|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr APŽVALGA Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo ar dalyvavimo jame (BK 2271 str. ) apibendrinimo rezultatų. Apibendrinimo tikslas. Išaugus organizuotam nusikalstamumui, Lietuvos Respublikos Seimas 1993m. sausio 28 d. įstatymu papildė BK nauju 2271 straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo (gaujos) organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jame. Šio straipsnio redakcija nežymiai pasikeitė nuo 1994 m. sausio 1 d. Apibendrinimu buvo siekiama susipažinti su teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose teisiamieji buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus 2271 str. , išaiškinti teismų dažniausiai daromas klaidas, pasitaikančius įstatymų taikymo neaiškumus. Apibendrinimo apimtis. Iš Respublikos teismų buvo pareikalautos 1994m. išnagrinėtos baudžiamosios bylos, kuriose teisiamieji buvo kaltinami pagal BK 2271 str. Apibendrinimui gautos 23 bylos, liečiančios 98 asmenis. 7 bylos liko nepatikrintos, nes apibendrinimo metu jos buvo kitose teisinėse institucijose. Bendrosios pastabos. Teismai pagal BK 2271 str. nuteisė tik truputį daugiau nei penktą dalį teisiamųjų (21,64 proc. ), kaltinamų pagal šį BK str. , t. y. 21 iš 97 (vienas mirė iki teismo). Priimti tik 5 apkaltinamieji nuosprendžiai, 68 asmenys (69,14 proc. ) buvo išteisinti iš kaltinimo pagal BK 2271 str. , tačiau nuteisti pagal kitus BK straipsnius. D-iausia išteisinta dėl nusikaltimo sudėties jų veikoje nebuvimo (34 asmenys) nenustačius teisiamųjų dalyvavimo padarant nusikaltimą, numatytą BK 2271 str. Aštuoniems asmenims nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 2271 str. į kitus BK straipsnius (tai atvejai, kai teisiamųjų veika buvo kvalifikuota tik pagal BK 2271 str. ). Dvylikos asmenų išteisinamuosius nuosprendžius prokurorai protestavo. Septynių asmenų atžvilgiu protestai buvo atmesti Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos, penkių atžvilgiu (vienoje byloje) - patenkinti. Tačiau Aukščiausiojo Teismo prezidiumas vėliau šią kolegijos nutartį panaikino, bylą perdavė iš naujo nagrinėti kasacine tvarka. Antrą kartą nagrinėjant bylą kasacine tvarka prokuroro protestas dėl visų išteisintųjų buvo atmestas. Minėti skaičiai verčia ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl šios kategorijos bylose toks didelis atotrūkis tarp teismui atiduotų ir nuteistųjų pagal BK 2271 str. asmenų skaičiaus. Kaip rodo apibendrinimas, apie trečdalis šios kategorijos baudžiamųjų bylų į teismus patenka išsamiai ir visapusiškai neištyrus bylos aplinkybių parengtinio tardymo metu arba tinkamai neįvertinus įrodymų šioje stadijoje, t. y. pažeidus BPK 18, 71 ir 76 str. reikalavimus. S-tama, ir teisme gali atsirasti nauji įrodymai, būti atmesti jau surinkti. Tačiau to neturėtų atsitikti taip dažnai. Pastebėta ir keletas tardymo organų "apsidraudimo" atvejų kvalifikuojant kaltinamųjų veikas pagal sunkesnį BK straipsnį negu faktiškai įrodyta. Tačiau daugiausia klaidų ir nevienodos įstatymų taikymo praktikos pavyzdžių parengtinio tardymo ir teisminio nagrinėjimo stadijose buvo dėl BK 2271 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymių skirtingo supratimo, įrodinėjimo reikalaujančių aplinkybių apimties nežinojimo. D-iausia dėl šių priežasčių ir buvo išteisinti 34 asmenys (nusikaltimo sudėties nebuvimas), 8 asmenų veikos perkvalifikuotos į kitus BK str. , ir iš viso išteisinta 43,28 proc. teisiamųjų. Be to, apibendrinimui gautos bylos rodo, kad kai kurie teismai, atsiradus nors mažiausioms abejonėms, nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrę bylos aplinkybes, netinkamai įvertinę įrodymus, teisiamuosius išteisina iš kaltinimų pagal BK 2271 str. , nuteisdami juos pagal kitus BK str. , arba veikas perkvalifikuoja į lengvesnius nusikaltimus. Neteikiama reikšmės tam, kad kaltų asmenų nuteisimas pagal BK 2271 str. turi svarbių teisinių pasekmių: jiems paprastai skiriamos griežtesnės bausmės, netaikomas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimas švelnesne bausme, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, o asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus po 1995 m. sausio 1 d. , bausmę skiriama atilikti ištisai kalėjime. Nuteistiems pagal BK 2271 str. skiriamos griežtesnės bausmės negu už konkrečius nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, išskyrus atvejus, kai sankcijos už tam tikrų nusikaltimų padarymą yra griežtesnės. Tačiau kai kurios paskirtos bausmės kelia abejonių dėl jų švelnumo. Antai Utenos rajono apylinkės teismas 1994 09 07 nuosprendžiu pagal BK 2271 str. , 146 str. 2 d. , 16 ir 206 str. nuteisė K. B-ių, A. M-ų ir D. S-ą. Visiems pagal BK 2271 str. ir galutine bausme paskyrė po 6 m. laisvės atėmimo, t. y. beveik minimalią BK 2271 str. numatytą sankciją. Nuteistieji buvo subūrę pastovią grupę atomobiliams vogti, po vagysčių keisdavo variklių ir kėbulų numerius, klastojo dokumentus, pavogtus atomobilius realizuodavo. Taip jie pavogė ir realizavo du atomobilius, kėsinosi pavogti dar du. Visi asmenys anksčiau buvo teisti, atlikę laisvės atėmimo bausmes, K. B-ius ir D. S-a- gyveno tik iš nusikalstamos veiklos. Nusikalstamą susivienijimą organizavo ir jam vadovavo K. B-ius. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisiamiesiems nenustatyta. Taigi, esant tokioms nusikaltimų padarymo aplinkybėms ir duomenims apie teisiamųjų asmenybes, galima ne tik suabejoti bausmių teisngumu, bet ir padaryti priekaištą teismui, kad nesilaikė bausmių individualizavimo principo. Nukentėjusieji nuosprendžio neapskundė, prokuroras neužprotestavo. Kitas pavyzdys: Panevėžio miesto apylinkės teismas 1994 12 12 nuosprendžiu pagal BK 2271 ir kitus straipsnius nuteisė J. J-iulį, R. Zalagą, V. K-ą ir G. Safronovą. Nuteisė už tai, kad susibūrę į nusikalstamą susivienijimą (gaują) plėšimams daryti, jie 1993 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Zarasų, Utenos, Molėtų ir Pasvalio rajonuose užpuldinėjo autobusais važiavusius keleivius, iš jų atiminėjo pinigus. Iš viso užpuolė 19 keleivinių autobusų, užvaldė dideles pinigų sumas. Gaujos nariai R. Zalaga ir V. K-a- anksčiau buvo teisti, J. J-iulis organizavo nusikalstamą susivienijimą. Esant tokioms apinkybėms, teismas pagal BK 2271 str. V. K-ui paskyrė 5 m. , kitiems - po 6 m. laisvės atėmimo. Taigi šiuo atveju taip pat galima teigti, kad nuteistiesiems paskirtos per švelnios bausmės, nesilaikyta bausmių individualizavimo principo. Baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai. Nuosprendžių motyvai apibendrintose bylose rodo, kad dauguma teismų susiduria su nemažais sunkumais, aiškindamiesi, kokie yra nusikalstamo susivienijimo (anksčiau - gaujos) nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. , kokia šio nusikaltimo sąvoka. G-ojantis BK numato įvairias bendrininkavimo formas: grupę be išankstinio susitarimo (BK 118 str. 3 d. ), grupę iš anksto susitarusių asmenų (BK 271 str. 2 d. ), organizuotą grupę (BK 273 str. 3 d. ), nusikalstamą grupę (BK 2344 str. ), antivalstybinę organizaciją (BK 70 str. ), nusikalstamą susivienijimą (BK 2271 str. ), ginkluotą gaują (BK 75 str. ). Kai kas išskiria ir daugiau bendrininkavimo formų. Taigi greta BK 2271 str. numatyto nusikaltimo požymių aiškinimosi, teismams iškyla dar vienas klausimas - kuo nusikalstamas susivienijimas skiriasi nuo kitų bendrininkavimo formų. BK 2271 str. sudėtis ir jos požymiai teismų praktikoje suprantami labai įvairiai. Antai Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 1994 04 14 nuosprendžiu iš kaltinimo pagal BK 2271 str. išteisino 5 asmenis dėl nusikaltimo sudėties jų veiksmuose nebuvimo. Teisiamieji buvo kaltinami ir atiduoti teismui už tai, kad dvi dienas Vilniaus mieste iš keleto prekybininkų prievartavo asmeninį turtą. Išteisinimo motyvuose teismas nurodė, kad tam tikras nusikaltstamos veikos pastovumas (šiuo atveju dviejų dienų laikotarpis), negali būti laikomas gaujos požymiu. Iš motyvų visumos galima suprasti, jog nusikalstamam susivienijimui kvalifikuoti dviejų dienų nusikalstamos veikos pastovumo laikotarpis per mažas. Dažnai nuosprendžiuose teismai nurodo ir tokius nusikalstamo susivienijimo požymius, kurie įstatyme nenumatyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1994 04 15 nuosprendžiu pagal BK 2271 str. ir kitus straipsnius nuteisė penkis asmenis. Motyvuodamas teisiamųjų veiksmuose nusikalstamo susivienijimo sudėties požymius, teismas be įstatyme numatytų nurodė ir susivienijimo ginkluotumo, baimės atmosferos požymius. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 1994 11 10 pagal BK 2271 str. nuteisdama I. Achremovą, V. Slavickį, B. Bobičenką ir B. Dekanidzę, be įstatyme numatytų nusikaltimo sudėties požymių nurodė dar ir tokius: susivienijimo vidinės struktūros ir stabilių ryšių tarp jo narių buvimą, disponavimą bendromis lėšomis. Įstatyme numatyti nusikaltimo sudėties požymiai aprašomi ir kitose bylose. Tų atvejų, kai nuosprendžiuose nurodomi ir aptariami pagrindiniai įstatyme numatyti požymiai, o po to nurodomi papildomi (kaip ir minėtose bylose) nereikėtų laikyti įstatymo pažeidimais. Tai aplinkybės, paryškinančios ar patikslinančios įstatyme numatytus būtinus nusikaltimo požymius. Tačiau, kai nurodant papildomus nusikaltimo sudėties požymius pamirštami ir praleidžiami pagrindiniai, numatyti įstatyme, tai nuosprendį daro mažiau pagrįstą, abejotiną, labiau pažeidžiamą apeliacinėje ir kasacinėje instancijose. Deja, apibendrintose bylose buvo ir tokių nuosprendžių. Utenos rajono apylinkės teismas 1994 09 07 nuosprendžiu pagal BK 2271 str. nuteisė D. S-ą, A. M-ų ir K. B-ių. Nuosprendyje daug dėmesio skirdamas susivienijimo narių pasiskirstymui užduotimis, teismas paviršutiniškai motyvavo tokius įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius kaip susitarimą bendrai nusikalstamai veikai, nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą jam. Įvairiai teismų praktikoje suprantamos nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo sąvokos. Štai Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 1994 04 14 nuosprendyje, išteisindamas V. Keturką ir kitus asmenis iš kaltinimo pagal BK 2271 str. , nurodė, kad ". . . vadovavimas kaip toks reikštų, jog tiesioginius veiksmus atlieka kiti, o organizatorius ir vadeiva lieka "šešėlyje". Taigi atrodytų, kad organizatorius ar vadovas negali dalyvauti kaip vykdytojas padarant konkrečius nusikaltimus. Aišku, jog tokia nuostata neteisinga, tad su šia pirmosios instancijos argumentacija nesutiko ir Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija. Kitas pavyzdys: Ignalinos rajono apuylinkės teismas 1994 07 07 apkaltinamajame nuosprendyje, motyvuodamas išvadą V. Z-ą buvus vadovu, nurodė, kad jis, be kita ko, dalyvavo padarant visus konkrečius nusikaltimus, pasisavino didžiąją pagrobto turto dalį, kad užpuolimai prasidėdavo V. Z-o veiksmais. N-s šios aplinkybės iš tiesų sustiprina išvadą, kad V. Z-a- buvo susivienijimo vadovas, tačiau tokius veiksmus gali atlikti ir kitas nusikalstamo susivienijimo dalyvis. Skiriasi parengtinio tyrimo organų ir teismų praktika kvalifikuojant kaltininkų veikas tais atvejais, kai be dalyvavimo nusikalstamame susivienijime (redakcija iki 1995 01 01), jie būna ir kitų BK 2271 str. numatytų nusikaltimų dalyviai. Nekyla abejonių, kad reikalinga taip vadinama "dviguba" kvalifikacija (pagal BK 2271 str. ir padaryto nusikaltimo atitinkamą str. ), kai padarytų konkrečių nusikaltimų sankcijos yra griežtesnės už BK 2271 str. sankciją. Taip pasielgė Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs J. M-io ir kitų nuteistųjų, Aukščiausiasis Teismas - B. Dekanidzės ir kitų nuteistųjų bylas. Sudėtingiau tada, kai padaryti konkretūs nusikaltimai lengvesni už BK 2271 str. minimus. Yra nuomonių (tokį išaiškinimą yra padavusi ir Generalinė prokuratūra savo metodiniame rašte), kad šiais atvejais kaltininkų veiksmus pakanka kvalifikuoti tik pagal BK 2271 str. Tačiau daugeliu atvejų praktika visai kitokia. Štai Panevėžio apylinkės teismas iš Tardymo departamento prie VRM gavo G. Korotkovo, K. V-o ir kitų baudžiamąją bylą su prokuroro patvirtinta kaltinamąja išvada. Kaltinamųjų veikos be kvalifikacijos pagal BK 2271 str. dar buvo kvalifikuotos pagal BK 146 str. 3 d. , 147 str. 3 d. , 96 str. 3 d. , 150 str. 3 d. , nors šių straipsnių sankcijos yra mažesnės už BK 2271 str. esančią. Analogiškai teisiamųjų veiksmus kvalifikavo Utenos rajono apylinkės teismas D. S-o ir kitų baudžiamojoje byloje. Tokią praktiką reikėtų laikyti teisingesne. Priešingu atveju, nuteistųjų veikas kvalifikuojant tik pagal vieną BK 2271 str. , išnyksta skirtumas tarp asmenų, kurie, tarkim, tik organizavo nusikalstamą susivienijimą, ir tų, kurie ne tik jį organizavo, bet ir dalyvavo jo daromuose, nors ir lengvesniuose, nusikaltimuose. Nevienodai suprantama ir BK 2271 str. dispozicijoje esanti sąvoka "iš anksto susitarusių bendrai nusikalstamai veikai", būtent "nusikalstamos veikos" sąvoka. Praktiniams darbuotojams neaišku, ar susitarimas turi būti keliems BK 2271 str. numatytiems nusikaltimams padaryti, ar pakanka vieno nusikaltimo. Praktikoje dažniausiai suprantama, kad susitarimas turi būti nukreiptas keliems nusikaltimams padaryti. R-iškio rajono apylinkės teismas 1974 10 09 nuosprendyje, išteisindamas R. Fetingį ir kitus asmenis iš kaltinimo pagal BK 2271 str. , būtent ir nurodė kaip vieną motyvų, kad teisiamieji iš anksto susitarę padarė tik vieną nusikaltimą. Analogišką motyvą nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžamųjų bylų skyriaus kolegija 1994 06 10 nuosprendyje, V. Filatjevo ir kitų teisiamųjų veikas perkvalifikuodama iš 2271 į kitus straipsnius. Yra ir daugiau BK 2271 str. dispozicijoje esančių sąvokų, kurios teismų praktikoje suprantamos nevienodai. Pažymėtina, kad teismų praktikos nevienodumui didelės įtakos turi ir nepakankamai aiški BK 2271 str. redakcija. Sudėtingoje ir didelės apimties dispozicijoje sunku išskirti nusikalstamo susivienijimo požymius, be to, tą dar labiau apsunkina straipsnyje išvardinti konkretūs nusikaltimai, kuriems padaryti organizuojamas nusikalstamas susivienijimas. Arba kita: atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime straipsnio pavadinime numatyta, o dispozicijoje - ne, straipsnyje išvardinti kai kurie konkretūs nusikaltimai (271 str. 1 d. , 273 str. 1 d. , 274 str. 1 d. ir kt. ), kurie realiai negali būti padaryti nusikalstamo susivienijimo ir pan. Baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klausimai. Kaip jau minėta, daugelyje bylų pastebimas nepilnai ir neišsamiai atliktas parengtinis tyrimas. Tuo pažeidžiami BPK 18 str. reikalavimai. Kai kuriais atvejais tai ypač ryšku. Antai Panevėžio miesto apylinkės teismas 1994 12 19 nuosprendžiu išteisino iš kaltinimo pagal BK 2271 str. R. V-į ir kitus teisiamuosius, nuteisdamas juos švelnesnėmis bausmėmis pagal kitus straipsnius. Byloje yra policijos komisariato duomenimis S. B-io ir R. V-io parašyti rašteliai, kuriuose išvardinti kelių turto prievartavimo grupių nariai, nurodyti šių grupių vadovai, grupių veiklos zonos, prievartaujami asmenys ar jų darbovietės. S. B-is ir R. V-is neprisipažino rašę šiuos raštelius, duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui atsisakė. Rašysenos ekspertai, nesant lyginamojo tyrimo ir laisvos rašysenos pavyzdžių, atlikti ekspertizę taip pat atsisakė. Tuo rašteliuose nurodytų faktų tyrimas ir pasibaigė. Vargu, ar pakankamai ieškota laisvos rašysenos pavyzdžių, mažai tikėtina, kad jų nebuvo galima rasti. Net jeigu tai tiesa - apklausos protokolų pabaigoje kaltinamųjų ranka buvo padaryti prierašai, todėl pasinaudojant jais bandyti atlikti rašysenos ekspertizę buvo galima. Liko neapklausti rašteliuose išvardinti turtą prievartavę asmenys, nukentėjusieji. Šie parengtinio tardymo trūkumai liko nepašalinti ir teisiamajame posėdyje. Gan dažnai pasitaiko, kai teismai, nurodydami labai trumpus, lakoniškus motyvus, išteisina teisiamuosius iš kaltinimo pagal BK 2271 str. arba perkvalifikuoja jų veikas į lengvesnius nusikaltimus. Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismas 1994 06 20 nuosprendyje apsiribojo tokia argumentacija: "Pagal Lietuvos Respublikos BK 2271 str. teisiamieji išteisintini, kadangi nei parengtinio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nesurinkta pakankamai įrodymų, kad teisiamieji organizavo nusikalstamą susivienijimą (gaują) ir joje dalyvavo". Kitas pavyzdys: Marijampolės rajono apylinkės teismas 1994 07 26 nuosprendžiu išteisindamas tris asmenis iš kaltinimo pagal BK 2271 str. , taip pat nurodė analogiškus motyvus - "Teisiamieji turi būti išteisinti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 2271 str. , nesant šio nusikaltimo įvykio, kadangi jokių požymių apie nusikalstamo susivienijimo (gaujos) organizavimą ar dalyvavimą tokioje gaujoje jų veiksmuose nėra (BPK 5 str. 1 p. ). Nustatyta, kad jie veikė organizuotoje grupėje". Tais atvejais, kai nuosprendžių aprašomosiose dalyse parašomos tik teismų išvados, nepateikiant įrodymų, kuriais jos grindžiamos, ne visada nurodant motyvus, kodėl kaltinimo įrodymai atmetami, pažeidžiami BPK 346 str. reikalavimai. Kai kada teismai per mažai reiklūs tardymo ir prokuratūros organams dėl tinkamo BPK 162 ir 230 str. vykdymo. BK 2271 str. numatytus nusikaltimus padariusiems kaltinamiesiems suformuluotuose kaltinimuose būna daug trūkumų. Tai kliudo teismams tinkamai nagrinėti bylas. Pastaba: Apžvalga parašyta galiojant BK 2271 str. , 1994 m. liepos 19 redakcijai. Išvada. Apibendrinimo rezultatai apsvarstytini Teisėjų senato posėdyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
2425: Svečiai