|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 3. Dėl išmokėtos laidojimo pašalpos nepripažinimo patirta žala Jei subrogacijos atveju pagal CK 6. 291 straipsnio 2 dalį draudikui (draudimo kompanijai) teisė išsireikalauti iš kalto žalą padariusio asmens išmokėtą draudimo išmoką neapima laidojimo pašalpos, tai teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas lemia, kad tokiu atveju laidojimo pašalpa negali būti išieškoma iš draudiko valstybės (savivaldybės) institucijos, išmokėjusios laidojimo pašalpą, naudai, kitaip draudikas patirtų vienašalius nenumatytus nuostolius, patekdamas į blogesnę padėtį, nei žalą padaręs asmuo. Vienašalės prievolės draudikui atlyginti laidojimo pašalpą ją išmokėjusiai valstybei (savivaldybei) uždėjimas faktiškai reikštų socialinės paramos finansavimo prievolės perėjimą tam tikrais atvejais draudikui, tačiau socialinės paramos teikimo viešoji funkcija yra valstybės bei savivaldybės prerogatyva ir vienas iš esminių joms atstovaujančių institucijų uždavinių. Prievolės išmokėti laidojimo pašalpą atsiradimas taip pat nesiejamas su deliktinės atsakomybės dėl asmens mirties kilimu žalą padariusiam asmeniui. Tokia pašalpa išmokama įvykus objektyviam ir pakankamam juridiniam faktui – fizinio asmens mirčiai, todėl dėl asmens mirties kaltų asmenų buvimas ar nebuvimas, kaltės laipsnis bei civilinės atsakomybės draudimas neturi įtakos pačios savivaldybės prievolei išmokėti laidojimo pašalpą. Tai suponuoja, jog laidojimo pašalpos išmokėjimas pagal CK 6. 249 straipsnio 1 dalį nepripažintinas patirta žala (CK 6. 249 straipsnio 1 dalis). Civilinė byla Nr. 3K-3-304/2004 Bylų kategorijos: 31. 2; 34; 39. 1; 39. 4; 39. 6. 2. 12; 67 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. gegužės 12 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (teisėjų kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės (kolegijos pranešėja) ir A-o S-čiaus, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės interesus, ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims Povilui Virkščiui ir Mantui Virkščiui dėl žalos regreso tvarka atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės interesus, 2003 m. liepos 18 d. padavė Panevėžio miesto apylinkės teismui ieškinio pareiškimą, jame nurodydamas, kad įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nustatyta, jog Mantas Virkštis 2003 m. vasario 11 d. Panevėžio m. , Marijonų g. vairuodamas automobilį „Citroen Xantia“ (valst. Nr. GPN 442), įvažiavo į perėją, joje parbloškė A-iną Šlikienę, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė tą pačią dieną ligoninėje. Nurodyto automobilio savininkas Povilas Virkštys su AB „Lietuvos draudimas“ 2002 m. gegužės 31 d. buvo sudaręs transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojusią autoįvykio metu. Dėl A-inos Šlikienės mirties Panevėžio miesto savivaldybė 2003 m. vasario 12 d. išmokėjo 750 Lt dydžio laidojimo pašalpą Marijonai Šiaučiūnaitei. CK 6. 291 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu, o įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. CK 6. 280 straipsnyje numatyta regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Išmokėjusi laidojimo pašalpą Panevėžio miesto savivaldybė įgijo regreso teisę į laidojimo pašalpos išieškojimą. Pagal Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 83 punktą įstatymų nustatytais atvejais išmokama laidojimo pašalpa įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Kadangi pagal nurodytą draudimo sutartį civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims padarytą žalą prisiėmė draudikas AB „Lietuvos draudimas“, ši įmonė privalo atlyginti ieškovui šio išmokėtą 750 Lt laidojimo pašalpos dydžio sumą, kurią prašoma teismo priteisti ieškovo naudai. Ieškinio pareiškimu taip pat prašoma iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės naudai 750 Lt žalos atlyginimo, taip pat 50 Lt žyminio mokesčio ir 22,80 Lt dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nustatyta, kad Mantas Virkštis vairuodamas automobilį mirtinai sužalojo A-iną Šlikienę, šiais veiksmais padarydamas neatsargų nusikaltimą. Įvykio metu galiojo draudimo sutartis, pagal kurią prievolė dėl draudiminio įvykio atlyginti žalą atsirado draudikui AB „Lietuvos draudimas“ (CK 6. 987 straipsnis). CK 6. 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, kurias atlyginamos atsakingo už žalą asmens. CK 6. 280 straipsnio 3 dalyje numatyta asmeniui, atlyginusiam kito asmens padarytą žalą, regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Kadangi draudimo sutartimi civilinės atsakomybės riziką prisiėmė draudikas, į jį nukreipiamas žalos atlyginimas regreso tvarka. Išmokėdama laidojimo pašalpą ir reikalaudama jos atlyginimo savivaldybė veikia ne kaip administracinio, o kaip civilinio teisinio santykio subjektas, todėl šiems santykiams taikomos civilinės teisės normos (CK 1. 1 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimu apeliacinis skundas buvo tenkintas: nuspręsta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškinį. Iš ieškovo priteista 50 Lt atsakovui ir 40,22 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija vadovavosi 1993 m. gruodžio 23 d. įstatymu „Dėl paramos mirties atveju“, pagal kurį laidojimo pašalpa yra speciali tikslinės paskirties pašalpa ir išmokama mirus šio įstatymo 1 straipsnyje įvardytiems asmenims, nepriklausomai nuo mirties priežasties. Laidojimo pašalpoms skirtos lėšos iš anksto numatomos savivaldybių biudžetuose. Laidojimo pašalpos išmokėjimas nesiejamas su kieno nors teisei priešingais veiksmais, dėl kurių įvyko asmens mirtis, todėl laidojimo pašalpos išmokėjimas CK 6. 249 straipsnio prasme nelaikomas ją išmokėjusiai savivaldybei žalos atsiradimu. CK 6. 291 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tai reiškia, kad laidojimo išlaidos išieškomos iš žalą padariusio asmens tiek, kiek jų nepadengia išmokėta laidojimo pašalpa. Kadangi laidojimo pašalpos išmokėjimas nesiejamas su žalos padarymo faktu, tai CK numatytos žalos atlyginimo regreso tvarka taisyklės nėra taikomos. Savivaldybei regreso teisė išreikalauti išmokėtas laidojimo pašalpas iš kaltų asmenų nėra numatyta įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai Kasaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės interesus, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. N-s apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad laidojimo pašalpos išmokėjimas nėra siejamas su kieno nors teisei priešingais veiksmais, dėl kurių įvyko asmens mirtis, tačiau šioje byloje yra nustatyta, jog laidojimo pašalpą ieškovas išmokėjo dėl trečiojo asmens Manto Virkščio neteisėtų veiksmų – neatsargaus nužudymo. Neteisėti veiksmai ir jų padariniu tapusi asmens mirtis nulėmė ieškovui kilusią pareigą išmokėti laidojimo pašalpą. Todėl šiuo konkrečiu atveju laidojimo pašalpos išmokėjimas CK 6. 249 straipsnio prasme laikytinas žalos atsiradimu pašalpą išmokėjusiai savivaldybei, nes šio straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kuria remiantis žala laikytina ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir asmens turėtos išlaidos. Teisės doktrina pripažįsta turtine žala išlaidas, atsiradusias pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan. ), toks išaiškinimas pateiktas 2003 m. išleisto Baudžiamojo proceso kodekso komentaro I dalyje, p. 279. 2. CK komentare CK 6. 291 straipsnio 1 dalies norma aiškinama, nurodant, kad sudedamoji žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dalis yra mirusiojo laidojimo išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Laidojimo pašalpa yra mokama mirusįjį laidojančiam asmeniui, šiam asmeniui žalą padaręs asmuo privalo atlyginti tik tą laidojimo išlaidų dalį, kuri viršija laidojimo pašalpos dydį. Atsakingam už žalos padarymą asmeniui tenka prievolė atlyginti laidojimo pašalpą savivaldybei, išmokėjusiai laidojimo pašalpą. Jei atsakingas už padarytą žalą asmuo žalos padarymo metu buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje, prievolė atlyginti laidojimo pašalpą pereina tai draudimo kompanijai. 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „Įstatymų taikymas teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojus asmenį, kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“ nurodoma, kad įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ pagrindu išmokant laidojimo pašalpą mirties pobūdis reikšmės neturi. Jei pašalpą išmokėjo savivaldybė, tai ji turi regreso teisę į išmokėtos pašalpos išieškojimą iš kalto asmens ar organizacijos, kurie privalo atlyginti laidojimo išlaidas. 3. N-s įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“ ir nenumatyta savivaldybės regreso teisė į išmokėtą laidojimo pašalpą, tačiau galiojančio CK 6. 280 straipsnyje įtvirtinta bendra norma, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenumato kitokio dydžio. Įvykus autoavarijai kaip draudiminiam įvykiui, yra atlyginama turtinė ir neturtinė žala, padaryta tretiesiems asmenims. Autoavarijos viena iš pasekmių buvo Manto Virkščio veiksmais padaryta 750 Lt žala Panevėžio miesto savivaldybei, tokio dydžio žalą privalo atlyginti civilinės atsakomybės riziką prisiėmęs AB „Lietuvos draudimas“, nes žala padaryta įvykus draudiminiam įvykiui ir Mantas Virkštis buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo netenkinti ieškovo kasacinio skundo ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimą. Atsakovas nurodo, kad laidojimo pašalpos išmokamos nepriklausomai nuo mirties priežasties ir iš anksto numatytų savivaldybių biudžetų išlaidų. Laidojimo pašalpos išmokėjimas nelaikytinas žalos padarymu, ir Civiliniame kodekse nustatytos žalos atlyginimo taisyklės negali būti taikomos. Savivaldybė, išmokėdama laidojimo pašalpas pagal įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“, veikia ne kaip civilinės teisės subjektas, o kaip viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punktas), todėl ir savivaldybės regreso teisė kiltų ne iš civilinių, o iš viešojo administravimo santykių, o tokia teisė galiojančiame CK ir kituose įstatymuose nenumatyta. Civilinio kodekso komentaro 57 p. išdėstyta, kad santykiai, susiję su valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšų surinkimu ir jų paskirstymu, nėra laikomi civiliniais teisiniais santykiais. Be to, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato žalos asmeniui ir (ar) turtui, padarytos tretiesiems asmenims autoavarijos metu, atlyginimo tvarką. Tai reiškia, jog draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką tik tretiesiems, autoavarijos metu nukentėjusiems asmenims, dėl to neprivalo atlyginti laidojimo pašalpų nukentėjusiuoju asmeniu netapusiai savivaldybei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės Byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 11 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu trečiasis asmuo Mantas Virkštys vairuodamas automobilį mirtinai sužalojo A-iną Šlikienę (b. l. 5). Įvykio metu galiojo transporto priemonės, kuria buvo padaryta avarija, 2002 m. gegužės 31 d. pasirašyta savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (b. l. 9), pagal kurią atsakingu už padarytą draudiminio įvykio metu žalą asmeniui ir turtui tapo atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgdamas į Panevėžio miesto savivaldybės išmokėtą 750 Lt laidojimo pašalpą atsakovas išmokėjo draudimo išmoką, į kurios dydį įskaičiavo nurodytą laidojimo pašalpą, taip sumokėdamas atitinkamai mažesnę sumą (b. l. 7, 61). Byloje kilęs ginčas dėl išmokėtos laidojimo pašalpos priteisimo pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės atgręžtinį reikalavimą į civilinę atsakomybę apdraudusį ir atsakingą už asmens mirties atveju padarytą žalą atsakovą AB „Lietuvos draudimas“. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai CK 6. 291 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tai reiškia, kad į žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dydį įeinančias laidojimo išlaidas jas atlyginant turi būti įskaitoma paskirta laidojimo pašalpa, atlygintinas laidojimo išlaidas sumažinant laidojimo pašalpos dydžio suma. Laidojimo išlaidos išieškomos iš atsakingo už žalą dėl asmens mirties tik tokia apimtimi, kiek jų nepadengia laidojimo pašalpa. Ši įstatymo nuostata atriboja atlygintiną žalą, kylančią atsakingiems asmenims dėl fizinio asmens mirties, bei įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka išmokamą laidojimo pašalpą. Esant skirtingiems žalos asmens mirties atveju atlyginimo ir laidojimo pašalpos išmokėjimo pagrindams, nevienodai sprendžiamas ir regresinių reikalavimų, vienu atveju kylančių iš žalos atlyginimo, kitu – iš laidojimo pašalpos išmokėjimo, tenkinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jei subrogacijos atveju pagal CK 6. 291 straipsnio 2 dalį draudikui (draudimo kompanijai) teisė išsireikalauti iš kalto žalą padariusio asmens išmokėtą draudimo išmoką neapima laidojimo pašalpos, tai teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas lemia, jog tokiu atveju laidojimo pašalpa negali būti išieškoma iš draudiko valstybės (savivaldybės) institucijos, išmokėjusios laidojimo pašalpą, naudai, kitaip draudikas patirtų vienašalius nenumatytus nuostolius, patekdamas į blogesnę padėtį, nei žalą padaręs asmuo. Vienašalės prievolės draudikui atlyginti laidojimo pašalpą ją išmokėjusiai valstybei (savivaldybei) uždėjimas faktiškai reikštų socialinės paramos finansavimo prievolės perėjimą tam tikrais atvejais draudikui, tačiau socialinės paramos teikimo viešoji funkcija yra valstybės bei savivaldybės prerogatyva ir vienas iš esminių joms atstovaujančių institucijų uždavinių. Laiduodama Konstitucijos 52 straipsnyje numatytą socialinę paramą piliečiams valstybė realizuoja savo paskirtį – mokesčių iš privačių asmenų surinkimu užtikrina tam tikrą visuomenės solidarumą, paskirstydama sukauptas lėšas būtinoms socialinėms reikmėms, kompensuodama iš socialinės rizikos veiksnių kylančias pasekmes, tarp jų – ir teikdama paramą asmens mirties atveju. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir 1993 m. gruodžio 23 d. įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“ (Nr. I-348). Minimo įstatymo 1, 3 straipsnyje imperatyviai numatyta, kad laidojimo pašalpos išmokėjimo pagrindas yra nuolatinio Lietuvos gyventojo mirtis, pašalpa mokama iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetuose apskaičiuojant jų finansinius rodiklius. Taigi laidojimo pašalpos mokėjimas yra viena iš socialinės paramos teikimo formų, ji priskirtina toms išlaidoms, kurių dydis iš anksto numatomas savivaldybių biudžetuose, ši pašalpa skiriama neatlygintinai. Savivaldybės metų biudžete yra prognozuojamos šių tikslinių išlaidų sumos, todėl išmokama laidojimo pašalpa nelaikytina iš anksto nenumatytais patirtais nuostoliais. Prievolės išmokėti laidojimo pašalpą atsiradimas taip pat nesiejamas su deliktinės atsakomybės dėl asmens mirties kilimu žalą padariusiam asmeniui. Tokia pašalpa išmokama įvykus objektyviam ir pakankamam juridiniam faktui – fizinio asmens mirčiai, todėl dėl asmens mirties kaltų asmenų buvimas ar nebuvimas, kaltės laipsnis bei civilinės atsakomybės draudimas neturi įtakos pačios savivaldybės prievolei išmokėti laidojimo pašalpą. Tai suponuoja, kad laidojimo pašalpos išmokėjimas pagal CK 6. 249 straipsnio 1 dalį nepripažintinas patirta žala. Žala šio straipsnio prasme būtų laikomos asmens turėtos papildomos išlaidos, kurių būtų išvengta visais atvejais, jei nebūtų asmens neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu laidojimo pašalpos išmokėjimas nesiejamas su teisei priešingais (neteisėtais) veiksmais, kitomis būtinomis civilinės atsakomybės sąlygomis, todėl savivaldybės patirtos laidojimo pašalpos dydžio išlaidos nelaikytinos žalos atsiradimu. Atsakingo už žalą asmens neteisėti veiksmai, kaltė dėl asmens mirties bei priežastinis ryšys lemia šio asmens arba riziką prisiėmusio draudiko civilinę atsakomybę dėl patirtos žalos, tačiau tai nėra pagrindas atsirasti savivaldybės prievolei išmokėti laidojimo pašalpą, jos išmokėjimas nereiškia žalos dėl asmens mirties atlyginimo, taigi darytina išvada, kad atsakingiems už žalą asmenims (padariusiam žalą asmeniui ar draudikui) neatsiranda ir prievolė regreso tvarka savivaldybei atlyginti išmokėtą laidojimo pašalpą. Įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“ regreso teisė savivaldybei į išmokėtas laidojimo pašalpas nenumatyta, dėl to byloje pareikštas ieškinio reikalavimas dėl žalos regreso tvarka atlyginimo yra netenkintinas, nes pareikšto ieškinio reikalavimui tenkinti nėra įstatymų juridinio pagrindo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai jas teisiškai kvalifikuodamas padarė faktiniu ir juridiniu aspektais pagrįstas išvadas bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |