TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 4. Dėl as­mens tei­sės į by­los nag­ri­nė­ji­mą per
įmanomai trumpiausią lai­ką pa­žei­di­mo ir šiuo pa­žei­di­mu pa­da­ry­tos ža­los
at­ly­gi­ni­mo

Vi­sais
at­ve­jais, jei per pa­skir­tą su­ėmi­mo ter­mi­ną ar pra­tęs­tą su­ėmi­mo lai­ko­tar­pį
nė­ra at­lie­ka­mi nuo­sek­lūs bau­džia­mo­sios by­los ty­ri­mo veiks­mai, ku­riais
bū­tų sie­kia­ma iš­aiš­kin­ti kal­ti­na­mo­jo ar ki­tų as­me­nų ga­li­mą da­ly­va­vi­mą
pa­da­rant nu­si­kal­ti­mą, toks pa­sy­vus iki­teis­mi­nis ty­ri­mas kal­ti­na­mo­jo
at­žvil­giu reiš­kia Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lies, nu­ma­tan­čios as­mens tei­sę
į by­los nag­ri­nė­ji­mą per įmanomai trumpiausią lai­ką, pa­žei­di­mą. Tai­gi
Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lies pras­me šios nuo­sta­tos ne­ati­ti­ki­mą
le­mia ne pats su­ėmi­mo truk­mės fak­tas, bet ne­adek­va­ti su­ėmi­mo truk­mei
by­los ty­ri­mo ei­ga, pa­žei­džian­ti nu­ro­dy­tą nuo­sta­tą. Jei nag­ri­nė­jant
ža­los at­ly­gi­ni­mo gin­čą vals­ty­bės vi­daus teis­mi­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se
nu­sta­to­mas ap­ta­ria­mos Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tos pa­žei­di­mas, ža­los at­ly­gi­ni­mas
ky­la pir­miau­sia iš Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 5 da­lies, tuo tar­pu
at­ly­gin­ti­nos ža­los dy­dį le­mia na­cio­na­li­niai įsta­ty­mai (Eu­ro­pos
žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos
5 straips­nio 5 da­lis).

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-7-298/2004
                                                               By­lų
ka­te­go­ri­ja 39. 6. 2. 3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. ge­gu­žės 13 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas),
D-­gu­tės A-ės (ko­le­gi­jos pra­ne­šė­ja), Si­gi­to G-iaus,
E-i­di­jaus L-o, Zig­mo Le­vic­kio, J-os S-ie­nės ir J-o
Š-­no,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo Mi­chai­lo
Bo­lo­to­vo ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo 2002 m. spa­lio 28 d. spren­di­mo ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio
18 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo
Mi­chai­lo Bo­lo­to­vo ieš­ki­nį at­sa­ko­vams Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai,
Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

I. Gin­čo es­mė

Ieš­ko­vas Mi­chai­las Bo­lo­to­vas
2002 m. ko­vo 26 d. krei­pė­si su ieš­ki­niu į teis­mą ir nu­ro­dė,
kad 1999 m. ko­vo 21 d. jis bu­vo su­lai­ky­tas kaip įta­ria­ma­sis
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je dėl va­gys­tės iš ku­ni­go Ri­čar­do Mi­ku­ta­vi­čiaus
bu­to, taip pat dėl jo nu­žu­dy­mo, o 1999 m. ko­vo 31 d. jam bu­vo
pa­reikš­tas kal­ti­ni­mas iš mi­nė­tos bau­džia­mo­sios by­los iš­skir­to­je
by­lo­je dėl ne­tei­sė­to sprogs­ta­mų­jų me­džia­gų lai­ky­mo (1961 m.
(su vė­les­niais pa­kei­ti­mais ir pa­pil­dy­mais) BK 234 straips­nio
2 da­lis). Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 1999 m. ko­vo
23 d. nu­tar­ti­mi sank­cio­na­vo ieš­ko­vui kar­do­mą­ją prie­mo­nę – su­ėmi­mą,
ku­ris ke­le­tą kar­tų bu­vo pra­tęs­tas iki ga­lu­ti­nio ter­mi­no –
1999 m. rug­sė­jo 23 d. Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros 2000 m.
ge­gu­žės l d. nu­ta­ri­mu bau­džia­mo­ji by­la Mi­chai­lui Bo­lo­to­vui
nu­trauk­ta, ne­įro­džius jo da­ly­va­vi­mo pa­da­rant nu­si­kal­ti­mą
(1961 m. BK 233 straips­nio l da­lies 2 punk­tas). Ieš­ko­vo
tei­gi­mu, jis nė­ra pa­da­ręs jo­kio nu­si­kal­ti­mo, to­dėl ne­pa­grįs­tai bu­vo
lai­ky­tas ne­lais­vė­je nuo 1999 m. ko­vo 21 d. iki 1999 m. rug­sė­jo
23 d. , t. y. 187 die­nas, ir dėl ne­tei­sė­to su­lai­ky­mo bei su­ėmi­mo
pa­ty­rė tiek ma­te­ria­li­nę, tiek mo­ra­li­nę ža­lą. Ieš­ko­vas nu­ro­dė, kad
už ne­tei­sė­to su­lai­ky­mo bei su­ėmi­mo lai­ko­tar­pį jam tu­ri bū­ti pri­teis­ta
2680 Lt ma­te­ria­li­nės ža­los, ap­skai­čiuo­tos pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tą
mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą (430 Lt x 6 mėn. ir 7 d. =
2680 Lt) (Ža­los, pa­da­ry­tos ne­tei­sė­tais kvo­tos, tar­dy­mo, pro­ku­ra­tū­ros
ir teis­mo veiks­mais, at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 5 straips­nis), taip pat
100 000 Lt mo­ra­li­nei ža­lai at­ly­gin­ti, nes ieš­ko­vas ne­pa­grįs­tai
bu­vo įta­ria­mas ir kal­ti­na­mas sun­kių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu, bu­vo
su­im­tas il­gą lai­ką, ži­nios apie jam pa­reikš­tus kal­ti­ni­mus pla­čiai pa­skli­do
vi­suo­me­nė­je. Ieš­ko­vas, rem­da­ma­sis Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių
lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 5, 6 straips­niais, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos 18, 20, 21, 30, 31 straips­niais, 1964 m. CK
486 straips­niu, 2000 m. CK 1. 5 straips­niu, Ža­los, pa­da­ry­tos
ne­tei­sė­tais kvo­tos, tar­dy­mo, pro­ku­ra­tū­ros ir teis­mo veiks­mais, at­ly­gi­ni­mo
įsta­ty­mo l, 3 straips­niais pra­šė teis­mą pri­teis­ti jam iš Lie­tu­vos
vals­ty­bės 2680 Lt ma­te­ria­li­nei ža­lai ir 100 000 Lt mo­ra­li­nei
ža­lai at­ly­gin­ti.

II. Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties es­mė

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas
2002 m. spa­lio 28 d. spren­di­mu ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas
spren­di­me nu­ro­dė, kad iš bau­džia­mo­sios by­los me­džia­gos ma­ty­ti, jog
ieš­ko­vas pro­ce­si­nius spren­di­mus, ku­rių pa­grin­du jis bu­vo su­lai­ky­tas
bei lai­ko­mas su­im­tas, skun­dė bau­džia­mo­jo pro­ce­so nu­sta­ty­ta tvar­ka,
ta­čiau ieš­ko­vo ir jo gy­nė­jo skun­dai dėl kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo pa­sky­ri­mo
ir pra­tę­si­mo bu­vo at­mes­ti, o Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mas
su­lai­ky­ti Mi­chai­lą Bo­lo­to­vą kaip įta­ria­mą­jį nė­ra pa­nai­kin­tas
aukš­tes­nio pa­gal pa­rei­gas pro­ku­ro­ro. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad ci­vi­li­nę
by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas ne­ga­li ver­tin­ti bau­džia­mo­jo pro­ce­so
tvar­ka pri­im­tų spren­di­mų tei­sė­tu­mo. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, kad pa­gal
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo su­for­muo­tą prak­ti­ką bau­džia­mo­sios by­los
nu­trau­ki­mas ar iš­tei­si­na­mo­jo nuosp­ren­džio pri­ėmi­mas sa­vai­me ne­reiš­kia
iki tol bu­vu­sių pro­ce­si­nių spren­di­mų ne­tei­sė­tu­mo, jei­gu jie bu­vo
pri­im­ti lai­kan­tis pro­ce­si­nių nor­mų (2001 m. sau­sio 29 d. nu­tar­tis
ci­vi­li­nė­je by­lo­je P. Nar­ke­vi­čius v. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, Nr. 3K-3-34/2001). Teis­mas kon­sta­ta­vo,
jog ieš­ko­vas ne­tu­ri tei­sės į ža­los at­ly­gi­ni­mą, nes pro­ce­si­niai
spren­di­mai, ku­rių pa­grin­du ieš­ko­vas bu­vo su­lai­ky­tas ir su­im­tas, nė­ra
įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tais. Teis­mas pri­pa­ži­no
ne­pa­grįs­tu ir ki­tą ieš­ko­vo nu­ro­dy­tą ieš­ki­nio pa­grin­dą, t. y.
tai, kad by­la bu­vo tir­ta ne­pa­grįs­tai il­gai. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad
gin­čo tei­si­nius san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­tys įsta­ty­mai ne­nu­ma­tė
to­kio tei­sės į ža­los at­ly­gi­ni­mą pa­grin­do, be to, nu­si­kal­ti­mo, ku­riuo
ieš­ko­vas bu­vo įtar­tas, sun­ku­mo laips­nis, bau­džia­mo­sios by­los po­bū­dis
ne­lei­džia teig­ti, jog bau­džia­mo­ji by­la dėl Mi­chai­lo Bo­lo­to­vo bu­vo
tir­ta ne­pa­tei­si­na­mai il­gai, pa­žei­džiant jo tei­sę į grei­tą ir tei­sin­gą
teis­mą. Teis­mas nu­spren­dė, jog ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ti jam
už su­ėmi­mo lai­ką mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ly­gi­ni­mą ne­ga­li bū­ti ten­ki­na­mas,
nes ieš­ko­vas ne­pa­tei­kė įro­dy­mų, kad iki su­ėmi­mo ver­tė­si įsta­ty­mo
pri­pa­žįs­ta­ma dar­bi­ne veik­la ar bu­vo įsi­re­gist­ra­vęs vals­ty­bi­nė­je
dar­bo bir­žo­je. Kar­tu teis­mas nu­ro­dė, kad ieš­ko­vas, bū­da­mas su­lai­ky­tas
ir su­im­tas, pa­ty­rė dva­si­nių iš­gy­ve­ni­mų, ži­nios apie jo su­lai­ky­mą
bei jam pa­reikš­tą kal­ti­ni­mą pa­skli­do vi­suo­me­nė­je, ir tai tu­rė­jo
nei­gia­mos įta­kos ieš­ko­vo re­pu­ta­ci­jai, ta­čiau ieš­ko­vas ne­tu­ri tei­sės
į ža­los at­ly­gi­ni­mą, nes pro­ku­ra­tū­ros ir teis­mo veiks­mai dėl jo bu­vo
tei­sė­ti.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. gruo­džio
18 d. nu­tar­ti­mi at­me­tė ieš­ko­vo ape­lia­ci­nį skun­dą ir Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo 2002 m. spa­lio 28 d. spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad bau­džia­mo­jo­je by­lo­je bu­vo ti­ria­mos
tuo pa­čiu me­tu dvie­jų nu­si­kal­ti­mų ap­lin­ky­bės. Nu­sta­čius, jog Mi­chai­las
Bo­lo­to­vas ne­su­si­jęs su ku­ni­go Ri­čar­do Mi­ku­ta­vi­čiaus nu­žu­dy­mo
ir me­no kū­ri­nių ko­lek­ci­jos va­gys­tės nu­si­kal­ti­mais, kar­do­mo­ji
prie­mo­nė Mi­chai­lui Bo­lo­to­vui pa­keis­ta į ra­šy­ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą
ne­iš­vyk­ti, o ieš­ko­vui in­kri­mi­nuo­tas nu­si­kal­ti­mas dėl ne­tei­sė­to
sprog­me­nų lai­ky­mo iš­skir­tas į at­ski­rą bau­džia­mą­ją by­lą (T. 1,
b. l. 1). Kal­ti­ni­mas Mi­chai­lui Bo­lo­to­vui dėl sprog­me­nų lai­ky­mo
bu­vo pa­grįs­tas re­a­liais įta­ri­mais, nes sprog­me­nys bu­vo ras­ti jo bu­te,
ir kal­ti­na­mo­jo žmo­na L-a Bo­lo­to­vie­nė pa­tvir­ti­no sprog­me­nų
pri­klau­sy­mą Mi­chai­lui Bo­lo­to­vui. Pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mu bau­džia­mo­ji
by­la kal­ti­na­ma­jam bu­vo nu­trauk­ta ne­įro­džius jo da­ly­va­vi­mo pa­da­rant
nu­si­kal­ti­mą, ta­čiau, tei­sė­jų ko­le­gi­jos ver­ti­ni­mu, fak­tiš­kai by­la
nu­trauk­ta dėl ope­ra­ty­vi­nių dar­buo­to­jų ne­pa­kan­ka­mai kva­li­fi­kuo­tų
pro­ce­si­nių veiks­mų įfor­mi­nant Mi­chai­lo Bo­lo­to­vo bu­te ras­tus sprog­me­nis.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja įver­tin­da­ma in­kri­mi­nuo­ja­mo nu­si­kal­ti­mo pa­vo­jin­gu­mo
laips­nį bei at­lik­tus di­de­lės ap­im­ties tar­dy­mo veiks­mus pri­pa­ži­no,
kad Mi­chai­lo Bo­lo­to­vo su­ėmi­mas ati­ti­ko vie­šą­jį in­te­re­są, o su­ėmi­mo
truk­mė ne­bu­vo per­ne­lyg il­ga. Dėl to ieš­ko­vo su­ėmi­mo truk­mė ne­pa­žei­dė
Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos
5 straips­nio 3 da­ly­je įtvir­tin­tos jo tei­sės į by­los nag­ri­nė­ji­mą
per įmanomai trumpiausią laiką.

III. Ka­sa­ci­nio skun­do
ir at­si­lie­pi­mo į ka­sa­ci­nį skun­dą tei­si­niai ar­gu­men­tai

Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas
Mi­chai­las Bo­lo­to­vas pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
2002 m. spa­lio 28 d. spren­di­mą ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio
18 d. nu­tar­tį bei pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, ten­ki­nan­tį ieš­ki­nio
rei­ka­la­vi­mus. Ka­sa­to­rius grin­džia ka­sa­ci­nio skun­do pra­šy­mą to­kiais
ar­gu­men­tais: bau­džia­mo­ji by­la, ku­rio­je ieš­ko­vui bu­vo pa­skir­tas su­ėmi­mas,
nu­trauk­ta re­a­bi­li­tuo­jan­čiais pa­grin­dais, ne­įro­džius ieš­ko­vo da­ly­va­vi­mo
pa­da­rant nu­si­kal­ti­mą, tai ro­do, kad ieš­ko­vas su­ėmi­mo lai­ko­tar­piu
bu­vo ka­li­na­mas ne­pa­grįs­tai ir ne­tei­sė­tai. 187 die­nų su­ėmi­mo
lai­ko­tar­piu bu­vo at­lik­ta tik ke­le­tas pa­reng­ti­nio tar­dy­mo veiks­mų,
dėl to by­los ty­ri­mas vy­ko per­ne­lyg il­gai. Ga­lio­ju­sio BPK
97 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, kad kar­do­mo­ji prie­mo­nė ga­lė­jo bū­ti
tai­ko­ma as­me­niui ir prieš pa­reiš­kiant jam kal­ti­ni­mą. To­kiu at­ve­ju
kal­ti­ni­mas tu­ri bū­ti pa­reiš­kia­mas ne vė­liau kaip per de­šimt die­nų
nuo to mo­men­to, kai bu­vo pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė, o jei per tą
lai­ką kal­ti­ni­mas ne­pa­reiš­kia­mas, kar­do­mo­ji prie­mo­nė pa­nai­ki­na­ma.
Kal­ti­ni­mai dėl Ri­čar­do Mi­ku­ta­vi­čiaus nu­žu­dy­mo ir jo tur­to pa­gro­bi­mo
ieš­ko­vui ne­bu­vo pa­reikš­ti per vi­są su­ėmi­mo lai­ko­tar­pį, šiuo lai­ko­tar­piu
ieš­ko­vas bu­vo pa­te­kęs į įta­ria­mo­jo sta­tu­są dėl nu­ro­dy­to nu­si­kal­ti­mo.
Mi­chai­lui Bo­lo­to­vui pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl nu­žu­dy­mo, tur­to pa­gro­bi­mo
ir kal­ti­ni­mas dėl ne­tei­sė­to sprog­me­nų lai­ky­mo tar­pu­sa­vy­je nė­ra
su­si­ję, dėl to ne­ga­li pa­tei­sin­ti per­ne­lyg il­gos ieš­ko­vo su­ėmi­mo
truk­mės. Il­ga­lai­kio su­ėmi­mo pa­grin­du ne­ga­lė­jo bū­ti ir Mi­chai­lui
Bo­lo­to­vui in­kri­mi­nuo­ja­mo ga­lio­ju­sio BK 234 straips­nio
2 da­ly­je nu­ma­ty­to nu­si­kal­ti­mo sun­ku­mo laips­nis. Šių ap­lin­ky­bių
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­įver­ti­no, taip neat­si­žvel­gė į by­lo­je
pri­im­tos Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2003 m. spa­lio 1 d. nu­tar­ties pri­va­lo­mus iš­aiš­ki­ni­mus
(CPK 362 straips­nio 2 da­lis).
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vas Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pra­šo ieš­ko­vo Mi­chai­lo
Bo­lo­to­vo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti ir pa­lik­ti ga­lio­ti by­lo­je pri­im­tus
ir ka­sa­to­riaus skun­džia­mus teis­mų pro­ce­si­nius spren­di­mus. At­sa­ko­vas
nu­ro­do, kad ieš­ko­vo su­ėmi­mo tei­sė­tu­mo fak­tas bu­vo pa­tvir­tin­tas
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2003 m. spa­lio 1 d. nu­tar­ty­je. Dėl ieš­ko­vo tei­sės į   bau­džia­mo­sios by­los nag­ri­nė­ji­mą per
priimtiną laiką at­sa­ko­vas nu­ro­do, kad pa­tei­si­na­ma su­ėmi­mo truk­mė
pri­klau­so kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju nuo vi­sų ypa­tin­gų by­los ap­lin­ky­bių.
Mak­si­ma­lių su­ėmi­mo ter­mi­nų ne­nu­sta­to nei Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių
ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­ja, nei Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių
Teis­mas iš­nag­ri­nė­to­se by­lo­se. Bau­džia­mo­jo­je by­lo­je
(Nr. 09-2-003-00) ieš­ko­vui pa­skir­ta, vė­liau pra­tęs­ta 187 die­nų
su­ėmi­mo truk­mė nė­ra per­ne­lyg il­ga, nes Mi­chai­lui Bo­lo­to­vui bu­vo pa­reikš­ti
kal­ti­ni­mai ga­lio­ju­sio BK 234 straips­nio 2 da­lies pa­grin­du,
per vi­są su­ėmi­mo lai­ko­tar­pį bu­vo at­lie­ka­mi by­los ty­ri­mo pro­ce­si­niai
veiks­mai. Ti­riant bau­džia­mą­ją by­lą bu­vo at­lik­ta di­de­lės ap­im­ties
tar­dy­mo veiks­mų, ku­riais bu­vo ren­ka­mi duo­me­nys apie tai, jog Mi­chai­las
Bo­lo­to­vas yra su­si­jęs su tais as­me­ni­mis, ku­rie vė­liau bu­vo nu­teis­ti
už Ri­čar­do Mi­ku­ta­vi­čiaus nu­žu­dy­mą. Dėl nu­si­kal­ti­mų iš­aiš­ki­ni­mo
su­dė­tin­gu­mo, di­de­lės pro­ce­si­nių veiks­mų ap­im­ties, at­ski­rų tar­dy­mo
veiks­mų at­li­ki­mo Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je bu­vo pra­tę­sia­mas pa­reng­ti­nio
tar­dy­mo ter­mi­nas. Taip vie­ša­sis in­te­re­sas nu­lė­mė su­ėmi­mo pra­tę­si­mo
bū­ti­nu­mą ir nu­svė­rė as­mens tei­sę į lais­vę. Tai lei­džia da­ry­ti iš­va­dą,
kad Mi­chai­lo Bo­lo­to­vo su­ėmi­mo lai­kas ne­bu­vo per­ne­lyg il­gas, taip
ne­ga­lė­jo bū­ti pa­žeis­ta Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių
ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lis. Be to, su­ėmi­mo
lai­ko­tar­piu ga­lio­ju­sio 1997 m. lap­kri­čio 4 d. Ža­los, pa­da­ry­tos
ne­tei­sė­tais kvo­tos, tar­dy­mo, pro­ku­ra­tū­ros ir teis­mo veiks­mais, at­ly­gi­ni­mo
įsta­ty­mo 2 straips­nio 4 da­ly­je ir 3 straips­ny­je nu­ma­ty­tas
ža­los at­ly­gi­ni­mas, jei as­muo bu­vo su­im­tas ne­tei­sė­tai; ne­tei­sė­tu
lai­ko­mas toks su­ėmi­mas, kai pa­nai­ki­na­mas kaip ne­pa­grįs­tas teis­mo
pro­ce­si­nis spren­di­mas, ku­riuo as­me­niui bu­vo pa­skir­tas (pra­tęs­tas)
su­ėmi­mas. Nag­ri­nė­ja­mu at­ve­ju teis­mo nu­tar­tys, ku­rio­mis ieš­ko­vui
bu­vo pa­skir­tas ir pra­tęs­tas su­ėmi­mas, nė­ra pa­nai­kin­tos ins­tan­ci­ne
tvar­ka, dėl to nė­ra pa­grin­do ieš­ko­vui pri­teis­ti ža­los at­ly­gi­ni­mą.
Iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

IV. Ka­sa­ci­nio teis­mo ar­gu­men­tai
ir iš­aiš­ki­ni­mai

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos 20 straips­ny­je įtvir­tin­tas ne­ga­li­mu­mas as­me­nį
sa­va­va­liš­kai lai­ky­ti su­im­tą. Su­ėmi­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas tik
įsta­ty­mo nu­sta­ty­tais at­ve­jais ir tvar­ka. Lie­tu­vo­je ra­ti­fi­kuo­ta,
tai­gi tu­rin­ti įsta­ty­mo ga­lią ir esan­ti tie­sio­gi­nio tai­ky­mo ak­tas
1950 m. Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­ja (to­liau – Kon­ven­ci­ja) 5 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­to
įpa­rei­go­ji­mą valstybėms–Konvencijos na­rėms nu­sta­ty­ti to­kį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą,
ku­ris už­tik­rin­tų as­mens tei­sę į 
bau­džia­mo­sios by­los ty­ri­mą ir nag­ri­nė­ji­mą per įmanomai
trumpiausią laiką. To­kių ga­ran­ti­jų vals­ty­bės vi­daus ak­tuo­se ne­bu­vi­mas
reiš­kia Kon­ven­ci­jos rei­ka­la­vi­mų ne­si­lai­ky­mą ir, esant kon­kre­čio­se
by­lo­se nu­kry­pi­mams nuo Kon­ven­ci­jos rei­ka­la­vi­mų, le­mia vals­ty­bės
at­sa­ko­my­bę pa­gal jos pri­si­im­tus tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus
tarp­tau­ti­nei ben­dri­jai. Ki­ta ver­tus, tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų
vyk­dy­mas są­ly­go­ja vals­ty­bės su­tei­kia­mas ga­ran­ti­jas vi­daus tei­sės
ak­tuo­se ir vyk­dan­čių bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų
veik­lo­je, jog pa­te­ku­siems į bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą as­me­nims jų
by­los ty­ri­mo ir by­los nag­ri­nė­ji­mo truk­mė bus kuo trum­pes­nė. Kon­ven­ci­jos
5 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta as­mens tei­sė į by­los nag­ri­nė­ji­mą
per įmanomai trumpiausią lai­ką reiš­kia ne tik tai, jog vi­sais at­ve­jais iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo bei by­los nag­ri­nė­ji­mo teis­me truk­mė, su­im­to­jo as­mens lai­ky­mo
kar­do­ma­ja­me ka­li­ni­me lai­ko­tar­pis ne­ga­li vir­šy­ti bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tų ter­mi­nų, bet ir tai, jog fak­ti­nė pro­ce­si­nių
veiks­mų at­li­ki­mo truk­mė, lai­ko­tar­piai tarp at­ski­rų pro­ce­si­nių
veiks­mų tu­ri bū­ti pa­tei­si­nan­tys bū­ti­nu­mą lai­ky­ti as­me­nį su­im­tą.
Jei iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jų pro­ce­si­nių veiks­mų at­li­ki­mui
su­ėmi­mo ter­mi­nas kon­kre­čiu at­ve­ju nė­ra mak­si­ma­liai trum­piau­sias
tam, kad pa­tei­sin­tų tin­ka­mą by­los ty­ri­mą, t. y. pro­ce­si­nių
veiks­mų at­li­ki­mo fak­ti­nė truk­mė ir tar­pi­niai lai­ko­tar­piai tarp at­ski­rų
pro­ce­si­nių veiks­mų yra per il­gi, ne­pa­grin­džian­tys su­gaiš­to lai­ko,
to­kiu at­ve­ju nu­kryps­ta­ma nuo vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mų už­tik­rin­ti
kiek­vie­nam as­me­niui by­los nag­ri­nė­ji­mą per įmanomai trumpiausią laiką,
kar­tu pa­žei­džia­ma as­mens tei­sė į lais­vę ne­sant ob­jek­ty­vaus bū­ti­nu­mo
trun­ka­mai il­gai ri­bo­ti to­kią tei­sę. Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas
1982 m. bir­že­lio 15 d. spren­di­mu by­lo­je Ec­kle v. Ger­ma­ny kon­sta­ta­vo
Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lies pa­žei­di­mą, nu­ro­dy­da­mas,
kad jei esa­mo­mis są­ly­go­mis teis­mo (iki­teis­mi­nio ty­ri­mo) ins­ti­tu­ci­jos
by­los ty­ri­mą ga­lė­jo at­lik­ti spar­čiau, jo­kios ki­tos ap­lin­ky­bės ne­ga­li
pa­tei­sin­ti il­gos by­los ty­ri­mo truk­mės. To­dėl ver­ti­nant tęs­ti­nio su­ėmi­mo
tei­sė­tu­mą, svar­bu nu­sta­ty­ti, ar iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jos
bei pa­rei­gū­nai vei­kė in­ten­sy­viai at­lik­da­mi pro­ce­si­nius veiks­mus
tam, kad bū­tų iš­lai­ky­tas pa­kan­ka­mas ty­ri­mo ope­ra­ty­vu­mas.
Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
ope­ra­ty­vu­mas reiš­kia, kad tik ati­tin­kan­tys šią są­ly­gą iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jų ir pa­rei­gū­nų veiks­mai lai­ky­ti­ni tei­sė­tais. Di­džiau­sia
at­sa­ko­my­bė už by­los pa­ren­gi­mo truk­mę, by­los vil­ki­ni­mo ne­ga­li­mu­mą
ten­ka iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nams, ti­rian­tiems
by­lą ir kon­tro­liuo­jan­tiems by­los iki­teis­mi­nio ty­ri­mo at­li­ki­mą.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja spren­džia,
kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas skun­džia­mo­je ka­sa­ci­ne tvar­ka
nu­tar­ty­je neat­si­žvel­gė į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jų veiks­mų
in­ten­sy­vu­mo, ty­ri­mo ope­ra­ty­vu­mo kri­te­ri­jų pa­da­ręs iš­va­dą, jog
ieš­ko­vo su­ėmi­mas tru­ko pa­tei­si­na­mą lai­ką. To­dėl nag­ri­nė­ja­mo­je
by­lo­je spren­džiant ža­los at­ly­gi­ni­mo dėl ne­pa­grįs­tai il­gos su­ėmi­mo
truk­mės gin­čą ver­tin­ti­na, ar kva­li­fi­kuo­tam ty­ri­mui at­lik­ti bu­vo
bū­ti­na iš­nau­do­ti vi­są 187 d. su­ėmi­mo lai­ko­tar­pį, ar tam esa­mo­mis
są­ly­go­mis tu­rė­jo pa­kak­ti ma­žiau lai­ko. Tik nu­sta­čius, jog iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jos bei pa­rei­gū­nai dė­jo pa­stan­gas veik­ti kuo ope­ra­ty­viau,
ga­li­ma pa­tei­sin­ti to­kio ty­ri­mo, kar­tu ir kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo)
truk­mę. Tiek vi­sa su­ėmi­mo truk­mė, tiek ir tar­pi­niai su­ėmi­mo ter­mi­nai
tu­ri bū­ti adek­va­tūs iki­teis­mi­nio ty­ri­mo kon­kre­čių pro­ce­si­nių
veiks­mų at­li­ki­mui su­nau­do­tam lai­kui. Šiuo at­žvil­giu nu­kry­pi­mas nuo
ope­ra­ty­vaus by­los ty­ri­mo, ne­pa­grįs­tai il­ga truk­mė tarp at­ski­rų pro­ce­si­nių
veiks­mų at­li­ki­mo, reikš­tų ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jų pro­ce­si­nius pa­žei­di­mus,
lemiančius Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lies ne­si­lai­ky­mą.
Vie­nas iš kri­te­ri­jų,
pa­tei­si­nan­čių san­ty­ki­nai il­gą pa­skir­to su­ėmi­mo ter­mi­ną Eu­ro­pos
Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo prak­ti­ko­je lai­ko­mas in­di­vi­du­a­liais at­ve­jais
ir by­los su­dė­tin­gu­mas, le­mian­tis be­si­tę­sian­tį iki­teis­mi­nį ty­ri­mą
bei su­ėmi­mo truk­mę (Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo 1993 m. sau­sio
26 d. spren­di­mas by­lo­je W. v. Swit­zer­land). Ta­čiau ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas skun­džia­mo­je nu­tar­ty­je nu­ro­dy­da­mas bau­džia­mo­sios
by­los su­dė­tin­gu­mą ne­pa­grin­dė šios iš­va­dos. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­įver­ti­no to, kad ieš­ko­vui įta­ri­mai dėl nu­žu­dy­mo ki­to­je
di­de­lės ap­im­ties bau­džia­mo­jo­je by­lo­je iš­ny­ko po de­šim­ties die­nų,
ne­pa­reiš­kus kal­ti­ni­mų, tuo tar­pu per su­ėmi­mo lai­ko­tar­pį Mi­chai­las
Bo­lo­to­vas iš­lai­kė kal­ti­na­mo­jo sprog­me­nų lai­ky­mu sta­tu­są; ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­ty­rė ir ne­nu­sta­tė, jog bau­džia­mo­jo­je by­lo­je
dėl sprog­me­nų lai­ky­mo kal­ti­na­mo­jo Mi­chai­lo Bo­lo­to­vo at­žvil­giu eg­zis­ta­vo
ypa­tin­gos ap­lin­ky­bės, ku­rių iš­aiš­ki­ni­mui bu­vo bū­ti­na su­gaiš­ti ne­įpras­tai
daug lai­ko, du kar­tus pra­tę­siant bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo mak­si­ma­liai
leis­ti­ną su­ėmi­mą dviem mė­ne­siams. Iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­do,
jog jo­kie kal­ti­ni­mai, iš­sky­rus sprog­me­nų lai­ky­mą, ki­tų nu­si­kal­ti­mų
pa­da­ry­mu Mi­chai­lui Bo­lo­to­vui ne­bu­vo pa­reikš­ti, dėl to ki­to­se by­lo­se
vyk­do­mi iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, tarp jų Ri­čar­do Mi­ku­ta­vi­čiaus nu­žu­dy­mo
by­los ty­ri­mas ne­ga­lė­jo bū­ti sa­va­ran­kiš­kas ju­ri­di­nis pa­grin­das
pra­tęs­ti kal­ti­na­ma­jam su­ėmi­mą.
Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­iš­ty­rė ir ne­ver­ti­no ap­lin­ky­bės,
ar pra­tę­sus bau­džia­mo­jo­je by­lo­je su­ėmi­mą du kar­tus mak­si­ma­liam bau­džia­mo­jo
pro­ce­si­nio įsta­ty­mo nu­ma­ty­tam dvie­jų mė­ne­sių ter­mi­nui abiem pra­tę­si­mo
at­ve­jais bu­vo at­lik­ti tie by­los ty­ri­mo pro­ce­si­niai veiks­mai, ku­rių
at­li­ki­mo rei­ka­lin­gu­mu bu­vo grin­džia­mas su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mas,
ir ar by­lą ty­ręs pro­ku­ro­ras pro­ce­si­niams veiks­mams at­lik­ti pa­nau­do­jo
vi­są teis­mo pa­skir­tą dvie­jų mė­ne­sių su­ėmi­mo pra­tę­si­mo ter­mi­ną
(nuo 1999 m. ge­gu­žės 23 d. iki 1999 m. lie­pos 23 d. ir
nuo tų pa­čių me­tų lie­pos 23 d. iki rug­sė­jo 23 d. – bau­džia­mo­ji
by­la Nr. 09-2-003-00; T. 1, b. l. 162, 172). Pa­žy­mė­ti­na,
kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jos ir pa­rei­gū­nai by­los ty­ri­mo
me­tu nė­ra var­žo­mi teis­mo pa­skir­tos su­ėmi­mo truk­mės tuo at­ve­ju, kai
su­ėmi­mo pa­sky­ri­mas ar jo pra­tę­si­mas grin­džia­mas bū­ti­ny­be sklan­džiai
at­lik­ti tam tik­rus ty­ri­mo veiks­mus. At­li­kus to­kius pro­ce­si­nius
veiks­mus, rei­ka­lin­gu­mas, le­mian­tis ju­ri­di­nį pa­grin­dą lai­ky­ti as­me­nį
suimtą, iš­nyks­ta ir ne­su­ėjus teis­mo pa­skir­to su­ėmi­mo ter­mi­no pa­bai­gai,
ne­bent at­si­ran­da ki­to­kių ypa­tin­gų ap­lin­ky­bių, dėl ku­rių su­ėmi­mui
tęs­tis iš­ky­la bū­ti­ny­bė, t. y. teis­mo pro­ce­si­niu spren­di­mu pra­tęs­ti
su­ėmi­mą nu­sta­to­ma, jog leng­ves­nė kar­do­mo­ji prie­mo­nė kal­ti­na­ma­jam
truk­dy­tų ty­ri­mo ei­gai. Tai reiš­kia, jog by­lą ti­rian­tis pa­rei­gū­nas
pri­va­lo ini­ci­juo­ti su­ėmi­mo pa­kei­ti­mą į leng­ves­nę kar­do­mą­ją prie­mo­nę
ar­ba su­ėmi­mo pa­nai­ki­ni­mą ne­lauk­da­mas teis­mo pa­skir­to su­ėmi­mo ter­mi­no
pa­bai­gos tam, kad bū­tų iš­veng­ta Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio
3 da­lies pa­žei­di­mo.
Iš bau­džia­mo­sios by­los
(Nr. 09-02-003-00; T. 1, b. l. 159, 162, 167, 172) ma­ty­ti, kad
su­ėmi­mo pra­tę­si­mo ini­ci­ja­vi­mo ir sky­ri­mo pa­grin­du nu­ro­dy­ta ap­lin­ky­bė,
jog kal­ti­na­ma­sis Mi­chai­las Bo­lo­to­vas truk­dys by­lo­je nu­sta­ty­ti
tie­są, da­ry­da­mas po­vei­kį liu­dy­to­jams, siek­da­mas pa­slėp­ti daik­ti­nius
įro­dy­mus. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­spren­dė to­les­nio trun­ka­mo
su­ėmi­mo tei­sė­tu­mo klau­si­mo nuo tos by­los ty­ri­mo sta­di­jos, kai by­lą
ti­rian­tis pro­ku­ro­ras ap­klau­sė by­lo­je liu­dy­to­jus, įfor­mi­no daik­ti­nių
įro­dy­mų su­rin­ki­mą pro­ce­si­niais do­ku­men­tais by­lo­je ir nuo to mo­men­to,
kai jo­kių pro­ce­si­nių veiks­mų at­li­ki­mas by­lo­je ne­už­fik­suo­tas iki
pat su­ėmi­mo pa­kei­ti­mo į kal­ti­na­mo­jo ra­šy­ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą ne­iš­vyk­ti
(bau­džia­mo­ji by­la; T. 1, b. l. 176). Šiuo as­pek­tu pa­mi­nė­ti­nas
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo 1991 m. bir­že­lio 26 d. spren­di­mas
by­lo­je Le­tel­lier v. Fran­ce, ku­riuo Teis­mas pri­pa­žin­da­mas Kon­ven­ci­jos
5 straips­nio 3 da­lies pa­žei­di­mą nu­ro­dė, kad spau­di­mo liu­dy­to­jams
pa­vo­jus ga­lė­jo bū­ti pa­grin­das su­im­ti kal­ti­na­mą­ją, ta­čiau at­li­kus
liu­dy­to­jų ap­klau­sas by­lo­je ši ap­lin­ky­bė pa­ti sa­vai­me ne­ga­li lem­ti
to­les­nio trun­ka­mo su­ėmi­mo pa­grin­do, juo­lab kad kal­ti­na­mo­ji nuo nu­si­kal­ti­mo
pa­da­ry­mo iki jos su­ėmi­mo liu­dy­to­jų prie­var­ta ne­ban­dė veik­ti. Tai
reiš­kia, jog kaip ir pa­mi­nė­to­je by­lo­je, ana­lo­giš­kai ieš­ko­vo at­žvil­giu
nu­ro­dy­tas su­ėmi­mo sa­va­ran­kiš­kas pa­grin­das iš­ny­ko at­li­kus liu­dy­to­jų
ap­klau­są ir pa­da­rius daik­ti­nių įro­dy­mų po­ėmius.
By­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka
nag­ri­nė­jan­ti iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad vi­sais
at­ve­jais, jei per pa­skir­tą su­ėmi­mo ter­mi­ną ar pra­tęs­tą su­ėmi­mo lai­ko­tar­pį
nė­ra at­lie­ka­mi nuo­sek­lūs bau­džia­mo­sios by­los ty­ri­mo veiks­mai, ku­riais
bū­tų sie­kia­ma iš­aiš­kin­ti kal­ti­na­mo­jo ar ki­tų as­me­nų ga­li­mą da­ly­va­vi­mą
pa­da­rant nu­si­kal­ti­mą, toks pa­sy­vus iki­teis­mi­nis ty­ri­mas kal­ti­na­mo­jo
at­žvil­giu reiš­kia Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lies, nu­ma­tan­čios
as­mens tei­sę į by­los nag­ri­nė­ji­mą per įmanomai trumpiausią lai­ką, pa­žei­di­mą.
Tai­gi Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lies pras­me šios nuo­sta­tos
ne­ati­ti­ki­mą le­mia ne pats su­ėmi­mo truk­mės fak­tas, bet ne­adek­va­ti su­ėmi­mo
truk­mei by­los ty­ri­mo ei­ga, pa­žei­džian­ti nu­ro­dy­tą nuo­sta­tą. Jei nag­ri­nė­jant
ža­los at­ly­gi­ni­mo gin­čą vals­ty­bės vi­daus teis­mi­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se
nu­sta­to­mas ap­ta­ria­mos Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tos pa­žei­di­mas, ža­los at­ly­gi­ni­mas
ky­la pir­miau­sia iš Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 5 da­lies, tuo tar­pu
at­ly­gin­ti­nos ža­los dy­dį le­mia na­cio­na­li­niai įsta­ty­mai. Jei
nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je nu­sta­to­mas Kon­ven­ci­jos pa­žei­di­mas, ieš­ko­vo
at­žvil­giu spręs­ti­nas ža­los at­ly­gi­ni­mo pri­tei­si­mo dy­dis ap­skai­čiuo­ja­mas
vi­siš­kai pa­gal ža­los pa­da­ry­mo me­tu ga­lio­ju­sio Ža­los, pa­da­ry­tos
ne­tei­sė­tais kvo­tos, tar­dy­mo, pro­ku­ra­tū­ros ir teis­mo veiks­mais, at­ly­gi­ni­mo
įsta­ty­mo 7 straips­ny­je nu­sta­ty­tą tvar­ką.
Iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja
nu­ro­do, kad ieš­ko­vo at­žvil­giu kon­sta­tuo­ti Kon­ven­ci­jos
5 straips­nio 3 da­lies pa­žei­di­mo bu­vi­mą ga­li­ma tik įver­ti­nus
in­di­vi­du­a­lias by­los fak­ti­nes ap­lin­ky­bes, kai nu­sta­to­ma, jog pa­ti
ty­ri­mo ei­ga su­da­rė tei­si­nes prie­lai­das tam, kad su­ėmi­mas bū­tų pa­nai­kin­tas
anks­čiau, nei su­ėmi­mo sank­cio­na­vi­mo lai­ko­tar­pio pa­bai­ga. Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja
anks­tes­nė­je 2003 m. spa­lio 1 d. nu­tar­ty­je šio­je by­lo­je iš­aiš­ki­no,
jog ri­bo­jant as­mens tei­sę į lais­vę kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri bū­ti ieš­ko­ma
pro­tin­gos pu­siau­svy­ros tarp as­mens tei­sių ir vie­šo­jo in­te­re­so.
Spren­džiant klau­si­mą, su­ėmi­mo lai­kas bu­vo pro­tin­gas ar ne, bū­ti­na va­do­vau­tis
mi­nė­to­se Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo by­lo­se su­for­mu­luo­tais kri­te­ri­jais.
To­kie kri­te­ri­jai yra: fak­ti­nė su­ėmi­mo truk­mė, san­ty­kis tarp su­ėmi­mo
truk­mės, nu­si­kal­ti­mo po­bū­džio ir už jį nu­ma­ty­tos baus­mės, su­ėmi­mo
truk­mės ma­te­ria­li­niai, mo­ra­li­niai ir ki­to­kie pa­da­ri­niai su­im­ta­jam,
su­im­to­jo el­ge­sys, ty­ri­mo ei­ga, ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jų el­ge­sys, by­los
su­dė­tin­gu­mas, liu­dy­to­jų skai­čius, by­los re­zul­ta­tas bei ki­tos reikš­min­gos
ap­lin­ky­bės. Šiuos kri­te­ri­jus tu­ri tai­ky­ti by­lą dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo
nag­ri­nė­jan­tis teis­mas, nes tik jų po­žiū­riu iš­ana­li­za­vus as­mens su­ėmi­mą
ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą apie su­ėmi­mo tei­sė­tu­mą ar ne­tei­sė­tu­mą. Nag­ri­nė­ja­mo­je
by­lo­je dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nuo­dug­niai
ne­iš­ty­rė ka­sa­ci­nio teis­mo duo­tų pri­va­lo­mų iš­aiš­ki­ni­mų dėl kiek­vie­no
iš nu­ro­dy­tų kri­te­ri­jų ir, svar­biau­sia, ne­ver­ti­no, ar bau­džia­mą­ją
by­lą ty­rę iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nai, ini­ci­ja­vę su­ėmi­mo pra­tę­si­mą,
ga­lė­jo nu­ma­ty­ti tai, jog to­les­nis su­ėmi­mo pra­tę­si­mas ne­ga­lės pa­dė­ti
iš­tir­ti by­lą, iš­aiš­kin­ti reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes ga­lu­ti­nio
pro­ce­si­nio spren­di­mo bau­džia­mo­jo­je by­lo­je pri­ėmi­mui. Ka­dan­gi su­ėmi­mo
pra­tę­si­mo lai­ko­tar­piu nuo 1999 m. lie­pos 23 d. iki tų pa­čių
me­tų rug­sė­jo 23 d. ne­bu­vo at­lik­ta jo­kių pro­ce­si­nių veiks­mų,
svars­ty­ti­na, ar eg­zis­ta­vo ob­jek­ty­vi bū­ti­ny­bė lai­ky­ti ieš­ko­vą su­im­tą.
To­kioms iš­va­doms pa­da­ry­ti rei­kia iš­tir­ti ir įver­tin­ti fak­ti­nes ap­lin­ky­bes,
fak­to klau­si­mų by­lo­je iš­spren­di­mas yra že­mes­nių­jų ins­tan­ci­jų teis­mų
pre­ro­ga­ty­va.
Rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais
ar­gu­men­tais ka­sa­ci­nio teis­mo iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja da­ro
iš­va­dą, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tin­ka­mai ne­įver­ti­no
reikš­min­gų tei­sin­gam by­los iš­spren­di­mui fak­ti­nių ap­lin­ky­bių, jų
tin­ka­mai tei­siš­kai ne­kva­li­fi­ka­vo, by­los kon­teks­te ne­iš­ty­rė Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2003 m. spa­lio 1 d. nu­tar­ty­je nu­ro­dy­tų su­ėmi­mo ter­mi­no pri­im­ti­nu­mo
kri­te­ri­jų, dėl to ka­sa­ci­ne tvar­ka per­žiū­rė­ta ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­tis nai­kin­ti­na, by­la per­duo­ti­na iš nau­jo ape­lia­ci­ne
tvar­ka nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui (CPK
359 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 359 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tu, 362 straips­niu,

n u t a r i a :

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio
18 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo
Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui ape­lia­ci­ne tvar­ka.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt