|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 8. Dėl CK 6. 128 straipsnio 3 dalies aiškinimo Kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2. 50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6. 128 straipsnio 3 dalis). Civilinė byla Nr. 3K-7-308/2004 Bylų kategorija: 21. 2. 2. 6; 125. 5; 125. 6 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. birželio 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės, E-idijaus L-o, Zigmo Levickio, A-o M-io (pranešėjas), V-o M-o ir A-o S-niškio, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A-o Lužo kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovui A-ui Lužui dėl įsiskolinimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : AB Ūkio bankas (toliau – bankas) ir atsakovo A. Lužo individuali medienos perdirbimo įmonė (toliau – IĮ) 1997 m. gegužės 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iki 1999 m. sausio 29 d. bankas suteikė IĮ 100 000 Lt paskolą, kurios 49 197,34 Lt dalies IĮ negrąžino. Kauno apygardos teismas 2000 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pripažino IĮ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, nurodydamas, kad iš lėšų, gautų pardavus likviduojamos įmonės turtą, be kitų kreditorių reikalavimų, tenkinti ir AB Ūkio banko Jurbarko filialo 69 781,34 Lt kreditinį reikalavimą. Pagal IĮ 2001 m. gruodžio 5 d. likvidavimo aktą, be kitų nepatenkintų kreditinių reikalavimų, ieškovo reikalavimai sudarė 49 197,34 Lt. Šiuo aktu taip pat konstatuota, kad piniginių lėšų IĮ kasoje ir banko sąskaitoje nėra, taip pat nėra likę ir IĮ priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Kauno apygardos teismas 2002 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė išregistruoti likviduotą dėl bankroto IĮ. Ieškovas, 2003 m. gegužės 27 d. kreipdamasis į Jurbarko rajono apylinkės teismą, nurodė, kad, nesant IĮ turto, įsiskolinimą bankui atsakovas privalo padengti iš savo asmeninio turto, nes pagal CK 2. 50 straipsnio 4 dalį individualios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko turto. Be to, pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6. 210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 proc. palūkanų dydis. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 49 197,34 Lt įsiskolinimą ir 1475,92 Lt žyminį mokestį bei 5 proc. metines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 49 197,34 Lt įsiskolinimą, 5 proc. metines palūkanas nuo 49 197,34 Lt sumos už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 28 d. iki sprendimo visiško įvykdymo bei 1475,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. sprendimu IĮ pripažinta bankrutavusia ir ją nutarta likviduoti, 2001 m. gruodžio 5 d. surašytas IĮ likvidavimo aktas, kuriame užfiksuota 49 197,34 Lt skola bankui. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog individualios įmonės turtas neatskirtas nuo savininko turto, tai atsakovas A. Lužas privalo minėtą įsiskolinimą padengti iš savo asmeninio turto, be to, pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti 5 proc. už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2003 m. lapkričio 20 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad, likvidavus IĮ dėl bankroto ir ją išregistravus, atsakovo prievolė ieškovui pasibaigė. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 2. 50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios esmė yra tai, jog atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles tenka ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams. Tokia įstatymų leidėjo nuostata yra pagrįsta individualios įmonės savininko turto neatskirumu nuo įmonės turto. Teismas pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 2. 50 straipsnio 4 dalyje bei CK 6. 128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagal individualios (personalinės) įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu taip pat ir po šios įmonės likvidavimo, jokių išimčių dėl likvidavimo pagrindų nenumatyta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B-rienė v. L. B. Audickienė, bylos Nr. 3K-3-616/2003, kurioje nurodyta, kad likvidavus individualią įmonę jos prievolės nepasibaigia, o pereina šio juridinio asmens dalyviams, t. y. savininkams. Teisėjų kolegija laikė, kad, bylą pirmąja instancija išnagrinėjus Jurbarko rajono apylinkės teismui, nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės, nes turtiniai reikalavimai byloje pareikšti ne įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, o fiziniam asmeniui (Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, CPK 26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 9 punktas, 29 straipsnis). Kasaciniu skundu atsakovas A. Lužas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais: 1. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminį ryšį su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat į jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos sistemos pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999). CK 2. 106 straipsnio 2 punkte kaip vienas iš juridinių asmenų likvidavimo pagrindų nurodomas teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį, tačiau išsamiai visų rūšių įmonių bei įstaigų bankroto procedūrų vykdymo ypatumai reglamentuojami Įmonių bankroto įstatyme (1997 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. VIII-270), todėl jis vertintinas kaip specialusis, jo normoms taikytina pirmenybė prieš CK 2. 50 straipsnio 4 dalies bei Įmonių įstatymo 7 straipsnio normas. 2. Teismų išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai, kad įmonių bankroto institutas skirtas užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus, sudarant galimybę skolininkui likviduoti didesnę dalį savo skolų, pertvarkyti savo veiklą ir atkurti finansinį stabilumą, todėl darytina išvada, jog siekiant šio tikslo bankroto procedūros metu yra galutinai išsprendžiamas bankrutuojančios įmonės, taip pat ir individualios įmonės skolų klausimas. Šio nutarimo 11 punkte aptartas įmonių, kurių turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, bankroto procedūrų klausimas, nurodyta, kad bankroto administratorius privalo išreikalauti iš įmonės savininko viso turimo turto sąrašą ir prireikus nukreipti į jį išieškojimą, todėl darytina išvada, kad, baigus bankroto procedūras ir įmonę išregistravus, Įmonių bankroto įstatymas nesuteikia teisės kreditoriams kelti naujų reikalavimų bankroto procedūroje dalyvavusiems asmenims. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. B-rienė v. L. B. Audickienė, bylos Nr. 3K-3-616/2003, nes joje esančios aplinkybės yra kitokios, nesusijusios su bankroto procedūrų taikymu. 4. Jurbarko rajono apylinkės teismas, priėmęs nagrinėti ieškovo ieškinį, pažeidė CPK 26 straipsnyje ir 27 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teismingumo taisykles, numatančias, kad civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismas. Šioje byloje ginčas tiesiogiai susijęs su iš įmonės bankroto kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, turinčiomis įtakos prievolių vykdymui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” 11 punkto 5 dalį taip pat galima daryti išvadą, kad šios bylos teismingumas turėjo būti nustatytas pagal CPK 27 straipsnio 4 punktą. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB Ūkio bankas prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais teisiniais argumentais: 1. Įmonių bankroto įstatymas ir CK teisės normos nekonkuruoja. Įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja tik įmonės bankroto procedūrą, nenustatydamas individualios įmonės skolų likimo po bankroto procedūros taikymo. Šie įstatymai reguliuoja skirtingus civilinių santykių etapus, todėl individualios įmonės bankroto atveju taikytini abu. 2. Kasatorius įmonės bankrotą laikydamas savarankišku jos pasibaigimo būdu pažeidžia CK 2. 95 straipsnio nuostatas. Įmonių įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad pagal individualios įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo (bankroto). IĮ savininkui po šios įmonės bankroto procedūros užbaigimo pereina atsakomybė prieš įmonės kreditorius, o fizinio asmens prievolės baigiasi jam mirus (CK 2. 2 straipsnio 1 dalis). 3. Teismas nepažeidė teismingumo taisyklių, nes ieškinys bankroto byloje pareikštas ne įmonei, o likviduotos IĮ savininkui kaip fiziniam asmeniui (CPK 29 straipsnis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Atsakovo A. Lužo kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar turi teisę individualios (personalinės) įmonės kreditorius, kurio reikalavimai buvo patvirtinti įmonės bankroto byloje, jeigu šie reikalavimai užbaigus bankroto procedūrą liko nepatenkinti, reikšti savarankišką ieškinį teisme individualios (personalinės) įmonės savininkui. Tai yra teisės taikymo aiškinimo klausimas, ir išplėstinė teisėjų kolegija dėl šio klausimo turi pasisakyti ( CPK 353 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas šioje byloje yra A-a- Lužas, kurio individuali medienos perdirbimo įmonė Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-547/2000 pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Įvykdžius bankrutavusios A. Lužo IĮ turto pardavimą ir paskirsčius už jį gautas lėšas kreditoriams, liko nepatenkintas kreditoriaus (ieškovo šioje byloje) AB Ūkio banko Jurbarko filialo 49 197,34 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 punkte išaiškinta teismams, kad „tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, teismo paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui turtas natūra nėra perduodamas. Įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą, išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas pagal CPK priedėlį Nr. 2“. B-krutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakoviu. Tik įvykdžius visas nurodytas sąlygas, įmonės savininko prievolės prieš įmonės kreditorius laikytinos pasibaigusiomis. Iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-547/2000 dėl A. Lužo medienos perdirbimo įmonės bankroto bylos matyti, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog A-a- Lužas turėtų kito turto, išskyrus jo vardu registruotai IĮ priklausančio turto, kuris buvo įkeistas ir realizuotas vykdant bankroto procedūras (civilinė byla. Nr. 2-547/2000, b. l. 55, 56, 57), todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismas, nors ir nebuvo A. Lužo oficialiai bankroto byloje patraukęs bendraatsakoviu, neišsiaiškino galimybės nukreipti išieškojimą pagal kreditorių pareikštus reikalavimus į A. Lužui priklausantį turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2. 50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6. 128 straipsnio 3 dalis). Kasacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistos bylų teismingumo taisyklės, atmestinas, nes ieškinys buvo pareikštas dėl skolos priteisimo iš A-o Lužo, o ne iš jo personalinės įmonės, kuri buvo atsakovas bankroto byloje. Remdamasi išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to priimtų jų procesinių sprendimų negalima pripažinti teisėtais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos aplinkybės išaiškintos, rinkti ir tirti naujų įrodymų nereikia, todėl, panaikinus teismų priimtus sprendimą ir nutartį, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai prieš atsakovą A-ą Lužą atmestini. Taip pat išspręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 ir 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : 1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti. 2. Akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį dėl 49 197,34 Lt įsiskolinimo bei 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo A-o Lužo atmesti. 3. Priteisti atsakovui A-ui Lužui (asmens kodas 34804230850) iš ieškovo AB Ūkio banko (įmonės kodas 1202013, atsiskaitomoji sąskaita 7010037107 Lietuvos banke, banko kodas 10100), 1926 Lt žyminiam mokesčiui atlyginti ir 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti. 4. Priteisti iš ieškovo AB Ūkio banko (įmonės kodas 1202013, atsiskaitomoji sąskaita 7010037107 Lietuvos banke, banko kodas 10100) 1026 Lt žyminiam mokesčiui atlyginti valstybės naudai. 5. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |