TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ TEISMAMS


Dėl kai ku­rių Dar­bo ko­dek­so,
Ci­vi­li­nio ko­dek­so ir Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so nor­mų tai­ky­mo

   A3-100                                                                                2004 m. ko­vo 4 d.

Klau­si­mas. Ko­kie ter­mi­nai nu­sta­ty­ti DK 293 straips­nio
1 da­ly­je ir 296 straips­ny­je: ieš­ki­nio se­na­ties (DK 27 straips­nis), nai­ki­na­mie­ji
(DK 28 straips­nis) ar pro­ce­dū­ri­niai (pro­ce­si­niai) (DK 29 straips­nis)?
Kon­sul­ta­ci­ja. DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti du ter­mi­nai:
a) de­šim­ties die­nų ter­mi­nas dar­buo­to­jui ap­skųs­ti dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos
spren­di­mą; b) sep­ty­nių die­nų ter­mi­nas dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos rašt­ve­džiui
pa­siųs­ti teis­mui dar­buo­to­jo skun­dą ir dar­bo gin­čo by­lą. Nu­sta­tant
pir­mo­jo iš mi­nė­tų dvie­jų ter­mi­nų rū­šį, pa­žy­mė­ti­na, kad šis ter­mi­nas
nė­ra skir­tas veiks­mams at­lik­ti ne­teis­mi­nė­je ins­ti­tu­ci­jo­je vyks­tan­čio­se
pro­ce­dū­ro­se, taip pat nė­ra skir­tas at­lik­ti pro­ce­si­niams veiks­mams
teis­mo pro­ce­se, teis­mui nag­ri­nė­jant ci­vi­li­nes by­las. Dar­bo by­las
teis­mas nag­ri­nė­ja pa­gal CPK tai­syk­les, iš­sky­rus iš­im­tis, ku­rias nu­sta­to
ki­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mai (CPK 1 straips­nio 1 da­lis), tuo
tar­pu pa­gal CPK ir ki­tus ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus teis­mas nė­ra ape­lia­ci­nė
ins­ti­tu­ci­ja (ins­tan­ci­ja) dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos at­žvil­giu. DK 293
straips­nio 1 da­ly­je var­to­ja­mos są­vo­kos ,,skun­das“, ,,ap­skųs­ti“ CPK
nor­mų pras­me reiš­kia pro­ce­si­nį do­ku­men­tą – ieš­ki­nį ir bū­tent ieš­ki­nio
pa­da­vi­mą. Ap­ta­ria­mas ter­mi­nas skir­tas dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam
su dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mu ir sie­kian­čiam vals­ty­bės prie­var­ta
už­tik­ri­na­mos pa­žeis­tų jo dar­bo tei­sių gy­ny­bos, pa­reikš­ti ieš­ki­nį
teis­me. Tai­gi šis ter­mi­nas yra sie­ja­mas su teis­mi­ne pa­žeis­tų dar­buo­to­jo
dar­bo tei­sių gy­ny­ba. Jo pa­si­bai­gi­mas ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip
su­ke­lian­tis sub­jek­ti­nės tei­sės iš­ny­ki­mą. To­dėl da­ry­ti­na iš­va­da,
kad DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas de­šim­ties die­nų ter­mi­nas
dar­buo­to­jui ap­skųs­ti dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mą yra ieš­ki­nio
se­na­ties ter­mi­nas (DK 10, 27 straips­niai). Sis­te­miškai aiški­nant DK nor­mas
taip pat da­ry­ti­na išva­da, kad šis ter­mi­nas tai­ko­mas ir DK 295 straips­nio
1 da­lies 2 ir 3 punk­tuo­se nu­ma­ty­tais at­ve­jais (DK 10 straips­nis).
DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas sep­ty­nių
die­nų ter­mi­nas pa­siųs­ti teis­mui dar­buo­to­jo skun­dą ir dar­bo gin­čo by­lą
skir­tas ne dar­bo gin­čo ša­lims, o dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos rašt­ve­džiui,
ku­ris tech­niš­kai ap­tar­nau­ja dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją (DK 287 straips­nis)
ir ne­tu­ri tei­sės at­si­sa­ky­ti pri­im­ti dar­buo­to­jo, ne­su­tin­kan­čio
su dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mu, jam pa­duo­tą ir teis­mui ad­re­suo­ja­mą
pro­ce­si­nį do­ku­men­tą. Šis ter­mi­nas nu­sta­to lai­ko­tar­pį, per ku­rį
dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos rašt­ve­dys, ga­vęs dar­buo­to­jo skun­dą dėl dar­bo
gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mo, pri­va­lo at­lik­ti pro­ce­dū­ri­nį veiks­mą.
Tai­gi šis DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas sep­ty­nių die­nų ter­mi­nas
yra pro­ce­dū­ri­nis ter­mi­nas (DK 10, 29 straips­niai).
DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių
ter­mi­nas dar­buo­to­jui kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją. Pa­gal DK 289
straips­nį dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja yra pri­va­lo­mas pir­mi­nis or­ga­nas,
nag­ri­nė­jan­tis dar­bo gin­čus, jei­gu DK ar ki­ti įsta­ty­mai ne­nu­sta­to
ki­tos gin­čo spren­di­mo tvar­kos. Dar­buo­to­jas, kreip­da­ma­sis dėl dar­bo
gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją, pra­de­da pri­va­lo­mą
dar­bo gin­čo nag­ri­nė­ji­mo pro­ce­dū­rą. Ta­čiau ap­ta­ria­mas ter­mi­nas nė­ra
sie­ja­mas su teis­mi­ne pa­žeis­tų dar­bo tei­sių gy­ny­ba, pa­reiš­kiant ieš­ki­nį.
Šis ter­mi­nas tie­sio­giai su­si­jęs su veiks­mų at­li­ki­mu ne­teis­mi­nė­se
pro­ce­dū­ro­se ir ne­pa­nai­ki­na dar­buo­to­jo tei­sės į vals­ty­bės prie­var­ta
už­tik­ri­na­mą jo pa­žeis­tų dar­bo tei­sių gy­ni­mą teis­me, šio ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas
ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip su­ke­lian­tis sub­jek­ti­nės tei­sės iš­ny­ki­mą,
to­dėl, re­mian­tis iš­dės­ty­tais ar­gu­men­tais, da­ry­ti­na iš­va­da, kad DK
296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių ter­mi­nas dar­buo­to­jui
kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją yra pro­ce­dū­ri­nis ter­mi­nas (DK 10,
29 straips­niai).
Klau­si­mas. Kaip teis­mas iš­spren­džia dar­buo­to­jo ieš­ki­nio
pri­ėmi­mo klau­si­mą, jei­gu ieš­ki­nys pa­duo­tas tie­sio­giai teis­mui, ne­si­lai­kius
pri­va­lo­mos gin­čo iš­anks­ti­nio nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me tvar­kos, be to,
pra­lei­dus DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tą ter­mi­ną?
Kon­sul­ta­ci­ja. DK 286 straips­ny­je nu­sta­ty­ta, kad in­di­vi­du­a­lius
dar­bo gin­čus, jei­gu DK ar­ba ki­ti įsta­ty­mai ne­nu­sta­to ki­to­kios spren­di­mo
tvar­kos, nag­ri­nė­ja: 1) dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja; 2) teis­mas. DK 289
straips­ny­je įtvir­tin­ta, kad dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja yra pri­va­lo­mas pir­mi­nis
or­ga­nas, nag­ri­nė­jan­tis dar­bo gin­čus, jei­gu DK ar ki­ti įsta­ty­mai ne­nu­sta­to
ki­tos gin­čo spren­di­mo tvar­kos. Dar­bo gin­čus, ku­rie, ne­si­krei­piant į
dar­bo gin­čų nag­ri­nė­ji­mo ko­mi­si­ją, tie­sio­giai nag­ri­nė­ja­mi teis­muo­se,
reg­la­men­tuo­ja DK 295 straips­nio 2 da­lis. Kai dar­buo­to­jas, ne­si­lai­ky­da­mas
pri­va­lo­mos dar­bo gin­čo iš­anks­ti­nės nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me (dar­bo
gin­čo ko­mi­si­jo­je) tvar­kos, dėl dar­bo gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo krei­pia­si
tie­sio­giai į teis­mą, t. y. ne­si­lai­ky­da­mas in­di­vi­du­a­lių dar­bo gin­čų
nag­ri­nė­ji­mo tvar­kos, nu­sta­ty­tos DK 285, 289, 295 straips­niuo­se, ieš­ki­nio
pri­ėmi­mo teis­me klau­si­mas iš­spren­džia­mas va­do­vau­jan­tis CPK 137
straips­nio 2 da­lies 3 punk­tu bei 3 da­li­mi, 412 straips­nio 1 da­li­mi, ir
teis­mas to­kį dar­buo­to­jo ieš­ki­nį pri­im­ti at­si­sa­ko. Ap­lin­ky­bė,
kad, kaip nu­ro­dy­ta klau­si­me, dar­buo­to­jas yra pra­lei­dęs DK 296 straips­ny­je
nu­sta­ty­tą tri­jų mė­ne­sių ter­mi­ną kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją,
ap­ta­ria­mu at­ve­ju nė­ra reikš­min­ga ieš­ki­nio pri­ėmi­mo klau­si­mo iš­spren­di­mui.
Klau­si­mas. Ar teis­mas ga­li pri­im­ti dar­buo­to­jo ieš­ki­nį,
ku­riuo ne­su­tin­ka­ma su dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mu, jei­gu ieš­ki­nys
pa­duo­tas tie­sio­giai teis­mui, o ne per dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos rašt­ve­dį,
kaip tai nu­ma­ty­ta DK 293 straips­nio 1 da­ly­je?
Kon­sul­ta­ci­ja. DK 293 straips­nio 1 da­lis su­tei­kia dar­buo­to­jui
ar­ba jo at­sto­vui tei­sę ap­skųs­ti dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mą
teis­mui. Ši tei­sės nor­ma nu­ma­to, kad skun­das pa­duo­da­mas dar­bo gin­čų
ko­mi­si­jos rašt­ve­džiui ir ad­re­suo­ja­mas teis­mui; ga­vęs skun­dą, dar­bo
gin­čų ko­mi­si­jos rašt­ve­dys skun­do nuo­ra­šą įtei­kia da­ly­vau­jan­tiems
by­lo­je as­me­nims, o pa­tį skun­dą ir dar­bo gin­čo by­lą per sep­ty­nias die­nas
pa­siun­čia teis­mui. Šio­je tei­sės nor­mo­je įvar­di­ja­mas ,,skun­das“ CPK
nor­mų pras­me reiš­kia pro­ce­si­nį do­ku­men­tą – ieš­ki­nį. Jei­gu dar­buo­to­jas,
ne­su­tik­da­mas su dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mu, ieš­ki­nį pa­duo­da
ne dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos rašt­ve­džiui, o tie­sio­giai teis­mui, tai reiš­kia,
kad ieš­ki­nys pa­duo­tas ne­si­lai­kant mi­nė­tos DK 293 straips­nio 1 da­lies
nuo­sta­tos dėl ieš­ki­nio pa­da­vi­mo tvar­kos. Ta­čiau DK nor­mos ne­nu­ma­to
mi­nė­tos DK 293 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tos ne­si­lai­ky­mo tei­si­nių
pa­sek­mių. Ieš­ki­nio pri­ėmi­mą reg­la­men­tuo­jan­čio CPK 137 straips­nio 2
da­lis, ku­rio­je iš­sa­miai iš­var­dy­ti at­si­sa­ky­mo pri­im­ti ieš­ki­nį pa­grin­dai,
taip pat CPK XX sky­riaus nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios dar­bo by­lų nag­ri­nė­ji­mo
ypa­tu­mus, ne­nu­ma­to, kad to­kiu at­ve­ju yra pa­grin­das teis­mui at­si­sa­ky­ti
pri­im­ti dar­buo­to­jo ieš­ki­nį. To­dėl teis­mas, ga­vęs dar­buo­to­jo ieš­ki­nį,
pa­duo­tą ne­si­lai­kant DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tos jo pa­da­vi­mo
tvar­kos, ne­tu­ri pro­ce­si­nio pa­grin­do vien tik dėl šios prie­žas­ties at­si­sa­ky­ti
pri­im­ti ieš­ki­nį. Ap­lin­ky­bė, kad dar­buo­to­jo ieš­ki­nys pa­duo­tas ne­si­lai­kant
DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tos jo pa­da­vi­mo tvar­kos, teis­mui
nė­ra pro­ce­si­nė kliū­tis pri­im­ti ieš­ki­nį. Jį pri­ėmęs teis­mas pats iš­rei­ka­lau­ja
dar­bo gin­čo by­lą (CPK 225 straips­nio 5 punk­tas, 415 straips­nio 1 da­lis).
Klau­si­mas. Ko­kius veiks­mus tu­ri at­lik­ti teis­mas, kai
dar­buo­to­jas, va­do­vau­da­ma­sis DK 294 straips­nio 2 da­li­mi, raš­tu krei­pia­si
į teis­mą, kad dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mas bū­tų įvyk­dy­tas pri­vers­ti­nai
pa­gal nu­sta­ty­tą teis­mo spren­di­mų vyk­dy­mo tvar­ką?
Kon­sul­ta­ci­ja. At­si­žvel­giant į anks­čiau ga­lio­ju­sius 1964
m. CPK 372 straips­nio 8 punk­tą, 373 straips­nio 5 punk­tą, Dar­bo gin­čų nag­ri­nė­ji­mo
įsta­ty­mo 5 straips­nio 2 da­lį bei va­do­vau­jan­tis Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo
(2002 m. va­sa­rio 28 d. įsta­ty­mas Nr. IX-743) 10 straips­nio 7 da­li­mi, DK
294 straips­niu, 2002 m. CPK 584 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu ir 587 straips­nio
4 punk­tu, da­ry­ti­na iš­va­da, kad dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mas,
pri­im­tas iš­nag­ri­nė­jus dar­bo gin­čą DK XIX sky­riaus nu­sta­ty­ta tvar­ka,
yra sa­va­ran­kiš­kas vyk­dy­ti­nas ir vyk­do­ma­sis do­ku­men­tas, bū­tent ku­rį
(o ne jo pa­grin­du iš­duo­tą vyk­do­mą­jį raš­tą) ant­sto­lis vyk­do pa­gal
2002 m. CPK vyk­dy­mo pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas. To­kio
vyk­do­mo­jo do­ku­men­to pa­tei­ki­mą ir pri­ėmi­mą vyk­dy­ti reg­la­men­tuo­jan­tys
2002 m. CPK 650, 651 straips­niai nu­ma­to, kad vyk­do­ma­sis do­ku­men­tas pa­tei­kia­mas
vyk­dy­ti tie­sio­giai ant­sto­liui, ku­ris iš­spren­džia vyk­do­mo­jo do­ku­men­to
pri­ėmi­mo vyk­dy­ti klau­si­mą. Tai reiš­kia, kad dar­buo­to­jas dėl pri­vers­ti­nio
dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mo vyk­dy­mo tu­rė­tų kreip­tis tie­sio­giai
į ant­sto­lį ir jam pa­teik­ti dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mą. Tuo tar­pu
DK 294 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­ta, jog tam, kad dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos
spren­di­mas bū­tų įvyk­dy­tas pri­vers­ti­nai, dar­buo­to­jas vi­sų pir­ma tu­ri
kreip­tis į teis­mą, yra ne­vi­siš­kai su­de­rin­ta su ant­sto­lių tei­si­nį sta­tu­są
nu­sta­tan­čiais tei­sės ak­tais ir 2002 m. CPK vyk­dy­mo pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čio­mis
tei­sės nor­mo­mis, bū­tent ku­rio­mis teis­mas tu­rė­tų va­do­vau­tis nag­ri­nė­ja­mu
at­ve­ju. Kai dar­buo­to­jas, va­do­vau­da­ma­sis DK 294 straips­nio 2 da­li­mi,
dėl pri­vers­ti­nio dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mo įvyk­dy­mo raš­tu
krei­pia­si ne tie­sio­giai į ant­sto­lį, o į teis­mą, teis­mas dar­buo­to­jo
pa­teik­tus do­ku­men­tus tu­ri per­siųs­ti ati­tin­ka­mam ant­sto­liui, apie
tai in­for­muo­da­mas dar­buo­to­ją.
Klau­si­mas. Ar teis­mas, gin­da­mas pažeis­tas dar­buo­to­jo
(ieško­vo) tei­ses DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­sta­ty­tais bū­dais,
tu­ri at­si­žvelg­ti į dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) gau­tą iš­ei­ti­nę iš­mo­ką?
Kon­sul­ta­ci­ja. DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­sta­ty­ti
du skir­tin­gi pa­žeis­tų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių, jį ne­tei­sė­tai at­lei­dus
iš dar­bo, gy­ni­mo bū­dai. Ki­ta ver­tus, šie dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo
bū­dai yra uni­ver­sa­lūs, t. y. jie tai­ko­mi ne­pri­klau­so­mai nuo to, ko­kiu
kon­kre­čiu pa­grin­du nu­trauk­ta dar­bo su­tar­tis, dėl ku­rios nu­trau­ki­mo
tei­sė­tu­mo gin­čas nag­ri­nė­ja­mas teis­me. Tai­gi prak­ti­ko­je ga­li­mi at­ve­jai,
kai teis­mas ap­ta­ria­mus pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo bū­dus tai­kys tiek dar­buo­to­jams,
ku­rie yra ga­vę iš­ei­ti­nę iš­mo­ką, tiek ir dar­buo­to­jams, ku­riems iš­ei­ti­nė
iš­mo­ka ne­pri­klau­sė ir jie to­kios iš­mo­kos nė­ra ga­vę (DK 140 straips­nis).
DK 297 straips­nio 3 da­lis įsak­miai nu­sta­to,
kad teis­mas pri­tei­sia dar­buo­to­jui vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už šio­je
tei­sės nor­mo­je api­brėž­tą pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką, ir ne­nu­ma­to
ga­li­my­bės šią iš­mo­ką ma­žin­ti at­si­žvel­giant į dar­buo­to­jo gau­tą iš­ei­ti­nę
iš­mo­ką. Be to, iš­ei­ti­nė iš­mo­ka (DK 140 straips­nis) yra ga­ran­ti­nė iš­mo­ka.
Ga­ran­ti­nė iš­mo­ka nė­ra dar­bo už­mo­kes­tis (at­ly­gi­ni­mas už dar­bą),
ta­čiau jos tiks­las – kad dar­buo­to­jas, įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais
ati­trauk­tas nuo dar­bo, ne­pra­ras­tų dar­bo už­mo­kes­čio. To­dėl iš­ei­ti­nė
iš­mo­ka (DK 140 straips­nis), kaip ga­ran­ti­nė iš­mo­ka, yra pri­ly­gin­ti­na
dar­bo už­mo­kes­čiui. CK 6. 241 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas nu­ma­to, kad
dar­bo už­mo­kes­tis ir jam pri­ly­gin­tos iš­mo­kos ne­ga­li bū­ti iš­rei­ka­lau­tos
kaip be pa­grin­do įgy­tas tur­tas, jei­gu ga­vė­jas vei­kė są­ži­nin­gai ar­ba
ne­bu­vo pa­da­ry­ta są­skai­ty­bos klai­da. Ši įsta­ty­mo nuo­sta­ta tai­ky­ti­na
ir dar­buo­to­jo gau­tai iš­ei­ti­nei iš­mo­kai. Tai­gi dar­buo­to­jo gau­ta iš­ei­ti­nė
iš­mo­ka ne­ga­li bū­ti iš jo iš­rei­ka­lau­ta kaip be pa­grin­do įgy­ta, iš­sky­rus
at­ve­jus, kai šis dar­buo­to­jas vei­kė ne­są­ži­nin­gai ar­ba bu­vo pa­da­ry­ta
są­skai­ty­bos klai­da. Dar­buo­to­jo gau­tos iš­ei­ti­nės iš­mo­kos įskai­ty­mas
į pa­gal DK 297 straips­nio 3 da­lį jam pri­tei­sia­mą vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį
už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką, to­kiu bū­du gau­tos iš­ei­ti­nės iš­mo­kos
dy­džiu ma­ži­nant dar­buo­to­jui pri­tei­sia­mą vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį
už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką, reikš­tų gau­tos iš­ei­ti­nės iš­mo­kos
iš jo iš­rei­ka­la­vi­mą. Tuo tar­pu, kaip jau mi­nė­ta, toks iš­rei­ka­la­vi­mas
ga­li­mas tik ta­da, jei­gu dar­buo­to­jas (ga­vė­jas) vei­kė ne­są­ži­nin­gai
ar­ba bu­vo pa­da­ry­ta są­skai­ty­bos klai­da (CK 1. 1 straips­nio 3 da­lis,
6. 241 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas). Da­ry­ti­na iš­va­da, kad teis­mas,
tai­ky­da­mas DK 297 straips­nio 3 da­lį, į dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) pri­tei­sia­mą
vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką ne­ga­li
įskai­ty­ti šio dar­buo­to­jo gau­tą iš­ei­ti­nę iš­mo­ką, iš­sky­rus at­ve­jus,
kai darb­da­vys (at­sa­ko­vas) įro­do, kad yra CK 6. 241 straips­nio 1 da­lies 4
punk­te nu­ro­dy­tos są­ly­gos, ku­rioms esant iš­mo­kos iš­rei­ka­la­vi­mas
yra ga­li­mas.
At­si­žvel­giant į iš­ei­ti­nės iš­mo­kos pa­skir­tį
ir į tai, kad tei­sė į ją sie­ja­ma bū­tent su dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mu,
da­ry­ti­na iš­va­da, kad DK 297 straips­nio 4 da­lies nuo­sta­tos, jog teis­mas
pri­tei­sia dar­buo­to­jui DK 140 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­to dy­džio
iš­ei­ti­nę iš­mo­ką, tiks­las yra ne įtvir­tin­ti dar­buo­to­jo, dėl gin­či­ja­mo
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo jau ga­vu­sio to­kio dy­džio iš­ei­ti­nę iš­mo­ką,
tei­sę ją gau­ti an­trą kar­tą, o už­tik­rin­ti, kad kiek­vie­nas dar­buo­to­jas,
ku­rio at­lei­di­mas iš dar­bo pri­pa­žįs­ta­mas ne­tei­sė­tu ir ku­ris ne­ga­li
bū­ti grą­žin­tas į pir­mes­nį dar­bą, bū­tų ga­vęs ar gau­tų DK 140 straips­nio
1 da­ly­je nu­sta­ty­to dy­džio iš­ei­ti­nę iš­mo­ką. Tai­gi jei­gu DK 140
straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­to dy­džio iš­ei­ti­nė iš­mo­ka dar­buo­to­jui
(ieš­ko­vui) jau yra iš­mo­kė­ta, teis­mas, tai­ky­da­mas DK 297 straips­nio 4
da­lį, spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je tu­ri tik kon­sta­tuo­ti jos
iš­mo­kė­ji­mo fak­tą, ta­čiau šios iš­mo­kos dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) ne­be­pri­tei­sia.
Prie­šin­gas DK 297 straips­nio 4 da­lies aiš­ki­ni­mas prieš­ta­rau­tų DK 10
straips­nio 1 ir 3 da­ly­je nu­sta­ty­tiems šio ko­dek­so nor­mų aiš­ki­ni­mo
prin­ci­pams. Pa­žy­mė­ti­na, kad DK 297 straips­nio 4 da­lies tai­ky­mui reikš­min­ga
ap­lin­ky­bė, ar dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) yra iš­mo­kė­ta DK 140 straips­nio
1 da­ly­je nu­sta­ty­to dy­džio iš­ei­ti­nė iš­mo­ka, tu­ri bū­ti nu­sta­to­ma
be ki­ta ko at­si­žvel­giant į tą dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) ne­per­trau­kia­mą­jį
dar­bo sta­žą, ku­rį jis ati­tin­ka­mo­je dar­bo­vie­tė­je tu­ri teis­mo spren­di­mo
pri­ėmi­mo die­ną. Jei­gu dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) jau yra iš­mo­kė­ta iš­ei­ti­nė
iš­mo­ka, ta­čiau ji sa­vo dy­džiu ma­žes­nė už šiam dar­buo­to­jui teis­mo
spren­di­mo pri­ėmi­mo die­ną pri­klau­san­čią iš­ei­ti­nę iš­mo­ką pa­gal DK
140 straips­nio 1 da­lį, teis­mas, tai­ky­da­mas DK 297 straips­nio 4 da­lį, tu­ri
pri­teis­ti dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) skir­tu­mą tarp DK 140 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­to dy­džio iš­ei­ti­nės iš­mo­kos ir jam (dar­buo­to­jui) iš­mo­kė­tos
iš­ei­ti­nės išmo­kos.
Klau­si­mas. Kas nu­ro­dy­ti­na pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je, pri­tei­siant dar­buo­to­jui
vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką nuo at­lei­di­mo
iš dar­bo die­nos iki teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo die­nos (DK 297 straips­nio
3 da­lis) ar­ba iki teis­mo spren­di­mo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos (DK 297
straips­nio 4 da­lis)? Kaip pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, pri­im­da­mas
spren­di­mą, ap­skai­čiuo­ja dar­buo­to­jo vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį iki
teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo ar­ba įsi­ga­lio­ji­mo die­nos? Kaip iš­spren­džia­mas
žy­mi­nio mo­kes­čio iš­ieš­ko­ji­mo į vals­ty­bės biu­dže­tą klau­si­mas iš at­sa­ko­vo,
ne­at­leis­to nuo by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dų mo­kė­ji­mo, kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas pri­tei­sia dar­buo­to­jui vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už pri­vers­ti­nės
pra­vaikš­tos lai­ką?
Kon­sul­ta­ci­ja. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, iš­spręs­da­mas
gin­čą iš es­mės ir pa­gal DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­lis pri­teis­da­mas dar­buo­to­jui
(ieš­ko­vui) vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos
lai­ką, pri­va­lo ap­skai­čiuo­ti ir pri­teis­ti dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui)
kon­kre­čią vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio su­mą, ap­skai­čiuo­tą už pri­vers­ti­nės
pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį nuo jo (dar­buo­to­jo) at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos
iki teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo. Dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) taip pat tu­ri
tei­sę gau­ti iš darb­da­vio (at­sa­ko­vo) vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už
pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį nuo teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo
iki ati­tin­ka­mai jo įvyk­dy­mo ar­ba įsi­ga­lio­ji­mo die­nos, ta­čiau teis­mas,
pri­im­da­mas spren­di­mą, ap­skai­čiuo­ti kon­kre­čią šios iš­mo­kos su­mą ne­tu­ri
ga­li­my­bės, nes nė­ra ži­no­ma, ka­da darb­da­vys (at­sa­ko­vas) įvyk­dys
teis­mo spren­di­mą ar­ba teis­mo spren­di­mas įsi­ga­lios. Prak­ti­ko­je ga­li­mi
at­ve­jai, kai, darb­da­viui (at­sa­ko­vui) ope­ra­ty­viai įvyk­džius teis­mo
spren­di­mą dėl dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) grą­ži­ni­mo į pir­mes­nį dar­bą, pas­ta­ra­sis
iš vi­so ne­bus pri­vers­ti­nė­je pra­vaikš­to­je po teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo.
Ta­čiau teis­mas, vyk­dy­da­mas DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­lių rei­ka­la­vi­mus,
spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je vis­gi tu­ri iš­dės­ty­ti iš­va­dą dėl
darb­da­vio (at­sa­ko­vo) pa­rei­gos mo­kė­ti dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) vi­du­ti­nį
dar­bo už­mo­kes­tį už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį nuo teis­mo
spren­di­mo pri­ėmi­mo iki ati­tin­ka­mai jo įvyk­dy­mo ar­ba įsi­ga­lio­ji­mo
die­nos, kar­tu nu­ro­dy­da­mas duo­me­nis, reikš­min­gus vi­du­ti­nio dar­bo
už­mo­kes­čio už šį pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį ap­skai­čia­vi­mui.
Tai­gi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, pri­teis­da­mas dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui)
vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką (DK 297
straips­nio 3 ir 4 da­lys), teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je tu­ri
nu­ro­dy­ti: 1) pri­tei­sia­mą vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio su­mą, ap­skai­čiuo­tą
už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį nuo dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mo
iš dar­bo die­nos iki teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo die­nos im­ti­nai; 2) pri­tei­sia­mą
vi­du­ti­nį dar­bo die­nos už­mo­kes­tį už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį
po teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo, šio lai­ko­tar­pio pra­džios die­ną ir pa­bai­gos
mo­men­tą, dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) sa­vai­tės dar­bo lai­ko re­ži­mą (dar­bo
die­nų skai­čių per sa­vai­tę), šią teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nės da­lies
da­lį iš­dės­ty­da­mas, pa­vyz­džiui, taip: ,,Pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo . . .
ieš­ko­vo . . . , dir­bu­sio pen­kių dar­bo die­nų sa­vai­tės re­ži­mu, nau­dai
po . . . vi­du­ti­nio dar­bo die­nos už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos
lai­ko­tar­pį nuo . . . iki šio teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo (ar­ba įsi­ga­lio­ji­mo)
die­nos“.
Kon­kre­čią dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) iš­ieš­ko­ti­no
vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį,
bu­vu­sį po teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo, su­mą ap­skai­čiuo­ja ant­sto­lis
vyk­dy­mo pro­ce­se. Pa­žy­mė­ti­na, kad teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo die­na,
iki ku­rios pa­gal DK 297 straips­nio 3 da­lį dar­buo­to­jui pri­tei­sia­mas vi­du­ti­nis
dar­bo už­mo­kes­tis už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką, yra ta die­na, ku­rią
dar­buo­to­jas grą­ži­na­mas į pir­mes­nį dar­bą, taip at­ku­riant iki jo dar­bo
tei­sių pa­žei­di­mo bu­vu­sią pa­dė­tį ir už­bai­giant pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos
lai­ko­tar­pį. Tuo tar­pu, pa­vyz­džiui, ap­lin­ky­bės, ka­da darb­da­vys (at­sa­ko­vas)
įvyk­dė teis­mo spren­di­mo da­lis dėl ati­tin­ka­mų iš­mo­kų iš jo iš­ieš­ko­ji­mo
dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) nau­dai, žy­mi­nio mo­kes­čio iš­ieš­ko­ji­mo į vals­ty­bės
biu­dže­tą ir pan. , nė­ra reikš­min­gos DK 297 straips­nio 3 da­lies tai­ky­mui
ap­ta­ria­ma pras­me.
Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, pri­teis­da­mas
dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) kon­kre­čią vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio su­mą,
ap­skai­čiuo­tą už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį nuo at­lei­di­mo
iš dar­bo die­nos iki teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo die­nos im­ti­nai, tu­ri
nuo šios su­mos pa­gal CPK 80 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą, 85 straips­nio 1
da­lies 1 punk­tą ap­skai­čiuo­ti žy­mi­nį mo­kes­tį ir jį pri­teis­ti į vals­ty­bės
biu­dže­tą iš at­sa­ko­vo, ne­at­leis­to nuo by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dų mo­kė­ji­mo
(CPK 96 straips­nio 1 da­lis). Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo pri­tei­sia­mas
dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už pri­vers­ti­nės
pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį nuo teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo iki jo įvyk­dy­mo
ar­ba įsi­ga­lio­ji­mo die­nos yra ter­mi­nuo­ta iš­mo­ka. Šios iš­mo­kos ieš­ki­nio
su­ma tu­rė­tų bū­ti nu­sta­to­ma pa­gal CPK 85 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tą,
ta­čiau nei pa­reiš­kiant ieš­ki­nį, nei pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui
nag­ri­nė­jant by­lą ir pri­imant spren­di­mą ap­skai­čiuo­ti šios iš­mo­kos
ieš­ki­nio su­mos ga­li­my­bės nė­ra. Žy­mi­nis mo­kes­tis tur­ti­niuo­se gin­čuo­se
mo­ka­mas nuo ieš­ki­nio su­mos (CPK 80 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas), ku­rios
nu­sta­ty­mą reg­la­men­tuo­ja CPK 85 straips­nis. Ne­sant ga­li­my­bės nu­sta­ty­ti
ieš­ki­nio su­mos dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) pri­tei­sia­mo vi­du­ti­nio dar­bo
už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ko­tar­pį po teis­mo spren­di­mo
pri­ėmi­mo da­ly­je, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, pri­teis­da­mas šią
ter­mi­nuo­tą iš­mo­ką, ne­tu­ri tei­si­nio pa­grin­do nuo jos pri­teis­ti iš
darb­da­vio (at­sa­ko­vo) žy­mi­nį mo­kes­tį į vals­ty­bės biu­dže­tą, to­dėl
žy­mi­nis mo­kes­tis nuo ap­ta­ria­mos ter­mi­nuo­tos iš­mo­kos į vals­ty­bės
biu­dže­tą iš darb­da­vio (at­sa­ko­vo) ne­pri­tei­sia­mas.
Klau­si­mas. 2000 m. CK nė­ra tei­sės nor­mų, drau­džian­čių
ju­ri­di­niams as­me­nims sko­lin­tis pi­ni­gus iš fi­zi­nių as­me­nų, ta­čiau
CK 2. 75 straips­nio 1 da­lis su­tei­kia tei­sę ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais
pa­grin­dais ir tvar­ka ap­ri­bo­ti ju­ri­di­nių as­me­nų teis­nu­mą. 1990 m.
ge­gu­žės 8 d. Įmo­nių įsta­ty­mo 12 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad
šio įsta­ty­mo 6 straips­ny­je nu­ro­dy­toms įmo­nėms, tarp jų ir už­da­ro­sioms
ak­ci­nėms ben­dro­vėms, bei jų jun­gi­niams drau­džia­ma vers­tis kre­di­to
įstai­gų veik­la, taip pat drau­džia­ma sko­lin­tis pi­ni­gų iš fi­zi­nių as­me­nų,
iš­sky­rus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų nu­sta­ty­tus at­ve­jus ir bū­dus.
2000 m. lie­pos 13 d. Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 16 straips­nio 2 da­ly­je
sa­ko­ma, kad ben­dro­vė tu­ri tei­sę sko­lin­ti ir sko­lin­tis pi­ni­gų. Be
to, šio straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad ben­dro­vė tu­ri tei­sę sko­lin­tis
iš sa­vo ak­ci­nin­kų tiek ju­ri­di­nių, tiek ir fi­zi­nių as­me­nų. Ar ga­li fi­zi­nis
as­muo, ku­ris nė­ra už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės ak­ci­nin­kas, sko­lin­ti
pi­ni­gų už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei?
Kon­sul­ta­ci­ja. CK 2. 74 straips­nio 1 da­lis įtvir­ti­na ben­drą
tai­syk­lę, kad pri­va­čių­jų ju­ri­di­nių as­me­nų teis­nu­mas yra ne­ri­bo­ja­mas.
Tai­gi pri­va­tie­ji ju­ri­di­niai as­me­nys ga­li įgy­ti bet ko­kias ci­vi­li­nes
tei­ses ir pa­rei­gas, t. y. šios rū­šies ju­ri­di­niams as­me­nims ne­tai­ko­ma
ul­tra vi­res dok­tri­na. Šios tai­syk­lės iš­im­tis nu­sta­to CK 2. 75
ir 2. 77 straips­niai, pa­gal ku­rių pras­mę ir tu­ri­nį da­ry­ti­na iš­va­da,
kad pri­va­čių­jų ju­ri­di­nių as­me­nų teis­nu­mą lei­džia­ma ri­bo­ti tik iš­im­ti­niais
at­ve­jais. Pa­gal CK 2. 75 straips­nio 1 da­lį ju­ri­di­nių as­me­nų teis­nu­mas
ne­ga­li bū­ti ap­ri­bo­tas ki­taip, kaip tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais pa­grin­dais
ir tvar­ka, o CK 2. 77 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to, kad įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais
at­ve­jais ju­ri­di­niai as­me­nys ga­li im­tis tam tik­ros rū­šies veik­los
tik ga­vę įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka iš­duo­tą li­cen­ci­ją. Va­di­na­si,
pri­va­čių­jų ju­ri­di­nių as­me­nų teis­nu­mo ri­bo­ji­mas, tai­gi ir drau­di­mas
jiems vers­tis tam tik­ra veik­la, įgy­ti bei įgy­ven­din­ti tam tik­ras ci­vi­li­nes
tei­ses, ga­li­mas tik re­mian­tis įsta­ty­mais. Be to, pa­gal CK 1. 2 straips­nio
2 da­lį bet koks ci­vi­li­nių tei­sių ri­bo­ji­mas tu­ri bū­ti pa­grįs­tas, t.
y. to­kiu ri­bo­ji­mu tu­ri bū­ti sie­kia­ma ap­sau­go­ti vie­šą­ją tvar­ką, ge­ros
mo­ra­lės prin­ci­pus, žmo­nių svei­ka­tą ir gy­vy­bę, as­me­nų tur­tą, jų tei­ses
ir tei­sė­tus in­te­re­sus.
1990 m. ge­gu­žės 8 d. Įmo­nių įsta­ty­mo 12
straips­nio 2 da­lis nu­ma­tė, kad šio įsta­ty­mo 6 straips­ny­je nu­ro­dy­toms
įmo­nėms, tai­gi ir ak­ci­nėms ben­dro­vėms, už­da­ro­sioms ak­ci­nėms ben­dro­vėms,
taip pat jų jun­gi­niams drau­džia­ma vers­tis kre­di­to įstai­gų veik­la, taip
pat drau­džia­ma sko­lin­tis pi­ni­gų iš fi­zi­nių as­me­nų, iš­sky­rus Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos įsta­ty­mų nu­sta­ty­tus at­ve­jus ir bū­dus. 2000 m. lie­pos 13
d. pri­im­to Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 16 straips­nio 2 da­ly­je bu­vo
nu­ro­dy­ta, kad ben­dro­vė tu­ri tei­sę sko­lin­tis pi­ni­gų, o šio straips­nio
3 da­ly­je nu­sta­tė ben­dro­vės tei­sę sko­lin­tis iš sa­vo ak­ci­nin­kų tiek
ju­ri­di­nių, tiek ir fi­zi­nių as­me­nų. Pa­žy­mė­ti­na, kad nuo 2004 m. sau­sio
1 d. Įmo­nių įsta­ty­mas ne­te­ko tei­si­nės ga­lios (žr. 2003 m. gruo­džio 11
d. Įmo­nių įsta­ty­mo, jį kei­tu­sių bei su juo su­si­ju­sių įsta­ty­mų pri­pa­ži­ni­mo
ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mą). Be to, tą die­ną įsi­ga­lio­jo 2003 m. gruo­džio
11 d. pri­im­tas Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, ku­riuo
2000 m. lie­pos 13 d. Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mas bu­vo iš­dės­ty­tas nau­ja
re­dak­ci­ja. Tei­kiant pri­im­ti šį įsta­ty­mą bu­vo sie­kia­ma su­de­rin­ti
Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo nuo­sta­tas su CK nuo­sta­to­mis. Ka­dan­gi ak­ci­nių
ben­dro­vių (už­da­rų­jų ak­ci­nių ben­dro­vių), kaip ir ki­tų pri­va­čių­jų ju­ri­di­nių
as­me­nų, teis­nu­mą nu­sta­to CK, to­dėl iš­dės­tant Ak­ci­nių ben­dro­vių
įsta­ty­mą nau­ja re­dak­ci­ja at­si­sa­ky­ta at­ski­ro straips­nio, ku­ria­me
bū­tų nu­sta­ty­tos to­kios ben­dro­vės tei­sės bei pa­rei­gos. Ak­ci­nės ben­dro­vės
(už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės) ga­li­my­bę sko­lin­tis pi­ni­gų iš sa­vo
ak­ci­nin­kų fi­zi­nių as­me­nų pa­tvir­ti­na Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo,
iš­dės­ty­to nau­ja re­dak­ci­ja, 15 straips­nio 5 punk­tas, nu­sta­tan­tis ak­ci­nin­kų
tei­sę sko­lin­ti pi­ni­gų ben­dro­vei, o spren­džiant, ar šios ben­dro­vės tu­ri
tei­sę sko­lin­tis pi­ni­gų iš ki­tų fi­zi­nių as­me­nų, at­si­žvelg­ti­na į
2002 m. rug­sė­jo 10 d. pri­im­to Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo nuo­sta­tas.
Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo 2 straips­nio 23 da­lis
nu­sta­to, kad kre­di­to įstai­ga – tai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įmo­nė ar
įstai­ga ar­ba už­sie­nio vals­ty­bės įmo­nės pa­da­li­nys, vei­kian­tis Lie­tu­vos
Res­pub­li­ko­je, ku­rie tu­ri li­cen­ci­ją vers­tis ir ver­čia­si in­dė­lių ir
ki­tų grą­žin­ti­nų lė­šų pri­ėmi­mu iš ne­pro­fe­sio­na­lių rin­kos da­ly­vių,
t. y. iš anks­to ne­nu­sta­ty­tų as­me­nų (Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo 2
straips­nio 17 da­lis), bei pi­ni­gi­nių pa­sko­lų tei­ki­mu, taip pat tu­rin­tys
tei­sę vers­tis da­lies ar vi­sų ki­tų šio įsta­ty­mo 3 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­tų pa­slau­gų tei­ki­mu ir pri­si­i­man­tys su tuo su­si­ju­sią ri­zi­ką
bei at­sa­ko­my­bę. Pa­gal pras­mę šis kre­di­to įstai­gos api­brė­ži­mas ati­tin­ka
Eu­ro­pos par­la­men­to ir Ta­ry­bos 2000 m. ko­vo 20 d. di­rek­ty­vo­je
2000/12/EB „Dėl kre­di­to įstai­gų stei­gi­mo­si ir veik­los“ var­to­ja­mą kre­di­to
įstai­gos są­vo­ką. Šios di­rek­ty­vos 1 straips­ny­je nu­ro­dy­ta, kad kre­di­to
įstai­ga – tai įmo­nė, ku­ri ver­čia­si in­dė­lių ar ki­tų grą­žin­tų lė­šų pri­ėmi­mu
iš vi­suo­me­nės ir pa­sko­lų tei­ki­mu sa­vo są­skai­ta. Va­di­na­si, ver­ti­ma­sis
in­dė­lių ir ki­tų grą­žin­ti­nų lė­šų pri­ėmi­mu iš ne­pro­fe­sio­na­lių rin­kos
da­ly­vių, tai­gi ir pi­ni­gų sko­li­ni­mu­si iš to­kių as­me­nų, yra iš­im­ti­nė
kre­di­to įstai­gų tei­sė. Tai reiš­kia, kad vers­tis pi­ni­gų sko­li­ni­mu­si
iš ki­tų as­me­nų (pi­ni­gų pri­ėmi­mu pa­gal pa­sko­los su­tar­tį) ga­li tik
ak­ci­nė ben­dro­vė (už­da­ro­ji ak­ci­nė ben­dro­vė), tu­rin­ti li­cen­ci­ją,
ku­ri lei­džia vers­tis kre­di­to įstai­gos veik­la, vie­šai de­kla­ruo­jan­ti,
kad tei­kia to­kio po­bū­džio pa­slau­gas, bei gau­nan­ti už tai pa­ja­mų
(Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo 2 straips­nio 42 da­lis). Ak­ci­nė ben­dro­vė
(už­da­ro­ji ak­ci­nė ben­dro­vė), ku­ri ne­tu­ri to­kios li­cen­ci­jos ir ne­si­ver­čia
in­dė­lių ar ki­tų grą­žin­ti­nų lė­šų pri­ėmi­mu iš ne­pro­fe­sio­na­lių rin­kos
da­ly­vių, ga­li tik sko­lin­tis iš to­kių as­me­nų, ta­čiau ne­viršijant nuo­sa­vo
ka­pi­ta­lo dydžio, nes pa­gal Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo 3 straips­nio
4 da­lies 2 punk­tą tik kre­di­to įstai­ga tu­ri iš­im­ti­nę tei­sę sko­lin­tis
iš ne­pro­fe­sio­na­lių rin­kos da­ly­vių, vir­šy­da­ma nuo­sa­vo ka­pi­ta­lo
dy­dį. Toks ak­ci­nių ben­dro­vių (už­da­rų­jų ak­ci­nių ben­dro­vių), ne­tu­rin­čių
li­cen­ci­jų kre­di­to įstai­gos veik­lai, teis­nu­mo ap­ri­bo­ji­mas yra leis­ti­nas
CK 2. 75 straips­nio 1 da­lies ir 2. 77 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tų pras­me
bei ati­tin­ka CK 1. 2 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mus. Taip pat pa­žy­mė­ti­na,
kad Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo 3 straips­nio 4 da­lies 2 punk­te įtvir­tin­to
mak­si­ma­laus leis­ti­no pa­sko­los dy­džio tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si vi­sais
at­ve­jais, kai ak­ci­nė ben­dro­vė (už­da­ro­ji ak­ci­nė ben­dro­vė), ne­tu­rin­ti
li­cen­ci­jos kre­di­to įstai­gos veik­lai, sko­li­na­si pi­ni­gų iš fi­zi­nių
as­me­nų ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jie yra šios ben­dro­vės ak­ci­nin­kai,
ar nė­ra.  
Klau­si­mas. Ar ga­li ieš­ko­vas (kre­di­to­rius) ieš­ki­niu
(pa­reiš­ki­mu dėl teis­mo įsa­ky­mo iš­da­vi­mo) pra­šy­ti iš at­sa­ko­vo (sko­li­nin­ko)
pri­teis­ti sko­lą už­sie­nio va­liu­ta? Ar šiuo at­ve­ju yra pa­grin­das teis­mui
nu­sta­ty­ti ter­mi­ną ieš­ki­nio trū­ku­mams pa­ša­lin­ti (CPK 115 straips­nio
2 da­lis, 138 straips­nis), at­si­sa­ky­ti pri­im­ti kre­di­to­riaus pa­reiš­ki­mą
dėl teis­mo įsa­ky­mo iš­da­vi­mo (CPK 435 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas)?
Kon­sul­ta­ci­ja. Pa­gal CK 1. 100 straips­nį pi­ni­gai, kaip ci­vi­li­nių
tei­sių ob­jek­tas, ga­li bū­ti tik to­kie Lie­tu­vos ban­ko iš­lei­džia­mi ban­kno­tai,
mo­ne­tos ir są­skai­tų lė­šos, ki­tų vals­ty­bių iš­lei­džia­mi ban­ko bi­lie­tai,
vals­ty­bės iž­do bi­lie­tai, mo­ne­tos ir lė­šos są­skai­to­se, ku­rie yra tei­sė­ta
at­si­skai­ty­mo prie­mo­nė (CK 1. 100 straips­nis). CK 6. 36 straips­nio 1 da­lis
nu­sta­to, kad pi­ni­gi­nės prie­vo­lės tu­ri bū­ti iš­reiš­kia­mos ir ap­mo­ka­mos
va­liu­ta, ku­ri pa­gal ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus yra tei­sė­ta at­si­skai­ty­mo
prie­mo­nė Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Ko­kie pi­ni­gai yra tei­sė­ta at­si­skai­ty­mo
prie­mo­nė Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, nu­sta­to 1993 m. lie­pos 1 d. Pi­ni­gų
įsta­ty­mas ir 1993 m. lie­pos 7 d. Už­sie­nio va­liu­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je
įsta­ty­mas. Pa­gal Pi­ni­gų įsta­ty­mo 1 straips­nio 1 da­lį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
pi­ni­gi­nis vie­ne­tas yra li­tas, o šio įsta­ty­mo 3 straips­nis (2002 m. spa­lio
22 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1141 re­dak­ci­ja) įpa­rei­go­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je
ju­ri­di­nius ir fi­zi­nius as­me­nis li­tus mo­kė­ji­mams ir at­si­skai­ty­mams
pri­im­ti be ap­ri­bo­ji­mų. Va­do­vau­jan­tis Už­sie­nio va­liu­tos Lie­tu­vos
Res­pub­li­ko­je įsta­ty­mo 3 straips­nio 3 da­li­mi (2002 m. spa­lio 22 d.
įsta­ty­mo Nr. IX-1140 re­dak­ci­ja), už­sie­nio va­liu­tą mo­kė­ji­mams ir
at­si­skai­ty­mams ne­gry­nai­siais pi­ni­gais lei­džia­ma nau­do­ti ša­lims
dėl to su­si­ta­rus, o Eu­ro­pos Są­jun­gos va­liu­ta eu­ras ša­lims su­si­ta­rus
ga­li bū­ti nau­do­ja­mas mo­kė­ji­mams bei at­si­skai­ty­mams tiek ne­gry­nai­siais,
tiek ir gry­nai­siais pi­ni­gais. Tai­gi li­tas nė­ra vie­nin­te­lė tei­sė­ta
at­si­skai­ty­mo prie­mo­nė Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, nes san­do­rio ša­lims
su­si­ta­rus mo­kė­ji­mams ir at­si­skai­ty­mams pa­gal san­do­rį ga­li bū­ti
nau­do­ja­ma ir už­sie­nio va­liu­ta.  
Kai prie­vo­lė bu­vo tei­sė­tai iš­reikš­ta už­sie­nio
va­liu­ta, tai kre­di­to­riui, reiš­kian­čiam Lie­tu­vo­je ieš­ki­nį dėl šios
prie­vo­lės įvyk­dy­mo, įsta­ty­mas su­tei­kia pa­si­rin­ki­mo tei­sę – jis ga­li
rei­ka­lau­ti jam pri­teis­ti sko­lą ta už­sie­nio va­liu­ta, ku­ria tei­sė­tai
iš­reikš­ta prie­vo­lė, ar­ba Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­cio­na­li­ne va­liu­ta (Pi­ni­gų įsta­ty­mo 1 straips­nio 1 da­lis)
pa­gal va­liu­tų kur­są, ga­lio­jan­tį mo­kė­ji­mo die­ną (CK 6. 36
straips­nio 3 da­lis). To­dėl ieš­ki­nys ar pa­reiš­ki­mas dėl teis­mo įsa­ky­mo
iš­da­vi­mo, ku­riuo pra­šo­ma pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo (sko­li­nin­ko) sko­lą
už­sie­nio va­liu­ta, ku­ria tei­sė­tai bu­vo iš­reikš­ta prie­vo­lė, vien tik
dėl šios prie­žas­ties ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip pro­ce­si­nis do­ku­men­tas,
ku­ris ne­ati­tin­ka jam ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų. Va­di­na­si, šiuo at­ve­ju
teis­mui nė­ra pa­grin­do tai­ky­ti ieš­ki­nio trū­ku­mų ša­li­ni­mo tai­syk­lių
(CPK 115 straips­nio 2 da­lis, 138 straips­nis) ar pa­reiš­ki­mo dėl teis­mo
įsa­ky­mo iš­da­vi­mo at­si­sa­ky­mo pri­im­ti tai­syk­lių (CPK 435 straips­nio
2 da­lies 1 punk­tas), jei­gu nė­ra ki­tų ap­lin­ky­bių, dėl ku­rių to­kios tai­syk­lės
tu­ri bū­ti tai­ko­mos.
Jei­gu pi­ni­gi­nė prie­vo­lė bu­vo iš­reikš­ta ta
va­liu­ta, ku­ri nė­ra tei­sė­ta at­si­skai­ty­mo prie­vo­lė prie­vo­lės įvyk­dy­mo
vie­to­je, kre­di­to­rius CK 6. 36 straips­nio 3 da­ly­je įtvir­tin­tos pa­si­rin­ki­mo
tei­sės ne­tu­ri, nes įsta­ty­mas įsak­miai nu­sta­to, kad to­kiu at­ve­ju sko­li­nin­kas
pri­va­lo ap­mo­kė­ti prie­vo­lę ta va­liu­ta, ku­ri yra tei­sė­ta at­si­skai­ty­mo
prie­mo­nė, pa­gal va­liu­tų kur­są, ga­lio­jan­tį mo­kė­ji­mo me­tu prie­vo­lės
įvyk­dy­mo vie­to­je (CK 6. 36 straips­nio 4 da­lis).

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt