TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
Spren­di­mo
by­lo­je GRADINGER prieš A-­ri­ją san­trau­ka

 (Pa­reiški­mo Nr. 00015963/90)
Spren­di­mas pri­im­tas 1995 m. spa­lio 23 d. (spren­di­mo teks­tas an­glų
ir pran­cū­zų kal­bo­mis).

Fak­tai

1987 m. sau­sio 1 d. , vai­ruo­da­mas au­to­mo­bi­lį, pa­reiš­kė­jas po­nas
Gra­din­ger su­kė­lė au­to­įvy­kį, ku­rio me­tu žu­vo dvi­ra­ti­nin­kas. Po­nas
Gra­din­ger bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę, kur pa­ė­mus jo krau­jo mė­gi­nį
bu­vo nu­sta­ty­ta, kad al­ko­ho­lio kie­kis krau­jy­je 0,8 g/l .
1987 m. ge­gu­žės 15 d. St. Pölten apy­gar­dos teis­mas pa­reiš­kė­ją nu­tei­sė
už ne­at­sar­gų gy­vy­bės at­ėmi­mą ir nu­bau­dė 200 bau­dos die­nų po 160 A-­ri­jos
ši­lin­gų (ATS) dy­džio kiek­vie­na, o ne­įvyk­džius šio spren­di­mo – 100 die­nų
truk­mės ka­li­ni­mu (A-­ri­jos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 80 straips­nis). Pa­sak
pa­reiš­kė­jo, teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu eks­per­tas pa­reiš­kė, kad tu­rint
ome­nyje lai­ko tar­pą tarp pas­ku­ti­nio iš­gė­ri­mo ir su­si­dū­ri­mo, al­ko­ho­lio
ly­gis jo krau­jy­je ne­ga­lė­jo vir­šy­ti nu­sta­ty­tos ri­bos. Nuosp­ren­dy­je
nu­ro­do­ma, kad nors pa­reiš­kė­jas ir gė­rė prieš įvy­kį, bet ne tiek daug,
kad jo vei­ka ati­tik­tų A-­ri­jos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 81 straips­nio 2
da­lį, ku­rio­je nu­ma­ty­ta sun­kes­nė baus­mė už ne­at­sar­gų gy­vy­bės at­ėmi­mą,
pa­da­ry­tą ap­svai­gus nuo al­ko­ho­lio.
1987 m. lie­pos 16 d. St. Pölten ad­mi­nist­ra­ci­nė ins­ti­tu­ci­ja (di­strict
aut­ho­ri­ty /l’ad­mi­nist­ra­tion du di­strict / Be­zirks­haup­tman­nschaft)
iš­da­vė teis­mo įsa­ky­mą, ku­riuo pa­reiš­kė­jas už ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės
pa­žei­di­mą – vai­ra­vi­mą ap­svai­gus nuo al­ko­ho­lio – bu­vo nu­baus­tas 12
000 ATS  dy­džio
bau­da, o ne­įvyk­džius šio spren­di­mo – 2 sa­vai­čių ka­li­ni­mu. Mi­nė­tas
įsa­ky­mas bu­vo iš­duo­tas pa­gal 1960 m. Ke­lių eis­mo įsta­ty­mo (Straßen­ver­kehr­sord­nung)
5 straips­nio 1 da­lį ir 99 straips­nio 1 da­lies a punk­tą ir re­mian­tis ki­to­kia,
t. y. 1987 m. va­sa­rio 5 d. me­di­ci­nos iš­va­da, pa­gal ku­rią, at­si­žvel­giant
į lai­ką, pra­ėju­sį nuo su­si­dū­ri­mo iki krau­jo mė­gi­nio pa­ė­mi­mo, įvy­kio
me­tu al­ko­ho­lio ly­gis pa­reiš­kė­jo krau­jy­je tu­rė­jo bū­ti bent 0,95
g/l.
Pa­reiš­kė­jas ap­skun­dė mi­nė­tą įsa­ky­mą Že­mu­ti­nės A-­ri­jos re­gio­no
val­džios ins­ti­tu­ci­jai, ku­ri 1988 m. lie­pos 27 d. at­me­tė skun­dą rem­da­ma­si
1988 m. bir­že­lio 16 d. eks­per­to iš­va­da, pa­gal ku­rią al­ko­ho­lio ly­gis
pa­reiš­kė­jo krau­jy­je bu­vo 0,9 g/l.
1988 m. spa­lio 11 d. Kon­sti­tu­ci­nis teis­mas at­si­sa­kė pri­im­ti nag­ri­nė­ti
pa­reiš­kė­jo skun­dą ne­sant pa­kan­ka­mų ga­li­my­bių skun­dą iš­spręs­ti pa­reiš­kė­jo
nau­dai. Ki­tas Ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui pa­teik­tas skun­das 1989 m. ko­vo
29 d. bu­vo at­mes­tas kaip ne­pa­grįs­tas. Spren­di­me bu­vo nu­ro­dy­ta, kad
kon­sta­tuo­da­mos, jog įvy­kio me­tu pa­reiš­kė­jas bu­vo ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio,
nu­sta­tant 0,9 g/l gir­tu­mą, vie­ti­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jos tei­sin­gai
in­ter­pre­ta­vo tei­sę. Šis spren­di­mas bu­vo grin­džia­mas 1988 m. bir­že­lio
16 d. eks­per­to iš­va­da, pa­gal ku­rią įvy­kio me­tu vi­sas pa­reiš­kė­jo su­var­to­tas
al­ko­ho­lis jau bu­vo pa­te­kęs į krau­ją. Pa­reiš­kė­jas ne­gin­či­jo pas­ta­ro­sios
nuo­mo­nės, tai­gi jo tei­gi­nys, kad eks­per­tas ne­ana­li­za­vo pas­ku­ti­nio
iš­gė­ri­mo prieš įvy­kį po­vei­kio, ne­tei­sin­gas. Be to, prie­šin­gai nei
tei­gė pa­reiš­kė­jas, ski­riant eks­per­ti­zę, bu­vo lai­ko­ma­si įsta­ty­mų
nu­sta­ty­tos tvar­kos. Kas dėl Tarp­tau­ti­nio pi­lie­ti­nių ir po­li­ti­nių tei­sių
pak­to, įtvir­ti­nan­čio prin­ci­pą non bis in idem, tai jis ne­bu­vo
tie­sio­giai tai­ky­ti­nas A-­ri­jos tei­si­nė­je sis­te­mo­je. Tai­gi baus­da­mos
pa­reiš­kė­ją už vai­ra­vi­mą ne­blai­viam po to, kai bau­džia­ma­sis teis­mas
jį dėl ana­lo­giš­kos sun­ki­nan­čios ap­lin­ky­bės iš­tei­si­no, ad­mi­nist­ra­ci­nės
ins­ti­tu­ci­jos ne­pa­da­rė tei­sės aiš­ki­ni­mo klai­dos.

Tei­sė

Pa­reiš­kė­jas tei­gė, kad pro­ce­so dėl ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo
me­tu jam bu­vo at­im­ta tei­sė į teis­mą ir tei­sė bū­ti iš­klau­sy­tam to­kios
ins­ti­tu­ci­jos, to­dėl bu­vo pa­žeis­ta Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­lis.

Dėl Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­lies pa­žei­di­mo 

Dėl 6 straips­nio tai­ky­ti­nu­mo
Pa­reiš­kė­jo ma­ny­mu, jo kal­ti­ni­mas ad­mi­nist­ra­ci­niu tei­sės pa­žei­di­mu
(the ad­mi­nist­ra­ti­ve cri­mi­nal of­fen­ce / l’in­frac­tion ad­mi­nist­ra­ti­ve
péna­le) pri­ly­go „bau­džia­ma­jam kal­ti­ni­mui“. Vy­riau­sy­bė to ne­gin­či­jo.
Teis­mas pri­mi­nė, kad spren­džiant, ar tei­sės pa­žei­di­mas (of­fen­ce /
in­frac­tion) kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip baudžia­ma­sis (“cri­mi­nal” / le ca­rac­tčre
pénal ) Kon­ven­ci­jos pras­me, pir­miau­sia bū­ti­na nu­sta­ty­ti, ar šį tei­sės
pa­žei­di­mą api­brė­žian­ti nuo­sta­ta vals­ty­bės at­sa­ko­vės tei­si­nė­je
sis­te­mo­je pri­klau­so bau­džia­ma­jai tei­sei; an­tra, rei­kia at­si­žvelg­ti
į tei­sės pa­žei­di­mo po­bū­dį ir gre­sian­čios baus­mės griež­tu­mo laips­nį
(žr. , be ki­tų šal­ti­nių, the Öztürk v. Ger­ma­ny jud­gment of 21 Feb­ru­a­ry
1984, Se­ries A no. 73, p. 18, pa­ra. 50, ir the De­mi­co­li v. Mal­ta
jud­gment of 27 Au­gust 1991, Se­ries A no. 210, p. 15–17, pa­ras. 31–34).
Kaip ir Ko­mi­si­ja, Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad nors svars­to­mi tei­sės pa­žei­di­mai
ir by­lą ly­din­čios pro­ce­dū­ros pa­ten­ka į ad­mi­nist­ra­ci­nę sfe­rą, sa­vo
pri­gim­ti­mi jie vis dėl­to yra bau­džia­mo­jo po­bū­džio. Tai at­si­spin­di
ir var­to­ja­mo­je ter­mi­ni­jo­je. A-­ri­jos tei­sė nu­ro­do ad­mi­nist­ra­ci­nius
tei­sės pa­žei­di­mus (ad­mi­nist­ra­ti­ve of­fen­ces / in­frac­tions ad­mi­nist­ra­ti­ves
/ V-­wal­tungs­straf­ta­ten) bei ad­mi­nist­ra­ci­nį bau­džia­mą­jį pro­ce­są
(ad­mi­nist­ra­ti­ve cri­mi­nal pro­ce­du­re / procédu­re ad­mi­nist­ra­ti­ve
péna­le / V-­wal­tungs­straf­ver­fah­ren). Be to, pa­reiš­kė­jui pa­skir­ta
bau­da bu­vo ly­di­ma įsa­ky­mo jos ne­su­mo­kė­ji­mo at­ve­ju jį įka­lin­ti.
Šių ar­gu­men­tų pa­kan­ka, kad bū­tų nu­sta­ty­ta, jog tei­sės pa­žei­di­mas,
ku­riuo bu­vo ap­kal­tin­tas pa­reiš­kė­jas, ga­li bū­ti pri­skir­tas „bau­džia­mie­siems“
Kon­ven­ci­jos pras­me. Iš to iš­plau­kia, kad 6 straips­nis tai­ky­ti­nas.

Ar
Kon­ven­ci­jos 6 straips­nis bu­vo pažeis­tas
Pa­reiš­kė­jas
tvir­ti­no, kad nė vie­na iš jo by­lą nag­ri­nė­ju­sių ins­ti­tu­ci­jų ne­ga­li
bū­ti lai­ko­ma teis­mu Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­lies pras­me. Tai tai­ky­ti­na
ne tik ad­mi­nist­ra­ci­nėms ins­ti­tu­ci­joms, bet ir Kon­sti­tu­ci­niam teis­mui,
ku­ris bu­vo ap­ri­bo­tas kon­sti­tu­ci­nių pro­ble­mų nag­ri­nė­ji­mu. Tas
pats tai­ky­ti­na ir Ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui, ku­ris bu­vo su­sais­ty­tas
ad­mi­nist­ra­ci­nių ins­ti­tu­ci­jų nu­sta­ty­tų fak­tų, iš­sky­rus at­ve­jus,
kai bu­vo pa­da­ry­ta pro­ce­si­nių klai­dų, tai­gi ne­bu­vo įga­lin­tas rink­ti
įro­dy­mus ar­ba nu­sta­ty­ti fak­tus ar at­si­žvelg­ti į nau­jus klau­si­mus;
be to, ad­mi­nist­ra­ci­nės prie­mo­nės pa­nai­ki­ni­mo at­ve­ju šis teis­mas
ne­bu­vo įga­lin­tas pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, o tu­rė­jo per­duo­ti by­lą
iš nau­jo svars­ty­ti ad­mi­nist­ra­ci­nei ins­ti­tu­ci­jai. Tai­gi Ad­mi­nist­ra­ci­nio
teis­mo at­lik­tas per­žiū­rė­ji­mas ap­si­ri­bo­jo iš­im­ti­nai tei­sės klau­si­mais,
ir to­dėl šis teis­mas ne­ga­li bū­ti pri­ly­gin­tas vi­siš­ką ju­ris­dik­ci­ją
tu­rin­čiai ins­ti­tu­ci­jai.
Vy­riau­sy­bė gin­či­jo pa­reiš­kė­jo po­žiū­rį, Ko­mi­si­ja jam pri­ta­rė.
Teis­mas pa­kar­to­jo, kad spren­di­mas, pri­im­tas ad­mi­nist­ra­ci­nių
ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios sa­vai­me ne­ati­tin­ka Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1
da­lies rei­ka­la­vi­mų (kaip ir šio­je by­lo­je sri­ties ins­ti­tu­ci­jų bei
re­gio­no val­džios ins­ti­tu­ci­jos at­ve­ju), tu­ri bū­ti „vi­siš­ką ju­ris­dik­ci­ją
tu­rin­čios teis­mi­nės ins­ti­tu­ci­jos“ kon­tro­lės ob­jek­tas (žr. in­ter
alia ir mu­ta­tis mu­tan­dis, šiuos Teis­mo spren­di­mus: Al­bert
and Le Comp­te v. B-­gium of 10 Feb­ru­a­ry 1983, Se­ries A no. 58, p. 16,
pa­ra. 29; Öztürk, p. 21–22, pa­ra. 56; ir Fis­cher v. A-­ria
of 26 Ap­ril 1995, Se­ries A no. 312, p. 17, pa­ra. 28).
Kon­sti­tu­ci­nis teis­mas nė­ra to­kia ins­ti­tu­ci­ja. Šio­je by­lo­je
šis teis­mas ga­lė­jo nag­ri­nė­ti  gin­či­ja­mą
pro­ce­są tik dėl ati­tik­ties Kon­sti­tu­ci­jai, o tai ne­su­tei­kė ga­li­my­bės
iš­nag­ri­nė­ti vi­sų reikš­min­gų fak­tų, to­dėl Kon­sti­tu­ci­nis teis­mas
sto­ko­jo 6 straips­nio 1 da­lies rei­ka­lau­ja­mų ga­lių.
Ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo ga­lios tu­ri bū­ti įver­tin­tos at­si­žvel­giant
į tai, kad šio­je by­lo­je šis teis­mas po­sė­džia­vo pro­ce­se, ku­ris Kon­ven­ci­jos
pras­me bu­vo bau­džia­mo­jo po­bū­džio. Tai­gi, ver­ti­nant teis­mo ga­lių ati­tik­tį
6 straips­nio 1 da­liai, at­si­žvelg­ti­na į skun­dus, pa­reiš­kė­jo iš­kel­tus
šia­me teis­me, bei „teis­mi­nės ins­ti­tu­ci­jos, tu­rin­čios vi­siš­ką ju­ris­dik­ci­ją“
sa­vy­bes. Pas­ta­ro­sios ap­ima ga­lią pa­nai­kin­ti že­mes­nės ins­ti­tu­ci­jos
spren­di­mus vi­sais – tiek tei­sės, tiek fak­to – klau­si­mais. Ka­dan­gi Ad­mi­nist­ra­ci­niam
teis­mui trū­ko to­kių ga­lių, šis teis­mas ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas teis­mu
Kon­ven­ci­jos pras­me. Be to, 1987 m. spa­lio 14 d. spren­di­mu A-­ri­jos
Kon­sti­tu­ci­nis teis­mas nu­sta­tė, kad baus­mių, ku­rių ne­ap­ima iš­ly­ga
dėl 5 straips­nio, ri­bo­tas per­žiū­rė­ji­mas, at­lie­ka­mas Ad­mi­nist­ra­ci­nio
teis­mo ar­ba Kon­sti­tu­ci­nio teis­mo, bu­vo ne­pa­kan­ka­mas.
Tai­gi pa­reiš­kė­jas ne­tu­rė­jo tei­sės kreip­tis į teis­mą. Tai reiš­kia,
kad Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­lis bu­vo pažeis­ta.
Išva­da: pažei­di­mas (vien­bal­siai).

Dėl žo­di­nio nag­ri­nė­ji­mo ne­bu­vi­mo ir liu­dy­to­jų
pa­ro­dy­mų ne­iš­klau­sy­mo
At­si­žvelg­da­mas į pa­da­ry­tą iš­va­dą dėl tei­sės kreip­tis į teis­mą
pa­žei­di­mo, Teis­mas ma­nė, kad ne­bū­ti­na nag­ri­nė­ti li­ku­sių skun­dų
dėl 6 straips­nio 1 da­lies pažei­di­mo.
Iš­va­da: nag­ri­nė­ti ne­bū­ti­na (vien­bal­siai).

Dėl Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo Nr. 7  4 straips­nio pa­žei­di­mo

Pa­reiš­kė­jas tei­gė, kad vie­ti­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jos, baus­da­mos
jį pa­gal Ke­lių eis­mo įsta­ty­mo 5 straips­nį, nu­bau­dė už fak­tus, iden­tiš­kus
tiems, ku­rių pa­grin­du apy­gar­dos teis­mas nu­spren­dė, kad jis ne­tu­ri at­sa­ky­ti
pa­gal A-­ri­jos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 81 straips­nio 2 da­lį. Abi mi­nė­tos
nuo­sta­tos iš es­mės drau­džia vai­ruo­ti mo­to­ri­nę trans­por­to prie­mo­nę,
kai al­ko­ho­lio ly­gis krau­jy­je yra 0,8g/l ar­ba di­des­nis, to­dėl bu­vo pa­žeis­tas
Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo Nr. 7  4
straips­nis.

Dėl iš­ly­gos dėl Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo Nr.
7  4 straips­nio
Vy­riau­sy­bė įro­di­nė­jo, kad pa­reiš­kė­jas ne­ga­li rem­tis Kon­ven­ci­jos
pro­to­ko­lo Nr. 7  4 straips­niu, nes
A-­ri­jos de­kla­ra­ci­ja ap­ri­bo­jo mi­nė­tos nuo­sta­tos tai­ky­mo sfe­rą
iš­im­ti­nai bau­džia­muo­ju pro­ce­su, reg­la­men­tuo­tu A-­ri­jos bau­džia­mo­jo
pro­ce­so ko­dek­su. Ta­čiau Teis­mas nu­spren­dė, kad A-­ri­jos de­kla­ra­ci­ja
ne­ati­tin­ka Kon­ven­ci­jos 64 straips­nio 2 da­lies1 rei­ka­la­vi­mų,
to­dėl yra ne­ga­lio­jan­ti.

Dėl Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo Nr. 7  4 straips­nio tai­ky­ti­nu­mo ra­tio­ne tem­po­ris
Vy­riau­sy­bė taip pat tvir­ti­no, kad Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo
Nr. 7  4 straips­nis bu­vo
ne­tai­ky­ti­nas ra­tio­ne tem­po­ris. Pa­gal A-­ri­jos tei­sę pa­reiš­kė­jui
pa­skir­ta sank­ci­ja pri­klau­sė nuo įsta­ty­mo, ga­lio­jan­čio ad­mi­nist­ra­ci­nio
tei­sės pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo ar­ba spren­di­mo pri­ėmi­mo pir­mo­jo­je ins­tan­ci­jo­je
me­tu, jei­gu tai bu­vo la­biau pa­lan­ku kal­ti­na­ma­jam. Šio­je by­lo­je
svar­bios da­tos bu­vo ati­tin­ka­mai 1987 m. sau­sio 1 d. ir lie­pos 16 d. ,
tuo tar­pu  Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­las Nr.
7 įsi­ga­lio­jo 1988 m. lap­kri­čio 1 d. Tai, kad Ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas
pri­ėmė spren­di­mą po pas­ta­ro­sios da­tos, ne­kei­čia si­tu­a­ci­jos, nes Ad­mi­nist­ra­ci­nis
teis­mas taip pat tu­rė­jo spręs­ti pa­gal tei­sės pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo ar­ba
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos spren­di­mo pri­ėmi­mo me­tu ga­lio­ju­sį įsta­ty­mą.
 Kaip ir Ko­mi­si­ja, Teis­mas at­krei­pė
dė­me­sį į tai, kad Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo Nr. 7  4 straips­nio tiks­las – už­draus­ti bau­džia­mo­jo
pro­ce­so, ku­ris bu­vo pa­baig­tas ga­lu­ti­niu spren­di­mu, pa­kar­to­ji­mą.
Tai­gi ši nuo­sta­ta ne­tai­ko­ma tol, kol ne­pra­dė­tas nau­jas pro­ce­sas. Li­ke
the Com­mis­sion, the Court ob­ser­ves that the aim of Ar­tic­le 4 of Pro­to­col
No. 7 (P7-4) is to pro­hi­bit the re­pe­ti­tion of cri­mi­nal pro­ce­e­dings
that ha­ve be­en conc­lu­ded by a fi­nal de­ci­sion. That pro­vi­sion (P7-4) do­es
not the­re­fo­re ap­ply be­fo­re new pro­ce­e­dings ha­ve be­en ope­ned. Avec
la Com­mis­sion, la Cour rap­pel­le que l’ar­tic­le 4 du Pro­to­co­le n° 7
(P7-4) a pour but de pro­hi­ber la répéti­tion de po­ur­sui­tes péna­les défi­ni­ti­ve­ment
clōturées. Cet­te dis­po­si­tion ne trou­ve donc pas ą s’ap­pli­qu­er avant
l’ou­ver­tu­re d’une nou­vel­le procédu­re.  
Šio­je by­lo­je tai­ky­mo są­ly­gos ra­tio­ne tem­po­ris yra įvyk­dy­tos
tiek, kiek nau­ja­sis pro­ce­sas pa­sie­kė pa­bai­gą pri­imant spren­di­mą
(1989 m. ko­vo 29 d. Ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mą) vė­liau, ne­gu
įsi­ga­lio­jo Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­las Nr. 7.

Ar Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo Nr. 7  4 straips­nis bu­vo pažeis­tas
At­sa­ky­da­ma į pa­reiš­kė­jo ar­gu­men­tus, ku­riems pri­ta­rė Ko­mi­si­ja,
Vy­riau­sy­bė tvir­ti­no, kad 4 straips­nis ne­už­ker­ta ke­lio dvi svars­to­mas
nuo­sta­tas tai­ky­ti iš ei­lės (ap­ply­ing the two pro­vi­sions in is­sue con­se­cu­ti­ve­ly
/ l’ap­pli­ca­tion consécu­ti­ve). Šios nuo­sta­tos bu­vo iš pri­gim­ties skir­tin­gos
ir jo­mis bu­vo sie­kia­ma skir­tin­gų tiks­lų: A-­ri­jos bau­džia­mo­jo ko­dek­so
81 straips­nio 2 da­lis bau­dė už ne­at­sar­gų gy­vy­bės at­ėmi­mą, įvyk­dy­tą
ap­svai­gus nuo al­ko­ho­lio, tuo tar­pu Ke­lių eis­mo įsta­ty­mo 5 straips­nis
– vien tik už mo­to­ri­nės trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­vi­mo ap­svai­gus
nuo al­ko­ho­lio fak­tą. Pir­ma­sis bu­vo su­kur­tas tam, kad bū­tų bau­džia­ma
už vei­kas, ku­rios su­ke­lia mir­tį ir ke­lią grės­mę vi­suo­me­nės sau­gu­mui,
o ant­ra­sis – sie­kiant už­tik­rin­ti ra­mų ke­lių eis­mą.
Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad, apy­gar­dos teis­mo nuo­mo­ne, A-­ri­jos bau­džia­mo­jo
ko­dek­so 81 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­ta sun­ki­nan­ti ap­lin­ky­bė, t.
y. 0,8 g/l ar­ba di­des­nis al­ko­ho­lio kie­kis krau­jy­je, ne­bu­vo in­kri­mi­nuo­ti­na
pa­reiš­kė­jui. Ki­ta ver­tus, ad­mi­nist­ra­ci­nės ins­ti­tu­ci­jos nu­sta­tė,
jog tam, kad pa­reiš­kė­jui bū­tų iš­kel­ta by­la pa­gal Ke­lių eis­mo įsta­ty­mo
5 straips­nį, šis al­ko­ho­lio ly­gis bu­vo pa­siek­tas. Teis­mas vi­siš­kai su­pran­ta,
kad svars­to­mos nuo­sta­tos ski­ria­si ne tik tei­sės pa­žei­di­mų įvar­di­ji­mu
(de­sig­na­tion of the of­fen­ces / l’ap­pel­la­tion des in­frac­tions), bet ir
– kas, be­je, yra svar­biau – pri­gim­ti­mi (na­tu­re / na­tu­re) bei tiks­lu
(pur­po­se / but). Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad Ke­lių eis­mo įsta­ty­mo 5
straips­nio už­draus­ta vei­ka su­da­ro tik vie­ną vei­kos, bau­džia­mos pa­gal
A-­ri­jos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 81 straips­nio 2 da­lį, as­pek­tą (rep­re­sents
on­ly one as­pect / ne représen­te qu’un as­pect). Ne­pai­sant to, abu gin­či­ja­mi
spren­di­mai bu­vo pa­grįs­ti tuo pa­čiu el­ge­siu. Tai­gi Kon­ven­ci­jos pro­to­ko­lo
Nr. 7  4 straips­nis bu­vo pa­žeis­tas.
Ne­vert­he­less, both im­pug­ned de­ci­sions we­re ba­sed on the sa­me con­duct.
Ac­cor­din­gly, the­re has be­en a bre­ach of Ar­tic­le 4 of Pro­to­col No. 7
(P7-4). Néan­moins, les deux déci­sions li­ti­gie­u­ses se fon­dent sur le mźme
com­por­te­ment. Par­tant, il y a eu vio­la­tion de l’ar­tic­le 4 du Pro­to­co­le
n° 7 (P7-4).
Išva­da: pažei­di­mas (vien­bal­siai).

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt