TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 10. Dėl įro­dy­mų rin­ki­mo

Kai jau pra­si­dė­jus teis­mo pro­ce­sui, ieš­ko­vas
pats sa­vo ini­cia­ty­va ren­ka įro­dy­mus, šiam tiks­lui slap­ta pa­nau­do­da­mas
gar­so įra­šy­mo tech­ni­ką, toks įro­dy­mų rin­ki­mas fak­tiš­kai pri­lygs­ta
ope­ra­ty­vi­nei veik­lai, o ope­ra­ty­vi­nės veik­los prie­mo­nes ga­li nau­do­ti
tik vals­ty­bės įga­lio­ti as­me­nys. Pri­va­tus as­muo ki­to pri­va­taus as­mens
at­žvil­giu šio pri­va­čio­je val­do­je ne­tu­ri tei­sės tai­ky­ti jo­kių ope­ra­ty­vi­nės
veik­los prie­mo­nių.

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-136/2004
                                                               By­lų
ka­te­go­ri­ja 57. 1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. va­sa­rio 23 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų: P-o Ž-io
(ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), E-i­di­jaus L-o ir V-o M-o
(pra­ne­šė­jas),
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės Bi­ru­tės Pan­go­nie­nės ka­sa­ci­nį
skun­dą dėl Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2003 m. lap­kri­čio 12 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės Bi­ru­tės Pan­go­nie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui Jo­nui
Men­de­liui dėl sko­los pri­tei­si­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a
t ė :

Ieš­ko­vė B. Pan­go­nie­nė 2002 m. lap­kri­čio 26
d. krei­pė­si su ieš­ki­niu į teis­mą ir ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me nu­ro­dė, kad
jos dė­dė V-a- Prės­kie­nis 2001 m. ge­gu­žės 8 d. no­ta­riš­kai pa­tvir­tin­ta
su­tar­ti­mi pa­sko­li­no at­sa­ko­vui J. Men­de­liui 40 000 Lt. Mi­nė­ta su­tar­ti­mi at­sa­ko­vas įsi­pa­rei­go­jo
pa­sko­lą grą­žin­ti iki 2002 m. ge­gu­žės 2 d. bei mo­kė­ti kre­di­to­riui 6
proc. dy­džio me­ti­nes pa­lū­ka­nas. V. Prės­kie­nis 2002 m. sau­sio 29 d. mi­rė,
ir ieš­ko­vė, kaip tes­ta­mentinė įpė­di­nė, pa­vel­dė­jo rei­ka­la­vi­mo tei­sę
į 40 000 Lt sko­lą. Ieš­ko­vė taip pat
nu­ro­dė, kad 2001 m. rug­pjū­čio 12 d. ra­šy­ti­ne su­tar­ti­mi ji pa­sko­li­no
at­sa­ko­vui 12 000 Lt, pas­ta­ra­sis
įsi­pa­rei­go­jo sko­lą grą­žin­ti iki 2002 m. ko­vo mė­ne­sio ir pa­ža­dė­jo
mo­kė­ti 6 proc. dy­džio me­ti­nes pa­lū­ka­nas, ta­čiau at­sa­ko­vas mi­nė­tų
įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­įvyk­dė. 2002 m. sau­sio 8 d. ieš­ko­vė pa­sko­li­no at­sa­ko­vui
dar 8000 Lt, ir jis taip pat įsi­pa­rei­go­jo
sko­lą grą­žin­ti iki 2002 m. ko­vo mė­ne­sio bei mo­kė­ti 6 proc. dy­džio me­ti­nes
pa­lū­ka­nas. Ieš­ko­vės tei­gi­mu, nors sko­li­nant 8000 Lt ra­šy­ti­nė pa­sko­los su­tar­tis ne­bu­vo su­da­ry­ta,
su­tar­ties su­da­ry­mą pa­tvir­ti­na pi­ni­gų pa­ė­mi­mo iš jos ban­ko są­skai­tos
fak­tas, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai, taip pat gar­so įra­šas, ku­ria­me at­sa­ko­vas
pri­pa­ži­no sko­lą. Ieš­ko­vė, rem­da­ma­si CK 1. 1361. 138, 6. 37, 6. 210,
6. 8726. 874 straips­niais, pra­šė teis­mą pri­teis­ti jai iš at­sa­ko­vo J. Men­de­lio
60 000 Lt sko­los bei 4300 Lt pa­lū­ka­nų, taip pat pa­lū­ka­nas už pri­teis­tą
su­mą nuo by­los iš­kė­li­mo teis­me iki teis­mo spren­di­mo vi­siš­ko įvyk­dy­mo.
Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. bir­že­lio
10 d. spren­di­mu ieš­ko­vės ieš­ki­nį pa­ten­ki­no iš da­lies: pri­tei­sė ieš­ko­vei
iš at­sa­ko­vo 52 000 Lt sko­los,
2652 Lt pa­lū­ka­nų bei 5 proc. dy­džio
me­ti­nes pa­lū­ka­nas už pri­teis­tą 52 000 Lt
su­mą nuo by­los iš­kė­li­mo teis­me iki vi­siš­ko teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo;
by­los da­lį dėl 300 Lt pa­lū­ka­nų
pa­gal 2001 m. ge­gu­žės 8 d. su­tar­tį pri­tei­si­mo nu­trau­kė; ki­tą ieš­ki­nio
da­lį at­me­tė. Teis­mas spren­di­me nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas ne­įvyk­dė 2001
m. ge­gu­žės 8 d. su­tar­ti­mi pri­si­im­tos prie­vo­lės, to­dėl pri­tei­sė iš
jo 40 000 Lt pa­sko­los su­mą ieš­ko­vei,
pa­vel­dė­ju­siai ga­lio­jan­čią rei­ka­la­vi­mo tei­sę į šią su­mą (CK 6. 873
straips­nis). Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad ieš­ko­vė teis­mo po­sė­džio me­tu pri­pa­ži­no,
jog da­lį pa­lū­ka­nų (300 Lt) pa­gal
mi­nė­tą su­tar­tį at­sa­ko­vas yra grą­ži­nęs jai sker­die­na, t. y. kre­di­to­rius
su­ti­ko pri­im­ti prie­vo­lės įvyk­dy­mą ki­to­kiu bū­du (CK 6. 39 straips­nis),
ir ieš­ko­vė nuo šios ieš­ki­nio da­lies at­si­sa­kė. Teis­mas taip pat nu­ro­dė,
kad dėl sker­die­nos svo­rio bei kai­nos tarp ša­lių ki­lo gin­čas, to­dėl teis­mas,
nu­sta­ty­da­mas sker­die­nos svo­rį, rė­mė­si ša­lių nu­ro­dy­tu svo­rio vi­dur­kiu,
o spręs­da­mas dėl kai­nos – kiau­lie­nos su­pir­ki­mo kai­nų vi­dur­kiu (CK
1. 5 straips­nis). Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad at­sa­ko­vas pa­gal 2001 m. ge­gu­žės
8 d. pa­sko­los su­tar­tį ieš­ko­vei yra grą­ži­nęs sker­die­na 348 Lt pa­lū­ka­nų, ir šia su­ma, įskai­tant 300 Lt, ku­rių rei­ka­la­vi­mo ieš­ko­vė at­si­sa­kė,
su­ma­ži­no iš at­sa­ko­vo pri­teis­ti­nų pa­lū­ka­nų dy­dį. Teis­mas nu­ro­dė,
kad at­sa­ko­vas nei­gia 2001 m. rug­pjū­čio 12 d. pa­sko­los su­tar­ties su­da­ry­mo
fak­tą, ta­čiau iš pa­sko­los raš­te­lio ma­ty­ti, kad J. Men­de­lis 2001 m.
rug­pjū­čio 12 d. pa­si­sko­li­no 12 000 Lt.
Teis­mo nuo­mo­ne, nors mi­nė­ta­me raš­te­ly­je ne­nu­ro­dy­tas pi­ni­gus per­da­vęs
as­muo, ta­čiau pa­sko­los raš­te­lio bu­vi­mas pas kre­di­to­rių, t. y. ieš­ko­vę,
pa­tvir­ti­na pa­sko­los su­tar­ties da­ly­ko per­da­vi­mą pa­sko­los ga­vė­jui
bei prie­vo­lės ne­įvyk­dy­mą (CK 6. 65 straips­nis), nes at­sa­ko­vas ne­pa­tei­kė
įro­dy­mų grą­ži­nęs ieš­ko­vei 12 000 Lt.
Kar­tu teis­mas nu­ro­dė, kad mi­nė­ta­me pa­sko­los raš­te­ly­je ne­nu­ma­ty­tos
pa­lū­ka­nos už nau­do­ji­mą­si pa­sko­la, taip pat teis­mui ne­pa­teik­ta įro­dy­mų
tarp ša­lių bu­vus ra­šy­ti­nį ar žo­di­nį su­si­ta­ri­mą dėl pa­lū­ka­nų, to­dėl
ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mą pri­teis­ti 900 Lt
pa­lū­ka­nų pa­gal 2001 m. rug­pjū­čio 12 d. su­tar­tį at­me­tė (CPK 58 straips­nis).
Teis­mas taip pat nu­ro­dė, kad ieš­ko­vė ne­pa­tei­kė teis­mui jo­kių ra­šy­ti­nių
įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių 2002 m. sau­sio 8 d. žo­di­nės pa­sko­los su­tar­ties
dėl 8000 Lt su­da­ry­mo fak­tą, tuo tar­pu
pa­sko­los su­tar­tis tarp fi­zi­nių as­me­nų, jei­gu pa­sko­los su­ma vir­ši­ja
2000 Lt, tu­ri bū­ti su­da­ro­ma ra­šy­ti­ne
for­ma (CK 6. 871 straips­nio 1 da­lis), ir įsta­ty­mo rei­ka­lau­ja­mos pa­pras­tos
ra­šy­ti­nės for­mos ne­si­lai­ky­mas at­ima iš ša­lių tei­sę, ki­lus gin­čui,
rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais (CK 1. 93 straips­nio 2 da­lis). Teis­mo nuo­mo­ne,
iš­ra­šas iš ieš­ko­vės ban­ko są­skai­tos, kad 2002 m. sau­sio 8 d. ieš­ko­vė
pa­ė­mė 2000 JAV do­le­rių, taip pat liu­dy­to­jos V. Kli­ma­vi­čie­nės pa­aiš­ki­ni­mas,
jog ieš­ko­vė kar­tu su at­sa­ko­vu vy­ko į ban­ką, ne­įro­do pi­ni­gų per­da­vi­mo
at­sa­ko­vui, by­lo­je nė­ra jo­kių ob­jek­ty­vių duo­me­nų, kad iš są­skai­tos
pa­im­ti pi­ni­gai bu­vo pa­nau­do­ti pa­sko­lai. Teis­mas taip pat nu­ro­dė,
kad gar­so įra­šas, pa­da­ry­tas at­sa­ko­vui ne­ži­nant, jo pri­va­čio­je val­do­je,
už­duo­dant me­na­mus klau­si­mus, ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas leis­ti­nu įro­dy­mu
(CPK 57 straips­nio 4 da­lis, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ple­nu­mo
1991 m. ko­vo 29 d. nu­ta­ri­mo Nr. 2 1 punk­tas). Be to, mi­nė­tas gar­so įra­šas
ne­ko­ky­biš­kas, iš jo ga­li­ma spręs­ti, jog ša­lis sie­jo ne tik gin­či­ja­mi,
bet ir ki­ti prie­vo­li­niai san­ty­kiai. Teis­mas taip pat pa­žy­mė­jo, kad by­lo­je
nė­ra įro­dy­mų, jog gin­čo ša­lys už­si­ė­mė ben­dru ver­slu, ša­lys ne­pa­lai­kė
itin ar­ti­mų ry­šių, taip pat nė­ra gi­mi­nai­čiai, be to, at­sa­ko­vas ne­bu­vo
at­si­skai­tęs pa­gal anks­tes­nes pa­sko­los su­tar­tis. Teis­mas nu­spren­dė,
jog to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ieš­ko­vė, bū­da­ma ap­dai­ri bei rū­pes­tin­ga,
gin­či­ja­mos pa­sko­los san­ty­kius tu­rė­jo įfor­min­ti raš­tu, o ne­su­da­ry­da­ma
ra­šy­ti­nės su­tar­ties vei­kė sa­vo ri­zi­ka, to­dėl nė­ra pa­grin­do tai­ky­ti
CK 1. 93 straips­nio 6 da­lį bei rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais gin­či­ja­mo
san­do­rio fak­tui pa­tvir­tin­ti (CK 1. 5 straips­nis). Be to, nė vie­nas liu­dy­to­jas
ne­pa­tvir­ti­no pi­ni­gų per­da­vi­mo fak­to. Teis­mas kon­sta­ta­vo, jog ieš­ko­vė
ne­įro­dė 2002 m. sau­sio 8 d. pa­sko­los su­tar­ties su­da­ry­mo, ir jos rei­ka­la­vi­mus
dėl šios da­lies at­me­tė. Teis­mas nu­spren­dė, kad ieš­ko­vė pa­grįs­tai rei­ka­lau­ja
pa­lū­ka­nų už pri­teis­tą 52 000 Lt su­mą
nuo by­los iš­kė­li­mo teis­me iki vi­siš­ko teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo (CK
6. 37 straips­nio 2 da­lis, 6. 210 straips­nis), ir šį ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mą
pa­ten­ki­no.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. lap­kri­čio 12 d. nu­tar­ti­mi at­sa­ko­vo J. Men­de­lio
ape­lia­ci­nį skun­dą at­me­tė, o ieš­ko­vės B. Pan­go­nie­nės ape­lia­ci­nį
skun­dą iš da­lies pa­ten­ki­no ir Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m.
bir­že­lio 10 d. spren­di­mą pa­kei­tė: spren­di­mo da­lį, ku­ria at­mes­tas
ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ti pa­lū­ka­nas pa­gal 2001 m. rug­pjū­čio
12 d. pa­sko­los su­tar­tį pa­nai­ki­no, pri­ėmė nau­ją šios da­lies spren­di­mą
ir ieš­ki­nį pa­ten­ki­no – pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo ieš­ko­vei 900 Lt pa­lū­ka­nų; ki­tą spren­di­mo da­lį pa­li­ko
ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja nu­tar­ty­je nu­ro­dė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­dos dėl 2001 m. rug­pjū­čio 12 d. 12 000 Lt pa­sko­los raš­te­lio yra vi­siš­kai pa­grįs­tos
(CK 6. 871 straips­nio 3 da­lis), ir nors šia­me pa­sko­los do­ku­men­te nė­ra
nu­ro­dy­tas pa­sko­los da­vė­jas, ta­čiau sko­los do­ku­men­to bu­vi­mas pas
ieš­ko­vę reiš­kia, kad ji ir yra kre­di­to­rius (CK 6. 65 straips­nis). Kar­tu
ko­le­gi­ja nu­ro­dė, jog kai pa­sko­los da­ly­kas yra pi­ni­gai, pre­ziu­muo­ja­ma,
kad pa­sko­los su­tar­tis yra at­ly­gin­ti­nė, ir, jei­gu ša­lys nė­ra su­si­ta­ru­sios
dėl pa­lū­ka­nų, yra pa­grin­das tai­ky­ti įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas pa­lū­ka­nas
(CK 6. 37 straips­nio 1 da­lis, 6. 872 straips­nio 1, 3 da­lys). Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ti pa­lū­ka­nas pa­gal
2001 m. rug­pjū­čio 12 d. pa­sko­los su­tar­tį yra pa­grįs­tas, ir pri­tei­sė
ieš­ko­vei 900 Lt pa­lū­ka­nų.
Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­grįs­tai ne­pri­pa­ži­no
leis­ti­nu įro­dy­mu ieš­ko­vės pa­teik­to gar­so įra­šo (CPK 57 straips­nio 4
da­lis). Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad pa­pras­to bui­ti­nio po­kal­bio įra­šas,
pa­da­ry­tas vi­siems pri­ei­na­ma įra­šy­mo tech­ni­ka, sie­kiant ap­gin­ti
tik sa­vo pa­žeis­tas tei­ses, lai­ky­ti­nas le­ga­liu įra­šu ir tei­sė­ta įro­di­nė­ji­mo
prie­mo­ne (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. lap­kri­čio 20 d. nu­tar­tis
ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-3-1406/2002). Be to, gar­so įra­šas gin­čo at­ve­ju
yra leis­ti­na įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė san­do­rio su­da­ry­mo fak­tui pa­tvir­tin­ti,
nes įsta­ty­mas drau­džia rem­tis tik liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais (CK 1. 93
straips­nio 2 da­lis). Kar­tu ko­le­gi­ja nu­spren­dė, kad vien gar­so įra­šas
nė­ra pa­kan­ka­mas įro­dy­mas žo­di­nei 8000 Lt
pa­sko­los su­tar­čiai pa­tvir­tin­ti, nes ja­me nė­ra la­bai aki­vaiz­daus šio
san­do­rio pri­pa­ži­ni­mo. Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, iš­ra­šas iš ban­ko są­skai­tos
taip pat ne­lai­ky­ti­nas ne­tie­sio­gi­niu pa­sko­los su­tar­ties su­da­ry­mo
įro­dy­mu, nes jis pa­tvir­ti­na tik pi­ni­gų pa­ė­mi­mo fak­tą, ta­čiau ne­pa­tvir­ti­na
šių pi­ni­gų per­da­vi­mo pa­sko­los ga­vė­jui fak­to. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­ta­vo, kad ki­to­kių ne­tie­sio­gi­nių įro­dy­mų ne­pa­teik­ta, o vien
mi­nė­to įro­dy­mo ne­pa­kan­ka, jog bū­tų ga­li­ma rem­tis ir liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais
(CK 1. 93 straips­nio 6 da­lies 1 punk­tas). Be to, san­do­riui pa­tvir­tin­ti
ieš­ko­vė ne­ga­li rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais ir CK 1. 93 straips­nio 6
da­lies 4 punk­to pa­grin­du, nes ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vo ne­sie­ja jo­kie
ypa­tin­gi tar­pu­sa­vio san­ty­kiai, ku­rie ga­lė­jo lem­ti ieš­ko­vės be­są­ly­giš­ką
pa­si­ti­kė­ji­mą at­sa­ko­vu. Prie­šin­gai, at­sa­ko­vas sa­vo veiks­mais, t.
y. ven­gi­mu mo­kė­ti pa­lū­ka­nas už anks­čiau pa­im­tas pa­sko­las, ne­su­tei­kė
pa­grin­do be­są­ly­giš­kai juo pa­si­ti­kė­ti, to­dėl ieš­ko­vė, sko­lin­da­ma
at­sa­ko­vui 8000 Lt be jo­kio
pa­sko­los raš­te­lio, tu­rė­jo elg­tis ap­dai­riai, at­sar­giai ir pro­tin­gai.
Ko­le­gi­ja nu­spren­dė, jog, ne­sant ga­li­my­bės rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais,
gar­so įra­šas ir ban­ko są­skai­tos iš­ra­šas ne­lai­ky­ti­ni pa­kan­ka­mais
įro­dy­mais 8000 Lt pa­sko­los
su­tar­ties su­da­ry­mui pa­tvir­tin­ti (CK 1. 5 straips­nis, 1. 93 straips­nio 6
da­lis).
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vė B. Pan­go­nie­nė
pra­šo pa­keis­ti Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m. bir­že­lio 10 d.
spren­di­mą, Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2003 m. lap­kri­čio 12 d. nu­tar­tį ir pri­teis­ti jai iš J. Men­de­lio
8000 Lt sko­los bei 400 Lt pa­lū­ka­nų, o pa­lū­ka­nas nuo by­los iš­kė­li­mo
teis­me iki vi­siš­ko teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo pri­teis­ti už 60 000 Lt su­mą. Ka­sa­ci­nis skun­das grindžia­mas to­kiais
ar­gu­men­tais:
1. Teis­mai, at­mes­da­mi rei­ka­la­vi­mą dėl sko­los
ir pa­lū­ka­nų pa­gal 8000 Lt žo­di­nę
pa­sko­los su­tar­tį, ne­tei­sin­gai aiš­ki­no ir tai­kė įro­dy­mų ver­ti­ni­mą
ir įro­di­nė­ji­mą reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas. Teis­mui bu­vo pa­teik­ta
pa­kan­ka­mai įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių įro­di­nė­ja­mų fak­ti­nių ap­lin­ky­bių
bu­vi­mą, ir teis­mai, nu­spren­dę prie­šin­gai, nu­kry­po nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo su­for­muo­tos tei­sės tai­ky­mo prak­ti­kos (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo 2002 m. bir­že­lio 12 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je G. Ū-e­lis
ir kt. v. O. I-aš­kie­nė ir kt. , by­los Nr. 3K-3-862/2002, kat. 25. 8. 1, 36. 6. 1, 40. 6). Gin­či­ja­mo san­do­rio
bu­vi­mą ieš­ko­vė įro­di­nė­jo ne tik liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, bet ir ki­to­mis
leis­ti­no­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis: gar­so įra­šu, iš­ra­šu iš ban­ko
są­skai­tos, ir mi­nė­tų įro­dy­mų vi­su­ma pa­tvir­ti­na, jog 2002 m. sau­sio
8 d. ieš­ko­vė pa­sko­li­no at­sa­ko­vui 8000 Lt.
To­kią iš­va­dą pa­tvir­ti­na ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2003 m. ko­vo
24 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. Fe­da­ra­vi­čius v. A. Ma­kars­kas,
by­los Nr. 3K-3-389/2003, kat. 57. 1.
2. Teis­mai ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė CK 1. 93
straips­nio 6 da­lies. Ieš­ko­vė pa­sko­li­no pi­ni­gus at­sa­ko­vui pa­pra­šy­ta
ge­ros pa­žįs­ta­mos, ei­nan­čios aukš­tas tei­sė­sau­gos pa­rei­gas, be to, at­sa­ko­vas
pa­si­ro­dė kaip veik­lus, tur­tin­gas ūki­nin­kas, ieš­ko­vė jau bu­vo sko­li­nu­si
jam pi­ni­gų, tai­gi ne­bu­vo pa­grin­do juo ne­pa­si­ti­kė­ti. Esant to­kioms
ap­lin­ky­bėms gin­čo at­ve­ju drau­di­mas rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais
prieš­ta­rau­ja są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo prin­ci­pams.
CPK 351 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka at­si­lie­pi­mas
į ka­sa­ci­nį skun­dą ne­gau­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t
a t u o j a :

Run­gi­mo­si prin­ci­pas rei­ka­lau­ja, kad ša­lis
įro­dy­tų ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis ji grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mą (CPK 178
straips­nis). Pa­sko­los su­tar­ties at­ve­ju kre­di­to­rius, rei­ka­lau­jan­tis
grą­žin­ti sko­lą, pri­va­lo įro­dy­ti prie­vo­lės at­si­ra­di­mo pa­grin­dą,
t. y. pa­sko­los su­tar­ties bu­vi­mą. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
pri­pa­ži­no, kad ieš­ko­vė ne­įro­dė bu­vus su­da­ry­tą 8000 Lt pa­sko­los su­tar­tį. Ka­sa­ci­nia­me skun­de ieš­ko­vė
tei­gia, kad ji tik­rai pa­sko­li­no at­sa­ko­vui 8000 Lt.
Tai­gi ka­sa­to­rė ke­lia fak­to klau­si­mą, o pa­gal CPK 353 straips­nio 1 da­lį
ka­sa­ci­nis teis­mas nag­ri­nė­ja tik tei­sės klau­si­mus ir yra sais­to­mas
pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų nu­sta­ty­tų ap­lin­ky­bių.
To­dėl su­tar­ties su­da­ry­mo fak­tas ne­ga­li bū­ti ka­sa­ci­nio nag­ri­nė­ji­mo
da­ly­kas.
Kar­tu tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad by­lą
nag­ri­nė­ję teis­mai tei­sin­gai aiš­ki­no ir tai­kė įro­dy­mus ir įro­di­nė­ji­mą
reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas. Teis­mai iš­ty­rė ir įver­ti­no by­lo­je
esan­čius įro­dy­mus bei šio ty­ri­mo pa­grin­du kon­sta­ta­vo, jog ieš­ko­vė
ne­įro­dė 8000 Lt pa­sko­los
su­tar­ties su­da­ry­mo fak­to. Vie­na iš įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nių by­lo­je
bu­vo gar­so įra­šas. Pa­gal CPK 177 straips­nio 3 da­lį gar­so įra­šas ga­li
bū­ti įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė, jei­gu jis pa­da­ry­tas ne­pa­žei­džiant įsta­ty­mų.
To­kia iš­ly­ga nu­sta­ty­ta to­dėl, kad ap­skri­tai įro­dy­mu ci­vi­li­nė­je
by­lo­je ga­li bū­ti tik to­kia in­for­ma­ci­ja, ku­ri gau­ta, su­rink­ta, iš­tir­ta
ir įver­tin­ta ne­pa­žei­džiant įsta­ty­mų (CPK 177 straips­nio 1 da­lis). Iš
by­los me­džia­gos ma­ty­ti, kad ieš­ko­vė ieš­ki­nį pa­reiš­kė 2002 m. lap­kri­čio
25 d. By­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu ieš­ko­vė pri­pa­ži­no, kad gar­so įra­šą ji
slap­ta pa­da­rė 2002 m. lap­kri­čio 28 d. , t. y. jau pra­si­dė­jus teis­mo pro­ce­sui,
at­vy­ku­si į at­sa­ko­vo na­mus (b. l. 125). Iš gar­so įra­šo iš­klo­ti­nės ma­ty­ti,
kad ieš­ko­vė spe­cia­liai pa­teik­da­vo at­sa­ko­vui to­kius klau­si­mus, jog
gau­tų jai nau­din­gus at­sa­ky­mus. Va­di­na­si, ieš­ko­vė, jau pra­si­dė­jus
teis­mo pro­ce­sui, pa­ti sa­vo ini­cia­ty­va rin­ko įro­dy­mus, šiam tiks­lui
slap­ta pa­nau­do­da­ma gar­so įra­šy­mo tech­ni­ką. Toks įro­dy­mų rin­ki­mas
fak­tiš­kai pri­lygs­ta ope­ra­ty­vi­nei veik­lai, o ope­ra­ty­vi­nės veik­los
prie­mo­nes ga­li nau­do­ti tik vals­ty­bės įga­lio­ti as­me­nys. Pri­va­tus as­muo
ki­to pri­va­taus as­mens at­žvil­giu šio pri­va­čio­je val­do­je ne­tu­ri tei­sės
tai­ky­ti jo­kių ope­ra­ty­vi­nės veik­los prie­mo­nių. Be to, nė­ra at­lik­ta
įra­šo eks­per­ti­zė, to­dėl ne­ga­li­ma ne­abe­jo­ti­nai teig­ti, kad ja­me už­fik­suo­tas
at­sa­ko­vo bal­sas, ką bū­tent ir nei­gė at­sa­ko­vas (b. l. 139). Esant to­kioms
ap­lin­ky­bėms pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­grįs­tai pri­pa­ži­no,
jog gar­so įra­šas nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je nė­ra leis­ti­na įro­di­nė­ji­mo
prie­mo­nė. To­kia iš­va­da ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo prak­ti­kai, pa­gal ku­rią klau­si­mas, ar gar­so įra­šas yra leis­ti­na
įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė, tu­ri bū­ti spren­džia­mas in­di­vi­du­a­liai kiek­vie­no­je
kon­kre­čio­je by­lo­je, at­si­žvel­giant į įra­šo pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bes,
fik­sa­vi­mo bū­dą, prie­mo­nes ir pan. (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
2002 m. lap­kri­čio 20 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je R. Mi­ke­le­vi­čius
v. A. Le­ka­vi­čius, Nr. 3K-3-1406/2002, kat. 20. 6; 126).
Ka­sa­to­rė tei­gia, kad by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai
pa­žei­dė CK 1. 93 straips­nį. Įsta­ty­mas, nu­sta­ty­da­mas tam tik­rų san­do­rių
for­mai pri­va­lo­mus rei­ka­la­vi­mus, kar­tu nu­sta­to ir tų rei­ka­la­vi­mų
ne­si­lai­ky­mo pa­da­ri­nius. As­muo, ne­si­lai­kan­tis įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų,
vei­kia sa­vo ri­zi­ka ir ne­ga­li pa­si­tei­sin­ti įsta­ty­mo ne­ži­no­ji­mu
ar ne­tin­ka­mu su­vo­ki­mu (CK 1. 6 straips­nis). Pa­gal CK 6. 871 straips­nio 1
da­lį 8000 Lt pa­sko­los su­tar­tis pri­va­lė­jo
bū­ti su­da­ry­ta raš­tu. Ieš­ko­vė, ne­pai­sy­da­ma šio rei­ka­la­vi­mo, vei­kė
sa­vo ri­zi­ka, to­dėl pra­ra­do tei­sę rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais (CK
1. 93 straips­nio 2 da­lis). CK 1. 93 straips­nio 6 da­ly­je nu­ma­ty­tos iš­im­tys
ga­li bū­ti tai­ko­mos tik eks­tra­or­di­na­riais at­ve­jais, kai dėl san­do­rio
ša­lių tar­pu­sa­vio san­ty­kių ypa­tu­mų ar san­do­rio su­da­ry­mo ap­lin­ky­bių
liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai tu­rė­tų bū­ti lei­džia­mi. To­kių eks­tra­or­di­na­rių
ap­lin­ky­bių by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai ne­nu­sta­tė, to­dėl liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai
įro­di­nė­jant 8000 Lt pa­sko­los
su­tar­ties su­da­ry­mo fak­tą bu­vo pa­grįs­tai pri­pa­žin­ti ne­leis­ti­na
įro­di­nė­ji­mo prie­mo­ne.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą,
kon­sta­tuo­ja, kad ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­ro­dy­ti ar­gu­men­tai nė­ra pa­grin­das
nai­kin­ti skun­džia­mą nu­tar­tį.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 359
straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu, 362 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r
i a :

Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. lap­kri­čio 12 d. nu­tar­tį pa­lik­ti
ne­pa­keis­tą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis
yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt