TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 14

1997  m. gruodžio
22 d.
                                                                              
Dėl civilinių bylų,
kylančių iš mokesčių teisinių
santykių,
nagrinėjimo teismuose apibendrinimo rezultatų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs
mokesčių ir kitų įstatymų taikymo praktiką Lietuvos Respublikos teismuose per
1995 m. II pusmetį - 1997 m. I ketvirtį bylose, išnagrinėtose civilinio proceso
įstatymų nustatyta tvarka, nustatė, kad dėl mokesčių įstatymų dažnų pakeitimų
ir papildymų bei juose esančių teisės spragų ir kolizijų teismai ne visada
tinkamai taikė teisės normas. Pastebima nevie-noda įstatymo (teisės normos)
aiškinimo ir taikymo, sprendžiant teismuose analogiškas bylas, praktika. Nereti
atvejai, kai teismai reikiamai neišsiaiškina, ar turi įrodomąją galią
teisminiam nagrinėjimui pateikti dokumentai. Kai kuriose bylose ginčui,
kylančiam iš mokesčių teisinių santykių, išnagrinėti teismai taikė Civilinio
kodekso (toliau - CK) teisės normas, nors CK 1 str. 3 d. nustatyta, kad
mokesčių
ir biudžetų santykiams minėto kodekso taisyklės netaikomos.
Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas
suvienodinti mokesčių ir kitų įstatymų taikymą teismuose sprendžiant bylas,
kylančias iš mokesčių teisinių santykių, bei vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1 d. 3 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
statuto 5 str. 1 d. 3 p. ,

nutarė:

Išaiškinti teismams, kad:

1. Lietuvos Respublikos CK 1 str. 3 d. nustatyta,
kad mokesčių santykiams CK taisyklės netaikomos, todėl nagrinėjant teismuose
bylas dėl mokesčių negalima vadovautis CK normomis. Teismai, remiantis CK 197
str. , negali sumažinti pagal mokesčių įstatymus mokesčių mokėtojams paskirtų
baudų ir apskaičiuotų delspinigių.
2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127
str. mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas į valstybės (savivaldybės) biudžetus
nustato tik įstatymai.
Apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką nustato
tik atitinkamas mokesčio įstatymas arba jo pagrindu priimtas Vyriausybės
nutarimas, arba jų pagrindu priimtas teisės aktas (Mokesčių administravimo
įstatymo 5 str. 2 d. , Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 864
patvirtintų “Lietuvos Respublikos finansų minis-terijos nuostatų” 8. 2 p. , 12. 4
p. , 12. 5 p. , 12. 11 p. ).
Nagrinėdami šias bylas, teismai privalo
išsiaiškinti: 1) kokiu įstatymu nusta-tytas mokestis; 2) kokiu teisės aktu
nustatyta apmokestinimo tvarka; 3) ar buvogalima šiuo aktu nustatyti
apmokestinimo tvarką; 4) ar nustatantis apmokestinimo tvarką teisės aktas buvo
paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka; 5) ar teisės aktas galiojo pažeidimo
padarymo metu; 6) ar teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, įstatymams ar kitiems teisės aktams (CPK 11 str. 4, 5 d. ).
Mokesčio administratorius Lietuvos Respublikos
Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos pavedimu leidžia teisės aktus mokesčių
įstatymams įgyvendinti bei teikia paaiškinimus mokesčių mokėjimo klausimais
(Mokesčių administravimo įstatymo 16 str. 6, 7 p. ). Teismai, nagrinėdami
mokestinius ginčus, privalo patikrinti, ar mokesčio administratoriaus teisės
aktas bei paaiškinimas nepriešta-rauja įstatymui ar Vyriausybės nutarimui, taip
pat ar teisės aktas priimtas nurodytų valstybės institucijų pavedimu (CPK 11
str. 5 d. ).
3. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 54 str.
2 d. mokestinius ginčus nagrinėja vietos mokesčio administratorius (teritorinė
valstybinė mokesčių inspekcija), centrinis mokesčio administratorius
(Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)
ir teismas.
Vietos mokesčio administratorius nagrinėja
mokestinius ginčus, kurie iškyla tiesiogiai tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio
administratoriaus pareigūno, atliekančio to subjekto (asmens) veiklos
patikrinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 55 str. 1 d. ).
Centrinis mokesčio administratorius nagrinėja
mokestinius ginčus, dėl kurių vietos mokesčio administratorius priėmė sprendimą
arba per įstatymo nustatytą terminą (30 d. ) sprendimo nepriėmė, bei skundus dėl
centrinio mokesčio administratoriaus pareigūnų priimtų sprendimų (Mokesčių
administravimo įstatymo 56 str. 1 , 3 d. ).
Centriniam mokesčio administratoriui pateikiamame
skunde negalima skųsti vietos mokesčio administratoriaus pareigūno sprendimo,
veiksmo ar nevei-kimo, tos dalies, kuri nebuvo apskųsta vietos mokesčio
administratoriui, taip pat negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti
vietos mokesčio administratoriui (Mokesčių administravimo įstatymo 56 str. 2
d. ).
Mokesčių mokėtojų skundai dėl vietos mokesčio
administratoriaus spren-
dimų CPK 241 skirsnio nustatyta tvarka paduodami apylinkės teismui (CPK 135 str. ), o
skundai dėl centrinio mokesčio administratoriaus sprendimų - apygardos teismui
(CPK 136 str. 10 p. ).
Skundai dėl mokesčio administratoriaus paskirtų
administracinių nuobaudų panaikinimo paduodami CPK 24 skirsnio nustatyta tvarka
apylinkės teismui.
4. Pagal Valstybės kontrolės įstatymo 35 str.
valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir kontrolės skyrių viršininkai, be
kitų šiame straipsnyje išvardytų teisių, savo sprendimais turi teisę įpareigoti
ūkio subjektų vadovus grąžinti bei ne ginčo tvarka išieškoti į valstybės ir
savivaldybių biudžetus nesumokėtus mokesčius ir su jais susijusias ekonomines
sankcijas bei įstatymo nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas.
Valstybės kontrolės įstatymo 37 str. 1 d.
nustato, kad kontrolės skyrių viršininkų sprendimai per 10 dienų nuo jų gavimo
gali būti apskųsti valstybės kontrolieriui arba jo pavaduotojams. Ši minėtų
sprendimų apskundimo tvarka yra ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarka,
kuria nepasinaudojus, negalimas skundo ar ieškinio nagrinėjimas teisme (CPK 150
str. 2 d. 2 p. , 243 str. 2 p. ,
245 str. 1 p. ).
Skundai dėl Valstybės kontrolės įstatymo 35 str.
nurodytų pareigūnų sprendimų teismui paduodami CPK 241 skirsnio nustatyta tvarka,
išskyrus administracinių nuobaudų skyrimo atvejį, kai skundžiama 24 skirsnio
nustatyta tvarka, bei piniginių lėšų išieškojimo ne ginčo tvarka atvejį, kuomet
sprendimai teismui apskundžiami pagal Valstybės kontrolės įstatymo 37 str 2 d. ieškininės
teisenos tvarka (Aukščiausiojo Teismo senato 1997 06 13 nutarimas Nr. 10).
5. Mokesčio mokėtojas, nesutikdamas su vietos ir
centrinio mokesčio admi-nistratoriaus priimtais sprendimais arba pastariesiems
nepriėmus sprendimo per įstatymo nustatytą laiką, teismui skundžia vietos
mokesčio administratoriaus priimtą sprendimą (Mokesčių administravimo įstatymo
58 str. 2 d. ). Ši procedūra yra privaloma ginčo išankstinio neteisminio
sprendimo tvarka.
Teismas, priimdamas skundą dėl mokesčio
administratoriaus sprendimo, privalo išsiaiškinti, ar visa apimtimi buvo
pasinaudota ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarka, ir pareikalauti iš
pareiškėjo skundų ir mokesčio administratoriaus priimtų sprendimų (atsakymų)
įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus nuorašus.
Nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė ginčo
išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos, teisėjas pagal CPK 150 str. 2 d. 2
p. atsisako priimti skundą arba jo dalį, kurioje keliami nauji reikalavimai.
Jeigu šios aplinkybės paaiškėja iškėlus civilinę bylą, teismas skundą ar jo
dalį palieka nenagrinėtą (CPK 245 str. 1 p. ). Mokesčių administravimo įstatymo
54 str. 7 d. (1997 02 13 įstatymo redakcija) suteikia mokesčio administratoriui
galimybę savo sprendimu atnaujinti mokesčio mokėtojo dėl svarbių priežasčių
praleistą (20 dienų) skundo padavimo terminą. Šis terminas nėra naikinamasis,
todėl bylą nutraukti pagal CPK 243 str. 2 p. nėra pagrindo.
Teismas, atsisakydamas priimti skundą, palikdamas
skundą ar jo dalį nenagrinėtą, nutartyje privalo nurodyti mokesčio administratorių,
į kurį pareiškėjas galėtų kreiptis su skundu (CPK 150 str. 3 d. , 246 str. 1
d. ).
Teismas gali atstatyti mokesčio administratoriaus
neatnaujintą terminą, taip pat praleistą 20 d. terminą kreiptis su skundu į
teismą, jeigu mokesčio adminis-tratorius nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti
arba kreipimosi su skundu į teismą terminas buvo praleistas dėl priežasčių,
kurias teismas pripažįsta svarbiomis (Mokesčių administravimo įstatymo 54 str.
7 ir 9 d. , 55 str. 2 d. , 56 str. 4 d. , 58 str.
3 d. , CPK 127 str. ). Teismas, nutartimi atstatęs praleistą terminą, tame
pačiame posėdyje išnagrinėja bylą iš esmės. Nutartis, kuria tenkinamas prašymas
atstatyti neatnaujintą terminą, atskiruoju skundu neskundžiama. Atsikirtimai
dėl nutarties gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 347 str. 2 d. ).
6. Nagrinėjant skundus CPK 241 skirsnio nustatyta tvarka,
bylų dalyviai vadintini ne šalimis, o pareiškėjais ir suinteresuotais
asmenimis. Pagal CPK 102 str. 1 d. 29 p. jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio
mokėjimo, taip pat nuo mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 102
str. 1 d. 13 p. ).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atleista
nuo žyminio mokesčio bylose už ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus
(CPK 102 str. 1 d. 8 p. , Valstybės kontrolės įstatymo 35 str. 10 p. ).
7. Teismų sprendimai bylose, išnagrinėtose CPK 241 skirsnio tvarka, gali būti
skundžiami aukštesnės instancijos teismui CPK nustatyta apeliacine bei kasacine
tvarka.
8. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus,
taikomos tos ekonominės sankcijos, kurias numatė teisės pažeidimo metu galioję
teisės aktai (Mokesčių administravimo įstatymo 50 str. 6 d. ), neatsižvelgiant į
jų vėlesnį panaikinimą ar pakeitimą, išskyrus vėliau priimtuose teisės aktuose
numatytas išimtis iš šios taisyklės. Šia nuostata teismai turi vadovautis ir
nagrinėdami bylas pagal mokesčių mokėtojų skundus, paduotus CPK 241 skirsnio nustatyta tvarka,
dėl valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų taikytų (paskirtų) ekonominių
sankcijų už Lietuvos Respub-likos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų
tvarkos ir sąlygų” 1 str. (1995 06 29 įstatymo Nr. I-979 redakcija) nuostatų
pažeidimus.
9. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas tik tais
įrodymais, kurie turi ryšį su byla ir yra leistini (CPK 59 str. , 64 str. ).
Jeigu įstatyme nurodyta, kad kokios nors aplinkybės gali būti nustatomos
remiantis tik tam tikrais įrodymais (pvz. : Fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo 26 str. , Juridinių asmenų pelno mokes-čio įstatymo 5 str. 2
d. , Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 26 str. ir 28 str. , Buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. , ir 10 str. 5 d. ), tai teismo
sprendimas apie tokių aplinkybių buvimą ar nebuvimą gali būti motyvuojamas tik
šiais leistinais įrodymais.
10. Visi ūkinės veiklos subjektai, išvardyti Buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatymo 1 str. 1 d. , atliekamas ūkines operacijas privalo
fiksuoti apskaitos dokumentuose, o Vyriausybės numatytais atvejais -
specialiuose apskaitos dokumentuose. Ūkinės operacijos, kurios negali būti
dokumentuotos, turi būti pagrįstos su jomis susijusių kitų operacijų apskaitos
dokumentais (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. ). Visi
apskaitos dokumentai turi būti surašyti laikantis Buhalterinės apskaitos
pagrindų įstatymo 10 str. bei Vyriausybės nutarimuose ir kituose specia-liuose
teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Minėto įstatymo 10 str. nustato visų
apskaitos dokumentų privalomus rekvizitus. Specialūs apskaitos dokumentai, be
bendrųjų privalomų rekvizitų, turi turėti ir privalomuosius papildomus rekvizitus,
nustatytus kituose teisės aktuose
Išsamus specialių apskaitos dokumentų sąrašas bei
jų privalomieji papil-domi rekvizitai, tų dokumentų gaminimo, platinimo bei
naudojimo tvarka patvirtinti Vyriausybės 1996 10 24 nutarimu Nr. 1230 “Dėl
specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos,
platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo” bei kitais
jo pagrindu priimtais teisės aktais.
Apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tik
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 str. nurodytų privalomų ir
papildomų rekvizitų visuma, o specialiam apskaitos dokumentui - Buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatymo 10 str. ir minėto Vyriausybės nutarimo Nr.
1230  2, 7, 8 p. bei jo pagrindu
priimtuose teisės aktuose nustatytų privalomųjų papildomų rekvizitų visuma.
Teismas, nagrinėdamas mokesčių mokėtojų skundus
ar ieškinius, privalo patikrinti mokesčio administratoriaus ginčijamo apskaitos
dokumento tikrumą, jame nurodytų rekvizitų pilnutinumą (CPK 57 str. , 65 str. ,
Įmonių rejestro įstatymo 2, 3, 4, 8, 9 str. ). Jei ūkinės veiklos subjekto
surašytame apskaitos dokumente nėra visų privalomų rekvizitų, išskyrus
apskaitos dokumentus, išrašytus už telekomu-nikacijų paslaugų suteikimą
masiniams vartotojams, ir specialiame apskaitos dokumente nėra visų privalomų
ir  privalomųjų papildomų rekvizitų arba
jeigu jis surašytas ne ant Vyriausybės nustatyta tvarka įsigyto blanko, tai
toks dokumentas juridinės galios neturi ir juo negali būti grindžiamas teismo
sprendimas (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 str. 5 d. ).
11. Teismas, nagrinėdamas civilines bylas pagal
mokesčių mokėtojų skundus, negali būti saistomas vertinimu tik tų įrodymų,
kuriais vadovavosi mokesčio administratorius, priimdamas sprendimą. Esant
reikalui, teismas dalyvaujantiems byloje asmenims pasiūlo pateikti papildomus
įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų nepakanka pilnutiniam ir visapusiškam bylos
aplinkybių išaiškinimui (CPK 58 str
2 d. , 65 str. ).
Teismas, priimdamas naujai pateiktus įrodymus,
turi išsiaiškinti, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti mokesčio
administratoriui, kaip reikalauja Mokesčių administravimo įstatymo 20 str. 2 d.
ir 55 str. 2 d. 3 p. nuostatos.

12. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo
įstatymo 35 str. 11 p. nusta-tyta, kad neapmokestinamos pajamos už parduotą
gyventojui priklausiusį turtą, jei už jį gauta suma neviršija 1 PNM (vieno
pagrindinio neapmokestinamojo minimumo) per mėnesį arba kai per metus parduotas
vienas bet kokios vertės vienos ar kitos rūšies daiktas. Pagal šio įstatymo prasmę
laikytina, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pardavėjo pajamos, gautos per
metus pardavus po vieną bet kokios rūšies daiktą, kai jo vertė viršija 1 PNM
per mėnesį.
13. Asmenys, pridėtinės vertės mokesčio
mokėtojai, kurių pajamos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas per
paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 50 tūkst. litų, pradedant tuo mėnesiu, kurį
viršijo, pridėtinės vertės mokestį turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą bendra
tvarka (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 1997 10 14 įstatymo
redakcija). Teismai šia nuostata turi vadovautis, nagrinėdami visas bylas,
kylančias iš mokestinių ginčų, atsiradusių nuo Pridėtinės vertės mokesčio
įstatymo įsigaliojimo.
14. Likvidavus juridinį asmenį, pasibaigia jo
prievolės ir neatsiranda teisių ir pareigų perėmimo santykiai, išskyrus tuos
atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja kitą juridinį asmenį
įvykdyti likviduoto juridinio asmens prievolę (CK 252 str. 3, 4 d. ).
Reorganizavus juridinį asmenį, jo turtas (teisės
ir pareigos) pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims - teisių
perėmėjams (Akcinių bendrovių įsta-tymo 10 str. 1 d. , Valstybės ir savivaldybės
įmonių įstatymo 19 str. 1 d. , CK 38 str. ir kt. ).
Priimtais Įmonių, Valstybės ir savivaldybės
įmonių, Akcinių bendrovių, Žemės ūkio bendrovių, Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymų papildymais (1997 07 02, 1997 m. Valstybės žinios Nr.
69) nustatyta, kad reorganizavus juridinį asmenį, jo teisės ir prievolės,
įskaitant nesumokėtus mokesčius, mokesčio administratoriaus pareigūnų bei kitų
valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki
reorganizuojamos įmonės išregistravimo, pereina naujam juridiniam asmeniui
(asmenims), t. y. jo teisių ir pareigų perėmėjui (perėmėjams).
Ne pelno organizacijų (įmonių) veiklą
reglamentuojančių įstatymų normose, nustatančiose jų reorganizavimo tvarką,
taip pat numatyta galimybė teisių perėmėjui perimti šių organizacijų visas
teises ir prievoles. Jomis laikytini ir įstatymų nustatyti, tačiau laiku į
valstybės (savivaldybės) biudžetą nesumokėti mokesčiai, taip pat iki
organizacijos reorganizavimo jai už mokesčių įstatymų pažeidimus paskirtos
baudos bei apskaičiuoti delspinigiai (pvz. , Viešųjų įstaigų įstatymo 15 str. ,
L-daros ir paramos fondų įstatymo 16 str. ir pan. ).
15. Teismas privalo patikrinti, ar
administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tam įgaliotas asmuo. Pagal
šiuo metu galiojančius įstatymus valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioti
pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už
administracinius teisės pažeidimus, numatytus: 1) ATPK 414, 1632, 16311, 164, 1711 str. 2 d. , 1712 str. 2 d. , 1723, 17211, 172 12, 173 str. 1 d. , 1736, 1739, 1932, 1933, 211 straipsniuose (ATPK
2591 str. 1 d. 1 p. ); 2) ATPK 1633-1638, 16310, 16312, 1711  str. 1 d. ,
1712 str. 1 d. , 172, 1721, 1729, 17210, 1731, 17310, 17311,  2145, 21411 straipsniuose (ATPK 2461 str. , 2591 str. 2 d. , Mokesčių
administravimo įstatymo 17 str. 1 d. 8 p. ); 3) ATPK 413, 171, 17312, 1852 straipsniuose (ATPK 2591 str. 2 d. 1 p. ).
16. Mokesčių inspekcijos įgalioti pareigūnai turi
teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ne tik pagal savo,
bet ir kitų valstybinių institucijų įgaliotų pareigūnų atliktų patikrinimų
medžiagą (pvz. : Mokesčių policijos departamento prie V-aus reikalų
ministerijos nuostatų 5. 1 p. , 5. 2 p. , 5. 4 p. , 6. 2 p. , ATPK 35 str. 2 d. , 259
str. 1 d. ).
17. Teismas, CPK 24 skirsnio nustatyta tvarka
nagrinėdamas mokesčio mokėtojo skundą dėl valstybinės mokesčių inspekcijos
paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, taiko įstatymus, galiojusius
teisės pažeidimo padarymo metu (ATPK 8 str. 1 d. ). Nagrinėjant bylą teisme,
nustačius, kad po administracinės nuobaudos paskyrimo buvo priimti teisės
aktai, švelninantys arba panaikinantys mokesčio mokėtojo atsakomybę už
administracinį teisės pažeidimą, teismas taiko šiuos aktus. Aktai, nustatantys
arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, atgal
negalioja ir negali būti taikomi veikoms, padarytoms iki šių aktų  įsigaliojimo (ATPK 8 str. 2 d. ).
Teismas, nagrinėdamas CPK 241 skirsnio ir ieškininės
teisenos tvarka bylas, kylančias iš mokesčių teisinių santykių, taiko
įstatymus, galiojusius teisės pažeidimo padarymo metu (Mokesčių administravimo
įstatymo 50 str. 6 d. ).

18. Teismai, nagrinėdami administracinių teisės
pažeidimų bylas, turi teisę ne tik patikrinti paties administracinio teisės
pažeidimo buvimą, bet ir išsiaiškinti, ar skiriant nuobaudą buvo laikytasi ATPK
30 str. numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių, t. y. ar skiriant
nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo
asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes.
Teismai, pripažinę teisės pažeidimą mažareikšmiu,
remdamiesi ATPK 40 str. , gali atleisti pažeidėją nuo administracinės
atsakomybės ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 251 str. 1
p. , 298 str. 1 d. 3 p. ).
19. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl valstybinės
mokesčių inspekcijos paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, patikrina
nutarimo skirti administracinę nuobaudą teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str.
1 d. , CPK 268 str. 3 d. ).
Teismas negali tenkinti skundo vien dėl formalių
administracinių bylų teisenos pažeidimų, jeigu byla iš esmės išnagrinėta
teisingai, pvz. , tinkamai taikytas įstatymas, pilnutinai išaiškintos bylos
aplinkybės, tačiau netiksliai nurodyta teisės norma, kurios pagrindu paskirta
administracinė nuobauda, nepilnutinai išdėstytos pažeidimo aplinkybės ir pan.
(CPK 269 str. 1 d. 1 p. , ATPK 298 str. 1 d. 1 p. ).
Nustatęs esminius administracinių bylų teisenos
pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (pvz. , nutarimą
priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti šios kategorijos
bylų, pažeista teisė į gynybą, pažeistos proceso kalbos taisyklės ir pan. ),
teismas paskirtą administracinę nuobaudą panaikina ir perduoda bylą nagrinėti
iš naujo (CPK 269 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. , ATPK 
298 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. ).
Teismas, vadovaudamasis CPK 269 str. 1 d. 3 p. ir
ATPK 298 str. 1 d. 3 p. , paskirtą administracinę nuobaudą panaikina ir bylą
nutraukia, kai nustato ATPK 250 str. nurodytas aplinkybes. Administracinio
teisės pažeidimo teisena taip pat gali būti nutraukta teismui nustačius ATPK
251 str. nurodytas aplinkybes.




AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO SENATO
PIRMININKAS                                                                                                                P.
KŪRIS

AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO SENATO
SEKRETORĖ                                                                                                                    L.
ŽILIENĖ

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt