|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 4. Dėl asmens teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo ir šiuo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo Visais atvejais, jei per paskirtą suėmimo terminą ar pratęstą suėmimo laikotarpį nėra atliekami nuoseklūs baudžiamosios bylos tyrimo veiksmai, kuriais būtų siekiama išaiškinti kaltinamojo ar kitų asmenų galimą dalyvavimą padarant nusikaltimą, toks pasyvus ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu reiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies, numatančios asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimą. Taigi Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme šios nuostatos neatitikimą lemia ne pats suėmimo trukmės faktas, bet neadekvati suėmimo trukmei bylos tyrimo eiga, pažeidžianti nurodytą nuostatą. Jei nagrinėjant žalos atlyginimo ginčą valstybės vidaus teisminėse institucijose nustatomas aptariamos Konvencijos nuostatos pažeidimas, žalos atlyginimas kyla pirmiausia iš Konvencijos 5 straipsnio 5 dalies, tuo tarpu atlygintinos žalos dydį lemia nacionaliniai įstatymai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 5 dalis). Civilinė byla Nr. 3K-7-298/2004 Bylų kategorija 39. 6. 2. 3 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. gegužės 13 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (teisėjų kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės (kolegijos pranešėja), Sigito G-iaus, E-idijaus L-o, Zigmo Levickio, J-os S-ienės ir J-o Š-no, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Michailo Bolotovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Michailo Bolotovo ieškinį atsakovams Teisingumo ministerijai, Generalinei prokuratūrai dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas Michailas Bolotovas 2002 m. kovo 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 1999 m. kovo 21 d. jis buvo sulaikytas kaip įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl vagystės iš kunigo Ričardo Mikutavičiaus buto, taip pat dėl jo nužudymo, o 1999 m. kovo 31 d. jam buvo pareikštas kaltinimas iš minėtos baudžiamosios bylos išskirtoje byloje dėl neteisėto sprogstamųjų medžiagų laikymo (1961 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) BK 234 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 23 d. nutartimi sankcionavo ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, kuris keletą kartų buvo pratęstas iki galutinio termino – 1999 m. rugsėjo 23 d. Generalinės prokuratūros 2000 m. gegužės l d. nutarimu baudžiamoji byla Michailui Bolotovui nutraukta, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą (1961 m. BK 233 straipsnio l dalies 2 punktas). Ieškovo teigimu, jis nėra padaręs jokio nusikaltimo, todėl nepagrįstai buvo laikytas nelaisvėje nuo 1999 m. kovo 21 d. iki 1999 m. rugsėjo 23 d. , t. y. 187 dienas, ir dėl neteisėto sulaikymo bei suėmimo patyrė tiek materialinę, tiek moralinę žalą. Ieškovas nurodė, kad už neteisėto sulaikymo bei suėmimo laikotarpį jam turi būti priteista 2680 Lt materialinės žalos, apskaičiuotos pagal Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (430 Lt x 6 mėn. ir 7 d. = 2680 Lt) (Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 5 straipsnis), taip pat 100 000 Lt moralinei žalai atlyginti, nes ieškovas nepagrįstai buvo įtariamas ir kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, buvo suimtas ilgą laiką, žinios apie jam pareikštus kaltinimus plačiai pasklido visuomenėje. Ieškovas, remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5, 6 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 20, 21, 30, 31 straipsniais, 1964 m. CK 486 straipsniu, 2000 m. CK 1. 5 straipsniu, Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo l, 3 straipsniais prašė teismą priteisti jam iš Lietuvos valstybės 2680 Lt materialinei žalai ir 100 000 Lt moralinei žalai atlyginti. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2002 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ieškovas procesinius sprendimus, kurių pagrindu jis buvo sulaikytas bei laikomas suimtas, skundė baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tačiau ieškovo ir jo gynėjo skundai dėl kardomojo kalinimo paskyrimo ir pratęsimo buvo atmesti, o Kauno apygardos prokuroro nutarimas sulaikyti Michailą Bolotovą kaip įtariamąjį nėra panaikintas aukštesnio pagal pareigas prokuroro. Teismas pažymėjo, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali vertinti baudžiamojo proceso tvarka priimtų sprendimų teisėtumo. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje P. Narkevičius v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-34/2001). Teismas konstatavo, jog ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą, nes procesiniai sprendimai, kurių pagrindu ieškovas buvo sulaikytas ir suimtas, nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais. Teismas pripažino nepagrįstu ir kitą ieškovo nurodytą ieškinio pagrindą, t. y. tai, kad byla buvo tirta nepagrįstai ilgai. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nenumatė tokio teisės į žalos atlyginimą pagrindo, be to, nusikaltimo, kuriuo ieškovas buvo įtartas, sunkumo laipsnis, baudžiamosios bylos pobūdis neleidžia teigti, jog baudžiamoji byla dėl Michailo Bolotovo buvo tirta nepateisinamai ilgai, pažeidžiant jo teisę į greitą ir teisingą teismą. Teismas nusprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam už suėmimo laiką minimalų mėnesinį atlyginimą negali būti tenkinamas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki suėmimo vertėsi įstatymo pripažįstama darbine veikla ar buvo įsiregistravęs valstybinėje darbo biržoje. Kartu teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas sulaikytas ir suimtas, patyrė dvasinių išgyvenimų, žinios apie jo sulaikymą bei jam pareikštą kaltinimą pasklido visuomenėje, ir tai turėjo neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, tačiau ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą, nes prokuratūros ir teismo veiksmai dėl jo buvo teisėti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo tiriamos tuo pačiu metu dviejų nusikaltimų aplinkybės. Nustačius, jog Michailas Bolotovas nesusijęs su kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo ir meno kūrinių kolekcijos vagystės nusikaltimais, kardomoji priemonė Michailui Bolotovui pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o ieškovui inkriminuotas nusikaltimas dėl neteisėto sprogmenų laikymo išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą (T. 1, b. l. 1). Kaltinimas Michailui Bolotovui dėl sprogmenų laikymo buvo pagrįstas realiais įtarimais, nes sprogmenys buvo rasti jo bute, ir kaltinamojo žmona L-a Bolotovienė patvirtino sprogmenų priklausymą Michailui Bolotovui. Prokuroro nutarimu baudžiamoji byla kaltinamajam buvo nutraukta neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, faktiškai byla nutraukta dėl operatyvinių darbuotojų nepakankamai kvalifikuotų procesinių veiksmų įforminant Michailo Bolotovo bute rastus sprogmenis. Teisėjų kolegija įvertindama inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei atliktus didelės apimties tardymo veiksmus pripažino, kad Michailo Bolotovo suėmimas atitiko viešąjį interesą, o suėmimo trukmė nebuvo pernelyg ilga. Dėl to ieškovo suėmimo trukmė nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai Kasaciniu skundu ieškovas Michailas Bolotovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, tenkinantį ieškinio reikalavimus. Kasatorius grindžia kasacinio skundo prašymą tokiais argumentais: baudžiamoji byla, kurioje ieškovui buvo paskirtas suėmimas, nutraukta reabilituojančiais pagrindais, neįrodžius ieškovo dalyvavimo padarant nusikaltimą, tai rodo, kad ieškovas suėmimo laikotarpiu buvo kalinamas nepagrįstai ir neteisėtai. 187 dienų suėmimo laikotarpiu buvo atlikta tik keletas parengtinio tardymo veiksmų, dėl to bylos tyrimas vyko pernelyg ilgai. Galiojusio BPK 97 straipsnyje numatyta, kad kardomoji priemonė galėjo būti taikoma asmeniui ir prieš pareiškiant jam kaltinimą. Tokiu atveju kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė, o jei per tą laiką kaltinimas nepareiškiamas, kardomoji priemonė panaikinama. Kaltinimai dėl Ričardo Mikutavičiaus nužudymo ir jo turto pagrobimo ieškovui nebuvo pareikšti per visą suėmimo laikotarpį, šiuo laikotarpiu ieškovas buvo patekęs į įtariamojo statusą dėl nurodyto nusikaltimo. Michailui Bolotovui pareikšti įtarimai dėl nužudymo, turto pagrobimo ir kaltinimas dėl neteisėto sprogmenų laikymo tarpusavyje nėra susiję, dėl to negali pateisinti pernelyg ilgos ieškovo suėmimo trukmės. Ilgalaikio suėmimo pagrindu negalėjo būti ir Michailui Bolotovui inkriminuojamo galiojusio BK 234 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sunkumo laipsnis. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neįvertino, taip neatsižvelgė į byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutarties privalomus išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Generalinė prokuratūra prašo ieškovo Michailo Bolotovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti byloje priimtus ir kasatoriaus skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Atsakovas nurodo, kad ieškovo suėmimo teisėtumo faktas buvo patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartyje. Dėl ieškovo teisės į baudžiamosios bylos nagrinėjimą per priimtiną laiką atsakovas nurodo, kad pateisinama suėmimo trukmė priklauso kiekvienu konkrečiu atveju nuo visų ypatingų bylos aplinkybių. Maksimalių suėmimo terminų nenustato nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Europos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinėtose bylose. Baudžiamojoje byloje (Nr. 09-2-003-00) ieškovui paskirta, vėliau pratęsta 187 dienų suėmimo trukmė nėra pernelyg ilga, nes Michailui Bolotovui buvo pareikšti kaltinimai galiojusio BK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu, per visą suėmimo laikotarpį buvo atliekami bylos tyrimo procesiniai veiksmai. Tiriant baudžiamąją bylą buvo atlikta didelės apimties tardymo veiksmų, kuriais buvo renkami duomenys apie tai, jog Michailas Bolotovas yra susijęs su tais asmenimis, kurie vėliau buvo nuteisti už Ričardo Mikutavičiaus nužudymą. Dėl nusikaltimų išaiškinimo sudėtingumo, didelės procesinių veiksmų apimties, atskirų tardymo veiksmų atlikimo Rusijos Federacijoje buvo pratęsiamas parengtinio tardymo terminas. Taip viešasis interesas nulėmė suėmimo pratęsimo būtinumą ir nusvėrė asmens teisę į laisvę. Tai leidžia daryti išvadą, kad Michailo Bolotovo suėmimo laikas nebuvo pernelyg ilgas, taip negalėjo būti pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis. Be to, suėmimo laikotarpiu galiojusio 1997 m. lapkričio 4 d. Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje ir 3 straipsnyje numatytas žalos atlyginimas, jei asmuo buvo suimtas neteisėtai; neteisėtu laikomas toks suėmimas, kai panaikinamas kaip nepagrįstas teismo procesinis sprendimas, kuriuo asmeniui buvo paskirtas (pratęstas) suėmimas. Nagrinėjamu atveju teismo nutartys, kuriomis ieškovui buvo paskirtas ir pratęstas suėmimas, nėra panaikintos instancine tvarka, dėl to nėra pagrindo ieškovui priteisti žalos atlyginimą. Išplėstinė teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtintas negalimumas asmenį savavališkai laikyti suimtą. Suėmimas gali būti skiriamas tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvoje ratifikuota, taigi turinti įstatymo galią ir esanti tiesioginio taikymo aktas 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje numato įpareigojimą valstybėms–Konvencijos narėms nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų asmens teisę į baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Tokių garantijų valstybės vidaus aktuose nebuvimas reiškia Konvencijos reikalavimų nesilaikymą ir, esant konkrečiose bylose nukrypimams nuo Konvencijos reikalavimų, lemia valstybės atsakomybę pagal jos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus tarptautinei bendrijai. Kita vertus, tarptautinių įsipareigojimų vykdymas sąlygoja valstybės suteikiamas garantijas vidaus teisės aktuose ir vykdančių baudžiamąjį persekiojimą teisėsaugos institucijų veikloje, jog patekusiems į baudžiamąjį persekiojimą asmenims jų bylos tyrimo ir bylos nagrinėjimo trukmė bus kuo trumpesnė. Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką reiškia ne tik tai, jog visais atvejais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme trukmė, suimtojo asmens laikymo kardomajame kalinime laikotarpis negali viršyti baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytų terminų, bet ir tai, jog faktinė procesinių veiksmų atlikimo trukmė, laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų turi būti pateisinantys būtinumą laikyti asmenį suimtą. Jei ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių veiksmų atlikimui suėmimo terminas konkrečiu atveju nėra maksimaliai trumpiausias tam, kad pateisintų tinkamą bylos tyrimą, t. y. procesinių veiksmų atlikimo faktinė trukmė ir tarpiniai laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų yra per ilgi, nepagrindžiantys sugaišto laiko, tokiu atveju nukrypstama nuo valstybės įsipareigojimų užtikrinti kiekvienam asmeniui bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kartu pažeidžiama asmens teisė į laisvę nesant objektyvaus būtinumo trunkamai ilgai riboti tokią teisę. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1982 m. birželio 15 d. sprendimu byloje Eckle v. Germany konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nurodydamas, kad jei esamomis sąlygomis teismo (ikiteisminio tyrimo) institucijos bylos tyrimą galėjo atlikti sparčiau, jokios kitos aplinkybės negali pateisinti ilgos bylos tyrimo trukmės. Todėl vertinant tęstinio suėmimo teisėtumą, svarbu nustatyti, ar ikiteisminio tyrimo institucijos bei pareigūnai veikė intensyviai atlikdami procesinius veiksmus tam, kad būtų išlaikytas pakankamas tyrimo operatyvumas. Ikiteisminio tyrimo operatyvumas reiškia, kad tik atitinkantys šią sąlygą ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų veiksmai laikytini teisėtais. Didžiausia atsakomybė už bylos parengimo trukmę, bylos vilkinimo negalimumą tenka ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnams, tiriantiems bylą ir kontroliuojantiems bylos ikiteisminio tyrimo atlikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje kasacine tvarka nutartyje neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų intensyvumo, tyrimo operatyvumo kriterijų padaręs išvadą, jog ieškovo suėmimas truko pateisinamą laiką. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant žalos atlyginimo dėl nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės ginčą vertintina, ar kvalifikuotam tyrimui atlikti buvo būtina išnaudoti visą 187 d. suėmimo laikotarpį, ar tam esamomis sąlygomis turėjo pakakti mažiau laiko. Tik nustačius, jog ikiteisminio tyrimo institucijos bei pareigūnai dėjo pastangas veikti kuo operatyviau, galima pateisinti tokio tyrimo, kartu ir kardomojo kalinimo (suėmimo) trukmę. Tiek visa suėmimo trukmė, tiek ir tarpiniai suėmimo terminai turi būti adekvatūs ikiteisminio tyrimo konkrečių procesinių veiksmų atlikimui sunaudotam laikui. Šiuo atžvilgiu nukrypimas nuo operatyvaus bylos tyrimo, nepagrįstai ilga trukmė tarp atskirų procesinių veiksmų atlikimo, reikštų tyrimo institucijų procesinius pažeidimus, lemiančius Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nesilaikymą. Vienas iš kriterijų, pateisinančių santykinai ilgą paskirto suėmimo terminą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomas individualiais atvejais ir bylos sudėtingumas, lemiantis besitęsiantį ikiteisminį tyrimą bei suėmimo trukmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. sausio 26 d. sprendimas byloje W. v. Switzerland). Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas baudžiamosios bylos sudėtingumą nepagrindė šios išvados. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovui įtarimai dėl nužudymo kitoje didelės apimties baudžiamojoje byloje išnyko po dešimties dienų, nepareiškus kaltinimų, tuo tarpu per suėmimo laikotarpį Michailas Bolotovas išlaikė kaltinamojo sprogmenų laikymu statusą; apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nenustatė, jog baudžiamojoje byloje dėl sprogmenų laikymo kaltinamojo Michailo Bolotovo atžvilgiu egzistavo ypatingos aplinkybės, kurių išaiškinimui buvo būtina sugaišti neįprastai daug laiko, du kartus pratęsiant baudžiamojo proceso įstatymo maksimaliai leistiną suėmimą dviem mėnesiams. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, jog jokie kaltinimai, išskyrus sprogmenų laikymą, kitų nusikaltimų padarymu Michailui Bolotovui nebuvo pareikšti, dėl to kitose bylose vykdomi ikiteisminiai tyrimai, tarp jų Ričardo Mikutavičiaus nužudymo bylos tyrimas negalėjo būti savarankiškas juridinis pagrindas pratęsti kaltinamajam suėmimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir nevertino aplinkybės, ar pratęsus baudžiamojoje byloje suėmimą du kartus maksimaliam baudžiamojo procesinio įstatymo numatytam dviejų mėnesių terminui abiem pratęsimo atvejais buvo atlikti tie bylos tyrimo procesiniai veiksmai, kurių atlikimo reikalingumu buvo grindžiamas suėmimo termino pratęsimas, ir ar bylą tyręs prokuroras procesiniams veiksmams atlikti panaudojo visą teismo paskirtą dviejų mėnesių suėmimo pratęsimo terminą (nuo 1999 m. gegužės 23 d. iki 1999 m. liepos 23 d. ir nuo tų pačių metų liepos 23 d. iki rugsėjo 23 d. – baudžiamoji byla Nr. 09-2-003-00; T. 1, b. l. 162, 172). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnai bylos tyrimo metu nėra varžomi teismo paskirtos suėmimo trukmės tuo atveju, kai suėmimo paskyrimas ar jo pratęsimas grindžiamas būtinybe sklandžiai atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus. Atlikus tokius procesinius veiksmus, reikalingumas, lemiantis juridinį pagrindą laikyti asmenį suimtą, išnyksta ir nesuėjus teismo paskirto suėmimo termino pabaigai, nebent atsiranda kitokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių suėmimui tęstis iškyla būtinybė, t. y. teismo procesiniu sprendimu pratęsti suėmimą nustatoma, jog lengvesnė kardomoji priemonė kaltinamajam trukdytų tyrimo eigai. Tai reiškia, jog bylą tiriantis pareigūnas privalo inicijuoti suėmimo pakeitimą į lengvesnę kardomąją priemonę arba suėmimo panaikinimą nelaukdamas teismo paskirto suėmimo termino pabaigos tam, kad būtų išvengta Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Iš baudžiamosios bylos (Nr. 09-02-003-00; T. 1, b. l. 159, 162, 167, 172) matyti, kad suėmimo pratęsimo inicijavimo ir skyrimo pagrindu nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis Michailas Bolotovas trukdys byloje nustatyti tiesą, darydamas poveikį liudytojams, siekdamas paslėpti daiktinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė tolesnio trunkamo suėmimo teisėtumo klausimo nuo tos bylos tyrimo stadijos, kai bylą tiriantis prokuroras apklausė byloje liudytojus, įformino daiktinių įrodymų surinkimą procesiniais dokumentais byloje ir nuo to momento, kai jokių procesinių veiksmų atlikimas byloje neužfiksuotas iki pat suėmimo pakeitimo į kaltinamojo rašytinį pasižadėjimą neišvykti (baudžiamoji byla; T. 1, b. l. 176). Šiuo aspektu paminėtinas Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Letellier v. France, kuriuo Teismas pripažindamas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą nurodė, kad spaudimo liudytojams pavojus galėjo būti pagrindas suimti kaltinamąją, tačiau atlikus liudytojų apklausas byloje ši aplinkybė pati savaime negali lemti tolesnio trunkamo suėmimo pagrindo, juolab kad kaltinamoji nuo nusikaltimo padarymo iki jos suėmimo liudytojų prievarta nebandė veikti. Tai reiškia, jog kaip ir paminėtoje byloje, analogiškai ieškovo atžvilgiu nurodytas suėmimo savarankiškas pagrindas išnyko atlikus liudytojų apklausą ir padarius daiktinių įrodymų poėmius. Bylą kasacine tvarka nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad visais atvejais, jei per paskirtą suėmimo terminą ar pratęstą suėmimo laikotarpį nėra atliekami nuoseklūs baudžiamosios bylos tyrimo veiksmai, kuriais būtų siekiama išaiškinti kaltinamojo ar kitų asmenų galimą dalyvavimą padarant nusikaltimą, toks pasyvus ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu reiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies, numatančios asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimą. Taigi Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme šios nuostatos neatitikimą lemia ne pats suėmimo trukmės faktas, bet neadekvati suėmimo trukmei bylos tyrimo eiga, pažeidžianti nurodytą nuostatą. Jei nagrinėjant žalos atlyginimo ginčą valstybės vidaus teisminėse institucijose nustatomas aptariamos Konvencijos nuostatos pažeidimas, žalos atlyginimas kyla pirmiausia iš Konvencijos 5 straipsnio 5 dalies, tuo tarpu atlygintinos žalos dydį lemia nacionaliniai įstatymai. Jei nagrinėjamoje byloje nustatomas Konvencijos pažeidimas, ieškovo atžvilgiu spręstinas žalos atlyginimo priteisimo dydis apskaičiuojamas visiškai pagal žalos padarymo metu galiojusio Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą tvarką. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovo atžvilgiu konstatuoti Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo buvimą galima tik įvertinus individualias bylos faktines aplinkybes, kai nustatoma, jog pati tyrimo eiga sudarė teisines prielaidas tam, kad suėmimas būtų panaikintas anksčiau, nei suėmimo sankcionavimo laikotarpio pabaiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ankstesnėje 2003 m. spalio 1 d. nutartyje šioje byloje išaiškino, jog ribojant asmens teisę į laisvę kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos pusiausvyros tarp asmens teisių ir viešojo intereso. Sprendžiant klausimą, suėmimo laikas buvo protingas ar ne, būtina vadovautis minėtose Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose suformuluotais kriterijais. Tokie kriterijai yra: faktinė suėmimo trukmė, santykis tarp suėmimo trukmės, nusikaltimo pobūdžio ir už jį numatytos bausmės, suėmimo trukmės materialiniai, moraliniai ir kitokie padariniai suimtajam, suimtojo elgesys, tyrimo eiga, tyrimo institucijų elgesys, bylos sudėtingumas, liudytojų skaičius, bylos rezultatas bei kitos reikšmingos aplinkybės. Šiuos kriterijus turi taikyti bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, nes tik jų požiūriu išanalizavus asmens suėmimą galima daryti išvadą apie suėmimo teisėtumą ar neteisėtumą. Nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nuodugniai neištyrė kasacinio teismo duotų privalomų išaiškinimų dėl kiekvieno iš nurodytų kriterijų ir, svarbiausia, nevertino, ar baudžiamąją bylą tyrę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, inicijavę suėmimo pratęsimą, galėjo numatyti tai, jog tolesnis suėmimo pratęsimas negalės padėti ištirti bylą, išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimui. Kadangi suėmimo pratęsimo laikotarpiu nuo 1999 m. liepos 23 d. iki tų pačių metų rugsėjo 23 d. nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų, svarstytina, ar egzistavo objektyvi būtinybė laikyti ieškovą suimtą. Tokioms išvadoms padaryti reikia ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes, fakto klausimų byloje išsprendimas yra žemesniųjų instancijų teismų prerogatyva. Remdamasi išdėstytais argumentais kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino reikšmingų teisingam bylos išsprendimui faktinių aplinkybių, jų tinkamai teisiškai nekvalifikavo, bylos kontekste neištyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytų suėmimo termino priimtinumo kriterijų, dėl to kasacine tvarka peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo apeliacine tvarka nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu, n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |