TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO
NUTARIMAS Nr. 5

1997 m. birželio 13 d.

Dėl įstatymų,
reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką,
taikymo teismų praktikoje

Aukščiausiojo
Teismo senatas, apsvarstęs įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo
ir išdėstymo tvarką, taikymo praktiką, nustatė, kad teismai ne visuomet
teisingai taiko Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XV skirsnio normas.
Pasitaiko sprendimų, kuriuose nėra išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai.
Neretai sprendimuose nenurodomos aplinkybės, kuriomis šalys remiasi kaip savo
reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, nėra įrodymų analizės, nenurodomi
argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat nenurodomi
įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Teismai padaro ir kitokius CPK normų
pažeidimus.
Aukščiausiojo
Teismo senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1
d. 3 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 p. ,

nutarė:

Išaiškinti teismams, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas išsprendžia civilinę
bylą iš esmės, priimdamas sprendimą (CPK 214 str. 1 d. ). Bylos nagrinėjimas
baigiamas priimant nutartį tik CPK tiesiogiai nurodytais atvejais: kai byla
nutraukiama (CPK 243 str. ), kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 245
str. ), kai, nagrinėjant skundą dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų
bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises,
kyla ieškininės teisenos tvarka nagrinėtinas ginčas dėl teisės (CPK 2691 str. ), kai
nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės,
nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka (CPK 271 str. 3 d. ). Bylos nagrinėjimas
baigiamas priimant nutarimą tik tuomet, jeigu, nesant ginčo, išieškomi
alimentai nepilnamečiams vaikams (CPK 3123 str. ).
Jeigu dalis reikalavimų iš esmės spręstini sprendimu, o
kita dalis galėtų būti baigta nutartimi (priėmimas atsisakymo nuo ieškinio,
taikos sutarties patvirtinimas, palikimas ieškinio nenagrinėto ir kita),
teismas visus šiuos klausimus turi spręsti vienu procesiniu dokumentu -
sprendimu.
CPK
XV skirsnio taisyklės su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK,
taikomos ir bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių, bei
ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose (CPK 258, 271 str. 1 d. ).
2. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK
215 str. 1 d. ).
2. 1. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis
priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės
normas.
Sprendime
turi būti nurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas
vadovavosi išspręsdamas bylą.
Teismas
privalo spręsti bylas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri yra
vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 str. 1 d. ), įstatymais,
Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės aktais ir kitais galiojančiais
teisės aktais (CPK 11 str. ).
Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys, taip pat konvencijos ir protokolai, prie
kurių prisijungusi Lietuvos Respublika, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos
teisinės sistemos dalis ir taikomos tiesiogiai. Jeigu Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis, konvencijomis ar protokolais nustatytos kitokios
taisyklės negu tos, kurios išdėstytos Lietuvos Respublikos civiliniuose ir
civilinio proceso įstatymuose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CK 606
str. 1 d. , CPK 482 str. ).
Teismas
negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (CPK 11 str. 3 d. ).
Jeigu yra pagrindo manyti, kad konkrečioje byloje taikytinas įstatymas ar kitas
Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės
aktai - prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, teismas negali taikyti
tokio įstatymo ar kito teisės akto, o turi kreiptis į Konstitucinį Teismą su
prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją
arba įstatymus (Konstitucijos 102 str. 1 d. , CPK 11 str. 4 d. ). Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti
nagrinėti Respublikos Prezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka
Konstituciją, arba kai jis priima sprendimą priimti nagrinėti Seimo nutarimą,
kuriame prašoma ištirti, ar įstatymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka
Konstituciją, ir Konstitucinio Teismo pirmininkas apie tai oficialiai paskelbia
„Valstybės žiniose” arba specialiame Seimo leidinyje, arba laikraščiuose per
Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA) nurodant, kad ginčijamo teisės akto
galiojimas sustabdomas, tai teismas negali taikyti tokio akto nuo minėto
oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo, kad ginčijamas
teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo dienos
(Konstitucijos 106 str. 4 d. , Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 26 str. ). Įstatymas ar kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento,
Vyriausybės aktas negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai
paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas
prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 str. 1 d. ,
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d. ). Jeigu
Konstitucinis Teismas dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo
Konstitucijai arba įstatymams pradėtą teiseną byloje nutraukia ryšium su tuo,
kad ginčijamas aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinės
teisės normos galiojimo laike principą, gali būti taikomas.
Nustatęs,
kad teisės aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai,
prieštarauja įstatymui ar kitam Seimo aktui, Respublikos Prezidento ar
Vyriausybės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu aktu vadovautis
(CPK 11 str. 5 d. ).
Teismas,
spręsdamas bylą, privalo išsiaiškinti taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų
galiojimą ginčo teisiniams santykiams.
Remiantis
CPK 11 str. 6 d. , jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo teisinį santykį
(materialinį-teisinį ar procesinį), teismas taiko įstatymą, reguliuojantį
panašius santykius, o jei tokio įstatymo nėra - vadovaujasi bendraisiais
Lietuvos Respublikos įstatymų pradmenimis ir jų prasme (bendraisiais atitinkamo
teisės instituto, teisės šakos ar teisės, kaip tokios, principais).
Teismas,
taikydamas įstatymus, turi atsižvelgti į Aukščiausiojo Teismo senato
išnagrinėtose bylose priimtus sprendimus, Aukščiausiojo Teismo senato
aprobuotus teismų sprendimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje
skelbiamą Senato aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką
(CPK 12 str. 2 d. ).
     2. 2. Teismo
sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta
tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias
reikšmės bylai aplinkybes.
Teismas,
laikydamasis rungimosi principo, turi aiškinti ne tik tas aplinkybes, kuriomis
pagrindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, bet ir kitokias aplinkybes,
turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 65 str. 1 d. ), pasiūlydamas
šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus
(CPK 58 str. 2 d. ). Šių aplinkybių buvimas arba jų nebuvimas konstatuojamas
remiantis šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų pateiktais įrodymais (CPK 58 str.
2 d. , 222 str. 4 d. 2, 3 p. ).
Išvados
apie faktines bylos aplinkybes sprendime gali būti motyvuojamos tik CPK 57 str.
2 ir 3 dalyse išvardintais įrodymais, gautais CPK normų nustatyta tvarka.
Pagal
CPK 57 str. 3 d. įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, kino juostos,
vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (pvz. , Konstitucijos
22, 24 str. , Visuomenės informavimo įstatymo 18 str. ). Atsisakymas laikyti
įrodymais nuotraukas, kino juostas, vaizdo bei garso įrašus turi būti
motyvuojamas sprendime.
Sprendimas
pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie turi ryšį su byla (CPK 59 str. ) ir yra
leistini (CPK 64 str. ). Jeigu įstatyme nurodyta, kad kokios nors aplinkybės
negali būti nustatomos remiantis liudytojų parodymais (pvz. , CK 58 str. 2 d. ,
293 str. 2 d. , SŠK 21 str. 4 d. ir kt. ), tai teismo sprendimo išvados apie
tokių aplinkybių buvimą arba nebuvimą gali būti motyvuojamos tik kitais CPK 57
str. numatytais leistinais įrodymais.
Teismo
sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes.
3. CPK normos nustato tvarką, kuria vadovaudamasis
teismas konstatuoja turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo sprendimas
negali būti pagrįstas faktiniais duomenimis, teismo gautais ne teisminio
nagrinėjimo metu ir ne procesinių įstatymų nustatyta tvarka. Tokie faktiniai
duomenys procesinės reikšmės neturi. Sprendimą galima pagrįsti tik tais
įrodymais, kurie CPK 187-2031 str. nustatyta tvarka buvo
ištirti teismo posėdyje, laikantis asmenų lygybės, rungimosi, žodiškumo,
betarpiškumo ir nepertraukiamumo principų taisyklių (CPK 215 str. 2 d. ).
Įrodymų tyrimas turi būti užfiksuotas teismo posėdžio protokole.

4. Teismo sprendimas tiek teisėjo vienasmeniškai, tiek ir
trijų teisėjų kolegijos - visais atvejais turi būti priimamas pasitarimo
kambaryje tuojau po bylos išnagrinėjimo, laikantis teismo pasitarimo slaptumo
taisyklių (CPK 212 str. , 213 str. 1 d. , 216 str. 1 d. , 220 str. 1 d. ). Teismas,
išklausęs teisminius ginčus, negali daryti pertraukos, o privalo išeiti į
pasitarimų kambarį, kuriame priima sprendimą arba reikiamais atvejais nutartį
atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą
(CPK 212 str. , 213 str. 1 d. ). Sprendimo priėmimo laikas nėra ribojamas.
Sprendimas laikomas priimtu, kai jis, teismui įvykdžius CPK 217 str.
reikalavimus, yra išdėstytas raštu ir pasirašytas atitinkamai teisėjo
vienasmeniškai ar visų kolegijos teisėjų (CPK 220 str. 2 d. ). Tekstas gali būti
surašytas tiek ranka, tiek ir panaudojant spausdinimo technikos priemones.
Skelbiamas gali būti tik priimtas sprendimas (CPK 213 str. 2 d. , 214 str. 2
d. ). Jis turi būti paskelbiamas nedelsiant, teismui grįžus į posėdžio salę (CPK
213 str. 2 d. ).
5. Teismas neturi teisės išeiti už pareikštų ieškininių
reikalavimų ribų. Pagal CPK 35 str. 1 d. pakeisti ieškinio pagrindą arba
dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus turi teisę tik
ieškovas. Ši ieškovo teisė realizuojama raštu pagal taisykles, nustatytas
ieškiniui pareikšti (CPK 11 str. 6 d. , 146, 148 str. ). Vadovaudamasis šiomis
nuostatomis, teismas, nesant šalių reikalavimų, neturėtų nustatyti, su kuo iš
išsituokiančiųjų sutuoktinių ir kas iš vaikų pasilieka, iš kurio sutuoktinio ir
kokio dydžio mastu išieškomos lėšos vaikams išlaikyti, taip pat kokia tvarka
tarp išsituokiančių sutuoktinių padalijamas turtas natūra ar dalimis (CPK 217
str. 4 d. 1 ir 2 p. p. ).
Teismai,
tenkindami ieškininius reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
privalo taikyti CK 47-51, 53-58 str. numatytas sandorio negaliojimo pasekmes
(abišalę arba vienašalę restituciją). Šie teismo veiksmai neatskiriami nuo
teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl negali būti
vertinami kaip išėjimas už pareikštų ieškininių reikalavimų ribų netgi tuomet,
kai šalys savo ieškininiuose ar priešieškininiuose pareiškimuose to neprašė.
6. Po bylos išnagrinėjimo teismo sprendimas surašomas
išdėstant jo įžanginę dalį, sutrumpintus motyvus ir rezoliucinę dalį (CPK 220
str. 3 d. ). Rašyti aprašomąją dalį įstatymas nereikalauja. Kiekviename teismo
sprendime turi būti išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai. Dėl to
sutrumpintuose motyvuose turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos
aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymai, kuriais
teismas vadovavosi. Sutrumpintuose motyvuose pakanka tik išvardinti įrodymus, o
išdėstyti jų turinio nereikia.
Teismas
gali nesinaudoti CPK 220 str. 3 d. numatyta galimybe surašyti sprendimą su
sutrumpintais motyvais, o iš karto po bylos išnagrinėjimo surašyti sprendimą,
atitinkantį CPK 222 str. turinį.
Jeigu
po bylos išnagrinėjimo surašytame sprendime išdėstyta jo įžanginė ir
rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai, tai, gavęs apeliacinį skundą,
teismas surašo sprendimą, atitinkanti CPK 222 str. turinį, per 3 dienas nuo apeliacinio
skundo gavimo nepriklausomai nuo šio skundo priėmimo klausimo išsprendimo. Šio
sprendimo priėmimo data nurodoma ta pati, kaip ir sprendimo su sutrumpintais
motyvais priėmimo data.
7.
Sprendimas turi būti išdėstytas taisyklingai, suprantamai, sudaryti vieningą
visumą. Visos jo dalys tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios, viena
kitai neprieštarauti. Sprendime neturi būti rašoma tai, kas neturi reikšmės
bylai. Būtina laikytis sprendimo dalių išdėstymo tvarkos, nurodytos CPK 222
str.
8.
Įžanginėje sprendimo dalyje teismas turi nurodyti, kas iš dalyvaujančių byloje
asmenų buvo teismo posėdyje (CPK 222 str. 2 d. 3 p. ).
Išdėstant
ginčo dalyką (CPK 222 str. 2 d. 4 p. ), išvardijami dalyvaujantys byloje asmenys
(tiek atvykę į teismo posėdį, tiek ir neatvykę), nurodant jų procesinę padėtį,
fizinių asmenų - vardą ir pavardę, kitų asmenų (turinčių juridinio asmens
teises, tiek jų neturinčių), - visą pavadinimą, ir juridiškai suformuluojamas
pareikšto ieškinio dalykas. Kai pareikštas priešieškinys, nurodomas ir jo
dalykas.
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis gali būti tik asmenys,
išvardinti CPK 30 str.
9.
Aprašomojoje sprendimo dalyje (CPK 222 str. 3 d. ) išdėstomi ieškovo
reikalavimai ir jų pagrindas, atsakovo atsikirtimų argumentai, taip pat kitų
dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai. Kai pareikštas priešieškinys arba
trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinys, taikomos tos
pačios taisyklės. Pagal CPK 30 str. 1 d. dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi
ir šalių bei trečiųjų asmenų atstovai. Dalyvaujančio byloje asmens ir jo
atstovo paaiškinimai išdėstomi bendrai.
Jeigu
kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų nedavė paaiškinimų žodžiu arba raštu,
tai turi būti nurodoma teismo sprendimo aprašomojoje dalyje.
10.
Motyvuojamojoje sprendimo dalyje (CPK 222 str. 4 d. ) turi būti nurodomos teismo
nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados,
argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus
atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo
faktinis ir teisinis įvertinimas.
Teismas
neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalo, nurodydamas
įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį.
Įvertindamas
įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą,
leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį. Visi byloje pateikti įrodymai
turi būti įvertinti.
Kiekviename
teismo sprendime turi būti nurodytos materialinės ir procesinės teisės normos,
kuriomis teismas vadovavosi išspręsdamas bylą (CPK 222 str. 4 d. 4 p. ). Pagal
CPK 11 str. 1 d. teismas privalo spręsti bylas remdamasis Konstitucija,
įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais ir kitais galiojančiais teisės
aktais. T-ėl nors CPK 222 str. 4 d. 4 p. ir numatyta, kad motyvuojamojoje
sprendimo dalyje nurodomi įstatymai, teismas, nurodydamas teisės normas,
kuriomis vadovavosi išspręsdamas bylą, privalo nurodyti ne tik įstatymus, bet
ir kitus teisės aktus. Jeigu yra prieštaravimas tarp įstatymo ir kito teisės
akto, teismas vadovaujasi aukštesnę juridinę galią turinčiu aktu - įstatymu.
Aukščiausiojo Teismo senato išnagrinėtose bylose priimti sprendimai,
Aukščiausiojo Teismo senato aprobuoti teismų sprendimai, taip pat Aukščiausiojo
Teismo biuletenyje skelbiama Senato aprobuota metodinė medžiaga apie įstatymų
taikymo praktiką nėra norminiai teisės aktai, todėl jie teismo sprendime
nurodytini kartu su taikoma teisės norma.
Jeigu
ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės
teisės normą, teismas pritaiko normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą.
Atskirais
atvejais motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) kuri teisės norma
taikoma, jeigu bylai išspręsti teismas taiko įstatymo analogiją, arba, kokie
bendrieji įstatymų pradmenys ir prasmė taikomi, jeigu bylai išspręsti teismas
taiko teisės analogiją (CPK 11 str. 6 d. ); 2) motyvai, dėl kurių teismas laiko,
kad teisės aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai,
prieštarauja įstatymui ar kitam Seimo aktui, Respublikos Prezidento,
Vyriausybės aktui, ir tokiu aktu nesivadovauja; 3) Aukščiausiojo Teismo senato
priimti sprendimai, Aukščiausiojo Teismo senato aprobuoti teismų sprendimai,
taip pat Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiama Senato aprobuota metodinė medžiaga
apie įstatymų taikymo praktiką, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą; 4)
priteisiamų sumų apskaičiavimas, priteisiamo natūra turto vertės pagrindimas;
5) motyvai, dėl kurių teismas nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir
terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto, imasi priemonių sprendimo įvykdymui
užtikrinti (CPK 223 str. 1 d. ), leidžia arba neleidžia skubiai vykdyti
sprendimą (CPK 223 str. 2 d. , 236 str. ); 6) teismo išlaidų ir kitų išlaidų (CPK
113, 114 str. ) apskaičiavimas ir jų paskirstymo tarp šalių pagrindimas.
Atsakovo
pripažinimas ieškinio turi būti įvertintas atsižvelgiant į teismo posėdyje
išaiškintas visas juridinę reikšmę turinčias faktines bylos aplinkybes(CPK 186
str. 2 d. ). Teismas neturi teisės priimti atsakovo pripažinimo ieškinio, jeigu
nustatys, kad toks pripažinimas prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno
nors teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 35 str. 2 d. ).
11. Rezoliucinė sprendimo dalis (CPK 222 str. 5 d. )
suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų
įvykdoma.
Teismas
turi priimti sprendimą dėl dalyvaujančių byloje asmenų visų pareikštų  reikalavimų (CPK 217 str. 2 d. ), įrašydamas
sprendimo rezoliucinėje dalyje savo išvadas dėl kiekvieno iš jų atskirai.
Tačiau teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje
asmenų teisių ir pareigų (CPK 218 str. ).
Rezoliucinės
sprendimo dalies pradžioje turi būti išdėstyta teismo išvada dėl ieškinio
(priešieškinio, trečiojo asmens ieškinio) tenkinimo: ieškinį patenkinti
pilnu–tinai ar iš dalies, arba ieškinį atmesti.
Pilnutinai
ar iš dalies tenkinant ieškinį (priešieškinį, trečiojo asmens ieškinį),
išvardijami asmenys, kurių naudai ir prieš kuriuos tenkinamas ieškinys,
nurodant jų procesinę padėtį, fizinių asmenų - vardą ir pavardę, kitų asmenų
(turinčių juridinio asmens teises, tiek jų neturinčių), - pavadinimą, bei
išdėstomas patenkinto ieškininio reikalavimo turinys.
Išdėstant
išvadą dėl ieškinio (priešieškinio, trečiojo asmens ieškinio) atmetimo, pakanka
nurodyti, kad ieškinys atmetamas.
Ieškinį
(priešieškinį, trečiojo asmens ieškinį) tenkinant iš dalies, po paten-
kinto ieškininio reikalavimo turinio išdėstymo nurodoma, kad kita ieškinio
dalis atmetama.
Kai
ieškinys buvo pareikštas keletui asmenų, o tenkinamas ne kiekvieno iš jų
atžvilgiu, tai rezoliucinėje sprendimo dalyje išdėstoma teismo išvada atmesti
ieškinį prieš konkrečius asmenis.
Priimant
sprendimą kelių ieškovų naudai, nurodoma, kuri sprendimo dalis liečia kiekvieną
iš jų, arba nurodoma, kad išieškojimo teisė yra solidarinė (CPK 228 str. 1 d. ).
Priimant
sprendimą prieš kelis atsakovus, nurodoma, kurią sprendimo dalį turi įvykdyti
kiekvienas iš atsakovų, arba nurodoma, kad jų atsakomybė yra solidarinė arba
subsidiarinė (CPK 228 str. 2 d. ).
Teismo
išlaidų (CPK 101, 108 str. ) paskirstymo klausimas išsprendžiamas CPK VI
skirsnio nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, ar šalys prašė jį išspręsti,
ar ne (CPK 222 str. 5 d. 2 p. ). Išlaidų advokato, advokato padėjėjo ar kito
atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 113 str. ) bei atlyginimo už darbo
laiko sugaišinimą išieškojimo (CPK 114 str. ) klausimai išsprendžiami tik esant
šalies prašymui. Kai CPK VI skirsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos iš keleto
asmenų, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodomos konkrečios sumos, kurios
priteisiamos iš kiekvieno atskirai. Šių išlaidų priteisti solidariai negalima.
Jeigu
teismas, priimdamas sprendimą, nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei
terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto, imasi priemonių įvykdymui užtikrinti,
nukreipia arba leidžia skubiai vykdyti sprendimą (CPK 223, 235, 236 str. ), tai
nurodoma rezoliucinėje dalyje.
N-eidžiama
priimti sprendimo, kurio įvykdymas priklauso nuo tam tikros sąly-gos įvykimo
arba neįvykimo (CPK 219 str. ).
12. Priteisiant turtą natūra, sprendimo rezoliucinėje
dalyje kiekvienu atveju nurodoma turto vertė, kuri turi būti išieškoma, jeigu
sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra (CPK 226 str. ). Kai
priteisiama keletas daiktų, apibrėžtų individualiais požymiais, kiekvieno iš jų
vertė nurodoma atskirai ir visų jų - bendrai.
13. Remiantis CPK 223 str. 1 d. , teismas, priimdamas
sprendimą, reikiamais atvejais  pačiu
sprendimu nustato konkrečią įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba
išdėsto, taip pat imasi priemonių įvykdymui užtikrinti.
Konkreti
sprendimo įvykdymo tvarka bei terminas nustatomi tuo atveju, jeigu, teismo
nuomone, sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka negu paprastai.
Sprendimo
įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais,
kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Remiantis šalių turtine
padėtimi, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik
atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo
dalies (CPK 235, 236 str. ) įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas negalimas.
Sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės taikomos tuo atveju, kai,
nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti negalimas. Sprendimo įvykdymas užtikrinamas pagal ieškinio užtikrinimo
taisykles, numatytas CPK XII skirsnyje. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog
užtikrinamas ne ieškinys, o sprendimo įvykdymas, teismas neturėtų taikyti CPK
159 str. nuostatų ir reikalauti, kad ieškovas užtikrintų galimų atsakovo
nuostolių atlyginimą.
Sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės po bylos išsprendimo iš esmės,
jeigu jos nebuvo pritaikytos teismo sprendimu ir jeigu sprendimas dar
nenukreiptas skubiai vykdyti, gali būti pritaikytos teismo nutartimi (CPK 237
str. ). Sprendimo įvykdymas po bylos išsprendimo iš esmės gali būti atidėtas
arba išdėstytas, taip pat sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista teismo
nutartimi (CPK 238 str. ).
Pareiškimą dėl įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo teismas nutartimi
išsprendžia ne vėliau kaip rytojaus dieną po jo gavimo, nepranešdamas
dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 160, 237 str. ).
Sprendimo įvykdymas teismo nutartimi gali būti atidėtas arba išdėstytas
nepriklausomai nuo to, ar įvykdymo terminas, priimant sprendimą, buvo
nustatytas ar nenustatytas. Sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas arba
išdėstytas ir pakartotinai.
Pagal
CPK 238 str. sprendimo įvykdymo tvarka gali būti pakeičiama būtinais atvejais,
kai susidaro aplinkybės, dėl kurių negalima įvykdyti sprendimo įprasta tvarka
ar teismo, priimant sprendimą, nustatyta tvarka.
Spręsdamas
šiuos klausimus, teismas turi atsižvelgti į visų dalyvaujančių byloje asmenų
interesus, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 11 str. 7 d. ).
14. Teismas privalo šalims ir tretiesiems asmenims,
neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo
(papildomojo sprendimo) priėmimo dienos išsiųsti teismo sprendimo (papildomo
sprendimo) nuorašą (CPK 229 str. , 231 str. 3 d. ). Šią pareigą teismas privalo
vykdyti visose bylose, išnagrinėtose tiek ieškininės teisenos tvarka, tiek ir
kitų teisenų tvarka (CPK 258 str. , 271 str. 1 d. ). Bylose, kylančiose iš
administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos tvarka
išnagrinėtose bylose teismo sprendimo (papildomojo sprendimo) nuorašas išsiunčiamas
neatvykusiems į teismo posėdį pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims. Tokia
pat tvarka taikoma ir teismo sprendimui, surašytam gavus apeliacinį skundą (CPK
220 str. 3 d. ).
Jeigu
sprendimo (papildomo sprendimo) nuorašas kuriam nors iš dalyvaujančių byloje
asmenų, turinčių teisę jį gauti, išsiunčiamas pažeidus minėtą terminą ar iš
viso neišsiunčiamas, tai yra pakankamas pagrindas atstatyti tokiam asmeniui
praleistus terminus apeliaciniam skundui arba pareiškimui dėl papildomojo
sprendimo priėmimo paduoti (CPK 127, 231 str. 2 d. , 316 str. ).
15. Teismas, priėmęs ir paskelbęs sprendimą, neturi
teisės jį panaikinti arba pakeisti (CPK 230 str. 1 d. ), išskyrus CPK 282 str. 1
d. numatytą atvejį, kai apylinkės teismas nauju sprendimu panaikina pirmiau
priimtąjį savo sprendimą, jeigu
pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta ar
paaiškėja jo buvimo vieta.
16. Pagal CPK 230 str. teismas gali, savo iniciatyva ar
dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, ištaisyti sprendime tik tokius rašymo
apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo
esmės.
Rašymo
apsirikimu laikoma dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų
iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės
būklės akto įrašo numerį, bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai.
Aiškia
aritmetine klaida laikomas skaičiavimo suklydimas, padarytas atliekant
aritmetinius veiksmus.
Ištaisyti
sprendime rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas teismas gali
nepriklausomai nuo to, ar sprendimas įvykdytas, ar ne. Jų ištaisyti
neleidžiama, jeigu pasibaigė trejų metų terminas, per kurį sprendimas gali būti
priverstinai įvykdytas, ir šis terminas neatstatytas (CPK 387-389 str. ).
17. CPK 231 str. 1 d. nustatytas išsamus sąrašas atvejų,
kada teismas, priėmusis byloje sprendimą, gali priimti papildomąjį sprendimą
dėl anksčiau priimto spren-dimo trūkumų ištaisymo. Kitais, CPK 231 str. 1 d.
nenumatytais, atvejais priimti papildomąjį sprendimą neleidžiama.
Teismas
negali papildomuoju sprendimu pakeisti priimto sprendimo turinio ar išspręsti
naujus klausimus, kurie nebuvo išnagrinėti teismo posėdyje.
Papildomasis
sprendimas gali būti pagrįstas tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos
teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
Iškelti
klausimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo galima per dešimt dienų nuo teismo
sprendimo priėmimo dienos (CPK 231 str. 2 d. ). Dalyvaujantiems byloje asmenims,
praleidusiems šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis,
šis terminas gali būti atstatomas (CPK 127 str. ). Praleistas procesinis
terminas atstatomas ir klausimas dėl papildomojo sprendimo priėmimo
išsprendžiamas vienu procesiniu dokumentu.
Kai
klausimas dėl papildomojo sprendimo priėmimo iškeltas byloje, kurioje priimtas
teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, teismas pirma išnagrinėja
klausimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo. Papildomasis sprendimas gali būti
apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 231
str. 4 d. ). Teismo nutartis, kuria atmetamas pareiškimas papildomojo sprendimo
priėmimo reikalu, gali būti apskųsta atskiruoju skundu per keturiolika dienų
nuo jos priėmimo dienos (CPK 348 str. , 316 str 1 d. ). Byla su gautais skundais
apeliacinės instancijos teismui nusiunčiama per tris dienas pasibaigus
terminams, nustatytiems papildomajam sprendimui arba teismo nutarčiai, kuria
atmestas pareiškimas papildomojo sprendimo priėmimo reikalu, apskųsti.
18. Išaiškindamas sprendimą (CPK 232 str. ), teismas
nutartimi pašalina esamus neaiškumus, bet negali keisti sprendimo turinio ir
aiškinti teismo sprendime neaptartų klausimų.
Sprendimo
išaiškinti neleidžiama, jeigu jis įvykdytas arba pasibaigė trejų metų terminas,
per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ir šis terminas neatstatytas
(CPK 232 str. 2 d. , 387 - 389 str. ).
19. CPK 235 str. pateiktas išsamus ir teismui privalomas
skubiai vykdytinų sprendimų (CPK 235 str. 1, 3, 4, 6, 7 p. ) ir sprendimų dalių
(CPK 235 str. 2 p. ) sąrašas. Priimdamas skubiai vykdytiną sprendimą, teismas jo
nukreipimą skubiai vykdyti aptaria motyvuojamojoje sprendimo dalyje, o
rezoliucinėje dalyje nurodo, kad sprendimas ar konkreti jo dalis vykdytini
skubiai. Jeigu sprendimu tai neišspręsta, sprendimas ar jo dalis nukreipiami
skubiai vykdyti teismo nutartimi ( CPK 236 str. 3, 4 d. ).
20.
Remiantis CPK 223 str. 2 d. , 236 str. , teismas gali leisti skubiai vykdyti visą
sprendimą ar jo dalį.
Pagal
CPK 236 str. 1 d. 1-3 p. teismas, priimdamas sprendimą, gali leisti skubiai
vykdyti visą sprendimą ar jo dalį, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos
aplinkybes, būtina kuo greičiau apginti pažeistas gyvybiškai svarbias žmogaus
teises.
Pagal
CPK 236 str. 1 d. 4 p. teismas, priimdamas sprendimą, gali leisti skubiai
vykdyti visą sprendimą ar jo dalį, jeigu yra ypatingų aplinkybių, dėl kurių
uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui žymią žalą arba iš
viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Ar aplinkybės
yra ypatingos ir ar dėl jų uždelsimas įvykdyti visą sprendimą ar jo dalį gali sukelti
šioje normoje nustatytas pasekmes, kiekvienu konkrečiu atveju vertina ir
sprendžia teismas.
Leisdamas
arba neleisdamas skubiai vykdyti sprendimą, teismas motyvuojamojoje sprendimo
dalyje turi tai aptarti.
CPK
236 str. 1 d. 4 p. nurodytais pagrindais leisdamas skubiai vykdyti sprendimą ir
pagal CPK 236 str. 2 d. pareikalaudamas, kad ieškovas užtikrintų įvykdymo
atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas bus panaikintas, teismas
sprendimu įpareigoja ieškovą įnešti į teismo specialiąją  sąskaitą pinigų sumą, atitinkančią
priteisiamo turto vertę ar priteisiamą pinigų sumą, ir leidžia skubiai vykdyti
sprendimą tik po to, kai ieškovas tą pinigų sumą įneš į teismo specialiąją
sąskaitą.
Jeigu
leidimo skubiai vykdyti klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą, tai šis
klausimas gali būti išspręstas teismo nutartimi ( CPK 236 str. 3, 4 d. ).


Aukščiausiojo Teismo senato
pirmininkas                                                                                                          P.   K-is

Aukščiausiojo
Teismo senato
sekretorė                                                                                                             L.   Ž-ė


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt