TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS APELIACINIAM
TEISMUI
APYGARDŲ TEISMAMS
MIESTŲ IR RAJONŲ APYLINKIŲ
TEISMAMS

1997 m. gruodžio 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos
teismų įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. Vilniaus apygar-dos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininką dėl kai kurių BPK normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius konsultuoja:
klausimas. Pagal Aukščiausiojo Teismo
senato aprobuotą Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1996 m. rugsėjo 24 d. nutartį (Teismų praktika Nr. 5-6, p. 200,
243) nuosprendis buvo panaikintas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų
pažeidimų, nes jame nebuvo nurodyta pataisos įstaigų rūšis ir režimas.
Ar tokiu pagrindu gali būti
naikinami nuosprendžiai apeliacinėje instancijoje, jeigu BPK 384 str. 1 d. nurodyta,
kad dalinėje apeliacijoje galima ištaisyti neteisingai išspręstus pataisos
darbų įstaigų rūšies ir kitus klausimus?
konsultacija. Jeigu teismas,
nesilaikydamas BPK 347 str. 4 d. reikalavimų, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje
nenurodo, kuri pataisos darbų įstaigų rūšis su atitinkamu režimu paskiriama
teisiamajam laisvės atėmimo bausmei atlikti, toks nuosprendis negali būti
perduodamas vykdyti, nes neaišku, kur turi būti atliekama bausmė. Toks
pažeidimas, kai išvis nenurodoma pataisos darbų įstaigų rūšis,
laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Jeigu pataisos darbų įstaigų
rūšis su atitinkamu režimu nuosprendyje nuro-doma neteisingai, šią klaidą
teismas gali ištaisyti BPK 414 str. 1 d. tvarka. Tokią klaidą, nepanaikindamas
nuosprendžio, gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis
BPK 384 str.
klausimas. Kaip turi būti
sprendžiamas pataisos darbų įstaigos rūšies ir režimo nustatymo klausimas, kai
teismo nutartimi siunčiamas atlikti teismo paskirtą bausmę asmuo, kuriam
bausmės vykdymas buvo atidėtas pagal BK 471 str. ?
konsultacija. Atidedant bausmės vykdymą,
nuosprendis neperduodamas vykdyti, todėl bausmės vykdymo įstaigos ir režimo
nurodyti nereikia. Jeigu asmuo nesilaiko BK 471 str. numatytų sąlygų, ir
teismas priima nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti
nuosprendžiu paskirtą bausmę, šioje nutartyje turi būti nurodoma pataisos darbų
įstaigų rūšis su atitinkamu režimu.
klausimas. BPK 352 str. 4 d.
nurodyta, kad skelbiant nuosprendį prokuroras ir gynėjas privalo būti teismo
salėje. Kaip turi pasielgti teismas, jeigu skelbiant nuosprendį prokuroras ar
gynėjas teisme nedalyvauja?
konsultacija. Jeigu skelbiant nuosprendį
teismo salėje nedalyvauja proku-roras ar gynėjas, tai nėra kliūtis skelbti
nuosprendį. Prokuroro ar gynėjo nedalyva-vimas teisme yra baudžiamojo proceso
reikalavimų pažeidimas, tačiau neesminis. Teismas apie tai privalėtų pranešti
aukštesniajam prokurorui ar Lietuvos advokatų tarybai.
klausimas. Ar gali būti įslaptinamas
liudytojas teisme, kai jis nebuvo apklaus-tas parengtinio tyrimo metu? K-iomis
BPK normomis vadovaujantis ir kokie konkretūs procesiniai veiksmai tuo tikslu
turi būti atlikti?
Ar parengtiniame tyrime įslaptintas liudytojas
gali būti teisminio nagrinėjimo metu išslaptintas ir kokie procesiniai veiksmai
tuo tikslu turi būti atlikti?
konsultacija. Įstatymas nenumato, kad
teismas gali įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę
nustatančius duomenis. Jeigu teisme atsiranda rimtas pagrindas įslaptinti
anksčiau neapklausto asmens duomenis, tokio įslaptinimo procedūrą turėtų
atlikti prokuroras ar tardytojas (BPK 284 str. ).
Teisme nerekomenduotina išslaptinti įslaptintus
liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatančius duomenis, nes tai
galėtų pakenkti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui.
klausimas. Kaip turi pasielgti
teismas, kai toje pačioje byloje yra du to paties asmens parodymai: byloje
esančiame protokole, kuriame viešai nurodyti to asmens anketiniai duomenys,
užfiksuoti jo parodymai, kuriuose nepatvirtinamos jokios reikšmingos bylai
aplinkybės, o kitame protokole, kuriame tas pats asmuo nurodytas slapyvardžiu,
nes anketiniai duomenys įslaptinti, išdėstyti visai kiti jo parodymai,
kur jis patvirtina svarbias bylai aplinkybes (aiškina, kaip buvo padarytas
nusikalti-mas ir pan. )?
konsultacija. Abiejų parodymų procesinė
reikšmė yra vienoda. V-inant tokius parodymus, iš esmės reikia vadovautis BPK
76 str. nuostatomis.
klausimas. Ar bus esminis baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimas, kai baudžiamoji byla turi būti grąžinta
parengtiniam tyrimui papildyti, jeigu įslaptinto liudytojo parodymai, duoti
parengtinio tyrimo metu, laikomi ne byloje, o atskirame voke, ir su jais nebuvo
supažindintas kaltinamasis ir kiti proceso dalyviai pabaigus parengtinį tardymą?
konsultacija. L-ytojo parodymai negali
būti įslaptinami, ir todėl jie laikomi byloje. G- būti įslaptinami tik
liudytojo asmens tapatybę nustatantys duomenys (BPK 1561 str. ). Tik šie duomenys
laikomi voke ir saugomi atskirai nuo bylos. Jeigu pabaigus parengtinį tardymą
kaltinamasis nesupažindintas su liudytojo apklausos protokolu, tai laikytina
esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (BPK 382 str. 2 d. 4 p. ).
klausimas. BPK 1942 str. numatyta, kad
prokuroro sprendimas dėl nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises gali būti
apskųstas teismui.
K-s teismas turi nagrinėti
šį skundą, kokių teismingumo taisyklių turi būti laikomasi ir koks tokių skundų
nagrinėjimo procesas?
konsultacija. Įstatymas nereglamentuoja
šių skundų nagrinėjimo ir sprendimo proceso. Manome, kad skundus, paduotus BPK
1942 str. 6 d. tvarka, turi nagrinėti apylinkės teismo teisėjas pagal priėmusio
nutarimą kvotėjo, tardytojo ar prokuroro buveinės vietą. Nagrinėjant skundą,
dalyvauja kvotėjas, tardytojas ar prokuroras, priėmusis nutarimą. Į posėdį
šaukiamas skundą padavęs asmuo. Tačiau jeigu jis laiku buvo informuotas apie
skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, šio asmens neatvykimas nagrinėti skundo
nekliudo. Išnagrinėjęs skundą teisėjas priima nutartį patenkinti skundą ir panaikinti
nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises arba priima nutartį skundą
atmesti, arba pakeisti.
klausimas. Ar visais, ar tik kai
kuriais atvejais turi būti naikinami nuos-
prendžiai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kai juose nebūna
išspręstas daiktinių įrodymų klausimas? Kada galima daiktinių įrodymų klausimus
išspręsti BPK 414 str. tvarka, jeigu tai išvis galima?
konsultacija. Jeigu nesilaikyta BPK 349
str. 2 p. reikalavimo ir daiktinių įrodymų klausimas neišspręstas, tai vertitina
kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, ir nuosprendis turi būti
panaikintas tuo atveju, kai daiktinių įrodymų klausimo neišsprendimas atėmė ar
suvaržė proceso dalyvių teises arba kitokiu būdu paveikė teisėto bei pagrįsto
nuosprendžio priėmimą. Kitais atvejais daiktinių įrodymų klausimas gali būti
išsprendžiamas BPK 414 str. nustatyta tvarka.
klausimas. Ar teisėjas, tvarkomajame
teismo posėdyje nustatęs, kad byloje baudžiamojon atsakomybėn turi būti
patraukti ir kiti asmenys, gali šiame posėdyje iškelti jiems baudžiamąją bylą
ir perduoti ją tirti tyrimo organams?
konsultacija. Teisėjas tokiu pagrindu
negali iškelti baudžiamosios bylos, nes įstatymas numato, kad tokios bylos gali
būti iškeliamos tik teisiamajame posėdyje (BPK 282 str. ).
klausimas. Pagal BPK 1091 str. 3 d. pakartotinis
skundas dėl suėmimo paskyrimo išsprendžiamas nagrinėjant kardomojo kalinimo
(suėmimo) terminų pratęsimą. Darytina išvada, kad šiuos abu klausimus turi
nagrinėti tas pats teismas vienu metu. Suėmimo terminų pratęsimas iki šešių
mėnesių nagrinėjamas apylinkės teisme (BPK 106 str. 1 d. ), tačiau skundus dėl
suėmimo skyrimo gali nagrinėti tik apeliacinės instancijos teismas (BPK 1091 str. 1 d. ).
Kas turi nagrinėti
pakartotinius skundus dėl suėmimo paskyrimo, kai suėmimas pratęsiamas apylinkės
teisme?
konsultacija. Pakartotiniai skundai dėl
suėmimo paskyrimo nagrinėjami sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą,
ir juos nagrinėja tas teismas, kuris sprendžia suėmimo pratęsimo klausimą.


Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                      V.
G-us
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt