TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 19

1997 m. gruodžio 22 d.

Dėl Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. rugsėjo
17 d. nutarties, kurioje išaiškinta, kaip taikyti Įmonių bankroto įstatyme
numatytus apribojimus mokant mokesčius, skaičiuojant palūkanas ir delspinigius,
aprobavimo

Aprobavimo dalykas - Įmonių bankroto įstatymų
nuostatų, numatančių, kad teismui iškėlus įmonės bankroto bylą uždraudžiamas
visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas,
taikymas nagrinėjant civilines tos įmonės bylas.
Įmonių bankroto įstatyme, priimtame 1997 m.
birželio 17 d. (Žin. , 1997, Nr. 64-1500), įtvirtinta
nuostata, pagal kurią, teismui iškėlus įmonės bankroto bylą, draudžiama vykdyti
visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant
palūkanų, baudų ir mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismine
ar ne ginčo tvarka, taip pat nutraukiamas delspinigių už visas įmonės
prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą, skaičiavimas (14 str. 6 d. 3 p. ).
Panašiai šį klausimą reguliavo ir Lietuvos
Respublikos Seimo 1992 m. rugsėjo 15 d. priimtas Įmonių bankroto įstatymas, kurio
6 straipsnio 7 dalis nustatė, jog, teismui iškėlus įmonės bankroto bylą,
uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius,
mokėjimas. Šis įstatymas galioja ir reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą
tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba neteisminis
bankroto procesas pradėtas iki 1997 m. spalio 1 d. (1997 m. birželio 17 d.
įstatymo Nr. VIII-270  43 str. 2 d. ).
Komercinių bankų 1994 12 21 įstatymas Nr. I-720,
numatantis banko bank-roto bylos iškėlimo ir
teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumus, taip pat nustato, kad teismui iškėlus
banko bankroto bylą uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant
palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne ginčo tvarka (46
str. 6 d. ).
Aprobuojant nutartį, atkreiptinas dėmesys į tai,
kad Įmonių bankroto įstatymai (tiek 1992 m. , tiek ir 1997 m. ), taip pat ir
Komercinių bankų įstatymas suteikia finansines lengvatas (nemokami mokesčiai,
neskaičiuojamos palūkanos, baudos, delspinigiai, neišieškomos skolos teismine ar
ne ginčo tvarka) tik bankrutuojančiai įmonei. Tokių lengvatų įstatymai
nesuteikia nei bankrutuojančios įmonės kreditoriams, nei jos skolininkams,
išskyrus atvejį, kai jiems patiems iškelta bankroto byla. Pastaruoju atveju
tokios lengvatos taikomos nuo bankroto bylos iškėlimo momento.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų
įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 str. 1
d. 1 p. , Aukščiausiojo Teismo senatas

nutarė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje dėl
bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei
“WDB” aprobuoti ir paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.


AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO SENATO
PIRMININKAS                                                                                                                P.
KŪRIS

AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO SENATO
SEKRETORĖ                                                                                                                    L.
ŽILIENĖ






P-šėjas
A. M-is                                   
                                         Civilinė byla 3K-395/1997

N U T A R T I S
1997 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko A. M-io,
teisėjų A. S-aus ir J. Š-o,
sekretoriaujant V. A-ukaitei,
dalyvaujant tretiesiems asmenims, advokatams G.
B-iui ir B. R-i-ei,
viešajame teismo posėdyje kasacine
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB “WDB” kasacinį skundą dėl
Kauno apygardos teismo 1997 m. balandžio mėn. 8 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB “WDB” pagal pačios uždarosios akcinės bendrovės pareiškimą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A.
M-io pranešimą, trečiųjų asmenų - 
Komercinio banko “Sekundės bankas” ir Lietuvos akcinio inovacinio banko
atstovus, prašiusius teismo nutartį palikti nepakeistą,

nustatė:

Kauno apygardos teismas 1996 10 08 nutartimi
iškėlė bankroto bylą UAB “WDB”.
Kauno apygardos teismas 1997 04 08 nutartimi
atstatė praleistą terminą ir patvirtino Komercinio banko “Sekundės bankas”
finansinius reikalavimus 5 623 797,4 litų sumai. Teismas konstatavo, kad UAB
“WDB” tokią prievolę privalo įvykdyti banko atžvilgiu pagal 1994 01 17 paskolos
sutartį Nr. 4.
UAB “WDB” kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo 1997 04 08 nutartį. UAB “WDB” nurodo, kad teismas netinkamai
taikė Įmonių bankroto įstatymo 6 str. ir Komercinių bankų įstatymo 46 str. ,
kurie uždraudžia visų finansinių prievolių išieškojimą, teismui iškėlus
bankroto bylą. Minėti įstatymai nenumato, kad jų normos yra taikomos tik
kreditorių atžvilgiu.
Kauno miesto apylinkės teismas 1994 12 06
nutartimi Komerciniam bankui  “Sekundės
bankas” iškėlė bankroto bylą, todėl palūkanos pagal 1994 01 17 sutartį turėjo
būti skaičiuojamos iki 1994 12 06, o ne iki bankroto bylos iškėlimo UAB “WDB”
dienos. Teismas patvirtino Komercinio banko “Sekundės bankas” kreditorinį
reikalavimą, nepagrįstai padidinęs jį 1 963 435,9 litų suma.
Kasacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos
teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista dėl šių motyvų.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme
(1992 m. ) numatyta teismo teisė priimti kreditoriaus finansinius reikalavimus,
pareikštus pasibaigus įstatymo numatytam terminui, jeigu teismas pripažintų,
kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju teismas, pripažinęs
kreditoriaus - Komercinio banko “Sekundės bankas” termino finansiniams
reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis svarbiomis, praleistą terminą
atstatė.
P-virtindamas minėto kreditoriaus finansinių
reikalavimų apimtį, teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų.
Kasatoriaus skunde minimas apribojimas
skaičiuojant palūkanas ir delspini-gius bei mokant
mokesčius taikomas tai įmonei, kuriai iškelta byla, o ne šios įmonės
skolininkams.
Tas faktas, kad Komerciniam bankui “Sekundės
bankas” yra iškelta bankroto byla, dar nereiškia, kad jo skolininkai atleisti
nuo delspinigių ar palūkanų mokėjimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 370 str. 1 p. ,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 1997 m. balandžio 8 d.
nutartį palikti nepakeistą.


Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             A.
M-is

Teisėjai                                                                                                                             A.
S-us
                                                                            
J. Š-a-















Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt