TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 5. Dėl kai ku­rių CMR kon­ven­ci­jos nor­mų aiš­ki­ni­mo

Nu­sta­tant,
ka­da kro­vi­nys pri­im­tas vež­ti, rei­kia nu­sta­ty­ti fak­tą, ka­da kro­vi­nys
yra ve­žė­jo pri­im­tas ve­ži­mui, bet ne ki­tais tiks­lais (pvz. , au­to­mo­bi­lis
pa­teik­tas kro­vi­nio pa­ka­vi­mui, sau­go­ji­mui prieš per­ve­žant ir pan).
Jei ve­žė­jas, be per­ve­ži­mo, dar yra įpa­rei­go­tas įpa­kuo­ti, sau­go­ti ar
da­ly­vau­ti kro­vi­nio pa­kro­vi­mo pro­ce­se ar jį ste­bė­ti, ve­žė­jas lai­ko­mas
pri­ėmu­siu per­vež­ti kro­vi­nį tik šioms ope­ra­ci­joms pa­si­bai­gus. Kro­vi­nio
pri­ėmi­mo vež­ti mo­men­tas sie­ja­mas su CMR kon­ven­ci­jos 9 straips­nio
1 punk­te nu­ma­ty­ta tai­syk­le, kad važ­ta­raš­tis yra pri­ma fa­cia įro­dy­mas,
kad kro­vi­nys per­ėjo ve­žė­jo dis­po­zi­ci­jon, iki tol, kol bus įro­dy­ta
prie­šin­gai. Tai reiš­kia, kad jo at­sa­ko­my­bės pre­zump­ci­ja pra­de­da ga­lio­ti
nuo to mo­men­to, kai ve­žė­jas, pri­ėmęs kro­vi­nį, pa­si­ra­šo CMR važ­ta­raš­ty­je.
Ne­tin­ka­mo kro­vi­nio pa­kro­vi­mo fak­to­rius ne­lai­ky­ti­nas sa­va­ran­kiš­ka
ap­lin­ky­be, ku­rios ve­žė­jas ne­ga­lė­jo iš­veng­ti. Jei nu­sta­to­ma ve­žė­jo
ty­čia ar ne­at­sar­gu­mas ve­žant kro­vi­nį, ve­žė­jas pri­pa­žin­ti­nas at­sa­kin­gu,
nes jo pa­rei­ga sau­go­ti ve­ža­mą kro­vi­nį ap­ima taip pat ir pa­rei­gą im­tis
įma­no­mų prie­mo­nių, ku­rios už­kirs­tų ža­los at­si­ra­di­mą ar su­ma­žin­tų
ža­lą dėl ri­zi­kos fak­to­rių, jei tik jis apie juos su­ži­no. Pa­rei­gin­gas
ve­žė­jas, pa­ste­bė­jęs ne­tin­ka­mą kro­vi­nio pa­kro­vi­mą, ke­lian­tį grės­mę
kro­vi­nio sau­gu­mui, tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti vež­ti kro­vi­nį ar­ba pa­da­ry­ti
ati­tin­ka­mą žy­mą važ­ta­raš­ty­je (CMR kon­ven­ci­jos 9 straips­nio
1 punk­tas).
Kon­sta­ta­vus
ir pa­ties kro­vi­nio siun­tė­jo kal­tę dėl kro­vi­nio su­ga­di­ni­mo,
t. y. tai­kant da­li­nę siun­tė­jo ir ve­žė­jo at­sa­ko­my­bę, CMR kon­ven­ci­jos
29 straips­nio tai­ky­mas, t. y. ir ne­gau­tų pa­ja­mų įtrau­ki­mas į
kom­pen­sa­ci­jos siun­tė­jui su­mą, prieš­ta­rau­tų tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo
prin­ci­pams (CMR kon­ven­ci­jos 29 straips­nis).

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-328/2004
                                                               By­lų
ka­te­go­ri­jos: 31. 5; 39. 6. 1; 54

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. bir­že­lio 9 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės
A-ės (ko­le­gi­jos pra­ne­šė­ja) ir A-o S-­čiaus,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo Jo­no Ga­siū­no
in­di­vi­du­a­lios įmo­nės ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. va­sa­rio
2 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo
Jo­no Ga­siū­no in­di­vi­du­a­lios įmo­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui UAB „SBA Tran­seks­pe­di­ci­ja“,
tre­tie­siems as­me­nims UAB drau­di­mo kom­pa­ni­jai „L-­dra“, UAB „Er­go Lie­tu­va“,
Al­ber­tui Pa­kė­nui dėl nuos­to­lių už kro­vi­nio su­ga­di­ni­mą pri­tei­si­mo,
ir at­sa­ko­vo UAB „SBA Tran­seks­pe­di­ci­ja“ prie­šieš­ki­nį ieš­ko­vui Jo­no
Ga­siū­no in­di­vi­du­a­liai įmo­nei dėl sko­los už kro­vi­nio per­ve­ži­mą pri­tei­si­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

I. Gin­čo es­mė

Ieš­ko­vas Jo­no Ga­siū­no
in­di­vi­du­a­li įmo­nė 2003 m. ba­lan­džio 3 d. pa­duo­ta­me ieš­ki­nio
pa­reiš­ki­me Kau­no apy­gar­dos teis­mui nu­ro­dė, kad 2002 m. rug­pjū­čio
20 d. pa­tei­kė už­sa­ky­mą at­sa­ko­vui UAB „SBA Tran­seks­pe­di­ci­ja“
dėl 11 957 kg šal­dy­tų ba­ra­vy­kų per­ve­ži­mo iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos,
Per­mės sri­ties, Gai­ni, į Drus­ki­nin­kus kro­vi­nio ga­vė­jui UAB „He­so­na“.
Kro­vi­nys į at­sa­ko­vui pri­klau­san­tį vil­ki­ką–­ref­ri­že­ra­to­rių bu­vo
pa­krau­tas 2002 m. rug­sė­jo 11 d. , at­sa­ko­vui ne­pa­reiš­kus pa­sta­bų
dėl kro­vi­nio būk­lės, gry­bų siun­ta at­vež­ta kro­vi­nio ga­vė­jui
2002 m. rug­sė­jo 18 d. Kro­vi­nio iš­kro­vi­mo me­tu pa­aiš­kė­jo,
kad gry­bai ati­tir­pę, dėl to juos ieš­ko­vas bu­vo pri­vers­tas par­duo­ti po
1 eu­rą už ki­log­ra­mą, tuo tar­pu ne­at­šil­dy­tus gry­bus kro­vi­nio ga­vė­jas
UAB „He­so­na“ bū­tų su­pir­kęs už 13,64 Lt už ki­log­ra­mą. Tai­gi ieš­ko­vas
dėl at­sa­ko­vo kal­tės su­ma­žė­ju­sios kro­vi­nio ver­tės ne­ga­vo
121 808,48 Lt (163 093,48 Lt – 41 285 Lt) pa­ja­mų.
Pa­gal 1956 m. Tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo ke­liais su­tar­ties kon­ven­ci­jos
(CMR) (to­liau – CMR kon­ven­ci­ja) 17 straips­nio 1 da­lį at­sa­ko­vas
yra at­sa­kin­gas už pre­kių pra­ra­di­mą ar su­ža­lo­ji­mą, at­si­ra­du­sį nuo
to mo­men­to, kai kro­vi­nį pri­ėmė vež­ti, ir iki jo per­da­vi­mo ga­vė­jui mo­men­to.
Tuo rem­da­ma­sis ieš­ko­vas pra­šė teis­mo pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo
121 808,48 Lt ne­gau­tų pa­ja­mų.
Prie­šieš­ki­niu at­sa­ko­vas
UAB „SBA Tran­seks­pe­di­ci­ja“ pa­reiš­kė rei­ka­la­vi­mą pri­teis­ti iš ieš­ko­vo
7009,15 Lt įsi­sko­li­ni­mą už kro­vi­nio tarp­tau­ti­nio per­ve­ži­mo pa­slau­gas.
At­sa­ko­vas grin­dė rei­ka­la­vi­mą 2002 m. rug­pjū­čio 20 d. kro­vi­nio
per­ve­ži­mo už­sa­ky­mu, ku­riuo ša­lys pa­tvir­ti­no 3500 JAV do­le­rių
dy­džio per­ve­ži­mo kai­ną. Su­mo­kė­jęs 5324,85 Lt ieš­ko­vas at­si­skai­tė
iš da­lies ir li­ko sko­lin­gas at­sa­ko­vui 7009,15 Lt.

II. Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties es­mė

Kau­no apy­gar­dos teis­mas
2003 m. rug­sė­jo 29 d. spren­di­mu ieš­ki­nį ten­ki­no vi­siš­kai,
pri­tei­sė ieš­ko­vui Jo­no Ga­siū­no in­di­vi­du­a­liai įmo­nei iš at­sa­ko­vo
UAB „SBA Tran­seks­pe­di­ci­ja“ 121 808,48 Lt ža­los at­ly­gi­ni­mą
ir 1500 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio, prie­šieš­ki­nį at­me­tė. Iš at­sa­ko­vo
taip pat pri­teis­ta į vals­ty­bės biu­dže­tą 3436,17 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio
ir 23,50 Lt paš­to iš­lai­dų. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas spren­di­mą
mo­ty­va­vo tuo, kad pa­gal CK 6. 249 straips­nį vie­nai iš su­tar­ti­nių
san­ty­kių ša­lių ne­įvyk­džius ar ne­tin­ka­mai įvyk­džius prie­vo­lę ir dėl
šios prie­žas­ties ki­tai su­tar­ties ša­liai ne­ga­vus re­a­liai ti­kė­tų gau­ti
tam tik­rų ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių, pas­ta­ro­ji ša­lis tu­ri tei­sę rei­ka­lau­ti
iš su­tar­ti­nes prie­vo­les pa­žei­du­sios ša­lies at­ly­gin­ti ža­lą, pa­si­reiš­kian­čią
ne­gau­ta nau­da ar­ba ne­gau­to­mis pa­ja­mo­mis. Su­tar­ti­niai san­ty­kiai
dėl kro­vi­nio per­ve­ži­mo tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo at­si­ra­do at­sa­ko­vui
pri­ėmus ieš­ko­vo už­sa­ky­mą per­vež­ti šal­dy­tų ba­ra­vy­kų kro­vi­nį iš Ru­si­jos
į Lie­tu­vą (b. l. 5). Teis­mas nu­ro­dė, kad by­lo­je pa­teik­tas CMR važ­ta­raš­tis
(b. l. 41) pa­tvir­ti­na tarp­tau­ti­nio kro­vi­nio per­ve­ži­mo su­tar­ties
su­da­ry­mą ir yra įro­dy­mas, jog kro­vi­nys per­ėjo ve­žė­jo dis­po­zi­ci­jon,
iki bus įro­dy­ta prie­šin­gai (CMR kon­ven­ci­jos 4 straips­nis,
9 straips­nio 1 da­lis). At­sa­ko­vas pri­im­da­mas kro­vi­nį važ­ta­raš­ty­je
ne­įra­šė mo­ty­vuo­tų pa­sta­bų dėl kro­vi­nio ir pa­kuo­tės būk­lės, tai pa­gal
CMR kon­ven­ci­jos 9 straips­nio 2 punk­tą iki prie­šin­go įro­dy­mo lai­ko­ma,
kad kro­vi­nys ir pa­kuo­tė pri­ėmi­mo me­tu bu­vo tin­ka­mos būk­lės. Nė­ra pa­grin­do
pri­pa­žin­ti, kad kro­vi­nio su­ga­di­ni­mą ga­lė­jo lem­ti ne­tin­ka­mas kro­vi­nio
pa­kro­vi­mas, dėl to at­sa­ko­vas ne­at­lei­džia­mas nuo at­sa­ko­my­bės dėl
kro­vi­nio su­ga­di­ni­mo. Teis­mas spren­dė, kad ieš­ko­vo siųs­to kro­vi­nio
su­ge­di­mą lė­mė di­de­lis ve­žė­jo ne­at­sar­gu­mas pri­imant vež­ti ir ve­žant
kro­vi­nį, to­dėl kro­vi­nio siun­tė­jas tu­ri tei­sę rei­ka­lau­ti ne­gau­tų
pa­ja­mų at­ly­gi­ni­mo. Ve­žė­jas ne­pa­nau­do­jo vi­sų rei­kia­mų prie­mo­nių
tam, kad bū­tų už­tik­rin­tas tin­ka­mas kro­vi­nio tem­pe­ra­tū­ros re­ži­mas.
Įver­tin­da­mas kro­vi­nio ga­vė­jo ir ve­žė­jo vai­ruo­to­jo pa­ro­dy­mus, eks­per­ti­zės
iš­va­dos duo­me­nis teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad dėl per­ve­ža­mų gry­bų
ati­tir­pi­mo at­sa­ko­vas vei­kė ap­lai­džiai ir ne­rū­pes­tin­gai, dėl to at­sa­ko­vas
vi­siš­kai pri­va­lo at­ly­gin­ti ieš­ko­vo ne­gau­tas pa­ja­mas. Teis­mas, nu­sta­ty­da­mas
kro­vi­nio per­ve­ži­mo pa­slau­gos ne­tin­ka­mą at­li­ki­mą, dėl šios prie­žas­ties
ne­ten­ki­no at­sa­ko­vo prie­šieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mo dėl li­ku­sios at­ly­gi­ni­mo
už kro­vi­nio per­ve­ži­mą da­lies pri­tei­si­mo.
Ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jus
by­lą pa­gal at­sa­ko­vo UAB „SBA Tran­seks­pe­di­ci­ja“ ape­lia­ci­nį skun­dą
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2004 m. va­sa­rio 2 d. nu­tar­ti­mi ape­lia­ci­nis skun­das ten­kin­tas
iš da­lies. Nu­tar­ta pa­keis­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą,
pri­teis­tą iš at­sa­ko­vo su­mą su­ma­ži­nant iki 36 542,54 Lt, žy­mi­nį
mo­kes­tį – iki 1096 Lt. Iš ieš­ko­vo pri­teis­ta 3540 Lt at­sto­va­vi­mo
iš­lai­dų at­sa­ko­vo nau­dai. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­sta­tė,
kad gry­bų siun­tą į ve­žė­jo vil­ki­ką pa­kro­vė siun­tė­jas. Pa­krau­na­mi bu­vo
ne­už­šal­dy­ti ba­ra­vy­kai, ku­rie, siun­tė­jo nuomone, tu­rė­jo at­šal­ti
iki rei­kia­mos tem­pe­ra­tū­ros pa­čia­me ref­ri­že­ra­to­riu­je. Dėl ref­ri­že­ra­to­riaus
ri­bo­to šal­dy­mo pa­jė­gu­mo gry­bų pa­kro­vi­mas tru­ko 7 die­nas, tuo tar­pu
ve­žė­jo vai­ruo­to­jas įspė­jo siun­tė­ją apie tai, kad ref­ri­že­ra­to­rius
ne­tin­ka­mas už­šal­dy­mui, ga­li pa­lai­ky­ti tik jau už­šal­dy­tų pro­duk­tų
tem­pe­ra­tū­rą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad ža­la kro­vi­niui pa­da­ry­ta
tiek dėl siun­tė­jo kal­tės, jam pa­tei­kus ne­tin­ka­mos tem­pe­ra­tū­ros kro­vi­nį,
tiek dėl ve­žė­jo kal­tės, jam su­ti­kus per­vež­ti ne­tin­ka­mos ko­ky­bės kro­vi­nį
ir apie tai ne­pa­žy­mint CMR važ­ta­raš­ty­je. Tai le­mia siun­tė­jo ir ve­žė­jo
da­li­nės at­sa­ko­my­bės prin­ci­po, nu­ma­ty­to CMR kon­ven­ci­jos
17 straips­nio 5 da­ly­je, tai­ky­mą. Su­ma­žin­da­ma ieš­ko­vui pri­teis­ti­nos
su­mos dy­dį tei­sė­jų ko­le­gi­ja ap­skai­čia­vo pri­teis­ti­ną su­mą, pro­por­cin­gą
nu­sta­ty­tam 70 proc. ieš­ko­vo ir 30 proc. at­sa­ko­vo kal­tės
laips­niui.

III. Ka­sa­ci­nio skun­do ir at­si­lie­pi­mo
į ka­sa­ci­nį skun­dą tei­si­niai ar­gu­men­tai

Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas
Jo­no Ga­siū­no in­di­vi­du­a­li įmo­nė pra­šo pa­nai­kin­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. va­sa­rio
2 d. nu­tar­tį ir pa­lik­ti ga­lio­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo
2003 m. rug­sė­jo 29 d. spren­di­mą. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas
to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­si­va­do­va­vo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
2001 m. bir­že­lio 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. 31 (to­liau – Se­na­to
nu­ta­ri­mas Nr. 31) 30 punk­tu, ku­ria­me nu­sta­ty­ta, kad jei ve­žė­jas
įro­di­nė­ja, kad kro­vi­nį pa­ruo­šė, per­kro­vė, su­dė­jo ar iš­kro­vė kro­vi­nio
siun­tė­jas ar­ba ga­vė­jas, ar­ba tre­čia­sis as­muo siun­tė­jo ar­ba ga­vė­jo
pa­ve­di­mu, jis tu­ri įro­di­nė­ti ti­kė­ti­ną prie­žas­ti­nį ry­šį tarp siun­tė­jo,
ga­vė­jo ar tre­čių­jų as­me­nų veiks­mų ir at­si­ra­du­sios ža­los. B- jei nu­sta­ty­ta,
kad ve­žė­jas ma­tė, jog ku­ri nors iš mi­nė­tų ope­ra­ci­jų ke­lia grės­mę kro­vi­nio
sau­gu­mui, bet ne­at­si­sa­kė vež­ti pre­kių ar ne­pa­da­rė apie tai žy­mos
važ­ta­raš­ty­je, ve­žė­jas nė­ra at­lei­džia­mas nuo nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo.
Ve­žė­jo vai­ruo­to­jas ma­tė, kad pre­kių pa­kro­vi­mas ke­lia grės­mę kro­vi­nio
sau­gu­mui, ta­čiau jis CMR važ­ta­raš­ty­je ne­pa­da­rė jo­kios žy­mos, pa­ties
vai­ruo­to­jo su­kly­di­mo pri­pa­ži­ni­mas ne­ša­li­na ve­žė­jo at­sa­ko­my­bės.
2. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas skun­džia­ma nu­tar­ti­mi pa­žei­dė CPK 185 straips­nio 1 da­lies
nuo­sta­tas, pa­da­ręs iš­va­dą rem­da­ma­sis vien tre­čio­jo as­mens Al­ber­to
Pa­kė­no (ve­žė­jo vai­ruo­to­jo) pa­ro­dy­mais, kad bu­vo pa­krau­na­mi ne už­šal­dy­ti,
o švie­ži ba­ra­vy­kai, kai tuo tar­pu ieš­ko­vo at­sto­vai nuo­sek­liai tei­gė,
jog krau­na­mi bu­vo ki­ta­me au­to­mo­bi­ly­je už­šal­dy­ti gry­bai
(b. l. 149). Va­do­vau­jan­tis vien tre­čio­jo as­mens iš­dės­ty­to­mis ap­lin­ky­bė­mis
ne­pa­grįs­tai nu­spręs­ta, kad dėl at­si­ra­du­sios ža­los at­sa­kin­gas ne
tik at­sa­ko­vas, bet ir ieš­ko­vas. Be to, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
nu­sta­ty­da­mas dėl at­si­ra­du­sios ža­los 70 proc. ieš­ko­vo ir 30 proc. at­sa­ko­vo
kal­tės laips­nį to­kių dy­džių tei­siš­kai ne­mo­ty­va­vo ir ne­pa­grin­dė. Mo­ty­vų
ne­nu­ro­dy­mas teis­mo nu­tar­ty­je pa­gal CPK 329 straips­nio 2 da­lies
4 punk­tą yra ab­so­liu­tus nu­tar­ties ne­ga­lio­ji­mo pa­grin­das.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vas UAB „SBA Tran­seks­pe­di­ci­ja“ pra­šo ne­ten­kin­ti ieš­ko­vo
ka­sa­ci­nio skun­do ir pa­lik­ti ne­pa­keis­tą Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. va­sa­rio
2 d. nu­tar­tį. At­sa­ko­vo tei­gi­mu, ieš­ko­vo ne­rū­pes­tin­gu­mą reiš­kia
ne tik ne­tin­ka­mas gry­bų už­šal­dy­mas, bet ir tai, kad at­sa­ko­vui ne­bu­vo
duo­ti iš­sa­mūs nu­ro­dy­mai dėl tem­pe­ra­tū­ros re­ži­mo pa­lai­ky­mo. CMR
kon­ven­ci­ja nu­ma­to ve­žė­jo at­lei­di­mą nuo at­sa­ko­my­bės už ža­lą, pa­da­ry­tą
dėl siun­tė­jo ne­tin­ka­mų veiks­mų ar ap­lai­du­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

IV. By­lo­je teis­mų nu­sta­ty­tos
ap­lin­ky­bės

Šią by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai nu­sta­tė, kad ieš­ko­vą ir at­sa­ko­vą sie­jo su­tar­ti­niai tei­si­niai
san­ty­kiai dėl šal­dy­tų ba­ra­vy­kų per­ve­ži­mo iš Ru­si­jos į Lie­tu­vą.
Kro­vi­nį, t. y. ba­ra­vy­kus, į at­sa­ko­vo (ve­žė­jo) au­to­mo­bi­lį
(ref­ri­že­ra­to­rių) kro­vė pats siun­tė­jas. Pa­kro­vi­mas vy­ko apie sep­ty­nias
die­nas. Pa­kro­vi­mo me­tu bu­vo įjung­tas ref­ri­že­ra­to­riaus šal­dy­mo me­cha­niz­mas.
Ve­žė­jo vai­ruo­to­jas bu­vo įspė­jęs siun­tė­ją, kad ref­ri­že­ra­to­rius ne­tin­ka­mas
už­šal­dy­mui. Pa­kro­vus kro­vi­nį 2002 m. rug­sė­jo 11 d. bu­vo pa­si­ra­šy­ti
do­ku­men­tai (CMR važ­ta­raš­tis), ku­ria­me jo­kių žy­mų ve­žė­jas ne­pa­da­rė,
ir kro­vi­nys iš­vež­tas į pa­skir­ties vie­tą, pri­sta­ty­tas 2002 m. rug­sė­jo
18 d. Kro­vi­nys bu­vo ne­tin­ka­mos ko­ky­bės, nes gry­bai at­ši­lę ir
pra­ra­dę sa­vo iš­vaiz­dą. Eks­per­ti­zės iš­va­da bu­vo pa­tvir­tin­ta, kad
dėl ne­tin­ka­mo gry­bų už­šal­dy­mo bei per­ve­ži­mo tech­no­lo­gi­nio re­ži­mo
pro­ce­sų at­vež­tų gry­bų ko­ky­bė ne­ati­ti­ko už­šal­dy­tiems gry­bams ke­lia­mų
rei­ka­la­vi­mų – ver­tės ne­te­ki­mas bu­vo 30 proc. pir­mi­nės pre­kių ver­tės.
Teis­mai skir­tin­gai
spren­dė ve­žė­jo kal­tės laips­nį dėl kro­vi­nio su­ga­di­ni­mo. Pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas kal­tu pri­pa­ži­no ve­žė­ją, ne­už­tik­ri­nu­sį per­ve­ži­mo
me­tu rei­kia­mos tem­pe­ra­tū­ros ir ne­pa­da­riu­sį žy­mų važ­ta­raš­ty­je
dėl ne­tin­ka­mo gry­bų pa­kro­vi­mo. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
kon­sta­ta­vo, kad dėl ieš­ko­vui at­si­ra­du­sios ža­los yra 70 proc. kal­tas
pats ieš­ko­vas ir 30 proc. at­sa­ko­vas. Tiek pir­mo­sios, tiek ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mai ve­žė­jo veiks­mus lai­kė ty­či­niais ir tai­kė CMR kon­ven­ci­jos
29 straips­nį. Teis­mai dėl šios prie­žas­ties vie­nin­gai at­me­tė at­sa­ko­vo
prie­šieš­ki­nį dėl per­ve­ži­mo iš­lai­dų pri­tei­si­mo.

V. Ka­sa­ci­nio teis­mo ar­gu­men­tai
ir iš­aiš­ki­ni­mai

Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so
353 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­ta ben­dra tai­syk­lė, kad  ka­sa­ci­nis teis­mas, ne­per­ženg­da­mas ka­sa­ci­nio
skun­do ri­bų, pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus ir (ar) nu­tar­tis tei­sės
tai­ky­mo as­pek­tu; ka­sa­ci­nis teis­mas yra sais­to­mas pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mų nu­sta­ty­tų ap­lin­ky­bių. Mi­nė­to straips­nio
2 da­ly­je įtvir­tin­ta ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė per­ženg­ti ka­sa­ci­nio
skun­do ri­bas, jei­gu to rei­ka­lau­ja vie­šasis in­te­re­sas. Vie­šo­jo in­te­re­so,
kaip są­ly­gos ka­sa­ci­niam skun­dui per­ženg­ti ka­sa­ci­nio skun­do ri­bas,
są­vo­ka yra ver­ti­na­mo­jo po­bū­džio, jos tu­ri­nys ga­li bū­ti at­sklei­džia­mas
tik ana­li­zuo­jant kon­kre­čios by­los fak­ti­nes ap­lin­ky­bes ir aiš­ki­nant
bei tai­kant joms kon­kre­čias tei­sės nor­mas, bet ne a pri­ori. Nag­ri­nė­ja­mo­ji
by­la yra ki­lu­si iš tei­si­nių san­ty­kių, ku­riuos reg­la­men­tuo­ja tarp­tau­ti­nė
su­tar­tis. Jos da­ly­vė yra Lie­tu­va. Pa­žy­mint šios ka­te­go­ri­jos by­lų
spe­ci­fi­ką, po­rei­kį tai­ky­ti CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas, at­si­žvel­giant
į su­for­muo­tą tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką, taip pat į tai, kad pa­čio­je CMR
kon­ven­ci­jos pre­am­bu­lė­je įtvir­tin­tas sie­kis su­vie­no­din­ti tarp­tau­ti­nio
kro­vi­nių ve­ži­mo ke­liais są­ly­gas, t. y. to­kiems ve­ži­mams rei­ka­lin­gus
do­ku­men­tus ir ve­žė­jo at­sa­ko­my­bę, kon­kre­čio­je by­lo­je ki­lu­sią pro­ble­ma­ti­ką,
ga­li­ma lai­ky­ti ir vie­šuo­ju, bet ne tik pri­va­čiu gin­čo ša­lių in­te­re­su.
Vie­šo­jo in­te­re­so po­bū­dis su­si­jęs su Lie­tu­vos vals­ty­bės pri­si­im­tų
tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­gal CMR kon­ven­ci­ją tarp­tau­ti­nei
ben­dri­jai vyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mu, t. y. Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų tin­ka­mu
tai­ky­mu at­si­žvel­giant tiek į pa­čios Kon­ven­ci­jos tiks­lus, tiek į tarp­tau­ti­nę
Kon­ven­ci­jos tai­ky­mo prak­ti­ką.
Ka­sa­ci­nis teis­mas kon­sta­tuo­ja,
kad šio­je by­lo­je tei­sės aiš­ki­ni­mo klau­si­mai yra pri­ėmi­mo vež­ti kro­vi­nį
mo­men­to nu­sta­ty­mas, kom­pen­sa­ci­jos su­mos už kro­vi­nio su­ga­di­ni­mą
dy­džio nu­sta­ty­mo prin­ci­pai, taip pat ve­žė­jo at­sa­ko­my­bės spe­ci­fi­ka,
esant miš­riai (kro­vi­nio siun­tė­jo ir ve­žė­jo) at­sa­ko­my­bei. Dėl šių
klau­si­mų tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko, at­si­žvelg­da­ma taip pat į ka­sa­ci­nio
skun­do, ku­riuo yra skun­džia­ma ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­tis, ar­gu­men­tus.

Dėl kro­vi­nio
pri­ėmi­mo vež­ti mo­men­to

Ve­žė­jo at­sa­ko­my­bė už
kro­vi­nį pra­si­de­da nuo to mo­men­to, kai kro­vi­nys yra pri­im­tas vež­ti.
Nu­sta­tant, ka­da kro­vi­nys pri­im­tas vež­ti, rei­kia nu­sta­ty­ti fak­tą,
ka­da kro­vi­nys yra ve­žė­jo pri­im­tas ve­ži­mui, bet ne ki­tais tiks­lais
(pvz. , au­to­mo­bi­lis pa­teik­tas kro­vi­nio pa­ka­vi­mui, sau­go­ji­mui prieš
per­ve­žant ir pan). Jei ve­žė­jas, be per­ve­ži­mo, dar yra įpa­rei­go­tas įpa­kuo­ti,
sau­go­ti ar da­ly­vau­ti kro­vi­nio pa­kro­vi­mo pro­ce­se ar jį ste­bė­ti, ve­žė­jas
lai­ko­mas pri­ėmu­siu per­vež­ti kro­vi­nį tik šioms ope­ra­ci­joms pa­si­bai­gus.
Kro­vi­nio pri­ėmi­mo vež­ti mo­men­tas sie­ja­mas su CMR kon­ven­ci­jos 9 straips­nio
1 punk­te nu­ma­ty­ta tai­syk­le, kad važ­ta­raš­tis yra pri­ma fa­cia
įro­dy­mas, kad kro­vi­nys per­ėjo ve­žė­jo dis­po­zi­ci­jon, iki tol, kol bus
įro­dy­ta prie­šin­gai. Tai reiš­kia, kad jo at­sa­ko­my­bės pre­zump­ci­ja pra­de­da
ga­lio­ti nuo to mo­men­to, kai ve­žė­jas, pri­ėmęs kro­vi­nį, pa­si­ra­šo CMR
važ­ta­raš­ty­je.
CMR kon­ven­ci­ja ne­reg­la­men­tuo­ja
kro­vi­nio pa­kro­vi­mo ir iš­kro­vi­mo pro­ce­dū­rų, to­dėl su­tar­ties ša­lys
ga­li dėl to su­si­tar­ti. Kai nė­ra to­kio su­si­ta­ri­mo, kro­vi­nio pa­kro­vi­mas
yra siun­tė­jo rei­ka­las. Ve­žė­jas to­kiu at­ve­ju nė­ra įpa­rei­go­tas tik­rin­ti
bei pri­žiū­rė­ti, ar kro­vi­nys yra krau­na­mas tin­ka­mai, nes pa­gal CMR kon­ven­ci­jos
8 straips­nio 1 punk­tą jis, pri­im­da­mas kro­vi­nį vež­ti, pri­va­lo
pa­tik­rin­ti: a) ar tei­sin­gai nu­sta­ty­tas kro­vi­nio vie­tų skai­čius, jo
žen­kli­ni­mas ar nu­me­ra­ci­ja važ­ta­raš­ty­je; b) kro­vi­nio ir pa­kuo­tės
iš­ori­nę būk­lę. Tai­gi jei ve­ži­mo su­tar­ties ša­lys ne­su­si­ta­rė ki­taip,
pa­kro­vi­mo me­tu kro­vi­nys yra pri­žiū­ri­mas jo siun­tė­jo, ir ve­žė­jas tu­ri
ga­li­my­bę, jei bus nu­sta­ty­ti pa­kro­vi­mo de­fek­tai, ku­rie ga­lė­jo tu­rė­ti
įta­kos kro­vi­nio su­ga­di­ni­mui, gin­tis rem­da­ma­sis CMR kon­ven­ci­jos
17 straips­nio c pa­punk­čiu. Ta­čiau ne­tin­ka­mo kro­vi­nio pa­kro­vi­mo
fak­to­rius ne­lai­ky­ti­nas sa­va­ran­kiš­ka ap­lin­ky­be, ku­rios ve­žė­jas
ne­ga­lė­jo iš­veng­ti. Jei nu­sta­to­ma ve­žė­jo ty­čia ar ne­at­sar­gu­mas ve­žant
kro­vi­nį, ve­žė­jas pri­pa­žin­ti­nas at­sa­kin­gu, nes jo pa­rei­ga sau­go­ti
ve­ža­mą kro­vi­nį ap­ima taip pat ir pa­rei­gą im­tis įma­no­mų prie­mo­nių,
ku­rios už­kirs­tų ža­los at­si­ra­di­mą ar su­ma­žin­tų ža­lą dėl ri­zi­kos
fak­to­rių, jei tik jis apie juos su­ži­no. Pa­rei­gin­gas ve­žė­jas, pa­ste­bė­jęs
ne­tin­ka­mą kro­vi­nio pa­kro­vi­mą, ke­lian­čią grės­mę kro­vi­nio sau­gu­mui,
tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti vež­ti kro­vi­nį ar­ba pa­da­ry­ti ati­tin­ka­mą žy­mą
važ­ta­raš­ty­je. To­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­tin­ka, kad šiuo at­ve­ju,
kai ve­žė­jo vai­ruo­to­jas ma­tė, kad pre­kių pa­kro­vi­mas ke­lia grės­mę kro­vi­nio
sau­gu­mui, ta­čiau jis CMR važ­ta­raš­ty­je ne­pa­da­rė jo­kios žy­mos, ve­žė­jas
ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mas nuo at­sa­ko­my­bės.

Dėl kro­vi­nio
siun­tė­jo ir ve­žė­jo miš­rios at­sa­ko­my­bės

Pa­gal CMR kon­ven­ci­jos
17 straips­nio c pa­punk­tį ir 5 punk­tą ve­žė­jui ten­kan­ti at­sa­ko­my­bė
ga­li bū­ti ap­ri­bo­ja­ma to­kia da­li­mi, ku­ria kro­vi­nio pa­kro­vi­mas lė­mė
nuos­to­lių at­si­ra­di­mą. Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je nu­sta­ty­tos fak­ti­nės
ap­lin­ky­bės, kad kro­vi­nį – ba­ra­vy­kus į at­sa­ko­vo (ve­žė­jo) au­to­mo­bi­lį
(ref­ri­že­ra­to­rių) kro­vė pats siun­tė­jas, ku­ris, vers­da­ma­sis gry­bų
pre­ky­ba, tu­rė­jo ge­riau iš­ma­ny­ti apie gry­bams lai­ky­ti rei­ka­lin­gas
są­ly­gas, ki­taip nei per­ve­žė­jas, ku­riam gry­bų lai­ky­mo spe­ci­fi­nės są­ly­gos
(gry­bams lai­ky­ti rei­ka­lin­ga že­ma tem­pe­ra­tū­ra) nė­ra ver­slo veik­la.
Pa­krau­da­mas ne­už­šal­dy­tus švie­žius gry­bus į už­šal­dy­mui tech­niš­kai
ne­pri­tai­ky­tą ref­ri­že­ra­to­rių, ku­rio pa­skir­tis – nu­ga­ben­ti pre­kes
iš­lai­kant esa­mą jau už­šal­dy­tų pre­kių tem­pe­ra­tū­rą, ieš­ko­vas vei­kė
sa­vo ri­zi­ka, nes ve­žė­jo bu­vo in­for­muo­tas apie vil­ki­ko–­ref­ri­že­ra­to­riaus
ne­tin­ka­mu­mą pro­duk­tų už­šal­dy­mui. Šia pras­me ieš­ko­vas, bū­da­mas
skir­to par­duo­ti kro­vi­nio sa­vi­nin­kas, el­gė­si ne­at­sa­kin­gai, vei­kė
ne­pro­fe­sio­na­liai su­kel­da­mas re­a­lią grės­mę tam, kad pro­duk­tai pra­ras
pre­ki­nę ver­tę, t. y. taps ne­tin­ka­mi var­to­ti. At­si­žvel­giant į
san­ty­ki­nai di­de­lį kro­vi­nio per­ve­ži­mo at­stu­mą, per­ve­ži­mui rei­ka­lin­gą
il­gą lai­ko­tar­pį, ne­ma­žą pre­kių ver­tę, per­ve­ža­mų pre­kių grei­to su­gen­da­mu­mo
sa­vy­bes, gry­bams per­vež­ti sa­ni­ta­ri­jos nor­mų rei­ka­lau­ja­mą eks­tre­ma­liai
že­mos tem­pe­ra­tū­ros re­ži­mą, kro­vi­nio sa­vi­nin­kas (siun­tė­jas) ne­bu­vo
rū­pes­tin­gas, pa­teik­da­mas ve­žė­jui ne­pa­kan­ka­mai že­mos tem­pe­ra­tū­ros
kro­vi­nį. Ne­už­šal­dy­tas pre­kes pa­krau­nant vei­kė pre­kių grei­tą ge­di­mą
le­mian­čios ap­lin­kos są­ly­gos, bū­tent tei­gia­ma pa­čių pre­kių tem­pe­ra­tū­ra,
ki­ta ver­tus, aukš­tes­nė, nei įpras­tai rei­ka­lau­ja­ma per­ve­žant gry­bus,
jų tem­pe­ra­tū­ra da­rė tech­niš­kai su­dė­tin­gą gry­bų už­šal­dy­mą tam ne­pri­tai­ky­to­je
ref­ri­že­ra­to­riaus prie­ka­bo­je bei pa­sto­vų itin že­mos kro­vi­nio tem­pe­ra­tū­ros
pa­lai­ky­mą dar ir dėl to, kad kro­vi­nys bu­vo per­ve­ža­mas šil­tuo­ju me­tų
lai­ku, t. y. rug­sė­jo pir­mo­jo­je pu­sė­je, ir kon­ti­nen­ti­nio kli­ma­to
są­ly­go­mis. Tai­gi ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­grįs­tai įver­ti­no
siun­tė­jo veiks­mus, nu­ro­dy­da­mas, kad kro­vi­nio siun­tė­jo veiks­mai tu­rė­jo
tie­sio­gi­nę įta­ką kro­vi­nio su­ga­di­ni­mui. Ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė­jų
ko­le­gi­ja su­tin­ka su ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tu, kad ve­žė­jas ne­tu­rė­tų
bū­ti at­leis­tas nuo at­sa­ko­my­bės tuo at­ve­ju, jei jis ma­tė, kad ne­tin­ka­mas
pa­kro­vi­mas ke­lia grės­mę kro­vi­nio sau­gu­mui, bet ne­at­si­sa­kė vež­ti
kro­vi­nio ar ne­pa­da­rė ati­tin­ka­mų žy­mų važ­ta­raš­ty­je, bet ne­at­me­ta
ga­li­my­bės ri­bo­ti ve­žė­jo at­sa­ko­my­bę at­si­žvel­giant į kro­vi­nio
siun­tė­jo kal­tę, t. y. tai­ky­ti da­li­nės at­sa­ko­my­bės prin­ci­pą.
To­kios prak­ti­kos lai­ko­si Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas (žr. , pa­vyz­džiui,
LAT Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nės tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2000 m. ge­gu­žės 23 d. nu­tar­tį UAB „BOS“ v UAB „B-­tic
Ga­rant“; ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K-7-467/2000).
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas nu­sta­tė, kad siun­tė­jo veiks­mai, pa­krau­nant kro­vi­nį, tu­rė­jo
tie­sio­gi­nę įta­ką kro­vi­nio su­ga­di­ni­mui, kar­tu ir ža­los pa­da­ry­mui,
ir lai­ky­ti­ni ypa­tin­ga siun­tė­jo ri­zi­ka, to­dėl at­sa­ko­vo kal­tės pre­zump­ci­ja
yra pa­nei­gia­ma. Teis­mas pa­skirs­tė at­sa­ko­my­bę tarp kro­vi­nio siun­tė­jo
ir ve­žė­jo, nu­ro­dy­da­mas, kad kro­vi­nio siun­tė­jas yra kal­tas 70 proc. ,
o ve­žė­jas – 30 proc. Iš vi­sos nu­tar­ties mo­ty­va­ci­jos yra ma­ty­ti, kad
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, ver­tin­da­mas by­los fak­ti­nes ap­lin­ky­bes,
di­des­nį kal­tės laips­nį sky­rė kro­vi­nio siun­tė­jui. Nag­ri­nė­da­mas by­lą
iš nau­jo teis­mas nė­ra var­žo­mas šių nu­sta­ty­tų fak­ti­nių ap­lin­ky­bių.

Dėl kom­pen­sa­ci­jos
už su­ga­din­tą kro­vi­nį dy­džio nu­sta­ty­mo

CMR kon­ven­ci­ja, įtvir­tin­da­ma
griež­tą ve­žė­jo at­sa­ko­my­bę, jo kal­tės ir at­sa­ko­my­bės pre­zump­ci­ją,
tuo pa­čiu me­tu nu­ma­to ve­žė­jui tam tik­ras ga­ran­ti­jas, ku­rios reiš­kia­si
jam ten­kan­čių at­ly­gin­ti nuos­to­lių dy­džio ri­bo­ji­mu. Ve­žė­jo at­sa­ko­my­bė
už kro­vi­nio pra­ra­di­mą ar jo su­ga­di­ni­mą ri­bo­ja­ma tie­sio­gi­niais
nuos­to­liais, o kom­pen­sa­ci­jos su­ma ap­skai­čiuo­ja­ma pa­gal kro­vi­nio
ver­tę to­je vie­to­vė­je ir tuo lai­ku, kai jis bu­vo pri­im­tas vež­ti; kro­vi­nio
ver­tė nu­sta­to­ma pa­gal bir­žos kai­nas, o jei to­kių nė­ra, – pa­gal rin­kos
kai­nas, o jei nė­ra ir to­kių, – pa­gal to pa­ties asor­ti­men­to ir ko­ky­bės
pre­kių ver­tę (CMR kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 1–3 punk­tai, Se­na­to
nu­ta­ri­mo Nr. 31 33 punk­tas). Ne­gau­tų pa­ja­mų ir ki­tų su ve­ži­mu
su­si­ju­sių nuos­to­lių (ša­lu­ti­nių nuos­to­lių) ve­žė­jas ne­at­ly­gi­na
(Se­na­to nu­ta­ri­mo Nr. 31 35 punk­tas). Teis­mai, nu­sta­ty­da­mi
kom­pen­sa­ci­jos dy­dį, pri­va­lė­jo va­do­vau­tis šio­mis kon­ven­ci­jos nuo­sta­to­mis,
bet ne CMR kon­ven­ci­jos 29 straips­niu, lei­džian­čiu ve­žė­jo ty­čios
at­ve­ju iš­ieš­ko­ti taip pat ir ne­gau­tas pa­ja­mas, ku­rios, be­je, tu­ri
bū­ti re­a­lios ir įro­dy­tos. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad CMR
kon­ven­ci­jos 29 straips­nio tai­ky­mas šio­je by­lo­je, kon­sta­ta­vus
ir pa­ties kro­vi­nio siun­tė­jo kal­tę dėl kro­vi­nio su­ga­di­ni­mo, ve­žė­jo
at­žvil­giu nė­ra ga­li­mas. S-s­ty­ti­na ir tai, ar žy­mos dėl ne­tin­ka­mų
siun­tė­jo veiks­mų, krau­nant gry­bus, ne­pa­da­ry­mas važ­ta­raš­ty­je tai­po­gi
ga­lė­jo tu­rė­ti įta­kos kro­vi­nio su­ga­di­ni­mui, ar tai ap­skri­tai ga­lė­tų
bū­ti trak­tuo­ja­ma kaip ve­žė­jo ty­čia. N-s tarp­tau­ti­nė­je teis­mų prak­ti­ko­je
nė­ra vi­siš­kai vie­nin­gos nuo­mo­nės, ku­rie ve­žė­jo veiks­mai pri­ly­gi­na­mi
ty­či­niams veiks­mams, bet prak­tiš­kai vie­nin­gai yra su­ta­ria­ma dėl to,
kad ve­žė­jo veiks­mai to­kiu at­ve­ju tu­rė­tų bū­ti ne­są­ži­nin­gi, o ža­la
kaip ne­iš­ven­gia­ma, o ne tik kaip ti­kė­ti­na. Kon­sta­ta­vus ir pa­ties kro­vi­nio
siun­tė­jo kal­tę dėl kro­vi­nio su­ga­di­ni­mo, t. y. tai­kant da­li­nę
siun­tė­jo ir ve­žė­jo at­sa­ko­my­bę, CMR kon­ven­ci­jos 29 straips­nio
tai­ky­mas, t. y. ir ne­gau­tų pa­ja­mų įtrau­ki­mas į kom­pen­sa­ci­jos
siun­tė­jui su­mą, prieš­ta­rau­tų tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pams.
Pa­žy­mė­ti­na taip pat ir
tai, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, pri­pa­ži­nęs abi su­tar­ties
ša­lis kal­to­mis dėl kro­vi­nio su­ga­di­ni­mo, t. y. pa­skirs­tęs at­sa­ko­my­bę,
ati­tin­ka­mai tu­rė­jo spręs­ti ir dėl prie­šieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mo (CMR
kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 4 punk­tas, Se­na­to nu­ta­ri­mo
Nr. 31 34 punk­tas).
Ka­dan­gi kro­vi­nio ver­tės
ap­skai­čia­vi­mas va­do­vau­jan­tis CMR kon­ven­ci­jos 23 straips­niu,
ati­tin­ka­mai ir at­ly­gio už ve­ži­mą dy­džio nu­sta­ty­mas yra fak­to, bet
ne tei­sės klau­si­mai, o tai yra pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jų
teis­mų pre­ro­ga­ty­va, by­la grą­žin­ti­na nag­ri­nė­ti iš nau­jo ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mui.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 359 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tu ir 362 straips­niu,

n u t a r i a :

Pa­nai­kin­ti Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2004 m. va­sa­rio 2 d. nu­tar­tį ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti
ape­lia­ci­ne tvar­ka Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo jos
pri­ėmi­mo die­nos.
                       
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt