TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 16
    
1995 m. spalio 10 d.

(Teisėjų senato 1995 m.
spalio 10 d. nutarimas Nr. 16 su pakeitimais ir papildymais)
Dėl teismų praktikos nagrinėjant nusikalstamo
susivienijimo (BK 2271 str. ) baudžiamąsias bylas

Teisėjų senatas, apsvarstęs 1994 m. Respublikos
teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose teisiamieji buvo kaltinami
padarę nusikaltimus, numatytus BK 2271 str. , pažymi, kad teismai
dažnai susidurdavo su sunkumais, taikydami šią baudžiamojo įstatymo normą, dėl
to darė klaidas, pasitaikė ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų.
Apibendrintose bylose teismai išteisino arba
nusikalstamas veikas perkvalifikavo į kitus BK straipsnius daugiau kaip pusei teisiamųjų.
D-iausia tai padarė dėl to, kad nenustatytas teisiamųjų dalyvavimas padarant
nusikaltimus. To priežastimi buvo ir tai, kad teismai kai kuriais atvejais
kitaip suprato baudžiamąjį įstatymą, negu parengtinio tyrimo organai.
Kai kuriose bylose be išsamesnio įrodymų ištyrimo
ir tinkamo jų įvertinimo teisiamųjų veikas iš BK 2271 str. perkvalifikavo į
kitus, lengvesnius nusikaltimus arba priešingai - nepagrįstai juos pripažino
kaltais pagal 2271 straipsnį. Teismai nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pagal 2271 str. teisinė padėtis yra
žymiai blogesnė, negu nuteistojo pagal kitus BK straipsnius, nors ir tam pačiam
bausmės laikui.
Apibendrinimo rezultatai rodo, kad teismai
nevienodai supranta baudžiamąjį įstatymą (BK 2271 str).
Skirtingai suprantami būtini nusikaltimo sudėties
požymiai, įvairiai kvalifikuojama nusikalstama veika asmenų, organizavusių
nusikalstamą susivienijimą ir kartu dalyvavusių jų daromuose nusikaltimuose.
Nevienodai teismai sprendė bendrininkavimo ir kitus klausimus.
Dažni atvejai, kai teismai, pažeisdami BPK 18 ir
71 str. reikalavimus, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė būtinus nusikaltimo,
numatyto BK 2271 str. , sudėties požymius, nepagrįstai susiaurino įrodinėjamo dalyko apimtį.
Kai kurių apkaltinamųjų nuosprendžių aprašomosios
dalys neatitiko BPK 346 str. I d. l ir 2 p. reikalavimų. Jose neišsamiai
išdėstytos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, taip pat
įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senatas

nutarė:

1. Pažymėti, kad teismai, nagrinėdami
baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę nusikaltimus,
numatytus BK 2271 str. , darė klaidas, nevienodai taikė baudžiamuosius įstatymus. Tai
sąlygojo skirtingas įstatymo supratimas bei kai kurių baudžiamojo proceso
įstatymų reikalavimų nesilaikymas.

2. Atkreipti teismų dėmesį į tai, kad teisingas
nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 2271 str. turi svarbią reikšmę.
Asmenims, nuteistiems pagal šį BK straipsnį, dažniausiai skiriamos griežtesnės
bausmės, negu už kitų nusikaltimų padarymą. Jiems netaikomas lygtinis
atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimas švelnesne bausme,
lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų. Asmenims šiuos nusikaltimus
padariusiems po 1995 m. sausio 1 d. , bausmė skiriama atlikti ištisai kalėjime.

3. Išaiškinti teismams, kad:

a) nusikalstamas susivienijimas, numatytas BK 2271 str. , - viena
pavojingiausių nusikalstamo bendrininkavimo formų. Įstatymas numato šiuos
būtinus nusikalstamo susivienijimo požymius: trijų ar daugiau asmenų buvimą, jų
susivienijimą bendrai nusikalstamai veiklai 
daryti sunkius nusikaltimus, tokio susivienijimo kūrimą arba dalyvavimą
jo veikloje.
Paprastai nusikalstamo susivienijimo nariai
palaiko ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryšius, apsirūpinę ryšio ir kitomis
techninėmis priemonėmis, palengvinančiomis jų nusikalstamą veiklą;

b) BK 2271 str. numatytų visų nusikaltimo požymių visumos
buvimas nusikalstamą susivienijimą skiria nuo ginkluotos gaujos, organizuotos
grupės ir kitų bendrininkavimo formų;
c) nusikalstamo susivienijimo kūrimas gali
pasireikšti asmenų parinkimu, jų suvienijimu bendrai nusikalstamai veiklai,
vaidmenų susivienijimo nariams paskirstymu, nusikalstamos veiklos planų
parengimu, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių
techninių priemonių įgijimu ir kitais veiksmais. Nusikalstamo susivienijimo
kūrimas laikomas baigtu nusikaltimu atlikus bent dalį šio susivienijimo kūrimo
veiksmų;
d) nusikalstamas susivienijimas paprastai
kuriamas keliems sunkiems nusikaltimams padaryti. Tačiau atskirais atvejais jis
gali būti kuriamas ir vieno nusikaltimo, reikalaujančio atlikti daugelį ir
sudėtingų veiksmų, padarymui;
e) 
asmenys, kūrę nusikalstamą susivienijimą ar dalyvavę jo veikloje ir
žinoję, kad šis susivienijimas turi šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias
medžiagas, atsako pagal BK 2271 str. 2 d. , nepriklausomai nuo to, vienas ar keli
nusikalstamo susivienijimo nariai buvo ginkluoti;
f) asmenys, priklausantys nusikalstamam
susivienijimui, padarę nusikaltimus, numatytus kituose baudžiamojo kodekso
straipsniuose, jeigu nėra vykdytojo eksceso, atsako pagal nusikaltimų sutaptį -
BK 2271 str. ir Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už kitą
padarytą nusikaltimą.
4. P-inti teismams, kad nagrinėjant šios
kategorijos bylas, būtinu įrodinėjimo dalyku privalo būti BK 2271 str. numatyto nusikaltimo
visi sudėties požymiai. Pagal BPK 346 str. reikalavimus jie turi būti išdėstyti
apkaltinamojoje nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant įrodymus, kuriais
grindžiamas jų buvimas. Teismai turi būti reiklūs ir parengtinio tyrimo
organams, kad jie tinkamai vykdytų BPK 162
ir 230 str. reikalavimus dėl kaltinimo esmės bei įrodymų išdėstymo.
5. Šį Teisėjų senato nutarimą atspausdinti
Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.


TEISĖJŲ
SENATO PIRMININKAS                                                                   P.
KŪRIS

TEISĖJŲ
SENATO SEKRETORĖ                                                                             L.
ŽILIENĖ

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt