TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 9. Li­te­ra­tū­ros, moks­lo, me­no ar ki­to­kio kū­ri­nio ne­tei­sė­tas
at­ga­mi­ni­mas, ne­tei­sė­tų ko­pi­jų pla­ti­ni­mas, ga­be­ni­mas
ar lai­ky­mas (BK 192 straips­nis)

At­mes­tas nu­teis­to­jo, pra­šiu­sio pa­nai­kin­ti
teis­mų spren­di­mus ir by­lą nu­trauk­ti, ka­sa­ci­nis skun­das dėl to, kad
kom­pak­ti­nė­se plokš­te­lė­se įra­šy­tų fo­nog­ra­mų ne­tei­sė­tų ko­pi­jų ga­be­ni­mas,
lai­ky­mas ir pla­ti­ni­mas ko­mer­ci­jos tiks­lais yra nu­si­kal­ti­mas, nu­ma­ty­tas
BK 192 straips­ny­je.

                                                            Baudžia­mo­ji by­la Nr. 2K-218/2004
                                                                                          
S-2. 1. 2. 1. 15

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. ba­landžio 20 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus ple­na­ri­nė se­si­ja, su­si­de­dan­ti iš pir­mi­nin­ko V-o
Grei­čiaus, V-o A-o, V-o P-o, O-os A-os B-ės,
A-o Sir­vy­džio, J-o T-iaus, L-os L-os Ž-ės,
P-o K-io, R-o K-io U-čio, A-os R-ės,
V-o M-o, A-o P-io, V-aus Č-os, Ri­man­to
Bau­mi­lo, B-o S-o ir pra­ne­šė­jo E-i­di­jaus B-o,
sek­re­to­riau­jant D. K-ei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei D. Mi­liū­tei, gy­nė­jui
J. Lei­kaus­kui,
teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo
bau­džia­mą­ją by­lą pa­gal nu­teis­to­jo Ju­ri­jaus J-­ku­no ka­sa­ci­nį
skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2003 m. spa­lio 1 d. nuosp­ren­džio,
ku­riuo Ju­ri­jus J-­ku­nas nu­teis­tas pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK
192 straips­nio 1 da­lį 20 MGL (2500 Lt)
dy­džio bau­da, ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo 2003 m. gruo­džio 4 d. nu­tar­ties,
ku­ria at­mes­tas nu­teis­to­jo J. J-­ku­no ape­lia­ci­nis skun­das.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus ple­na­ri­nė se­si­ja, iš­klau­siu­si tei­sė­jo pra­ne­ši­mą,
nu­teis­to­jo gy­nė­jo, pra­šiu­sio ka­sa­ci­nį skun­dą pa­ten­kin­ti, ir pro­ku­ro­rės,
pra­šiu­sios skun­dą at­mes­ti, pa­aiš­ki­ni­mų,

n u s t a
t ė :

Ju­ri­jus J-­ku­nas nu­teis­tas už tai, kad, pa­žeis­da­mas
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mo
(to­liau – ATGTĮ) 45 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tą dėl fo­nog­ra­mų ga­min­to­jo
iš­im­ti­nių tei­sių pla­tin­ti fo­nog­ra­mą ar jos ko­pi­jas jas par­duo­dant,
tei­kiant pa­nau­dai ar ki­taip per­duo­dant nuo­sa­vy­bei ar jas val­dy­ti, pa­da­ry­da­mas
veiks­mus, šio įsta­ty­mo 64 straips­nio 2 punk­te įvar­di­ja­mus au­to­rių tei­sių
ir gre­tu­ti­nių tei­sių pa­žei­di­mais, ne­tu­rė­da­mas fo­nog­ra­mų ga­min­to­jų,
jų tei­sių pe­rė­mė­jų ar tin­ka­mai įga­lio­tų as­me­nų lei­di­mo, 722 kom­pak­ti­nė­se
plokš­te­lė­se įra­šy­tas fo­nog­ra­mų ne­tei­sė­tas ko­pi­jas ko­mer­ci­niais
tiks­lais 2001 m. rug­sė­jo 19 d. ga­be­no iš ty­ri­mo me­tu ne­nu­sta­ty­to ga­ra­žo
į pre­ky­bos kios­ką  Nr. 388, esan­tį Ga­riū­nų
tur­ga­vie­tė­je, Vil­niu­je, Ga­riū­nų g. 68; 2001 m. rug­sė­jo 19–20 d. jas
lai­kė nu­ro­dy­ta­me kios­ke ir pla­ti­no, 2001 m. rug­sė­jo 20 d. , apie 9. 30
val. , šia­me kios­ke par­da­vė G. Pa­ške­vi­čiui už 10 Lt fo­nog­ra­mos Enya ,,Hit col­lec­tion“ ne­tei­sė­tą
ko­pi­ją, ku­rios tei­sė­tos ko­pi­jos maž­me­ni­nė ver­tė 68 Lt.
Ka­sa­ci­niu skun­du nu­teis­ta­sis J. J-­ku­nas
pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2003 m. spa­lio 1 d. nuosp­ren­dį
ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio 4 d. nu­tar­tį, by­lą nu­trauk­ti ir grą­žin­ti
pa­im­tas iš jo kom­pak­ti­nes plokšte­les.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­teis­ta­sis nu­ro­do,
kad yra nu­teis­tas pa­gal BK 192 straips­nį, ku­ris nu­ma­to blan­ke­ti­nę nor­mą,
to­dėl jam in­kri­mi­nuo­ja­mo nu­si­kal­ti­mo su­dė­tis tu­ri bū­ti aiš­ki­na­ma
ir ver­ti­na­ma spe­cia­lių įsta­ty­mų – ATGTĮ bei tarp­tau­ti­nių su­tar­čių –
pa­grin­du. Teis­mai, nag­ri­nė­da­mi jo by­lą, spe­cia­lių tei­sės nor­mų sis­te­miš­kai
ne­ana­li­za­vo, at­ski­ras tei­sės nor­mas iš­aiš­ki­no ne­tei­sin­gai, pri­ėmė
ne­pa­grįs­tą ir ne­tei­sė­tą ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį ir ape­lia­ci­nę
nu­tar­tį.
Ka­sa­to­rius pažymi, kad jis nu­baus­tas ne už au­to­rių
tei­sių pa­žei­di­mus, o už fo­nog­ra­mų ga­min­to­jų iš­im­ti­nių tei­sių pa­žei­di­mą,
nu­ma­ty­tą ATGTĮ 45 straips­nio 1 da­lies 4 punk­te, ka­dan­gi fo­nog­ra­mų ga­min­to­jams
pri­klau­san­čius įra­šus lai­kė ir pla­ti­no ne­tu­rė­da­mas jų lei­di­mo, t.
y. pa­žei­dė įsta­ty­mo reg­la­men­tuo­tas fo­nog­ra­mų ga­min­to­jų iš­im­ti­nes
tei­ses. Tai­gi jam pa­reikš­tas kal­ti­ni­mas vi­siš­kai ne­ati­tin­ka BK 192
straips­nio dis­po­zi­ci­jos, nes jo­je nu­ma­ty­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė
ne už fo­nog­ra­mų ga­min­to­jų tei­sių, t. y. gre­tu­ti­nių tei­sių pa­žei­di­mą,
o už au­to­rių tei­sių į kū­ri­nį pa­žei­di­mą. Fo­nog­ra­mos yra gre­tu­ti­nių
tei­sių ob­jek­tai, ku­rie ne­pri­ski­ria­mi prie li­te­ra­tū­ros, moks­lo ir
me­no kū­ri­nių. Nu­si­kal­ti­mu lai­ko­ma tik to­kia pa­vo­jin­ga vei­ka, ku­ri
yra nu­ma­ty­ta bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me. Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių
lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 7 straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­do­ma, kad
nie­kas ne­ga­li bū­ti nu­baus­tas už veiks­mus ar ne­vei­ki­mą, ku­rie pa­gal
ga­lio­ju­sius jų įvyk­dy­mo mo­men­tu vals­ty­bės vi­daus įsta­ty­mus ar­ba
tarp­tau­ti­nę tei­sę ne­bu­vo lai­ko­mi nu­si­kal­ti­mais. BPK 3 straips­nio 1
da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad jei­gu ne­pa­da­ry­ta vei­ka, tu­rin­ti nu­si­kal­ti­mo
ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­gi­mo po­žy­mių, bau­džia­ma­sis pro­ce­sas ne­ga­li
bū­ti pra­dė­tas, o pra­dė­tas tu­ri bū­ti nu­trauk­tas, kaip ir yra šiuo kon­kre­čiu
at­ve­ju.
Skun­de nu­ro­do­ma, kad BK 192 straips­ny­je nu­ma­ty­to
nu­si­kal­ti­mo ob­jek­tas yra au­to­riaus tei­sės į kū­ri­nį. Kū­ri­nio, jo au­to­riaus,
au­to­rių tei­sių ir šių tei­sių pa­žei­di­mo są­vo­kos tiks­liai ir aiš­kiai
api­brėž­tos ATGTĮ 1 straips­nio 1 da­ly­je, 2 straips­nio 5, 18 punk­tuo­se,
4, 6, 12, 14, 15, 34, 35, 38 ir ki­tuo­se straips­niuo­se. Au­to­rių tei­ses
reg­la­men­tuo­ja ir B-­no kon­ven­ci­ja. Kū­ri­nio au­to­riu­mi ga­li bū­ti
tik jį su­kū­ręs fi­zi­nis as­muo. Fo­nog­ra­mos ga­min­to­jas, kaip sub­jek­tas,
tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se nie­ka­da ne­bu­vo ta­pa­ti­na­mas su au­to­riu­mi,
ir jo tei­sės nė­ra ta­pa­čios au­to­riaus tei­sėms. Gre­tu­ti­nių tei­sių sub­jek­tai,
tarp jų ir fo­nog­ra­mų ga­min­to­jai, už­fik­suo­da­mi (įra­šy­da­mi) kū­ri­nį
laik­me­no­je, įgy­ja tam tik­ras tei­ses, taip pat ir tei­sę pla­tin­ti sa­vo
at­lik­tą įra­šą. Fo­nog­ra­mos pir­ma­sis įra­šas, kaip gre­tu­ti­nių tei­sių
ob­jek­tas, ATGTĮ nie­kur ne­įvar­di­ja­mas kaip kū­ri­nys. Gre­tu­ti­nių tei­sių
sub­jek­tų ap­sau­ga tarp­tau­ti­niu mas­tu reg­la­men­tuo­ta Ro­mos kon­ven­ci­jos,
ki­tų tarp­tau­ti­nių su­tar­čių, ku­rias Lie­tu­va yra ra­ti­fi­ka­vu­si. Ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ty­je pa­teik­tas iš­aiš­ki­ni­mas, kad BK 192
straips­nis iš­ple­čia kū­ri­nio sam­pra­tą at­si­žvel­giant į esa­mas ir bū­si­mas
tech­no­lo­gi­jas, bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų pras­me yra nie­kuo ne­pa­grįs­tas,
kei­čia 1886 m. B-­no kon­ven­ci­jo­je už­fik­suo­tą kū­ri­nio sam­pra­tą. Kū­ri­nys,
at­li­kė­jas, fo­nog­ra­mos ga­min­to­jas – tai vi­siš­kai skir­tin­gi da­ly­kai.
Mi­nė­ti sub­jek­tai įgy­ja skir­tin­gas tei­ses. In­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės
ob­jek­tas yra žmo­gaus mąs­ty­mo, kū­ry­bos re­zul­ta­tas, kū­ri­nys. Kū­ri­nius
su­ku­ria tik žmo­gaus pro­tas, kū­ri­nių ne­ku­ria ju­ri­di­niai as­me­nys,
esa­mos ir bū­si­mos tech­no­lo­gi­jos. Pa­sau­lio pre­ky­bos su­tar­ties
(TRIPS su­tar­tis) 1C prie­de dėl in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sių as­pek­tų,
su­si­ju­sių su pre­ky­ba, 1 straips­ny­je var­di­ja­mos in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės
(kū­ri­nių) ka­te­go­ri­jos: au­to­ri­nė tei­sė ir iš­ves­ti­nė tei­sė, pre­kių
žen­klai, ge­og­ra­fi­nės nuo­ro­dos, pra­mo­ni­niai pa­vyz­džiai, pa­ten­tai,
in­te­gralinės sche­mos, ne­pa­skelb­tos in­for­ma­ci­jos ap­sau­ga. Bau­džia­mą­ją
at­sa­ko­my­bę įsta­ty­mas nu­ma­to tik už au­to­rių tei­sių į įsta­ty­me iš­var­dy­tus
ir ki­tus kū­ri­nius pa­žei­di­mus, o ne už kū­ri­nių at­ga­mi­ni­mo bū­dus.
Gre­tu­ti­nių tei­sių sub­jek­tu – fo­nog­ra­mos ga­min­to­ju tam­pa fi­zi­nis
ar­ba ju­ri­di­nis as­muo, tech­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis už­fik­sa­vęs at­lik­to
kū­ri­nio ar ki­to gar­so įra­šą. Jei­gu bū­tų nu­sta­ty­ta, kad įra­šai pa­im­to­se
kom­pak­ti­nė­se plokš­te­lė­se bu­vo at­lik­ti pa­žei­džiant mu­zi­kos ir dai­nų
teks­tų au­to­rių tei­ses, tai bū­tų pa­grin­das kal­tin­ti pa­gal BK 192
straips­nį. Šio­je si­tu­a­ci­jo­je au­to­rių tei­sių pa­žei­di­mo klau­si­mai
ne­bu­vo ti­ria­mi ir nag­ri­nė­ja­mi teis­me. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad ATGTĮ 45 straips­ny­je reg­la­men­tuo­tos
fo­nog­ra­mų ga­min­to­jų iš­im­ti­nės tei­sės ne­skirs­to fo­nog­ra­mų ga­min­to­jų
į Ro­mos kon­ven­ci­jos na­res ir ne na­res. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
nuo­mo­ne, nu­ro­dy­ta tei­sės nor­ma gi­na vi­sų to­se ša­ly­se iš­leis­tų fo­nog­ra­mų
pla­ti­ni­mą. Tai vi­siš­kai ne­pa­grįs­ta, prieš­ta­rau­jan­ti BK, ATGTĮ bei
tarp­tau­ti­nėms kon­ven­ci­joms, nuo­sta­ta. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių
su­tar­čių įsta­ty­mo 11 straips­nio 2 da­lis nu­sta­to, kad šis įsta­ty­mas
tai­ko­mas sub­jek­tams pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ra­ti­fi­kuo­tas tarp­tau­ti­nes
su­tar­tis bei ki­tus tei­sės ak­tus, pri­va­lo­mus pa­gal tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus.
Tarp­tau­ti­nės Ro­mos kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo įsta­ty­mo 2 straips­nis
nu­sta­to, kad Lie­tu­vo­je ne­bus gi­na­mos tei­sės tų fo­nog­ra­mų ga­min­to­jų,
ku­rie nė­ra su­tar­ties ša­lies pi­lie­čiai ar­ba ju­ri­di­niai as­me­nys. Fo­nog­ra­mų
ga­min­to­jų įra­šai, at­lik­ti ne Ro­mos kon­ven­ci­jai pri­klau­san­čio­se ša­ly­se,
Lie­tu­vo­je ne­tu­ri tei­si­nės ap­sau­gos ir už jų fo­nog­ra­mų lai­ky­mą, ga­be­ni­mą
ar pla­ti­ni­mą bau­džia­mo­ji, ad­mi­nist­ra­ci­nė ar ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė
ne­ga­li­ma.
Ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ty­je, prie­šin­gai ne­gu įtvir­tin­ta įsta­ty­me, tei­gia­ma,
kad Ro­mos kon­ven­ci­jos 20 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tos jam ne­tai­ko­mos,
nes jo veiks­mai bu­vo at­lik­ti šiai kon­ven­ci­jai jau ga­lio­jant. Kon­ven­ci­jo­je
nu­sta­ty­ta, kad nė vie­na su­tar­ties ša­lis ne­pri­va­lo tai­ky­ti šios kon­ven­ci­jos
nuo­sta­tų at­li­ki­mui, tran­slia­ci­joms, taip pat fo­nog­ra­moms, ku­rių pir­ma­sis
įra­šas bu­vo pa­da­ry­tas iki mi­nė­tos da­tos. Ana­lo­giš­ka nor­ma įra­šy­ta
ir Kon­ven­ci­jos dėl fo­nog­ra­mų ga­min­to­jų ap­sau­gos nuo ne­tei­sė­to jų
fo­nog­ra­mų ko­pi­ja­vi­mo 7 straips­nio 3 da­ly­je. Pri­ima­mos nau­jos tei­si­nės
nor­mos iš prin­ci­po ne­tu­ri grįž­ta­mo­sios ga­lios, o Ro­mos kon­ven­ci­jos
20 straips­nio 2 da­lis pa­ša­li­na bet ko­kias abe­jo­nes dėl Kon­ven­ci­jos
nuo­sta­tų tai­ky­mo.
Skun­de pažymi­ma, kad iš pa­im­tų kom­pak­ti­nių
plokš­te­lių 498 bu­vo pa­ga­min­tos iki 2000 me­tų, t. y. iki Lie­tu­vai pri­si­jun­giant
prie Ro­mos kon­ven­ci­jos; 75 kom­pak­ti­nės plokš­te­lės pa­ga­min­tos Ru­si­jo­je
ir JAV, ku­rios nė­ra Ro­mos kon­ven­ci­jos da­ly­vės; ant 136 plokš­te­lių yra
aiš­kios nuo­ro­dos – nu­ro­dy­ti li­cen­ci­jų nu­me­riai, su­tei­kian­tys tei­sę
lai­ky­ti ir pla­tin­ti to­kias fo­nog­ra­mas, ta­čiau by­lo­je tai iš es­mės
nė­ra nu­sta­ty­ta. ATGTĮ 45 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­ta, kad ga­min­to­jo
iš­im­ti­nė tei­sė pla­tin­ti fo­nog­ra­mą ar jos ko­pi­jas nu­sto­ja ga­lio­ti
Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, jei­gu to­kia fo­nog­ra­ma bu­vo tei­sė­tai ko­mer­ci­nė­je
apy­var­to­je, o fo­nog­ra­mos, dėl ku­rių jis nu­teis­tas, bu­vo ko­mer­ci­nė­je
apy­var­to­je, to­dėl kal­ti­ni­mas ir nu­tei­si­mas už fo­nog­ra­mų lai­ky­mą
ir pla­ti­ni­mą ne­tu­rint lei­di­mo yra vi­siš­kai ne­pa­grįs­tas, nes įsta­ty­mas
to­kio lei­di­mo ne­nu­ma­to. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas iš es­mės
per­ra­šė pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui spe­cia­lis­tų teik­tas ne­lo­giš­kas,
iš­gal­vo­tas iš­va­das ir kon­sta­ta­vo, kad 724 kom­pak­ti­nės plokš­te­lės
pa­ga­min­tos ne­tei­sė­tai, ant jų nė­ra iden­ti­fi­ka­vi­mo ko­dų, ne­su­tam­pa
jų nu­me­riai, ski­ria­si kom­pak­ti­nių plokš­te­lių šil­kog­ra­fi­ja ir pan.
Kom­pak­ti­nių plokš­te­lių api­pa­vi­da­li­ni­mas nie­ko ben­dra ne­tu­ri su
kū­ri­nio ap­sau­ga. Pa­gal ATGTĮ 2 straips­nio 21 punk­tą ne­tei­sė­ta kū­ri­nio
ko­pi­ja – tai ko­pi­ja, pa­ga­min­ta be su­tar­ties su au­to­riu­mi ar jo tei­sių
pe­rė­mė­ju, ir tai vie­nin­te­lis kri­te­ri­jus, pa­gal ku­rį ga­li bū­ti ver­ti­na­mas
au­to­riaus ar ga­min­to­jo tei­sių pa­žei­di­mas. Eks­per­tų iš­va­dos prieš­ta­rau­ja
įsta­ty­mams, tarp­tau­ti­nėms kon­ven­ci­joms, jų iš­va­dos ne­pa­rem­tos tei­sė­tais
šal­ti­niais, jo­se kal­ba­ma abst­rak­čio­mis prie­lai­do­mis, kad to­kią tvar­ką
nu­sta­tė ga­min­to­jai ben­dru su­ta­ri­mu, kad jie yra in­for­ma­ci­nė­je duo­me­nų
ba­zė­je ir pan. Esant prieš­ta­ra­vi­mams, teis­mas pri­va­lė­jo pa­rei­ka­lau­ti
iš eks­per­tų pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie ob­jek­ty­viai eg­zis­tuo­jan­čias
tai­syk­les ar ki­tus tei­sės ak­tus, ku­riais rem­ta­si su­ra­šant iš­va­das.
Lie­tu­vos įsta­ty­muo­se, tarp­tau­ti­nė­se kon­ven­ci­jo­se kom­pak­ti­nių
plokš­te­lių li­cen­ci­ja­vi­mo kri­te­ri­jai ne­nu­sta­ty­ti ir re­a­liai ne­eg­zis­tuo­ja,
to­dėl to­kio­mis iš­va­do­mis pa­rem­tas ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ir
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis yra ne­pa­grįs­ti ir ne­tei­sė­ti.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tri­jų tei­sė­jų ko­le­gi­ja, teis­mo po­sė­dy­je pa­gal šį
skun­dą ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą, kon­sta­ta­vo, kad BK 192
straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo da­ly­ko, kaip ir kai ku­rių
ki­tų šio nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties po­žy­mių, trak­ta­vi­mas teis­mų prak­ti­ko­je
ke­lia abe­jo­nių, ku­rių įvei­ki­mas ga­li su­da­ry­ti pa­grin­dą nu­kryp­ti
nuo da­bar­ti­nės Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­kos šios ka­te­go­ri­jos
by­lo­se. Tam, kad šie klau­si­mai ga­lė­tų bū­ti iš­spręs­ti, ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
BPK 378 straips­nio 2 da­li­mi, 2004 m. ko­vo 2 d. nu­tar­ti­mi by­lą per­da­vė
nag­ri­nė­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
ple­na­ri­nei se­si­jai.
Ka­sa­ci­nis skun­das at­mes­ti­nas.

Dėl ne­nag­ri­nė­ti­nų ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų

BPK 376 straips­nis api­brė­žia teis­mo įga­lio­ji­mų
nag­ri­nė­jant ka­sa­ci­nę by­lą ri­bas. Šio straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­ta
prin­ci­pi­nė nuo­sta­ta, kad, nag­ri­nė­da­mas ka­sa­ci­nę by­lą, teis­mas
nuosp­ren­džius ir nu­tar­tis, dėl ku­rių pa­duo­tas ka­sa­ci­nis skun­das, pa­tik­ri­na
tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu. Va­do­vau­da­ma­si šia nuo­sta­ta, ple­na­ri­nė se­si­ja
ne­nag­ri­nė­ja tų skun­do ar­gu­men­tų, ku­riais re­mian­tis duo­da­mas šio­je
by­lo­je da­ly­va­vu­sių spe­cia­lis­tų ir eks­per­tų kva­li­fi­ka­ci­jos, dar­bo
me­to­dų bei pa­teik­tų iš­va­dų tu­ri­nio ir ko­ky­bės ver­ti­ni­mas, kar­tu
ne­nu­ro­dant es­mi­nių BPK nor­mų pa­žei­di­mų.

Dėl BK 192 straips­nio in­ter­pre­ta­vi­mo

Ka­sa­ci­nio skun­do išei­ties po­zi­ci­ja
grindžia­ma tuo, kad BK 192 straips­ny­je yra nu­ma­ty­ta blan­ke­ti­nė nu­si­kal­ti­mo
su­dė­tis. Ta­čiau skun­de, dės­tant ar­gu­men­tus apie bū­ti­ny­bę, aiš­ki­nan­tis
mi­nė­ta­me BK straips­ny­je nu­ma­ty­tą nu­si­kal­ti­mo su­dė­tį, rem­tis ki­tais
tei­sės šal­ti­niais, per­ne­lyg su­siau­ri­na­mas jų są­ra­šas, nu­ro­dant tik
ATGTĮ ir tarp­tau­ti­nes su­tar­tis. BK 192 straips­ny­je nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo
su­dė­ties sam­pra­ta, ypač nu­si­kal­ti­mo ob­jek­tą, da­ly­ką, vei­ką api­bū­di­nan­tys
po­žy­miai skun­de aiš­ki­na­mi vien pa­gal šiuos tei­sės ak­tus. Bau­džia­mo­jo
įsta­ty­mo po­žiū­riu toks in­ter­pre­ta­vi­mas yra per­ne­lyg siau­ras. BK 192
straips­nio dis­po­zi­ci­jo­je jo­kie kon­kre­tūs tei­sės ak­tai nė­ra įvar­di­ja­mi,
to­dėl pri­pa­žįs­tant, kad nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo su­dė­tis yra blan­ke­ti­nė,
rei­kia pa­tik­rin­ti ne vien ka­sa­to­riaus nu­ro­dy­tus šal­ti­nius, bet ir
vi­są ki­tą ju­ri­di­nį kon­teks­tą, ga­lin­tį tu­rė­ti reikš­mės nu­si­kal­ti­mo
su­dė­ties sam­pra­tai. Šia­me kon­teks­te dar yra ir ATPK 21410
straips­nis, taip pat ki­ti – 193 ir 194 – BK straips­niai. Aiš­ki­nan­tis bau­džia­mo­jo
įsta­ty­mo tu­ri­nį ly­gi­na­muo­ju as­pek­tu reikš­min­gas yra ir 1961 m. BK
1421 straips­nis kaip 2000 m. BK 192 straips­nio pirm­ta­kas, taip
pat su­si­klos­čiu­si jo tai­ky­mo prak­ti­ka. Tei­sės šal­ti­nių vi­su­ma ro­do,
kad nors tei­sės ak­tų teks­tuo­se nė­ra ta­pa­ti­na­mos au­to­rių tei­sės su
gre­tu­ti­nė­mis tei­sė­mis, kū­ri­nys su gre­tu­ti­nių tei­sių ob­jek­tu, ku­ris
ap­ima ir fo­nog­ra­mą, o šių da­ly­kų ko­pi­jos taip pat ne­ta­pa­ti­na­mos,
ta­čiau au­to­rių ir gre­tu­ti­nių tei­sių gy­ni­mą reg­la­men­tuo­ja ben­dros
tai­syk­lės. Tai aki­vaiz­du tiek iš ga­lio­ju­sio (1999 m. ge­gu­žės 18 d. re­dak­ci­ja),
tiek ir da­bar ga­lio­jan­čio ATGTĮ VI sky­riaus nuo­sta­tų. Iš­plė­tus tei­sės
šal­ti­nių są­ra­šą ir sis­te­miš­kai įsi­gi­li­nus į vi­sas šiai by­lai reikš­min­gas
tei­sės nor­mas, at­si­sklei­džia įsta­ty­mų lei­dė­jo sie­kis ga­ran­tuo­ti,
kad bū­tų tin­ka­mai ap­gin­tos vi­sos au­to­rių ir gre­tu­ti­nių tei­sių sub­jek­tų
tei­sės. To­dėl lai­ky­ti, kad per­ei­nant nuo se­no­jo prie nau­jo­jo bau­džia­mo­jo
įsta­ty­mo iš BK 192 straips­nio yra są­mo­nin­gai eli­mi­nuo­ta ap­sau­ga tam
tik­rų ver­ty­bių, ku­rios se­na­ja­me BK, taip pat ki­tuo­se ga­lio­jan­čio BK
straips­niuo­se ar ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se bu­vo ir te­bė­ra sau­go­mos ir
gi­na­mos vie­no­dai, nė­ra pa­grin­do.

Dėl Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos 7 straips­nio

Ka­sa­to­rius tei­gia, kad pa­gal BK 192 straips­nį
jis yra nu­teis­tas už vei­ką, ku­ri nė­ra nu­ma­ty­ta bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me,
taip pa­žei­džiant Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos
7 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas. Šis tei­gi­nys nė­ra tei­sin­gas. Vi­sų
pir­ma jis ne­ati­tin­ka BK 192 straips­nio sam­pra­tos, grin­džia­mos for­ma­liu
tei­sės šal­ti­nių sis­te­mos in­ter­pre­ta­vi­mu. Be to, at­kreip­ti­nas dė­me­sys
ne vien į šios Kon­ven­ci­jos 7 straips­nio 1 da­lies teks­tą, ku­riuo ap­si­ri­bo­ja
ka­sa­to­rius, bet ir į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo ju­ris­prudenciją.
Šis Teis­mas ne sy­kį yra pa­si­sa­kęs, kaip in­ter­pre­tuo­ti­na Kon­ven­ci­jos
7 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­ta. Štai by­los Can­to­ni prieš Pran­cū­zi­ją
spren­di­me (Re­ports of jud­gments and de­ci­sions, Nr. 20, 1996-V,
§ 29) iš­aiš­kin­ta, kad „tei­sė“ ap­ima tiek iš įsta­ty­mų, tiek ir iš ju­ris­prudencijos
ky­lan­čią tei­sę, ji im­pli­kuo­ja ko­ky­bi­nius rei­ka­la­vi­mus, tarp ku­rių
yra jos pri­ei­na­mu­mas ir nu­ma­to­mu­mas (ac­ces­si­bi­li­ty and fo­re­se­e­a­bi­li­ty).
To­kia Teis­mo po­zi­ci­ja yra pa­tvir­tin­ta ir 2004 m. ko­vo 30 d. pri­im­ta­me
by­los Ra­dio Fran­ce prieš Pran­cū­zi­ją spren­di­me (žr. šio spren­di­mo
§ 20). Ja­me Teis­mas pa­kar­to­jo, jog Kon­ven­ci­jos 7 straips­nio 1 da­lis
rei­ka­lau­ja, kad nu­si­kals­ta­mos vei­kos bū­tų aiš­kiai api­brėž­tos įsta­ty­me,
tai ir bū­na, kai in­di­vi­das iš ati­tin­ka­mo įsta­ty­mo teks­to ar­ba pri­rei­kus
pa­si­tel­kęs teis­mi­nį to įsta­ty­mo in­ter­pre­ta­vi­mą tu­ri ga­li­my­bę ži­no­ti,
ko­kie jo veiks­mai ar ne­vei­ki­mas ga­li už­trauk­ti at­sa­ko­my­bę. Šio­je
J. J-­ku­no by­lo­je mi­nė­tų kon­ven­ci­nių nuo­sta­tų lai­ky­tasi. Vei­kos
pa­da­ry­mo me­tu dar ga­lio­jo aiš­kiau su­re­da­guo­tas 1961 m. BK 1421
straips­nis, pa­gal ku­rį J. J-­ku­nas ir bu­vo kal­ti­na­mas, o vė­liau, įsi­ga­lio­jus
nau­ja­jam BK, šio ko­dek­so 192 straips­nio tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ka to­kio
po­bū­džio by­lo­se ne­si­kei­tė, ka­dan­gi iš es­mės ši bau­džia­mo­sios tei­sės
nor­ma sa­vo tu­ri­nį iš­sau­go­jo. Teis­mų, taip pat ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo spren­di­mai bu­vo ir yra pri­ei­na­mi su­si­pa­žin­ti. Teis­mų prak­ti­ka
to­kio­se by­lo­se bu­vo ir iš­lie­ka pa­kan­ka­mai sta­bi­li. Tai­gi J. J-­ku­nas,
kaip ir kiek­vie­nas ki­tas as­muo, tu­rė­jo ga­li­my­bę ži­no­ti, ko­kia at­sa­ko­my­bė
yra nu­ma­ty­ta už jo vei­ką. To­dėl da­ry­ti­na iš­va­da, kad Žmo­gaus tei­sių
ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 7 straips­nio 1 da­lis J.
J-­ku­no bau­džia­mo­jo­je by­lo­je ne­bu­vo pažeis­ta.

Dėl ki­tų skun­do ar­gu­men­tų, su­si­ju­sių su BK
192 straips­ny­je nu­ma­ty­to 
nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties po­žy­miais

Šios nu­tar­ties mo­ty­vuo­se pa­tei­kus BK 192
straips­nio ben­drą in­ter­pre­ta­ci­ją, pa­pil­do­mo dė­me­sio rei­ka­lau­ja
mi­nė­ta­me straips­ny­je nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo da­ly­ko pro­ble­ma. Ki­ti
skun­de ke­lia­mi ir ko­men­tuo­ja­mi šio nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties po­žy­miai,
api­bū­di­nan­tys ob­jek­tą ir kt. , iš es­mės pri­klau­so nuo to, kaip aiš­ki­na­mas
nu­si­kal­ti­mo da­ly­kas, ir at­ski­ros ana­li­zės ne­rei­ka­lau­ja.
Pa­gal su­si­klos­čiu­sią teis­mų prak­ti­ką, ku­rią
pa­tvir­ti­na ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tys bau­džia­mo­sio­se
by­lo­se, iš­nag­ri­nė­to­se ka­sa­ci­ne tvar­ka (žr. nu­tar­tis 2K-618/2003,
2K-799/2003), ne­tei­sė­ta fo­nog­ra­mos ko­pi­ja kar­tu yra ir ne­tei­sė­ta kū­ri­nio
ko­pi­ja ir taip pat su­da­ro BK 192 straips­ny­je nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo
da­ly­ką. To­dėl J. J-­ku­no bau­džia­mo­jo­je by­lo­je pri­tai­kius šį
straips­nį, bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo tai­ky­mo klai­da ne­pa­da­ry­ta. BPK 378
straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­to pa­grin­do nu­kryp­ti nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo prak­ti­kos šios ka­te­go­ri­jos by­lo­se nė­ra.

Dėl ape­lia­ci­nio skun­do iš­nag­ri­nė­ji­mo

Ka­sa­to­riaus tvir­ti­ni­mas, kad ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­iš­nag­ri­nė­jo jo skun­do, ne­ati­tin­ka by­los do­ku­men­tų
tu­ri­nio. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja nuo­dug­niai pa­tik­ri­no pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio
pa­grįs­tu­mą ir tei­sė­tu­mą, 2003 m. gruo­džio 4 d. nu­tar­ty­je iš­dės­tė mo­ty­vuo­tas
iš­va­das dėl ape­lia­ci­nio skun­do es­mės, nu­ro­dė pa­kan­ka­mus ar­gu­men­tus,
ko­dėl nuosp­ren­dis yra pa­grįs­tas ir tei­sin­gas.
Da­ry­ti­na ben­dra iš­va­da, kad J. J-­ku­no ka­sa­ci­nia­me
skun­de nė­ra to­kių ar­gu­men­tų, ku­rie su­da­ry­tų pa­grin­dą nai­kin­ti ar
keis­ti šio­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­je pri­im­tus teis­mų spren­di­mus bei
to­kio po­bū­džio by­lo­se ko­re­guo­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
prak­ti­ką.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus ple­na­ri­nė se­si­ja, rem­da­ma­si tuo, kas iš­dės­ty­ta, ir
va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 382 straips­nio 1 punk­tu,

n u t a r
i a :

Nu­teis­to­jo Ju­ri­jaus J-­ku­no ka­sa­ci­nį
skun­dą at­mes­ti.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt