Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO TEISĖJŲ SENATO TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2695: Svečiai
#0: Vartotojai
#5716: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 13

1997 m. gruodžio 22 d.
                                                                                        
Dėl teismų praktikos
nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamąsias bylas
(BK 322, 323, 324, 325 straipsniai)

Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs 1997 m.
I, II ir III ketvirčių Lietuvos Respublikos teismų praktiką baudžiamosiose
bylose, kuriose teisiamieji buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK
322, 323, 324, 325 straipsniuose, pažymi, kad teismai, nagrinėdami šias bylas,
iš esmės laikosi įstatymų reikalavimų, tačiau yra ir trūkumų.
Aptariamų BK straipsnių dispozicijos yra naujos,
todėl buvo tikslinga susipažinti su teismų praktika ir išaiškinti
pasitaikančius neaiškumus taikant šias naujas normas.
Teismų praktikos analizė rodo, kad nevienodai
sprendžiamas apibendrinamų nusikaltimų finansams subjekto nustatymo klausimas.
V-i teismai šių nusikaltimų subjektais pripažįsta tik įmonių buhalterius,
kiti - tik įmonių vadovus (savininkus), treti - ir buhalterius, ir vadovus
kartu.
Yra neaiškumų atribojant baudžiamąją atsakomybę
nuo administracinės, kadangi nėra aiškių šias atsakomybes skiriančių kriterijų.
Teismų praktikoje kyla problemų vertinant
apskaitos dokumentų neišsaugojimo sąvoką bei nustatant, kas baudžiamąja tvarka
atsako už apskaitos dokumentų neišsaugojimą.
Raštiško priminimo, numatyto BK 325 str. 1 d. ir
2 d. dispozicijose, esmė ir jo įteikimo tvarka ne visada suprantamos teisingai.
Nevienodai vertinama įmonės nemokumo nustatymo
tvarka. Kai kurie teismai valstybinių mokesčių inspekcijų patikrinimo,
revizijos ir audito aktų nepripažįsta įrodymais.
Baudžiamosiose bylose, tiriamose sumarinio
proceso tvarka, ne visada teisingai suprantami valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininko įgaliojimai.
Teismai nevienodai sprendžia materialinės žalos
valstybei, padarytos nesumokėjus mokesčių, atlyginimo klausimą.
Teismai ne visuomet tinkamai sprendžia papildomos
bausmės - turto konfiskavimo paskyrimą. Prokurorai neapskundžia tokių teismo
nuosprendžių apeliacine ar kasacine tvarka.
Pasitaiko atvejų, kai teismai, pažeisdami BPK 3461 str. reikalavimus, sutrum-
pintoje aprašomojoje nuosprendžio dalyje neatskleidžia nusikalstamos veikos,
pripažintos įrodyta, aplinkybių - jos padarymo vietos, laiko, būdo, kaltės
pobūdžio. Tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK straipsnį,
kurio dispozicija yra blanketinė, nuosprendyje ne visuomet nurodoma, kokius
įstatymus ar norminius aktus jis pažeidė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas
suvienodinti įstatymų taikymo praktiką,

nutarė:

išaiškinti teismams, kad:

1. Teisingas įstatymų, numatančių baudžiamąją
atsakomybę už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, žinomai neteisingų
duomenų apie pajamas arba pelną pateikimą, mokesčių ir įmokų vengimą, taikymas
yra vienas iš garantų, užtikrinančių tinkamą biudžeto formavimą ir finansų
sistemos funkcionavimą.
2. Baudžiamojo kodekso 322 ir 323 straipsniuose,
nustatančiuose baudžiamąją atsakomybę už aplaidų ir apgaulingą buhalterinės
apskaitos tvarkymą, dalis dispo-zicijų yra blanketinės, todėl teismai,
nustatydami šių nusikaltimų požymius, turi vadovautis ne tik minėtomis BK
normomis, bet ir Lietuvos Respublikos buhalte-rinės apskaitos pagrindų įstatymu
(1992 m. birželio 18 d. , Nr. I-2654), Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais: “Dėl juridinio asmens teisių neturinčių įmonių buhalterinės
apskaitos”(1995 m. sausio 4 d. , Nr. 8), “Dėl geresnio kasos darbo organizavimo,
jos operacijų vykdymo bei kasos aparatų naudojimo”(1994 m. balandžio 29 d. , Nr.
336) bei kitais įstatymais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais
buhalterinės apskaitos tvarkymą.

3. Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas
- tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir kitų
įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą,
nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Pavyzdžiui, aplaidus apskaitos
tvarkymas yra tuomet, kai apskaita netvarkoma, nesurašomi, nesurenkami arba
surenkami ne visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir
nevedami apskaitos registrai, dokumentai ar registrai surašomi nesilaikant
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir
pan.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplaidus
buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 322 str. , yra tik tuomet, kai ši
veika padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.
Veika laikoma padaryta dėl nusikalstamo
pasitikėjimo tuo atveju, kai asmuo žino įstatymų, reglamentuojančių
buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nevykdo
arba netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš
dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės
rezultatų bei įvertinti turto, bet lengvabūdiškai tikisi to išvengti.
Veika laikoma padaryta dėl nusikalstamo
nerūpestingumo tuo atveju, kai asmuo nežino ar blogai žino įstatymų,
reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus ir nenumato,
kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos,
komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų bei įvertinti turto, tačiau
pagal užimamas pareigas ar darbo specifiką privalo ir gali tai žinoti bei
numatyti tų įstatymų nevykdymo pasekmes.
4. Apskaitos dokumentų neišsaugojimas - tai bet
koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šių dokumentų išsaugojimui
nustatytas įstatymu ir norminiais aktais, kai dokumentai prarandami dėl
įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo
apskaitos dokumentų saugojimo.
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 20
straipsnis įpareigoja įmonės vadovą (savininką) nustatyti buhalterinės
apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, užtikrinančią jų išsaugojimą. T-ėl
teismai turi tikrinti, ar nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka galėjo
realiai užtikrinti jų saugumą. Kai apskaitos dokumentų saugojimo tvarka
nenustatyta, atsako įmonės vadovas.
Tais atvejais, kai apskaitos dokumentai buvo
saugojami laikantis nustatytos tvarkos, įmonės vadovai (savininkai) neatsako už
apskaitos dokumentų neišsaugojimą, jeigu jie prarasti dėl aplinkybių,
nepriklausančių nuo jų valios (pvz. : gaisrai, vagystės ir pan. ).
Jeigu apskaitos dokumentai pagal sutartį buvo
perduoti saugoti asmenims, vykdantiems apsaugos funkcijas ir neužtikrinusiems
tinkamos jų apsaugos, įmonės vadovas už apskaitos dokumentų neišsaugojimą
neatsako.
B- koks apskaitos dokumentų perdavimas saugoti
kitiems asmenims, kuriems nesuteiktos apskaitos dokumentų saugojimo funkcijos,
neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės už jų neišsaugojimą.
5. Apgaulingas įmonės
buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai sąmoningas buhalterinės apskaitos
nevedimas ar buhalterinės apskaitos duomenų ar rezultatų iškraipymas,
pavyzdžiui: dvigubos buhalterijos vedimas, pirminių buhalterinės apskaitos
dokumentų ar apskaitos registrų klastojimas, ūkinių-finansinių operacijų
nefiksavimas apskaitos dokumentuose bei kiti panašūs būdai.
Apgaulingas buhalterinės
apskaitos tvarkymas, numatytas BK 323 str. , yra tik tuomet, kai ši veika
padaroma tyčia (tiesiogine ar netiesiogine).
Veika laikoma padaryta tyčia
tuo atveju, kai asmuo sąmoningai netvarko buhalterinės apskaitos arba tvarko ją
netinkamai, numato, kad tuo bus trukdoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės
komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus bei įvertinti turtą ir to
siekia arba sąmoningai leidžia šioms pasekmėms kilti.
6. Aplaidaus ir apgaulingo
įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už
buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo
7, 8, 24 straipsnius: a) vyr. finansininkas (buhalteris) - tais atvejais, kai
įmonėje yra savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba. Šiuo atveju įmonės
vadovas (savininkas) gali būti nusikaltimo bendrininku; b)
buhalterinių-auditinių ar konsultacinių įmonių specialistai - tais atvejais,
kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su buhalterinėmis,
auditinėmis ar konsultacinėmis įmonėmis; c) įmonės vadovas - tais atvejais, kai
jis pats tvarko buhalterinę apskaitą ar ji įmonėje iš viso nevedama; d) įmonės
vadovas - už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą; e) už buhalterinės
apskaitos dokumentų suklastojimą, paslėpimą ar sunaikinimą atsako veiką padaręs
asmuo.
Jeigu nusikalstamai
aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarko kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo
santykiais, o tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu (savininku), tai pagal BK
322 str. atsako įmonės vadovas (savininkas).
Kai asmuo, nesusijęs su
įmone darbo santykiais, buhalterinę apskaitą tvarko apgaulingai, jis atsakys
tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas
buhalterinę apskaitą. Šiuo atveju įmonės vadovas atsako tik už aplaidų
buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko
buhalterinę apskaitą susitaręs su įmonės vadovu (savininku), abu atsako pagal
BK 323 str.
Jei asmenys, apgaulingai
tvarkantys buhalterinę apskaitą arba klastojantys, paslepiantys, sunaikinantys apskaitos
dokumentus, be nusikaltimo, numatyto BK 323 str. , kėsinasi arba padaro dar ir
kitus nusikaltimus (pvz. , svetimo turto pasisavinimą ir pan. ), jie atsako pagal
šių nusikaltimų sutaptį.
7. Aplaidaus ir apgaulingo
buhalterinės apskaitos tvarkymo bei apskaitos dokumentų neišsaugojimo pasekmės
įmonei nustatomos kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos arba audito
aktais, o kilus abejonėms dėl aktų išvadų pagrįstumo - ekonomine ekspertize.
8. Baudžiamąją atsakomybę už
aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės
atsakomybės, numatytos ATPK 1731 str. 1 d. , atriboja tai, kad baudžiamajai
atsakomybei būtinos pasekmės, numatytos BK 322 str. ir 323 str. 1 d.
dispozicijose, t. y. galimybės nebuvimas arba trukdymas visiškai ar iš dalies
nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti
turtą, o ATPK 1731 str. 1 d. pasekmių nereikalauja. Administracinei atsakomybei užtenka
apskaitos taisyklių pažeidimo fakto.
Kai dėl aplaidaus ar
apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nesumokama, nuslepiama ar siekiama
nuslėpti didesnę negu 50 MGL dydžio mokesčių sumą, asmuo atsako pagal ATPK 1731 str. 2 ar 3 dalis, jeigu
nėra pasekmių, kurių reikalauja BK 322, 323 straipsnių dispozicijos.
9. Teismai, nagrinėdami baudžiamąsias
bylas, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 324, 325 straipsnius, turi vadovautis
ne tik šiomis BK normomis, bet ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo
įstatymu (1995 m. birželio 28 d. , Nr. I-974), Lietuvos Respublikos gyventojų
turto ir pajamų deklaravimo įstatymu (1996 m. gegužės 16 d. , Nr. I-1338),
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinuoju įstatymu (1990
m. spalio 5 d. , Nr. I-641), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno
mokesčio įstatymu (1990 m. liepos 31 d. , Nr. I-442), Valstybinio socialinio
draudimo įstatymu (1991 m. gegužės 21 d. , Nr. 1-1336) bei kitais įstaty-mais ir
norminiais aktais, reglamentuojančiais mokesčių mokėjimo ir finansinės
apskaitos tvarką.
10. Baudžiamosios
atsakomybės sąlygos pagal BK 324 str. yra šios: a) žinomai neteisingų duomenų
apie savo arba įmonės pajamas, pelną ar jų naudojimą įrašymas į deklaraciją
arba į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas bei kitus dokumentus; b) šių
dokumentų pateikimas valstybinei mokesčių inspekcijai. V- tik žinomai
neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją ir į kitus minėtus dokumentus, turint
tikslą pateikti juos valstybinei mokesčių inspekcijai, kvalifikuojamas kaip
pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo
deklaracijos, ataskaitų ar kitų dokumentų su žinomai neteisingais duomenimis
pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai.
Neteisingi duomenys liečia
tiek pajamų, pelno ar jų panaudojimo padidinimą, tiek ir jų sumažinimą.
11. Taikant BK 325 str. 1 ir
2 dalis, be kitų sąlygų baudžiamajai atsakomybei atsirasti, būtina, kad
mokesčių inspekcija vieną kartą raštu primintų mokesčio mokėtojui pareigą
pateikti deklaraciją ar kitokius nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus bei
ataskaitas ir sumokėti mokesčius.
12. P-inimas pateikti
deklaraciją ar kitokius nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus laikomas
įteiktu ir tada, kai  mokesčio mokėtojas
atsisako priimti priminimą (raginimą) ir kitus dokumentus, ir šis atsisakymas
yra reikiamai įformintas, arba mokesčio mokėtojo nesurandama buveinėje jo
nurodytu adresu ir darbo laiku du kartus. Raginimas laikomas įteiktu ir tuo
atveju, kai mokesčio mokėtojas, pasikeitus veiklos vietai ir darbo laikui, per
5 darbo dienas apie tai neinformavo mokesčių administratorių (Lietuvos
Respublikos 1995 m. birželio 28 d. mokesčių administravimo įstatymas Nr. I-974,
20 str. 3 d. ir 30 str. 5 d. ).
13. Būtina sąlyga
baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 325 str. 1 ir 2 dalis yra įmonės ar
savininko mokumas.
Be teisminio įmonės
pripažinimo nemokia bei neteisminio pasiskelbimo apie nesugebėjimą įvykdyti
finansinius įsipareigojimus, įmonės ar savininko faktinis nemokumas gali būti
nustatytas kvotos ir tardymo įstaigų.
Jeigu dėl ūkio subjekto
darbuotojų ar savininkų, atsakingų už teisingą mokesčių apskaičiavimą ir
sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus, tyčinės
nusikalstamos veikos (pvz. : turto grobimo, dovanojimo ar pardavimo mažomis
kainomis bei kitokio išeikvojimo ir pan. ) įmonė tapo nemoki ir, be to, šie
asmenys dar siekė išvengti mokesčių mokėjimo, tai tokie asmenys atsako pagal
nusikaltimų sutaptį - BK 325 ir kitus BK straipsnius.
14. Nuteisimas arba
nubaudimas administracine tvarka neatleidžia asmens nuo mokesčių (kuriuos
privalėjo sumokėti, bet nesumokėjo) ir delspinigių už juos sumokėjimo, tačiau
pagal mokesčių įstatymus papildomai skirti baudas ar kitas ekonomines sankcijas
fiziniams asmenims negalima.
15. Atribojant pažeidimą,
nurodytą ATPK 1721 str. 1 d. , kuriame numatyta administracinė atsakomybė už neteisingą
duomenų apie pajamas, turtą, pelną pateikimą, nuo veikos, numatytos BK 324
straipsnyje, atsižvelgiama į tai, kad veika, numatyta BK 324 straipsnyje, gali
būti padaroma tik tiesiogine tyčia, o minėti veiksmai, numatyti ATPK 1721 str. 1 d. , - dėl
nerūpestingumo, aplaidumo, patirties stokos ir pan.
16. Pagal BK 325 str. 2 ir 4
dalis kaltininkai atsako tuo atveju, jei dėl vengimo sumokėti mokesčius ar
įmokas buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei ar Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetui.
Senatas laiko teisinga tokią
teismų praktiką, kai didelę turtinę žalą valstybei, numatytą BK 325 str. 2 d. ,
sudaro daugiau negu 3000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) mokesčių, o didelę
turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, numatytą BK 325
str. 4 d. , sudaro didesnė negu 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) įmokų dydžio
suma.
17. Nusikaltimų, numatytų BK
324 str. ir 325 str. 1 ir 2 d. , subjektai yra juridi-nių asmenų bei neturinčių
juridinio asmens teisių įmonių vadovai (savininkai) ir fiziniai asmenys, kuriems
įstatymais (Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo
įstatymas, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis
įstatymas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas ir
kt. ) yra nustatyta prievolė deklaruoti savo turtą ir pajamas, teikti
deklaracijas ir ataskaitas apie įmonės pajamas, pelną bei jų panaudojimą ir
mokėti mokesčius.
Pagal BK 325 str. 3 ir 4
dalis atsako draudėjai (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 266,  2 str. ).
18. M-erialinės žalos
valstybei, padarytos žinomai neteisingu duomenų apie pajamas ar pelną
pateikimu, mokesčių bei įmokų vengimu, atlyginimas turi būti išsprendžiamas ne
ginčo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo
įstatymu.
19. Mokesčių inspekcijos
sistemoje kvotos organo viršininku yra mokesčių inspekcijos viršininkas arba
specializuoto kvotos padalinio vadovas. Nusikaltimų finansams bylose, tiriamose
sumarinio proceso tvarka, jie turi visus įstatymo suteiktus procesinius
įgaliojimus, tarp jų - patvirtinimą nutarimo iškelti asmeniui baudžiamąją bylą,
pranešimą teismui.
20. P-inti teismams, kad
pagal BK 35 str. turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės už nusikaltimus,
numatytus BK 323, 324 ir 325 straipsniuose, skyrimas yra privalomas. Skiriant
baudą, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodomas jos konkretus dydis, o ne
minimalių gyvenimo lygių skaičius.
21. Teismai, surašydami
sutrumpintą aprašomąją nuosprendžio dalį bylose, tiriamose sumarinio proceso
tvarka, privalo laikytis BPK 3461 straipsnio reikalavimų, t. y. nurodyti
nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, nurodant jos padarymo
vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, nusikaltimo motyvus ir pasekmes.
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK straipsnį, kurio dispozicija yra blanketinė,
nuosprendyje būtina nurodyti ir įstatymus bei norminius aktus, kuriuos jis
pažeidė.
Šį Senato nutarimą paskelbti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.


AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO SENATO
PIRMININKAS                                                                                                                       P.
KŪRIS                         

AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO SENATO
SEKRETORĖ                                                                                                                           L.
ŽILIENĖ                                   


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.50488 sekundės -