TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 3. Dėl iš­mo­kė­tos lai­do­ji­mo pa­šal­pos ne­pri­pa­ži­ni­mo
pa­tir­ta ža­la

Jei su­bro­ga­ci­jos
at­ve­ju pa­gal CK 6. 291 straips­nio 2 da­lį drau­di­kui (drau­di­mo
kom­pa­ni­jai) tei­sė iš­si­rei­ka­lau­ti iš kal­to ža­lą pa­da­riu­sio as­mens
iš­mo­kė­tą drau­di­mo iš­mo­ką ne­ap­ima lai­do­ji­mo pa­šal­pos, tai tei­si­nių
san­ty­kių sub­jek­tų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas le­mia, kad to­kiu at­ve­ju
lai­do­ji­mo pa­šal­pa ne­ga­li bū­ti iš­ieš­ko­ma iš drau­di­ko vals­ty­bės
(sa­vi­val­dy­bės) ins­ti­tu­ci­jos, iš­mo­kė­ju­sios lai­do­ji­mo pa­šal­pą,
nau­dai, ki­taip drau­di­kas pa­tir­tų vie­na­ša­lius ne­nu­ma­ty­tus nuos­to­lius,
pa­tek­da­mas į blo­ges­nę pa­dė­tį, nei ža­lą pa­da­ręs as­muo. Vie­na­ša­lės
prie­vo­lės drau­di­kui at­ly­gin­ti lai­do­ji­mo pa­šal­pą ją iš­mo­kė­ju­siai
vals­ty­bei (sa­vi­val­dy­bei) už­dė­ji­mas fak­tiš­kai reikš­tų so­cia­li­nės
pa­ra­mos fi­nan­sa­vi­mo prie­vo­lės per­ėji­mą tam tik­rais at­ve­jais drau­di­kui,
ta­čiau so­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo vie­šo­ji funk­ci­ja yra vals­ty­bės
bei sa­vi­val­dy­bės pre­ro­ga­ty­va ir vie­nas iš es­mi­nių joms at­sto­vau­jan­čių
ins­ti­tu­ci­jų už­da­vi­nių.
Prie­vo­lės
iš­mo­kė­ti lai­do­ji­mo pa­šal­pą at­si­ra­di­mas taip pat ne­sie­ja­mas su de­lik­ti­nės
at­sa­ko­my­bės dėl as­mens mir­ties ki­li­mu ža­lą pa­da­riu­siam as­me­niui.
To­kia pa­šal­pa iš­mo­ka­ma įvy­kus ob­jek­ty­viam ir pa­kan­ka­mam ju­ri­di­niam
fak­tui – fi­zi­nio as­mens mir­čiai, to­dėl dėl as­mens mir­ties kal­tų as­me­nų
bu­vi­mas ar ne­bu­vi­mas, kal­tės laips­nis bei ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
drau­di­mas ne­tu­ri įta­kos pa­čios sa­vi­val­dy­bės prie­vo­lei iš­mo­kė­ti
lai­do­ji­mo pa­šal­pą. Tai su­po­nuo­ja, jog lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mas
pa­gal CK 6. 249 straips­nio 1 da­lį ne­pri­pa­žin­ti­nas pa­tir­ta ža­la
(CK 6. 249 straips­nio 1 da­lis).

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-304/2004
                                  
                            By­lų
ka­te­go­ri­jos: 31. 2; 34; 39. 1;                                                                                             39. 4; 39. 6. 2. 12; 67

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. ge­gu­žės 12 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės
A-ės (ko­le­gi­jos pra­ne­šė­ja) ir A-o S-­čiaus,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal Pa­ne­vė­žio mies­to
apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro, gi­nan­čio vie­šą­jį
in­te­re­są, ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio
24 d. spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro, gi­nan­čio
ieš­ko­vo Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bės in­te­re­sus, ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“, tre­tie­siems as­me­nims Po­vi­lui Virkš­čiui ir
Man­tui Virkš­čiui dėl ža­los re­gre­so tvar­ka at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

I. Gin­čo es­mė

Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės
pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras, gin­da­mas ieš­ko­vo Pa­ne­vė­žio
mies­to sa­vi­val­dy­bės in­te­re­sus, 2003 m. lie­pos 18 d. pa­da­vė
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mui ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mą, ja­me nu­ro­dy­da­mas,
kad įsi­tei­sė­ju­siu Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės
7 d. nuosp­ren­džiu nu­sta­ty­ta, jog Man­tas Virkš­tis 2003 m. va­sa­rio
11 d. Pa­ne­vė­žio m. , Ma­ri­jo­nų g. vai­ruo­da­mas au­to­mo­bi­lį „Cit­ro­en
Xan­tia“ (valst. Nr. GPN 442), įva­žia­vo į per­ėją, jo­je par­bloš­kė A-i­ną
Šli­kie­nę, ku­ri nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų mi­rė tą pa­čią die­ną li­go­ni­nė­je.
Nu­ro­dy­to au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas Po­vi­las Virkš­tys su AB „Lie­tu­vos
drau­di­mas“ 2002 m. ge­gu­žės 31 d. bu­vo su­da­ręs trans­por­to
prie­mo­nės sa­vi­nin­kų ir val­dy­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo
drau­di­mo su­tar­tį, ga­lio­ju­sią au­to­įvy­kio me­tu. Dėl A-i­nos Šli­kie­nės
mir­ties Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė 2003 m. va­sa­rio 12 d.
iš­mo­kė­jo 750 Lt dy­džio lai­do­ji­mo pa­šal­pą Ma­ri­jo­nai Šiau­čiū­nai­tei.
CK 6. 291 straips­nio 1, 2 da­ly­se nu­ro­dy­ta, kad jei­gu nu­ken­tė­jęs
as­muo mirš­ta, jo lai­do­ji­mo iš­lai­das tu­rė­ju­siam as­me­niui at­ly­gi­na
tas as­muo, ku­ris yra at­sa­kin­gas už ža­lą, su­si­ju­sią su nu­ken­tė­ju­sio
as­mens gy­vy­bės at­ėmi­mu, o įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais mo­ka­ma lai­do­ji­mo
pa­šal­pa įskai­to­ma į lai­do­ji­mo iš­lai­das. CK 6. 280 straips­ny­je nu­ma­ty­ta
re­gre­so tei­sė į ža­lą pa­da­riu­sį as­me­nį. Iš­mo­kė­ju­si lai­do­ji­mo pa­šal­pą
Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė įgi­jo re­gre­so tei­sę į lai­do­ji­mo pa­šal­pos
iš­ieš­ko­ji­mą. Pa­gal Vy­riau­sy­bės 2001 m. rug­sė­jo 13 d. nu­ta­ri­mu
Nr. 1100 pa­tvir­tin­tų Trans­por­to prie­mo­nių sa­vi­nin­kų ir val­dy­to­jų
ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo tai­syk­lių
83 punk­tą įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais iš­mo­ka­ma lai­do­ji­mo
pa­šal­pa įskai­to­ma į at­ly­gin­ti­nos ža­los dy­dį. Ka­dan­gi pa­gal nu­ro­dy­tą
drau­di­mo su­tar­tį ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę už tre­tie­siems as­me­nims pa­da­ry­tą
ža­lą pri­si­ė­mė drau­di­kas AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“, ši įmo­nė pri­va­lo
at­ly­gin­ti ieš­ko­vui šio iš­mo­kė­tą 750 Lt lai­do­ji­mo pa­šal­pos dy­džio
su­mą, ku­rią pra­šo­ma teis­mo pri­teis­ti ieš­ko­vo nau­dai. Ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mu
taip pat pra­šo­ma iš at­sa­ko­vo pri­teis­ti by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das.

II. Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties es­mė

Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2003 m. spa­lio 7 d. spren­di­mu ieš­ki­nys ten­kin­tas. Teis­mas
pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ieš­ko­vo Pa­ne­vė­žio
mies­to sa­vi­val­dy­bės nau­dai 750 Lt ža­los at­ly­gi­ni­mo, taip pat
50 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio ir 22,80 Lt dy­džio iš­lai­dų, su­si­ju­sių su
pro­ce­si­nių do­ku­men­tų įtei­ki­mu. Teis­mas nu­ro­dė, kad Pa­ne­vė­žio mies­to
apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės 7 d. nuosp­ren­džiu nu­sta­ty­ta,
kad Man­tas Virkš­tis vai­ruo­da­mas au­to­mo­bi­lį mir­ti­nai su­ža­lo­jo A-i­ną
Šli­kie­nę, šiais veiks­mais pa­da­ry­da­mas ne­at­sar­gų nu­si­kal­ti­mą. Įvy­kio
me­tu ga­lio­jo drau­di­mo su­tar­tis, pa­gal ku­rią prie­vo­lė dėl drau­di­mi­nio
įvy­kio at­ly­gin­ti ža­lą at­si­ra­do drau­di­kui AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“
(CK 6. 987 straips­nis). CK 6. 291 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­ta,
kad įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais lai­do­ji­mo pa­šal­pa įskai­to­ma į
lai­do­ji­mo iš­lai­das, ku­rias at­ly­gi­na­mos at­sa­kin­go už ža­lą as­mens.
CK 6. 280 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta as­me­niui, at­ly­gi­nu­siam
ki­to as­mens pa­da­ry­tą ža­lą, re­gre­so tei­sė į ža­lą pa­da­riu­sį as­me­nį.
Ka­dan­gi drau­di­mo su­tar­ti­mi ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ri­zi­ką pri­si­ė­mė
drau­di­kas, į jį nu­krei­pia­mas ža­los at­ly­gi­ni­mas re­gre­so tvar­ka. Iš­mo­kė­da­ma
lai­do­ji­mo pa­šal­pą ir rei­ka­lau­da­ma jos at­ly­gi­ni­mo sa­vi­val­dy­bė
vei­kia ne kaip ad­mi­nist­ra­ci­nio, o kaip ci­vi­li­nio tei­si­nio san­ty­kio
sub­jek­tas, to­dėl šiems san­ty­kiams tai­ko­mos ci­vi­li­nės tei­sės nor­mos
(CK 1. 1 straips­nio 2 da­lis).
Ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jus
by­lą pa­gal at­sa­ko­vo AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ape­lia­ci­nį skun­dą Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2003 m. gruo­džio 24 d. spren­di­mu ape­lia­ci­nis skun­das bu­vo ten­kin­tas:
nu­spręs­ta pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą ir at­mes­ti
ieš­ki­nį. Iš ieš­ko­vo pri­teis­ta 50 Lt at­sa­ko­vui ir 40,22 Lt
vals­ty­bei by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dų. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja va­do­va­vo­si
1993 m. gruo­džio 23 d. įsta­ty­mu „Dėl pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju“,
pa­gal ku­rį lai­do­ji­mo pa­šal­pa yra spe­cia­li tiks­li­nės pa­skir­ties pa­šal­pa
ir iš­mo­ka­ma mi­rus šio įsta­ty­mo 1 straips­ny­je įvar­dy­tiems as­me­nims,
ne­pri­klau­so­mai nuo mir­ties prie­žas­ties. Lai­do­ji­mo pa­šal­poms skir­tos
lė­šos iš anks­to nu­ma­to­mos sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tuo­se. Lai­do­ji­mo pa­šal­pos
iš­mo­kė­ji­mas ne­sie­ja­mas su kie­no nors tei­sei prie­šin­gais veiks­mais,
dėl ku­rių įvy­ko as­mens mir­tis, to­dėl lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mas
CK 6. 249 straips­nio pras­me ne­lai­ko­mas ją iš­mo­kė­ju­siai sa­vi­val­dy­bei
ža­los at­si­ra­di­mu. CK 6. 291 straips­nio 2 da­ly­je nurodyta, kad
įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais lai­do­ji­mo pa­šal­pa įskai­to­ma į lai­do­ji­mo
iš­lai­das. Tai reiš­kia, kad lai­do­ji­mo iš­lai­dos iš­ieš­ko­mos iš ža­lą pa­da­riu­sio
as­mens tiek, kiek jų ne­pa­den­gia iš­mo­kė­ta lai­do­ji­mo pa­šal­pa. Ka­dan­gi
lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mas ne­sie­ja­mas su ža­los pa­da­ry­mo fak­tu,
tai CK nu­ma­ty­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo re­gre­so tvar­ka tai­syk­lės nė­ra
tai­ko­mos. Sa­vi­val­dy­bei re­gre­so tei­sė iš­rei­ka­lau­ti iš­mo­kė­tas lai­do­ji­mo
pa­šal­pas iš kal­tų as­me­nų nė­ra nu­ma­ty­ta įsta­ty­me „Dėl pa­ra­mos mir­ties
at­ve­ju“.

III. Ka­sa­ci­nio skun­do ir at­si­lie­pi­mo
į ka­sa­ci­nį skun­dą tei­si­niai ar­gu­men­tai

Ka­sa­ci­niu skun­du Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras, gi­nan­tis
ieš­ko­vo Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bės in­te­re­sus, pra­šo pa­nai­kin­ti
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2003 m. gruo­džio 24 d. spren­di­mą ir pa­lik­ti ga­lio­ti Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m. spa­lio 7 d. spren­di­mą. Ka­sa­ci­nis
skun­das grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. N-s ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas spren­di­me nu­ro­dė, kad lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mas nė­ra
sie­ja­mas su kie­no nors tei­sei prie­šin­gais veiks­mais, dėl ku­rių įvy­ko
as­mens mir­tis, ta­čiau šio­je by­lo­je yra nu­sta­ty­ta, jog lai­do­ji­mo pa­šal­pą
ieš­ko­vas iš­mo­kė­jo dėl tre­čio­jo as­mens Man­to Virkš­čio ne­tei­sė­tų
veiks­mų – ne­at­sar­gaus nu­žu­dy­mo. Ne­tei­sė­ti veiks­mai ir jų pa­da­ri­niu
ta­pu­si as­mens mir­tis nu­lė­mė ieš­ko­vui ki­lu­sią pa­rei­gą iš­mo­kė­ti
lai­do­ji­mo pa­šal­pą. To­dėl šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju lai­do­ji­mo pa­šal­pos
iš­mo­kė­ji­mas CK 6. 249 straips­nio pras­me lai­ky­ti­nas ža­los at­si­ra­di­mu
pa­šal­pą iš­mo­kė­ju­siai sa­vi­val­dy­bei, nes šio straips­nio 1 da­ly­je
pa­teik­ta ža­los sam­pra­ta, ku­ria re­mian­tis ža­la lai­ky­ti­na ne tik as­mens
tur­to ne­te­ki­mas ar­ba su­ža­lo­ji­mas, bet ir as­mens tu­rė­tos iš­lai­dos.
Tei­sės dok­tri­na pri­pa­žįs­ta tur­ti­ne ža­la iš­lai­das, at­si­ra­du­sias
pa­ša­li­nant nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­sek­mes (gy­dy­mo, lai­do­ji­mo iš­lai­dos
ir pan. ), toks iš­aiš­ki­ni­mas pa­teik­tas 2003 m. iš­leis­to Bau­džia­mo­jo
pro­ce­so ko­dek­so ko­men­ta­ro I da­ly­je, p. 279.
2. CK ko­men­ta­re CK
6. 291 straips­nio 1 da­lies nor­ma aiš­ki­na­ma, nu­ro­dant, kad su­de­da­mo­ji
ža­los, pa­da­ry­tos as­mens gy­vy­bės at­ėmi­mu, da­lis yra mi­ru­sio­jo lai­do­ji­mo
iš­lai­dos. Šio straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­ta, kad įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais
at­ve­jais mo­ka­ma lai­do­ji­mo pa­šal­pa įskai­to­ma į lai­do­ji­mo iš­lai­das.
Lai­do­ji­mo pa­šal­pa yra mo­ka­ma mi­ru­sį­jį lai­do­jan­čiam as­me­niui, šiam
as­me­niui ža­lą pa­da­ręs as­muo pri­va­lo at­ly­gin­ti tik tą lai­do­ji­mo iš­lai­dų
da­lį, ku­ri vir­ši­ja lai­do­ji­mo pa­šal­pos dy­dį. At­sa­kin­gam už ža­los
pa­da­ry­mą as­me­niui ten­ka prie­vo­lė at­ly­gin­ti lai­do­ji­mo pa­šal­pą sa­vi­val­dy­bei,
iš­mo­kė­ju­siai lai­do­ji­mo pa­šal­pą. Jei at­sa­kin­gas už pa­da­ry­tą ža­lą
as­muo ža­los pa­da­ry­mo me­tu bu­vo ap­si­drau­dęs ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę
drau­di­mo kom­pa­ni­jo­je, prie­vo­lė at­ly­gin­ti lai­do­ji­mo pa­šal­pą per­ei­na
tai drau­di­mo kom­pa­ni­jai. 1997 m. sau­sio 16 d. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo ap­žval­go­je „Įsta­ty­mų tai­ky­mas teis­mų prak­ti­ko­je, nag­ri­nė­jant
ci­vi­li­nes by­las dėl at­ly­gi­ni­mo ža­los, pa­da­ry­tos su­ža­lo­jus as­me­nį,
ki­taip pa­ken­kus jo svei­ka­tai ar at­ėmus gy­vy­bę“ nu­ro­do­ma, kad įsta­ty­mo
„Dėl pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju“ pa­grin­du iš­mo­kant lai­do­ji­mo pa­šal­pą
mir­ties po­bū­dis reikš­mės ne­tu­ri. Jei pa­šal­pą iš­mo­kė­jo sa­vi­val­dy­bė,
tai ji tu­ri re­gre­so tei­sę į iš­mo­kė­tos pa­šal­pos iš­ieš­ko­ji­mą iš kal­to
as­mens ar or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rie pri­va­lo at­ly­gin­ti lai­do­ji­mo iš­lai­das.
3. N-s įsta­ty­me „Dėl pa­ra­mos
mir­ties at­ve­ju“ ir ne­nu­ma­ty­ta sa­vi­val­dy­bės re­gre­so tei­sė į iš­mo­kė­tą
lai­do­ji­mo pa­šal­pą, ta­čiau ga­lio­jan­čio CK 6. 280 straips­ny­je
įtvir­tin­ta ben­dra nor­ma, kad at­ly­gi­nęs ki­to as­mens pa­da­ry­tą ža­lą
as­muo įgy­ja į pa­da­riu­sį ža­lą as­me­nį re­gre­so (at­gręž­ti­nio rei­ka­la­vi­mo)
tei­sę to­kio dy­džio, kiek su­mo­kė­jo ža­los at­ly­gi­ni­mo, jei įsta­ty­mai
ne­nu­ma­to ki­to­kio dy­džio. Įvy­kus au­to­ava­ri­jai kaip drau­di­mi­niam
įvy­kiui, yra at­ly­gi­na­ma tur­ti­nė ir ne­tur­ti­nė ža­la, pa­da­ry­ta tre­tie­siems
as­me­nims. Au­to­ava­ri­jos vie­na iš pa­sek­mių bu­vo Man­to Virkš­čio veiks­mais
pa­da­ry­ta 750 Lt ža­la Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bei, to­kio dy­džio
ža­lą pri­va­lo at­ly­gin­ti ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ri­zi­ką pri­si­ė­męs
AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“, nes ža­la pa­da­ry­ta įvy­kus drau­di­mi­niam įvy­kiui
ir Man­tas Virkš­tis bu­vo tei­sė­tas trans­por­to prie­mo­nės val­dy­to­jas.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vas AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ pra­šo ne­ten­kin­ti ieš­ko­vo
ka­sa­ci­nio skun­do ir pa­lik­ti ne­pa­keis­tą Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio
24 d. spren­di­mą. At­sa­ko­vas nu­ro­do, kad lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­ka­mos
ne­pri­klau­so­mai nuo mir­ties prie­žas­ties ir iš anks­to nu­ma­ty­tų sa­vi­val­dy­bių
biu­dže­tų iš­lai­dų. Lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mas ne­lai­ky­ti­nas
ža­los pa­da­ry­mu, ir Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo
tai­syk­lės ne­ga­li bū­ti tai­ko­mos. Sa­vi­val­dy­bė, iš­mo­kė­da­ma lai­do­ji­mo
pa­šal­pas pa­gal įsta­ty­mą „Dėl pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju“, vei­kia ne kaip
ci­vi­li­nės tei­sės sub­jek­tas, o kaip vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tas
(Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo 3 straips­nio 12 punk­tas),
to­dėl ir sa­vi­val­dy­bės re­gre­so tei­sė kil­tų ne iš ci­vi­li­nių, o iš vie­šo­jo
ad­mi­nist­ra­vi­mo san­ty­kių, o to­kia tei­sė ga­lio­jan­čia­me CK ir ki­tuo­se
įsta­ty­muo­se ne­nu­ma­ty­ta. Ci­vi­li­nio ko­dek­so ko­men­ta­ro 57 p.
iš­dės­ty­ta, kad san­ty­kiai, su­si­ję su vals­ty­bės ar­ba sa­vi­val­dy­bių
biu­dže­tų lė­šų su­rin­ki­mu ir jų pa­skirs­ty­mu, nė­ra lai­ko­mi ci­vi­li­niais
tei­si­niais san­ty­kiais. Be to, Trans­por­to prie­mo­nių sa­vi­nin­kų ir val­dy­to­jų
ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo įsta­ty­mo
1 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad šis įsta­ty­mas nu­sta­to
ža­los as­me­niui ir (ar) tur­tui, pa­da­ry­tos tre­tie­siems as­me­nims au­to­ava­ri­jos
me­tu, at­ly­gi­ni­mo tvar­ką. Tai reiš­kia, jog drau­di­kas pri­va­lo iš­mo­kė­ti
drau­di­mo iš­mo­ką tik tre­tie­siems, au­to­ava­ri­jos me­tu nu­ken­tė­ju­siems
as­me­nims, dėl to ne­pri­va­lo at­ly­gin­ti lai­do­ji­mo pa­šal­pų nu­ken­tė­ju­siuo­ju
as­me­niu ne­ta­pu­siai sa­vi­val­dy­bei.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

IV. By­lo­je teis­mų nu­sta­ty­tos
fak­ti­nės ap­lin­ky­bės

By­lo­je nu­sta­ty­ta, kad
2003 m. va­sa­rio 11 d. įvy­ko drau­di­mi­nis įvy­kis, ku­rio me­tu
tre­čia­sis as­muo Man­tas Virkš­tys vai­ruo­da­mas au­to­mo­bi­lį mir­ti­nai
su­ža­lo­jo A-i­ną Šli­kie­nę (b. l. 5). Įvy­kio me­tu ga­lio­jo
trans­por­to prie­mo­nės, ku­ria bu­vo pa­da­ry­ta ava­ri­ja, 2002 m. ge­gu­žės
31 d. pa­si­ra­šy­ta sa­vi­nin­kų ir val­dy­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo su­tar­tis (b. l. 9), pa­gal ku­rią at­sa­kin­gu
už pa­da­ry­tą drau­di­mi­nio įvy­kio me­tu ža­lą as­me­niui ir tur­tui ta­po
at­sa­ko­vas AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“. At­si­žvelg­da­mas į Pa­ne­vė­žio
mies­to sa­vi­val­dy­bės iš­mo­kė­tą 750 Lt lai­do­ji­mo pa­šal­pą at­sa­ko­vas
iš­mo­kė­jo drau­di­mo iš­mo­ką, į ku­rios dy­dį įskai­čia­vo nu­ro­dy­tą lai­do­ji­mo
pa­šal­pą, taip su­mo­kė­da­mas ati­tin­ka­mai ma­žes­nę su­mą
(b. l. 7, 61).
By­lo­je ki­lęs gin­čas
dėl iš­mo­kė­tos lai­do­ji­mo pa­šal­pos pri­tei­si­mo pa­gal ieš­ko­vo Pa­ne­vė­žio
mies­to sa­vi­val­dy­bės at­gręž­ti­nį rei­ka­la­vi­mą į ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę
ap­drau­du­sį ir at­sa­kin­gą už as­mens mir­ties at­ve­ju pa­da­ry­tą ža­lą at­sa­ko­vą
AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“.

V. Ka­sa­ci­nio teis­mo ar­gu­men­tai
ir iš­aiš­ki­ni­mai

CK 6. 291 straips­nio
2 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais mo­ka­ma
lai­do­ji­mo pa­šal­pa įskai­to­ma į lai­do­ji­mo iš­lai­das. Tai reiš­kia, kad
į ža­los, pa­da­ry­tos as­mens gy­vy­bės at­ėmi­mu, dy­dį įei­nan­čias lai­do­ji­mo
iš­lai­das jas at­ly­gi­nant tu­ri bū­ti įskai­to­ma pa­skir­ta lai­do­ji­mo pa­šal­pa,
at­ly­gin­ti­nas lai­do­ji­mo iš­lai­das su­ma­ži­nant lai­do­ji­mo pa­šal­pos
dy­džio su­ma. Lai­do­ji­mo iš­lai­dos iš­ieš­ko­mos iš at­sa­kin­go už ža­lą
dėl as­mens mir­ties tik to­kia ap­im­ti­mi, kiek jų ne­pa­den­gia lai­do­ji­mo
pa­šal­pa. Ši įsta­ty­mo nuo­sta­ta at­ri­bo­ja at­ly­gin­ti­ną ža­lą, ky­lan­čią
at­sa­kin­giems as­me­nims dėl fi­zi­nio as­mens mir­ties, bei įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais
at­ve­jais bei tvar­ka iš­mo­ka­mą lai­do­ji­mo pa­šal­pą. Esant skir­tin­giems
ža­los as­mens mir­ties at­ve­ju at­ly­gi­ni­mo ir lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mo
pa­grin­dams, ne­vie­no­dai spren­džia­mas ir re­gre­si­nių rei­ka­la­vi­mų,
vie­nu at­ve­ju ky­lan­čių iš ža­los at­ly­gi­ni­mo, ki­tu – iš lai­do­ji­mo pa­šal­pos
iš­mo­kė­ji­mo, ten­ki­ni­mas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
kad jei su­bro­ga­ci­jos at­ve­ju pa­gal CK 6. 291 straips­nio 2 da­lį
drau­di­kui (drau­di­mo kom­pa­ni­jai) tei­sė iš­si­rei­ka­lau­ti iš kal­to ža­lą
pa­da­riu­sio as­mens iš­mo­kė­tą drau­di­mo iš­mo­ką ne­ap­ima lai­do­ji­mo pa­šal­pos,
tai tei­si­nių san­ty­kių sub­jek­tų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas le­mia,
jog to­kiu at­ve­ju lai­do­ji­mo pa­šal­pa ne­ga­li bū­ti iš­ieš­ko­ma iš drau­di­ko
vals­ty­bės (sa­vi­val­dy­bės) ins­ti­tu­ci­jos, iš­mo­kė­ju­sios lai­do­ji­mo
pa­šal­pą, nau­dai, ki­taip drau­di­kas pa­tir­tų vie­na­ša­lius ne­nu­ma­ty­tus
nuos­to­lius, pa­tek­da­mas į blo­ges­nę pa­dė­tį, nei ža­lą pa­da­ręs as­muo.
Vie­na­ša­lės prie­vo­lės drau­di­kui at­ly­gin­ti lai­do­ji­mo pa­šal­pą ją iš­mo­kė­ju­siai
vals­ty­bei (sa­vi­val­dy­bei) už­dė­ji­mas fak­tiš­kai reikš­tų so­cia­li­nės
pa­ra­mos fi­nan­sa­vi­mo prie­vo­lės per­ėji­mą tam tik­rais at­ve­jais drau­di­kui,
ta­čiau so­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo vie­šo­ji funk­ci­ja yra vals­ty­bės
bei sa­vi­val­dy­bės pre­ro­ga­ty­va ir vie­nas iš es­mi­nių joms at­sto­vau­jan­čių
ins­ti­tu­ci­jų už­da­vi­nių.
Lai­duo­da­ma Kon­sti­tu­ci­jos
52 straips­ny­je nu­ma­ty­tą so­cia­li­nę pa­ra­mą pi­lie­čiams vals­ty­bė
re­a­li­zuo­ja sa­vo pa­skir­tį – mo­kes­čių iš pri­va­čių as­me­nų su­rin­ki­mu
už­tik­ri­na tam tik­rą vi­suo­me­nės so­li­da­ru­mą, pa­skirs­ty­da­ma su­kaup­tas
lė­šas bū­ti­noms so­cia­li­nėms reik­mėms, kom­pen­suo­da­ma iš so­cia­li­nės
ri­zi­kos veiks­nių ky­lan­čias pa­sek­mes, tarp jų – ir teik­da­ma pa­ra­mą as­mens
mir­ties at­ve­ju. Toks tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas įtvir­tin­tas ir
1993 m. gruo­džio 23 d. įsta­ty­me „Dėl pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju“
(Nr. I-348). Mi­ni­mo įsta­ty­mo 1, 3 straips­ny­je im­pe­ra­ty­viai
nu­ma­ty­ta, kad lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mo pa­grin­das yra nuo­la­ti­nio
Lie­tu­vos gy­ven­to­jo mir­tis, pa­šal­pa mo­ka­ma iš tiks­li­nių lė­šų, nu­ma­ty­tų
sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tuo­se ap­skai­čiuo­jant jų fi­nan­si­nius ro­dik­lius.
Tai­gi lai­do­ji­mo pa­šal­pos mo­kė­ji­mas yra vie­na iš so­cia­li­nės pa­ra­mos
tei­ki­mo for­mų, ji pri­skir­ti­na toms iš­lai­doms, ku­rių dy­dis iš anks­to
nu­ma­to­mas sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tuo­se, ši pa­šal­pa ski­ria­ma ne­at­ly­gin­ti­nai.
Sa­vi­val­dy­bės me­tų biu­dže­te yra prog­no­zuo­ja­mos šių tiks­li­nių iš­lai­dų
su­mos, to­dėl iš­mo­ka­ma lai­do­ji­mo pa­šal­pa ne­lai­ky­ti­na iš anks­to ne­nu­ma­ty­tais
pa­tir­tais nuos­to­liais.
Prie­vo­lės iš­mo­kė­ti
lai­do­ji­mo pa­šal­pą at­si­ra­di­mas taip pat ne­sie­ja­mas su de­lik­ti­nės
at­sa­ko­my­bės dėl as­mens mir­ties ki­li­mu ža­lą pa­da­riu­siam as­me­niui.
To­kia pa­šal­pa iš­mo­ka­ma įvy­kus ob­jek­ty­viam ir pa­kan­ka­mam ju­ri­di­niam
fak­tui – fi­zi­nio as­mens mir­čiai, to­dėl dėl as­mens mir­ties kal­tų as­me­nų
bu­vi­mas ar ne­bu­vi­mas, kal­tės laips­nis bei ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
drau­di­mas ne­tu­ri įta­kos pa­čios sa­vi­val­dy­bės prie­vo­lei iš­mo­kė­ti
lai­do­ji­mo pa­šal­pą. Tai su­po­nuo­ja, kad lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mas
pa­gal CK 6. 249 straips­nio 1 da­lį ne­pri­pa­žin­ti­nas pa­tir­ta ža­la.
Ža­la šio straips­nio pras­me bū­tų lai­ko­mos as­mens tu­rė­tos pa­pil­do­mos
iš­lai­dos, ku­rių bū­tų iš­veng­ta vi­sais at­ve­jais, jei ne­bū­tų as­mens ne­tei­sė­tų
veiks­mų. Tuo tar­pu lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mas ne­sie­ja­mas su
tei­sei prie­šin­gais (ne­tei­sė­tais) veiks­mais, ki­to­mis bū­ti­no­mis ci­vi­li­nės
at­sa­ko­my­bės są­ly­go­mis, to­dėl sa­vi­val­dy­bės pa­tir­tos lai­do­ji­mo
pa­šal­pos dy­džio iš­lai­dos ne­lai­ky­ti­nos ža­los at­si­ra­di­mu. At­sa­kin­go
už ža­lą as­mens ne­tei­sė­ti veiks­mai, kal­tė dėl as­mens mir­ties bei prie­žas­ti­nis
ry­šys le­mia šio as­mens ar­ba ri­zi­ką pri­si­ė­mu­sio drau­di­ko ci­vi­li­nę
at­sa­ko­my­bę dėl pa­tir­tos ža­los, ta­čiau tai nė­ra pa­grin­das at­si­ras­ti
sa­vi­val­dy­bės prie­vo­lei iš­mo­kė­ti lai­do­ji­mo pa­šal­pą, jos iš­mo­kė­ji­mas
ne­reiš­kia ža­los dėl as­mens mir­ties at­ly­gi­ni­mo, tai­gi da­ry­ti­na iš­va­da,
kad at­sa­kin­giems už ža­lą as­me­nims (pa­da­riu­siam ža­lą as­me­niui ar
drau­di­kui) ne­at­si­ran­da ir prie­vo­lė re­gre­so tvar­ka sa­vi­val­dy­bei
at­ly­gin­ti iš­mo­kė­tą lai­do­ji­mo pa­šal­pą. Įsta­ty­me „Dėl pa­ra­mos mir­ties
at­ve­ju“ re­gre­so tei­sė sa­vi­val­dy­bei į iš­mo­kė­tas lai­do­ji­mo pa­šal­pas
ne­nu­ma­ty­ta, dėl to by­lo­je pa­reikš­tas ieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mas dėl ža­los
re­gre­so tvar­ka at­ly­gi­ni­mo yra ne­ten­kin­ti­nas, nes pa­reikš­to ieš­ki­nio
rei­ka­la­vi­mui ten­kin­ti nė­ra įsta­ty­mų ju­ri­di­nio pa­grin­do.
Ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė­jų
ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jęs
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas įver­ti­no reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes,
tin­ka­mai jas tei­siš­kai kva­li­fi­kuo­da­mas pa­da­rė fak­ti­niu ir ju­ri­di­niu
as­pek­tais pa­grįs­tas iš­va­das bei pri­ėmė tei­sin­gą pro­ce­si­nį spren­di­mą.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 359 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu ir 362 straips­nio
1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio
24 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo jos
pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt