|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 13 1997 m. gruodžio 22 d. Dėl teismų praktikos nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamąsias bylas (BK 322, 323, 324, 325 straipsniai) Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs 1997 m. I, II ir III ketvirčių Lietuvos Respublikos teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose teisiamieji buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 322, 323, 324, 325 straipsniuose, pažymi, kad teismai, nagrinėdami šias bylas, iš esmės laikosi įstatymų reikalavimų, tačiau yra ir trūkumų. Aptariamų BK straipsnių dispozicijos yra naujos, todėl buvo tikslinga susipažinti su teismų praktika ir išaiškinti pasitaikančius neaiškumus taikant šias naujas normas. Teismų praktikos analizė rodo, kad nevienodai sprendžiamas apibendrinamų nusikaltimų finansams subjekto nustatymo klausimas. V-i teismai šių nusikaltimų subjektais pripažįsta tik įmonių buhalterius, kiti - tik įmonių vadovus (savininkus), treti - ir buhalterius, ir vadovus kartu. Yra neaiškumų atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, kadangi nėra aiškių šias atsakomybes skiriančių kriterijų. Teismų praktikoje kyla problemų vertinant apskaitos dokumentų neišsaugojimo sąvoką bei nustatant, kas baudžiamąja tvarka atsako už apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Raštiško priminimo, numatyto BK 325 str. 1 d. ir 2 d. dispozicijose, esmė ir jo įteikimo tvarka ne visada suprantamos teisingai. Nevienodai vertinama įmonės nemokumo nustatymo tvarka. Kai kurie teismai valstybinių mokesčių inspekcijų patikrinimo, revizijos ir audito aktų nepripažįsta įrodymais. Baudžiamosiose bylose, tiriamose sumarinio proceso tvarka, ne visada teisingai suprantami valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įgaliojimai. Teismai nevienodai sprendžia materialinės žalos valstybei, padarytos nesumokėjus mokesčių, atlyginimo klausimą. Teismai ne visuomet tinkamai sprendžia papildomos bausmės - turto konfiskavimo paskyrimą. Prokurorai neapskundžia tokių teismo nuosprendžių apeliacine ar kasacine tvarka. Pasitaiko atvejų, kai teismai, pažeisdami BPK 3461 str. reikalavimus, sutrum- pintoje aprašomojoje nuosprendžio dalyje neatskleidžia nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybių - jos padarymo vietos, laiko, būdo, kaltės pobūdžio. Tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK straipsnį, kurio dispozicija yra blanketinė, nuosprendyje ne visuomet nurodoma, kokius įstatymus ar norminius aktus jis pažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų taikymo praktiką, nutarė: išaiškinti teismams, kad: 1. Teisingas įstatymų, numatančių baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimą, mokesčių ir įmokų vengimą, taikymas yra vienas iš garantų, užtikrinančių tinkamą biudžeto formavimą ir finansų sistemos funkcionavimą. 2. Baudžiamojo kodekso 322 ir 323 straipsniuose, nustatančiuose baudžiamąją atsakomybę už aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dalis dispo-zicijų yra blanketinės, todėl teismai, nustatydami šių nusikaltimų požymius, turi vadovautis ne tik minėtomis BK normomis, bet ir Lietuvos Respublikos buhalte-rinės apskaitos pagrindų įstatymu (1992 m. birželio 18 d. , Nr. I-2654), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: “Dėl juridinio asmens teisių neturinčių įmonių buhalterinės apskaitos”(1995 m. sausio 4 d. , Nr. 8), “Dėl geresnio kasos darbo organizavimo, jos operacijų vykdymo bei kasos aparatų naudojimo”(1994 m. balandžio 29 d. , Nr. 336) bei kitais įstatymais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą. 3. Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Pavyzdžiui, aplaidus apskaitos tvarkymas yra tuomet, kai apskaita netvarkoma, nesurašomi, nesurenkami arba surenkami ne visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir nevedami apskaitos registrai, dokumentai ar registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 322 str. , yra tik tuomet, kai ši veika padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Veika laikoma padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo tuo atveju, kai asmuo žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nevykdo arba netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų bei įvertinti turto, bet lengvabūdiškai tikisi to išvengti. Veika laikoma padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo tuo atveju, kai asmuo nežino ar blogai žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus ir nenumato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų bei įvertinti turto, tačiau pagal užimamas pareigas ar darbo specifiką privalo ir gali tai žinoti bei numatyti tų įstatymų nevykdymo pasekmes. 4. Apskaitos dokumentų neišsaugojimas - tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šių dokumentų išsaugojimui nustatytas įstatymu ir norminiais aktais, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 20 straipsnis įpareigoja įmonės vadovą (savininką) nustatyti buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, užtikrinančią jų išsaugojimą. T-ėl teismai turi tikrinti, ar nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka galėjo realiai užtikrinti jų saugumą. Kai apskaitos dokumentų saugojimo tvarka nenustatyta, atsako įmonės vadovas. Tais atvejais, kai apskaitos dokumentai buvo saugojami laikantis nustatytos tvarkos, įmonės vadovai (savininkai) neatsako už apskaitos dokumentų neišsaugojimą, jeigu jie prarasti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios (pvz. : gaisrai, vagystės ir pan. ). Jeigu apskaitos dokumentai pagal sutartį buvo perduoti saugoti asmenims, vykdantiems apsaugos funkcijas ir neužtikrinusiems tinkamos jų apsaugos, įmonės vadovas už apskaitos dokumentų neišsaugojimą neatsako. B- koks apskaitos dokumentų perdavimas saugoti kitiems asmenims, kuriems nesuteiktos apskaitos dokumentų saugojimo funkcijos, neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės už jų neišsaugojimą. 5. Apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas ar buhalterinės apskaitos duomenų ar rezultatų iškraipymas, pavyzdžiui: dvigubos buhalterijos vedimas, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ar apskaitos registrų klastojimas, ūkinių-finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose bei kiti panašūs būdai. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 323 str. , yra tik tuomet, kai ši veika padaroma tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). Veika laikoma padaryta tyčia tuo atveju, kai asmuo sąmoningai netvarko buhalterinės apskaitos arba tvarko ją netinkamai, numato, kad tuo bus trukdoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus bei įvertinti turtą ir to siekia arba sąmoningai leidžia šioms pasekmėms kilti. 6. Aplaidaus ir apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 7, 8, 24 straipsnius: a) vyr. finansininkas (buhalteris) - tais atvejais, kai įmonėje yra savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba. Šiuo atveju įmonės vadovas (savininkas) gali būti nusikaltimo bendrininku; b) buhalterinių-auditinių ar konsultacinių įmonių specialistai - tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su buhalterinėmis, auditinėmis ar konsultacinėmis įmonėmis; c) įmonės vadovas - tais atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą ar ji įmonėje iš viso nevedama; d) įmonės vadovas - už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą; e) už buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimą, paslėpimą ar sunaikinimą atsako veiką padaręs asmuo. Jeigu nusikalstamai aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarko kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu (savininku), tai pagal BK 322 str. atsako įmonės vadovas (savininkas). Kai asmuo, nesusijęs su įmone darbo santykiais, buhalterinę apskaitą tvarko apgaulingai, jis atsakys tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą. Šiuo atveju įmonės vadovas atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su įmonės vadovu (savininku), abu atsako pagal BK 323 str. Jei asmenys, apgaulingai tvarkantys buhalterinę apskaitą arba klastojantys, paslepiantys, sunaikinantys apskaitos dokumentus, be nusikaltimo, numatyto BK 323 str. , kėsinasi arba padaro dar ir kitus nusikaltimus (pvz. , svetimo turto pasisavinimą ir pan. ), jie atsako pagal šių nusikaltimų sutaptį. 7. Aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei apskaitos dokumentų neišsaugojimo pasekmės įmonei nustatomos kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos arba audito aktais, o kilus abejonėms dėl aktų išvadų pagrįstumo - ekonomine ekspertize. 8. Baudžiamąją atsakomybę už aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 1731 str. 1 d. , atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei būtinos pasekmės, numatytos BK 322 str. ir 323 str. 1 d. dispozicijose, t. y. galimybės nebuvimas arba trukdymas visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, o ATPK 1731 str. 1 d. pasekmių nereikalauja. Administracinei atsakomybei užtenka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Kai dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nesumokama, nuslepiama ar siekiama nuslėpti didesnę negu 50 MGL dydžio mokesčių sumą, asmuo atsako pagal ATPK 1731 str. 2 ar 3 dalis, jeigu nėra pasekmių, kurių reikalauja BK 322, 323 straipsnių dispozicijos. 9. Teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 324, 325 straipsnius, turi vadovautis ne tik šiomis BK normomis, bet ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (1995 m. birželio 28 d. , Nr. I-974), Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymu (1996 m. gegužės 16 d. , Nr. I-1338), Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinuoju įstatymu (1990 m. spalio 5 d. , Nr. I-641), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymu (1990 m. liepos 31 d. , Nr. I-442), Valstybinio socialinio draudimo įstatymu (1991 m. gegužės 21 d. , Nr. 1-1336) bei kitais įstaty-mais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais mokesčių mokėjimo ir finansinės apskaitos tvarką. 10. Baudžiamosios atsakomybės sąlygos pagal BK 324 str. yra šios: a) žinomai neteisingų duomenų apie savo arba įmonės pajamas, pelną ar jų naudojimą įrašymas į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas bei kitus dokumentus; b) šių dokumentų pateikimas valstybinei mokesčių inspekcijai. V- tik žinomai neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją ir į kitus minėtus dokumentus, turint tikslą pateikti juos valstybinei mokesčių inspekcijai, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo deklaracijos, ataskaitų ar kitų dokumentų su žinomai neteisingais duomenimis pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai. Neteisingi duomenys liečia tiek pajamų, pelno ar jų panaudojimo padidinimą, tiek ir jų sumažinimą. 11. Taikant BK 325 str. 1 ir 2 dalis, be kitų sąlygų baudžiamajai atsakomybei atsirasti, būtina, kad mokesčių inspekcija vieną kartą raštu primintų mokesčio mokėtojui pareigą pateikti deklaraciją ar kitokius nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus bei ataskaitas ir sumokėti mokesčius. 12. P-inimas pateikti deklaraciją ar kitokius nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus laikomas įteiktu ir tada, kai mokesčio mokėtojas atsisako priimti priminimą (raginimą) ir kitus dokumentus, ir šis atsisakymas yra reikiamai įformintas, arba mokesčio mokėtojo nesurandama buveinėje jo nurodytu adresu ir darbo laiku du kartus. Raginimas laikomas įteiktu ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas, pasikeitus veiklos vietai ir darbo laikui, per 5 darbo dienas apie tai neinformavo mokesčių administratorių (Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 28 d. mokesčių administravimo įstatymas Nr. I-974, 20 str. 3 d. ir 30 str. 5 d. ). 13. Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 325 str. 1 ir 2 dalis yra įmonės ar savininko mokumas. Be teisminio įmonės pripažinimo nemokia bei neteisminio pasiskelbimo apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus, įmonės ar savininko faktinis nemokumas gali būti nustatytas kvotos ir tardymo įstaigų. Jeigu dėl ūkio subjekto darbuotojų ar savininkų, atsakingų už teisingą mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus, tyčinės nusikalstamos veikos (pvz. : turto grobimo, dovanojimo ar pardavimo mažomis kainomis bei kitokio išeikvojimo ir pan. ) įmonė tapo nemoki ir, be to, šie asmenys dar siekė išvengti mokesčių mokėjimo, tai tokie asmenys atsako pagal nusikaltimų sutaptį - BK 325 ir kitus BK straipsnius. 14. Nuteisimas arba nubaudimas administracine tvarka neatleidžia asmens nuo mokesčių (kuriuos privalėjo sumokėti, bet nesumokėjo) ir delspinigių už juos sumokėjimo, tačiau pagal mokesčių įstatymus papildomai skirti baudas ar kitas ekonomines sankcijas fiziniams asmenims negalima. 15. Atribojant pažeidimą, nurodytą ATPK 1721 str. 1 d. , kuriame numatyta administracinė atsakomybė už neteisingą duomenų apie pajamas, turtą, pelną pateikimą, nuo veikos, numatytos BK 324 straipsnyje, atsižvelgiama į tai, kad veika, numatyta BK 324 straipsnyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, o minėti veiksmai, numatyti ATPK 1721 str. 1 d. , - dėl nerūpestingumo, aplaidumo, patirties stokos ir pan. 16. Pagal BK 325 str. 2 ir 4 dalis kaltininkai atsako tuo atveju, jei dėl vengimo sumokėti mokesčius ar įmokas buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Senatas laiko teisinga tokią teismų praktiką, kai didelę turtinę žalą valstybei, numatytą BK 325 str. 2 d. , sudaro daugiau negu 3000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) mokesčių, o didelę turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, numatytą BK 325 str. 4 d. , sudaro didesnė negu 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) įmokų dydžio suma. 17. Nusikaltimų, numatytų BK 324 str. ir 325 str. 1 ir 2 d. , subjektai yra juridi-nių asmenų bei neturinčių juridinio asmens teisių įmonių vadovai (savininkai) ir fiziniai asmenys, kuriems įstatymais (Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas ir kt. ) yra nustatyta prievolė deklaruoti savo turtą ir pajamas, teikti deklaracijas ir ataskaitas apie įmonės pajamas, pelną bei jų panaudojimą ir mokėti mokesčius. Pagal BK 325 str. 3 ir 4 dalis atsako draudėjai (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 266, 2 str. ). 18. M-erialinės žalos valstybei, padarytos žinomai neteisingu duomenų apie pajamas ar pelną pateikimu, mokesčių bei įmokų vengimu, atlyginimas turi būti išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu. 19. Mokesčių inspekcijos sistemoje kvotos organo viršininku yra mokesčių inspekcijos viršininkas arba specializuoto kvotos padalinio vadovas. Nusikaltimų finansams bylose, tiriamose sumarinio proceso tvarka, jie turi visus įstatymo suteiktus procesinius įgaliojimus, tarp jų - patvirtinimą nutarimo iškelti asmeniui baudžiamąją bylą, pranešimą teismui. 20. P-inti teismams, kad pagal BK 35 str. turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 323, 324 ir 325 straipsniuose, skyrimas yra privalomas. Skiriant baudą, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodomas jos konkretus dydis, o ne minimalių gyvenimo lygių skaičius. 21. Teismai, surašydami sutrumpintą aprašomąją nuosprendžio dalį bylose, tiriamose sumarinio proceso tvarka, privalo laikytis BPK 3461 straipsnio reikalavimų, t. y. nurodyti nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, nusikaltimo motyvus ir pasekmes. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK straipsnį, kurio dispozicija yra blanketinė, nuosprendyje būtina nurodyti ir įstatymus bei norminius aktus, kuriuos jis pažeidė. Šį Senato nutarimą paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO PIRMININKAS P. KŪRIS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO SEKRETORĖ L. ŽILIENĖ Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |