TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM
TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ
TEISMAMS
                            
1998 m. sausio 12 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 3 d. 3 p.
ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 str. 3 d. 3 p. , kai kurių Civilinio
proceso kodekso normų taikymo klausimais konsultuoja:
klausimas. Ar teisėjo nutartis atleisti
fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio, paduodant teismui ieškininį pareiškimą,
atleidžia tokį asmenį nuo žyminio mokesčio paduodant papildomą ieškininį
pareiškimą toje pačioje civilinėje byloje?
konsultacija. Pagal CPK 102 str. 2 d.
teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę
visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Šis klausimas
išsprendžiamas nutartimi, kurioje konstatuojamas fizinio asmens nemokumas ir
teismo ar teisėjo sprendimas visiškai  ar
iš dalies atleisti tokį asmenį nuo žyminio mokesčio. Visiškai atleistas nuo žyminio
mokesčio fizinis asmuo neprivalo jo mokėti ir už papildomus ieškininius
reikalavimus, pareikštus toje pačioje civilinėje byloje. Kai fizinis asmuo nuo
žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas tik iš dalies, toks asmuo, paduodamas
papildomą ieškininį pareiškimą, privalo už jį sumokėti CPK 102 str. 1 d. 1 p.
nustatyto  dydžio žyminį mokestį arba,
esant pagrindui, prašyti teismą ar teisėją atleisti jį nuo žyminio mokesčio už
papildomus reikalavimus.
klausimas. Ar apeliacinės instancijos
teismo teisėjas, gavęs apeliacinį skundą su byla, turi teisę savo iniciatyva
kviesti į teismo posėdį naujus liudytojus, ekspertus bei išreikalauti
papildomus rašytinius ir daiktinius įrodymus?
konsultacija. Apeliacinės instancijos
teismo teisėjas, gavęs apeliacinį skundą su byla, pasiruošia ją nagrinėti
apeliaciniame teismo posėdyje (CPK 328 ir 329 str. ). Atsižvelgdamas į
apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus ir prašymus, nepažeisdamas
rungimosi principo, apeliacinės instancijos teismo teisėjas gali atlikti visus
CPK 164 str. išvardintus veiksmus: įpareigoti apeliantą pateikti papildomus
įrodymus, jo arba priešingos šalies prašymu išreikalauti įrodymus, kurių jie
patys negali gauti, arba išduoti jiems liudijimus tiems įrodymams gauti;
išsiųsti priešingai šaliai priešinio apeliacinio skundo nuorašą ir nustatyti
terminą, per kurį priešinga šalis privalo raštu pateikti teismui savo
atsiliepimą, nuspręsti dėl ekspertizės darymo; neatidėliotinais atvejais
apelianto ar kito dalyvaujančio byloje asmens prašymu padaryti vietos apžiūrą,
pranešant apie tai visiems dalyvaujantiems byloje asmenims; atlikti kitus
veiksmus, kurie, teisėjo manymu, reikalingi paruošiant nagrinėti bylą (pvz. ,
įstatymų numatytais atvejais iškviesti valstybinio valdymo institucijos
atstovą, kad šis duotų išvadą byloje). Jeigu apeliantas prašo skirti
ekspertizę, teisėjas privalo paklausti dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir
pasiūlymų dėl ekspertizės darymo ir dėl specialistų bei ekspertų kandidatūrų
(CPK 87 str. ).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, be
dalyvaujančių byloje asmenų prašy-mo, savo iniciatyva
neturėtų kviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį naujų liudytojų,
ekspertų ir išreikalauti papildomų rašytinių bei daiktinių įrodymų. Tokia
išvada išplaukia iš CPK 342 str. 1 ir 2 p. nuostatų bei teisės į tinkamą teismą
principo turinio. Apeliacinės instancijos teismas neprivalo pakeisti pirmosios
instancijos teismo.
klausimas. Ar CPK 342 str. 3, 4 ir 5
punktuose nustatyti pagrindai teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti
apeliacinėje instancijoje apima ir procesinių teisės normų taikymą, išskyrus
CPK 343 str. ?
konsultacija. CPK 343 str. suformuluoti
visi procesinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas jų taikymas, sudarantys
pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindą, nagrinėjant
civilines bylas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tai specialus
įstatymas, nustatantis teismo sprendimo panaikinimo pagrindą dėl procesinių
teisės normų pažeidimų arba neteisingo jų taikymo
(CPK 343 str. 1 d. ) ir besąlygiškus teismo sprendimo panaikinimo pagrindus dėl
procesinių teisės normų pažeidimų (CPK 343 str. 2 d. 1-8 p. ). CPK 342 str. 3, 4
ir 5 punktai nustato teismo sprendimo panaikinimo pagrindus dėl materialinės
teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų taikymo. CPK 342 str. 3, 4 ir 5
punktai neapima procesinių teisės normų taikymo klaidų.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                               Č.
J-a-
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt