|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 5. Dėl kai kurių CMR konvencijos normų aiškinimo Nustatant, kada krovinys priimtas vežti, reikia nustatyti faktą, kada krovinys yra vežėjo priimtas vežimui, bet ne kitais tikslais (pvz. , automobilis pateiktas krovinio pakavimui, saugojimui prieš pervežant ir pan). Jei vežėjas, be pervežimo, dar yra įpareigotas įpakuoti, saugoti ar dalyvauti krovinio pakrovimo procese ar jį stebėti, vežėjas laikomas priėmusiu pervežti krovinį tik šioms operacijoms pasibaigus. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facia įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad jo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje. Netinkamo krovinio pakrovimo faktorius nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima taip pat ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą ar sumažintų žalą dėl rizikos faktorių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punktas). Konstatavus ir paties krovinio siuntėjo kaltę dėl krovinio sugadinimo, t. y. taikant dalinę siuntėjo ir vežėjo atsakomybę, CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas, t. y. ir negautų pajamų įtraukimas į kompensacijos siuntėjui sumą, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CMR konvencijos 29 straipsnis). Civilinė byla Nr. 3K-3-328/2004 Bylų kategorijos: 31. 5; 39. 6. 1; 54 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. birželio 9 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (teisėjų kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės (kolegijos pranešėja) ir A-o S-čiaus, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jono Gasiūno individualios įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jono Gasiūno individualios įmonės ieškinį atsakovui UAB „SBA Transekspedicija“, tretiesiems asmenims UAB draudimo kompanijai „L-dra“, UAB „Ergo Lietuva“, Albertui Pakėnui dėl nuostolių už krovinio sugadinimą priteisimo, ir atsakovo UAB „SBA Transekspedicija“ priešieškinį ieškovui Jono Gasiūno individualiai įmonei dėl skolos už krovinio pervežimą priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas Jono Gasiūno individuali įmonė 2003 m. balandžio 3 d. paduotame ieškinio pareiškime Kauno apygardos teismui nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 20 d. pateikė užsakymą atsakovui UAB „SBA Transekspedicija“ dėl 11 957 kg šaldytų baravykų pervežimo iš Rusijos Federacijos, Permės srities, Gaini, į Druskininkus krovinio gavėjui UAB „Hesona“. Krovinys į atsakovui priklausantį vilkiką–refrižeratorių buvo pakrautas 2002 m. rugsėjo 11 d. , atsakovui nepareiškus pastabų dėl krovinio būklės, grybų siunta atvežta krovinio gavėjui 2002 m. rugsėjo 18 d. Krovinio iškrovimo metu paaiškėjo, kad grybai atitirpę, dėl to juos ieškovas buvo priverstas parduoti po 1 eurą už kilogramą, tuo tarpu neatšildytus grybus krovinio gavėjas UAB „Hesona“ būtų supirkęs už 13,64 Lt už kilogramą. Taigi ieškovas dėl atsakovo kaltės sumažėjusios krovinio vertės negavo 121 808,48 Lt (163 093,48 Lt – 41 285 Lt) pajamų. Pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio 1 dalį atsakovas yra atsakingas už prekių praradimą ar sužalojimą, atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Tuo remdamasis ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 121 808,48 Lt negautų pajamų. Priešieškiniu atsakovas UAB „SBA Transekspedicija“ pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo 7009,15 Lt įsiskolinimą už krovinio tarptautinio pervežimo paslaugas. Atsakovas grindė reikalavimą 2002 m. rugpjūčio 20 d. krovinio pervežimo užsakymu, kuriuo šalys patvirtino 3500 JAV dolerių dydžio pervežimo kainą. Sumokėjęs 5324,85 Lt ieškovas atsiskaitė iš dalies ir liko skolingas atsakovui 7009,15 Lt. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui Jono Gasiūno individualiai įmonei iš atsakovo UAB „SBA Transekspedicija“ 121 808,48 Lt žalos atlyginimą ir 1500 Lt žyminio mokesčio, priešieškinį atmetė. Iš atsakovo taip pat priteista į valstybės biudžetą 3436,17 Lt žyminio mokesčio ir 23,50 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad pagal CK 6. 249 straipsnį vienai iš sutartinių santykių šalių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę ir dėl šios priežasties kitai sutarties šaliai negavus realiai tikėtų gauti tam tikrų materialinių vertybių, pastaroji šalis turi teisę reikalauti iš sutartines prievoles pažeidusios šalies atlyginti žalą, pasireiškiančią negauta nauda arba negautomis pajamomis. Sutartiniai santykiai dėl krovinio pervežimo tarp ieškovo ir atsakovo atsirado atsakovui priėmus ieškovo užsakymą pervežti šaldytų baravykų krovinį iš Rusijos į Lietuvą (b. l. 5). Teismas nurodė, kad byloje pateiktas CMR važtaraštis (b. l. 41) patvirtina tarptautinio krovinio pervežimo sutarties sudarymą ir yra įrodymas, jog krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki bus įrodyta priešingai (CMR konvencijos 4 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis). Atsakovas priimdamas krovinį važtaraštyje neįrašė motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punktą iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinys ir pakuotė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Nėra pagrindo pripažinti, kad krovinio sugadinimą galėjo lemti netinkamas krovinio pakrovimas, dėl to atsakovas neatleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo. Teismas sprendė, kad ieškovo siųsto krovinio sugedimą lėmė didelis vežėjo neatsargumas priimant vežti ir vežant krovinį, todėl krovinio siuntėjas turi teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo. Vežėjas nepanaudojo visų reikiamų priemonių tam, kad būtų užtikrintas tinkamas krovinio temperatūros režimas. Įvertindamas krovinio gavėjo ir vežėjo vairuotojo parodymus, ekspertizės išvados duomenis teismas padarė išvadą, kad dėl pervežamų grybų atitirpimo atsakovas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, dėl to atsakovas visiškai privalo atlyginti ieškovo negautas pajamas. Teismas, nustatydamas krovinio pervežimo paslaugos netinkamą atlikimą, dėl šios priežasties netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl likusios atlyginimo už krovinio pervežimą dalies priteisimo. Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal atsakovo UAB „SBA Transekspedicija“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 2 d. nutartimi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Nutarta pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteistą iš atsakovo sumą sumažinant iki 36 542,54 Lt, žyminį mokestį – iki 1096 Lt. Iš ieškovo priteista 3540 Lt atstovavimo išlaidų atsakovo naudai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad grybų siuntą į vežėjo vilkiką pakrovė siuntėjas. Pakraunami buvo neužšaldyti baravykai, kurie, siuntėjo nuomone, turėjo atšalti iki reikiamos temperatūros pačiame refrižeratoriuje. Dėl refrižeratoriaus riboto šaldymo pajėgumo grybų pakrovimas truko 7 dienas, tuo tarpu vežėjo vairuotojas įspėjo siuntėją apie tai, kad refrižeratorius netinkamas užšaldymui, gali palaikyti tik jau užšaldytų produktų temperatūrą. Teisėjų kolegija nurodė, kad žala kroviniui padaryta tiek dėl siuntėjo kaltės, jam pateikus netinkamos temperatūros krovinį, tiek dėl vežėjo kaltės, jam sutikus pervežti netinkamos kokybės krovinį ir apie tai nepažymint CMR važtaraštyje. Tai lemia siuntėjo ir vežėjo dalinės atsakomybės principo, numatyto CMR konvencijos 17 straipsnio 5 dalyje, taikymą. Sumažindama ieškovui priteistinos sumos dydį teisėjų kolegija apskaičiavo priteistiną sumą, proporcingą nustatytam 70 proc. ieškovo ir 30 proc. atsakovo kaltės laipsniui. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai Kasaciniu skundu ieškovas Jono Gasiūno individuali įmonė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 2 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 (toliau – Senato nutarimas Nr. 31) 30 punktu, kuriame nustatyta, kad jei vežėjas įrodinėja, kad krovinį paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu, jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos. B- jei nustatyta, kad vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ar nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo. Vežėjo vairuotojas matė, kad prekių pakrovimas kelia grėsmę krovinio saugumui, tačiau jis CMR važtaraštyje nepadarė jokios žymos, paties vairuotojo suklydimo pripažinimas nešalina vežėjo atsakomybės. 2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, padaręs išvadą remdamasis vien trečiojo asmens Alberto Pakėno (vežėjo vairuotojo) parodymais, kad buvo pakraunami ne užšaldyti, o švieži baravykai, kai tuo tarpu ieškovo atstovai nuosekliai teigė, jog kraunami buvo kitame automobilyje užšaldyti grybai (b. l. 149). Vadovaujantis vien trečiojo asmens išdėstytomis aplinkybėmis nepagrįstai nuspręsta, kad dėl atsiradusios žalos atsakingas ne tik atsakovas, bet ir ieškovas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatydamas dėl atsiradusios žalos 70 proc. ieškovo ir 30 proc. atsakovo kaltės laipsnį tokių dydžių teisiškai nemotyvavo ir nepagrindė. Motyvų nenurodymas teismo nutartyje pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „SBA Transekspedicija“ prašo netenkinti ieškovo kasacinio skundo ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 2 d. nutartį. Atsakovo teigimu, ieškovo nerūpestingumą reiškia ne tik netinkamas grybų užšaldymas, bet ir tai, kad atsakovui nebuvo duoti išsamūs nurodymai dėl temperatūros režimo palaikymo. CMR konvencija numato vežėjo atleidimą nuo atsakomybės už žalą, padarytą dėl siuntėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl šaldytų baravykų pervežimo iš Rusijos į Lietuvą. Krovinį, t. y. baravykus, į atsakovo (vežėjo) automobilį (refrižeratorių) krovė pats siuntėjas. Pakrovimas vyko apie septynias dienas. Pakrovimo metu buvo įjungtas refrižeratoriaus šaldymo mechanizmas. Vežėjo vairuotojas buvo įspėjęs siuntėją, kad refrižeratorius netinkamas užšaldymui. Pakrovus krovinį 2002 m. rugsėjo 11 d. buvo pasirašyti dokumentai (CMR važtaraštis), kuriame jokių žymų vežėjas nepadarė, ir krovinys išvežtas į paskirties vietą, pristatytas 2002 m. rugsėjo 18 d. Krovinys buvo netinkamos kokybės, nes grybai atšilę ir praradę savo išvaizdą. Ekspertizės išvada buvo patvirtinta, kad dėl netinkamo grybų užšaldymo bei pervežimo technologinio režimo procesų atvežtų grybų kokybė neatitiko užšaldytiems grybams keliamų reikalavimų – vertės netekimas buvo 30 proc. pirminės prekių vertės. Teismai skirtingai sprendė vežėjo kaltės laipsnį dėl krovinio sugadinimo. Pirmosios instancijos teismas kaltu pripažino vežėją, neužtikrinusį pervežimo metu reikiamos temperatūros ir nepadariusį žymų važtaraštyje dėl netinkamo grybų pakrovimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl ieškovui atsiradusios žalos yra 70 proc. kaltas pats ieškovas ir 30 proc. atsakovas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vežėjo veiksmus laikė tyčiniais ir taikė CMR konvencijos 29 straipsnį. Teismai dėl šios priežasties vieningai atmetė atsakovo priešieškinį dėl pervežimo išlaidų priteisimo. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kasacinio teismo teisė peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam skundui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori. Nagrinėjamoji byla yra kilusi iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja tarptautinė sutartis. Jos dalyvė yra Lietuva. Pažymint šios kategorijos bylų specifiką, poreikį taikyti CMR konvencijos nuostatas, atsižvelgiant į suformuotą tarptautinę praktiką, taip pat į tai, kad pačioje CMR konvencijos preambulėje įtvirtintas siekis suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo keliais sąlygas, t. y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę, konkrečioje byloje kilusią problematiką, galima laikyti ir viešuoju, bet ne tik privačiu ginčo šalių interesu. Viešojo intereso pobūdis susijęs su Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų pagal CMR konvenciją tarptautinei bendrijai vykdymo užtikrinimu, t. y. Konvencijos nuostatų tinkamu taikymu atsižvelgiant tiek į pačios Konvencijos tikslus, tiek į tarptautinę Konvencijos taikymo praktiką. Kasacinis teismas konstatuoja, kad šioje byloje teisės aiškinimo klausimai yra priėmimo vežti krovinį momento nustatymas, kompensacijos sumos už krovinio sugadinimą dydžio nustatymo principai, taip pat vežėjo atsakomybės specifika, esant mišriai (krovinio siuntėjo ir vežėjo) atsakomybei. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija pasisako, atsižvelgdama taip pat į kasacinio skundo, kuriuo yra skundžiama apeliacinio teismo nutartis, argumentus. Dėl krovinio priėmimo vežti momento Vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti. Nustatant, kada krovinys priimtas vežti, reikia nustatyti faktą, kada krovinys yra vežėjo priimtas vežimui, bet ne kitais tikslais (pvz. , automobilis pateiktas krovinio pakavimui, saugojimui prieš pervežant ir pan). Jei vežėjas, be pervežimo, dar yra įpareigotas įpakuoti, saugoti ar dalyvauti krovinio pakrovimo procese ar jį stebėti, vežėjas laikomas priėmusiu pervežti krovinį tik šioms operacijoms pasibaigus. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facia įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad jo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje. CMR konvencija nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Kai nėra tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą jis, priimdamas krovinį vežti, privalo patikrinti: a) ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ar numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas jo siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio c papunkčiu. Tačiau netinkamo krovinio pakrovimo faktorius nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima taip pat ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą ar sumažintų žalą dėl rizikos faktorių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Todėl teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju, kai vežėjo vairuotojas matė, kad prekių pakrovimas kelia grėsmę krovinio saugumui, tačiau jis CMR važtaraštyje nepadarė jokios žymos, vežėjas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Dėl krovinio siuntėjo ir vežėjo mišrios atsakomybės Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio c papunktį ir 5 punktą vežėjui tenkanti atsakomybė gali būti apribojama tokia dalimi, kuria krovinio pakrovimas lėmė nuostolių atsiradimą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad krovinį – baravykus į atsakovo (vežėjo) automobilį (refrižeratorių) krovė pats siuntėjas, kuris, versdamasis grybų prekyba, turėjo geriau išmanyti apie grybams laikyti reikalingas sąlygas, kitaip nei pervežėjas, kuriam grybų laikymo specifinės sąlygos (grybams laikyti reikalinga žema temperatūra) nėra verslo veikla. Pakraudamas neužšaldytus šviežius grybus į užšaldymui techniškai nepritaikytą refrižeratorių, kurio paskirtis – nugabenti prekes išlaikant esamą jau užšaldytų prekių temperatūrą, ieškovas veikė savo rizika, nes vežėjo buvo informuotas apie vilkiko–refrižeratoriaus netinkamumą produktų užšaldymui. Šia prasme ieškovas, būdamas skirto parduoti krovinio savininkas, elgėsi neatsakingai, veikė neprofesionaliai sukeldamas realią grėsmę tam, kad produktai praras prekinę vertę, t. y. taps netinkami vartoti. Atsižvelgiant į santykinai didelį krovinio pervežimo atstumą, pervežimui reikalingą ilgą laikotarpį, nemažą prekių vertę, pervežamų prekių greito sugendamumo savybes, grybams pervežti sanitarijos normų reikalaujamą ekstremaliai žemos temperatūros režimą, krovinio savininkas (siuntėjas) nebuvo rūpestingas, pateikdamas vežėjui nepakankamai žemos temperatūros krovinį. Neužšaldytas prekes pakraunant veikė prekių greitą gedimą lemiančios aplinkos sąlygos, būtent teigiama pačių prekių temperatūra, kita vertus, aukštesnė, nei įprastai reikalaujama pervežant grybus, jų temperatūra darė techniškai sudėtingą grybų užšaldymą tam nepritaikytoje refrižeratoriaus priekaboje bei pastovų itin žemos krovinio temperatūros palaikymą dar ir dėl to, kad krovinys buvo pervežamas šiltuoju metų laiku, t. y. rugsėjo pirmojoje pusėje, ir kontinentinio klimato sąlygomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino siuntėjo veiksmus, nurodydamas, kad krovinio siuntėjo veiksmai turėjo tiesioginę įtaką krovinio sugadinimui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad vežėjas neturėtų būti atleistas nuo atsakomybės tuo atveju, jei jis matė, kad netinkamas pakrovimas kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti krovinio ar nepadarė atitinkamų žymų važtaraštyje, bet neatmeta galimybės riboti vežėjo atsakomybę atsižvelgiant į krovinio siuntėjo kaltę, t. y. taikyti dalinės atsakomybės principą. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. , pavyzdžiui, LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 23 d. nutartį UAB „BOS“ v UAB „B-tic Garant“; civilinė byla Nr. 3K-7-467/2000). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad siuntėjo veiksmai, pakraunant krovinį, turėjo tiesioginę įtaką krovinio sugadinimui, kartu ir žalos padarymui, ir laikytini ypatinga siuntėjo rizika, todėl atsakovo kaltės prezumpcija yra paneigiama. Teismas paskirstė atsakomybę tarp krovinio siuntėjo ir vežėjo, nurodydamas, kad krovinio siuntėjas yra kaltas 70 proc. , o vežėjas – 30 proc. Iš visos nutarties motyvacijos yra matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, didesnį kaltės laipsnį skyrė krovinio siuntėjui. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas nėra varžomas šių nustatytų faktinių aplinkybių. Dėl kompensacijos už sugadintą krovinį dydžio nustatymo CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės ir atsakomybės prezumpciją, tuo pačiu metu numato vežėjui tam tikras garantijas, kurios reiškiasi jam tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimu. Vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar jo sugadinimą ribojama tiesioginiais nuostoliais, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietovėje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jei tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, Senato nutarimo Nr. 31 33 punktas). Negautų pajamų ir kitų su vežimu susijusių nuostolių (šalutinių nuostolių) vežėjas neatlygina (Senato nutarimo Nr. 31 35 punktas). Teismai, nustatydami kompensacijos dydį, privalėjo vadovautis šiomis konvencijos nuostatomis, bet ne CMR konvencijos 29 straipsniu, leidžiančiu vežėjo tyčios atveju išieškoti taip pat ir negautas pajamas, kurios, beje, turi būti realios ir įrodytos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas šioje byloje, konstatavus ir paties krovinio siuntėjo kaltę dėl krovinio sugadinimo, vežėjo atžvilgiu nėra galimas. S-stytina ir tai, ar žymos dėl netinkamų siuntėjo veiksmų, kraunant grybus, nepadarymas važtaraštyje taipogi galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, ar tai apskritai galėtų būti traktuojama kaip vežėjo tyčia. N-s tarptautinėje teismų praktikoje nėra visiškai vieningos nuomonės, kurie vežėjo veiksmai prilyginami tyčiniams veiksmams, bet praktiškai vieningai yra sutariama dėl to, kad vežėjo veiksmai tokiu atveju turėtų būti nesąžiningi, o žala kaip neišvengiama, o ne tik kaip tikėtina. Konstatavus ir paties krovinio siuntėjo kaltę dėl krovinio sugadinimo, t. y. taikant dalinę siuntėjo ir vežėjo atsakomybę, CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas, t. y. ir negautų pajamų įtraukimas į kompensacijos siuntėjui sumą, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina taip pat ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs abi sutarties šalis kaltomis dėl krovinio sugadinimo, t. y. paskirstęs atsakomybę, atitinkamai turėjo spręsti ir dėl priešieškinio reikalavimo (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktas, Senato nutarimo Nr. 31 34 punktas). Kadangi krovinio vertės apskaičiavimas vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsniu, atitinkamai ir atlygio už vežimą dydžio nustatymas yra fakto, bet ne teisės klausimai, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu, n u t a r i a : Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |