri įstatymo nustatyta tvarka turi užtikrinti vaiko teises ir sveikatos apsaugos srityje. Negalima sutikti ir su sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (ieškovo) ir teismų pozicija, kad konsultacija su kitais specialistais (nedirbančiais poliklinikoje) ir galimybė gauti analogiškas sveikatos priežiūros paslaugas kitoje poliklinikoje, sudarytų pagrindą atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalis įtvirtina paciento teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą, šio įstatymo 9 straipsnis įtvirtina paciento teisę skųsti, jo nuomone, netinkamus sveikatos priežiūrą atliekančių darbuotojų veiksmus. Šios įstatyme įtvirtintos teisės reikšmingos kiekvienam pacientui, siekiant įgyvendinti teisę į savo sveikatos visapusišką gerovę. Šių teisių ištakos randamos ir 1997 m. Lietuvos medikų pasirašytoje Atnaujintoje Hipokrato priesaikoje, kurioje įtvirtinti pagrindiniai medicinos etikos principai: paciento informuotumas, paciento gerovės siekimas, sąžiningos ir garbingos medicinos praktikos vykdymas nepaisant paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės ir kt. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pacientai ne visada gali teisingai įvertinti medikų darbą, todėl skundai gali būti nevisiškai pagrįsti. Medikų, kaip ypatingos profesijos atstovų, reakcija į nevisiškai pagrįstus skundus ar kitokius pacientų ar jų atstovų veiksmus turi būti adekvati aptartoms medikų priedermėms ir medicinos etikos principams. Kita vertus, pacientų pareigos asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti numatytos tokios įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir pacientas joms privalo paklusti (Konstitucijos 28 straipsnis). Bylos duomenimis, vaiko motinos nevisiškai tinkamas elgesys su vaiką gydančiais medikais negali būti pagrindas nutraukti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti teismų priimtų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis patenkintas ieškinys ir nutrauktas sveikatos paslaugų teikimas, naikinamos, priimamas naujas sprendimas – ši ieškinio dalis atmetama (CPK 346 straipsnio 2 dalis, CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinės instancijos teismui, neperduodant bylos iš naujo nagrinėti, teismų sprendimo ir nutarties dalyse priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas išlaidas sumokant žyminį mokestį ir apmokant advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 26 d. nutarties dalis, kuriomis patenkintas viešosios įstaigos Kauno centro poliklinika ieškinys ir nutrauktas sveikatos paslaugų teikimas viešojoje įstaigoje Kauno centro poliklinika atsakovui E-gijui I-aškevičiui, atstovaujamam įstatyminės atstovės Danos B-trušytės, panaikinti. Priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos Kauno centro poliklinika atsakovės Danos B-trušytės naudai 304 (tris šimtus keturis) Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 950 (devynis šimtus penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos Kauno centro poliklinika 19,50 Lt (devyniolika Lt ir penkiasdešimt ct) pašto išlaidų valstybei. Kitas teismų sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |