TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS
TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS


1. 13. Dėl kai ku­rių CMR kon­ven­ci­jos nor­mų aiš­ki­ni­mo
ir tai­ky­mo

Ve­žė­jo
pa­rei­gos siun­tė­jui krau­nant kro­vi­nį ap­si­ri­bo­ja tik iš­ori­nių ir aiš­kiai
ma­to­mų kro­vi­nio sa­vy­bių pa­tik­ri­ni­mu bei kro­vi­nio iš­dės­ty­mo au­to­mo­bi­ly­je
kon­tro­le. Pa­žei­dus mi­nė­tas pa­rei­gas bei ne­nu­ro­džius ati­tin­ka­mų pa­sta­bų
važ­ta­raš­ty­je, ve­žė­jui pa­gal CMR kon­ven­ci­jos 9 straips­nį per­ke­lia­ma
pa­rei­ga įro­dy­ti, kad važ­ta­raš­ty­je nu­ro­dy­ti kro­vi­nio ir pa­kuo­tės
iš­orė pri­ėmi­mo me­tu bu­vo ne­tin­ka­mos būk­lės, kro­vi­nio vie­tų skai­čius,
jo žy­mė­ji­mas ir nu­me­ra­ci­ja ne­ati­ti­ko važ­ta­raš­čio įra­šų. Be to,
siun­tė­jas pa­gal CMR kon­ven­ci­jos 10 straips­nį to­kiu at­ve­ju ga­li
bū­ti at­leis­tas nuo at­sa­ko­my­bės, jei bus nu­sta­ty­ta, kad pri­imant kro­vi­nį
pa­kuo­tės pa­žei­di­mas ve­žė­jui bu­vo ži­no­mas ar aki­vaiz­dus, ta­čiau
apie tai jis važ­ta­raš­ty­je ne­įra­šė ati­tin­ka­mų pa­sta­bų (CMR kon­ven­ci­jos
9 straips­nis).
CMR kon­ven­ci­jos
8 straips­ny­je nu­ma­ty­tos įpa­rei­go­ja­mo­jo po­bū­džio nuo­sta­tos,
ku­rių pa­žei­di­mas su­ke­lia ypač nei­gia­mus pa­da­ri­nius ve­žė­jui, ne­ga­li
bū­ti aiš­ki­na­mos ple­čia­mai (CMR kon­ven­ci­jos 8 straips­nis).
Ve­žė­jas
ne­pri­va­lo tik­rin­ti pri­ima­mo kro­vi­nio svo­rio ar jo kie­kio, iš­sky­rus
at­ve­jus, nu­ma­ty­tus CMR kon­ven­ci­jos 8 straips­nio 3 da­ly­je,
t. y. kai to rei­ka­lau­ja pats siun­tė­jas (CMR kon­ven­ci­jos
8 straips­nio 3 da­lis).

                                                               Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K-3-401/2004
                                                               By­lų
ka­te­go­ri­ja 54

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2004 m. rug­sė­jo 6 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: Zig­mo Le­vic­kio (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės A-ės
(pra­ne­šė­ja) ir V-aus G-o,
teis­mo po­sė­dy­je ra­šy­ti­nio
pro­ce­so tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo UAB „Vil­vuo­kos“
Eks­pe­di­ci­ja ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. va­sa­rio 19 d. spren­di­mo
per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo UAB „Vil­vuo­kos“ Eks­pe­di­ci­ja
ieš­ki­nį at­sa­ko­vui UAB „S-­pres­ta“ dėl nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

I. Gin­čo es­mė

Ieš­ko­vas nu­ro­dė, kad
2002 m. sau­sio 19 d. UAB „Vil­tra­kas“, ku­rio tei­ses vė­liau pe­rė­mė
UAB „Vil­vuo­kos“ Eks­pe­di­ci­ja (to­liau – ieš­ko­vas), su­da­rė su at­sa­ko­vu
su­tar­tį dėl kro­vi­nio per­ve­ži­mo iš B-­ta­ru­si­jos į Ita­li­ją. At­sa­ko­vas
ne­tin­ka­mai pa­kro­vė kro­vi­nį, vir­šy­da­mas leis­ti­ną mak­si­ma­lią au­to­mo­bi­lio
kro­vą. Ka­dan­gi au­to­mo­bi­lis bu­vo per­krau­tas, jis bu­vo ne­įleis­tas į
Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją ir grą­žin­tas į kro­vi­nio siun­ti­mo
vie­tą. Su­tar­tis ne­bu­vo įvyk­dy­ta, dėl to ieš­ko­vas pa­ty­rė nuos­to­lių.
Va­do­vau­da­ma­sis iš­dės­ty­tais mo­ty­vais, ieš­ko­vas pra­šė teis­mo pri­teis­ti
iš at­sa­ko­vo 8277,66 Lt tie­sio­gi­nių iš­lai­dų, 6991,92 Lt bau­dų
dėl pra­sto­vų, 6428,76 Lt amor­ti­za­ci­jos iš­lai­dų bei 653,92 Lt
su­mo­kė­to at­ly­gi­ni­mo vai­ruo­to­jui. Iš vi­so pra­šė pri­teis­ti
22 352,26 Lt.

II. Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mų spren­di­mo ir nu­tar­ties es­mė

Vil­niaus mies­to 2–asis
apy­lin­kės teis­mas 2003 m. spa­lio 16 d. spren­di­mu ieš­ki­nį ten­ki­no
iš da­lies, pri­teis­da­mas ieš­ko­vui iš at­sa­ko­vo 4139 Lt tie­sio­gi­nių
iš­lai­dų. Teis­mas, įver­ti­nęs by­los ap­lin­ky­bes, kon­sta­ta­vo, kad at­sa­ko­vas,
ne­įver­ti­nęs ve­žė­jo pa­teik­tos trans­por­to prie­mo­nės tin­ka­mu­mo, pa­kro­vė
kro­vi­nį, vir­šy­da­mas leis­ti­ną svo­rį, o ve­žė­jas jo­kių pa­sta­bų dėl
kro­vi­nio svo­rio ne­pa­reiš­kė. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, jog ve­žė­jas ne­įro­dė
siun­tė­jo kal­tės dėl au­to­mo­bi­lio svo­rio per­vir­šio, dėl to kon­sta­ta­vo
abie­jų kro­vi­nio ve­žė­jų (ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo) kal­tę dėl ne­tin­ka­mo
kro­vi­nio su­tar­ties vyk­dy­mo.
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą
ape­lia­ci­ne tvar­ka pa­gal ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo ape­lia­ci­nius skun­dus,
2004 m. va­sa­rio 19 d. spren­di­mu ieš­ko­vo ape­lia­ci­nį skun­dą
ten­ki­no iš da­lies, o at­sa­ko­vo ape­lia­ci­nį skun­dą ten­ki­no, pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo da­lį, ku­ria iš at­sa­ko­vo ieš­ko­vo nau­dai
pri­teis­ta 4139 Lt iš­lai­dų, pa­nai­ki­no ir šią ieš­ki­nio da­lį at­me­tė.
Ki­tą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo da­lį pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Ko­le­gi­ja ne­su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da, kad dėl
per di­de­lio kro­vi­nio svo­rio, dėl ko au­to­mo­bi­liui su kro­vi­niu ne­bu­vo
leis­ta įva­žiuo­ti į Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją, kal­tos abi ša­lys.
Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad pa­gal CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas bei tarp ša­lių
su­da­ry­tos per­ve­ži­mo su­tar­ties 4 punk­tą ve­žė­jo pa­rei­ga pa­tik­rin­ti
kro­vi­nio fak­ti­nio svo­rio bei svo­rio, nu­ro­dy­to važ­ta­raš­ty­je, ati­ti­ki­mą.
Šios pa­rei­gos ve­žė­jas ne­at­li­ko, jo­kių pa­sta­bų važ­ta­raš­ty­je ne­pa­žy­mė­jo.
Be to, ko­le­gi­ja nu­sta­tė, kad kro­vi­nys į Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją
iš es­mės bu­vo ne­įleis­tas ne dėl di­de­lės ben­dros ma­sės, bet dėl ne­tei­sin­go
ašių ap­kro­vi­mo, už ką bu­vo at­sa­kin­gas ve­žė­jas (ieš­ko­vas). Va­do­vau­da­ma­si
iš­dės­ty­tais mo­ty­vais, ko­le­gi­ja pa­da­rė iš­va­dą, jog dėl su­tar­ties
ne­vyk­dy­mo kal­tas pats ieš­ko­vas, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas
pri­im­tas ne­tei­sin­gai įver­ti­nus by­los ap­lin­ky­bes ir ne­tin­ka­mai iš­aiš­ki­nus
bei pri­tai­kius ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas, dėl to toks spren­di­mas nai­kin­ti­nas
ir ieš­ki­nys at­mes­ti­ntinas.
III. Ka­sa­ci­nio skun­do da­ly­kas
ir pa­grin­dai,
at­si­lie­pi­mo į ka­sa­ci­nį
skun­dą ar­gu­men­tai

Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas
UAB „Vil­vuo­kos” Eks­pe­di­ci­ja pra­šo Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. va­sa­rio 19 d. spren­di­mą
pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą, ku­riuo ieš­ko­vo ieš­ki­nį pa­ten­kin­ti,
pri­tei­siant iš at­sa­ko­vo UAB „S-­pres­ta“ ieš­ko­vo nau­dai 22
352,26 Lt nuos­to­liams at­ly­gin­ti. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas
šiais pa­grin­dais:
1. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas sa­vo spren­di­me nu­ro­dęs, kad ve­žė­jas at­sa­kin­gas už fak­ti­nio
kro­vi­nio ir kro­vi­nio svo­rio, nu­ro­dy­to važ­ta­raš­ty­je, ati­ti­ki­mą,
ne­tei­sin­gai iš­aiš­ki­no CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu,
CMR kon­ven­ci­jos 8 straips­nis ne­su­tei­kia ve­žė­jui tei­sės rei­ka­lau­ti
at­lik­ti kro­vi­nio svo­rio pa­tik­ri­ni­mą ir ne­ga­li bū­ti aiš­ki­na­mas
ple­čia­mai. Ve­žė­jas pa­gal CMR kon­ven­ci­jos 8 straips­nį įpa­rei­go­tas
pa­tik­rin­ti tik kro­vi­nio žen­kli­ni­mą, nu­me­ra­ci­ją, kro­vi­nio bei pa­kuo­tės
iš­ori­nę būk­lę. Pa­tik­rin­ti kro­vi­nio svo­rio ve­žė­jas daž­niau­siai ne­tu­ri
ga­li­my­bės, dėl to to­kia jo pa­rei­ga prieš­ta­rau­tų pro­tin­gu­mo prin­ci­pui.
Ka­sa­to­rius taip pat nu­ro­dė, kad CMR kon­ven­ci­jos 7 straips­nis nu­ma­to
ne ve­žė­jo, bet siun­tė­jo at­sa­ko­my­bę už klai­din­gai nu­ro­dy­tą kro­vi­nio
svo­rį važ­ta­raš­ty­je.
2. Teis­mas klai­din­gai
spren­dė, kad trans­por­to prie­mo­nė į Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją
bu­vo ne­įleis­ta dėl ne­tei­sin­go ašių ap­kro­vi­mo. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu,
au­to­mo­bi­lis į Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją bu­vo ne­įleis­tas
dėl to, kad vir­šy­tos leis­ti­nos ašių ap­kro­vi­mo nor­mos. Ne­leis­ti­nas
ašių ap­kro­vi­mas bu­vo tie­sio­gi­nė ne­leis­ti­nai di­de­lės ben­dros pa­krau­to
kro­vi­nio ma­sės pa­da­ri­nys, bet ne ve­žė­jo klai­da pa­skirs­tant kro­vi­nį
trans­por­to prie­mo­nės vi­du­je. Ašių ap­kro­va pri­klau­so nuo ben­dros kro­vi­nio
ma­sės, tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mo vai­ruo­to­jui apie kro­vi­nį
ir au­to­mo­bi­lio ma­sės, ku­ri, kaip nu­sta­tė teis­mas, ati­ti­ko su­tar­ties
rei­ka­la­vi­mus. Ka­dan­gi už kro­vi­nio svo­rį bei tin­ka­mos in­for­ma­ci­jos
apie jį pa­tei­ki­mą at­sa­kin­gas siun­tė­jas, tai jis ir tu­ri at­sa­ky­ti už
su­tar­ties ne­vyk­dy­mą.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vas UAB „S-­pres­ta“ pra­šo ieš­ko­vo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti
ir pa­lik­ti ga­lio­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2004 m. va­sa­rio
19 d. spren­di­mą. At­sa­ko­vo tei­gi­mu, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas tin­ka­mai aiš­ki­no CMR kon­ven­ci­jos 8 straips­nio 3 da­lį
ir pa­grįs­tai spren­dė, kad svo­rio pa­tik­ri­ni­mas tu­ri bū­ti at­lie­ka­mas
ša­lims da­ly­vau­jant, o re­zul­ta­tas nu­ro­do­mas važ­ta­raš­ty­je. Be to,
iš su­tar­ties ma­ty­ti, jog už tai, ar ben­dras trans­por­to prie­mo­nės svo­rio
ir fak­ti­nio kro­vi­nio svo­rio tū­ris bei vie­tų skai­čius ati­tin­ka važ­ta­raš­čio
duo­me­nis, at­sa­kin­gas vyk­dy­to­jas (ieš­ko­vas). Ve­žė­jas ne­pa­tei­kė
įro­dy­mų, jog ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės pa­tik­rin­ti kro­vi­nio svo­rio, o svo­rio
per­vir­šis ne­ga­lė­jo bū­ti ve­žė­jo ne­pa­ste­bė­tas, to­dėl teis­mas pa­grįs­tai
at­me­tė ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mus. At­sa­ko­vo tei­gi­mu, tai, kad ve­žė­jas
ne­nu­ro­dė jo­kių pa­sta­bų važ­ta­raš­ty­je dėl kro­vi­nio svo­rio, ro­do,
jog fak­ti­nis kro­vi­nio svo­rio ne­ati­ti­ki­mas važ­ta­raš­ty­je nu­ro­dy­tam
kro­vi­nio svo­riui bu­vo aki­vaiz­dus, o ve­žė­jas tik sie­kė nu­slėp­ti, kas
dar, be su­tar­to kro­vi­nio, bu­vo ga­be­na­ma au­to­mo­bi­liu. Šį fak­tą taip
pat pa­tvir­ti­na ir tai, kad B-­ta­ru­si­jos mui­ti­nė­je bu­vo už­fik­suo­ta,
kad trans­por­to prie­mo­nės ir kro­vi­nio svo­ris ati­tin­ka su­tar­ties są­ly­gas.
At­sa­ko­vo tei­gi­mu, ve­žė­jas tu­rė­jo ži­no­ti ir vyk­dy­ti rei­ka­la­vi­mus
dėl kro­vi­nio svo­rio bei ašių ap­kro­vos ga­be­nant juos per B-­ta­ru­si­jos
te­ri­to­ri­ją ir įvež­ti jį į Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją. Pa­žei­dęs
šiuos rei­ka­la­vi­mus, ve­žė­jas ne­te­ko tei­sės į ža­los at­ly­gi­ni­mą.

Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

IV. By­lo­je teis­mų nu­sta­ty­tos
ap­lin­ky­bės

By­lą nag­ri­nė­ję že­mes­nių­jų
ins­tan­ci­jų teis­mai nu­sta­tė, kad ve­žė­jas UAB „Vil­tra­kas“, ku­rio tei­ses
vė­liau pe­rė­mė ieš­ko­vas UAB „Vil­vuo­kos“ Eks­pe­di­ci­ja, su at­sa­ko­vu
UAB „S-­pres­ta“ su­da­rė 2002 m. sau­sio 19 d. su­tar­tį dėl kro­vi­nio
per­ve­ži­mo iš B-­ta­ru­si­jos į Ita­li­ją. Ve­ža­mas kro­vi­nys ne­bu­vo
įleis­tas į Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją, nes bu­vo vir­šy­tos au­to­mo­bi­lio
ašių ap­kro­vi­mo nor­mos. Tarp ša­lių ki­lo gin­čas, dėl kie­no kal­tės au­to­mo­bi­lis
ne­bu­vo įleis­tas į Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją.

V. Ka­sa­ci­nio teis­mo ar­gu­men­tai
ir iš­aiš­ki­ni­mai

Ieš­ko­vas ka­sa­ci­nia­me
skun­de ir at­sa­ko­vas at­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį skun­dą for­mu­luo­ja tei­sės
klau­si­mus, su­si­ju­sius su CMR kon­ven­ci­jos ir ki­tų įsta­ty­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių
siun­tė­jo bei ve­žė­jo pa­rei­gas kro­vi­nio pa­kro­vi­mo me­tu bei jų at­sa­ko­my­bę
už ne­tin­ka­mai pa­krau­tą kro­vi­nį.
Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos,
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas spren­dė, kad dėl svo­rio per­vir­šio kal­tos
abi ša­lys, tuo tar­pu ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas at­me­tė ieš­ko­vo
rei­ka­la­vi­mus, mo­ty­vuo­da­mas sa­vo spren­di­mą tuo, jog pa­gal CMR kon­ven­ci­jos
8 straips­nio nuo­sta­tas bei tarp ša­lių su­da­ry­tą su­tar­tį ve­žė­jo pa­rei­ga
bu­vo pa­tik­rin­ti fak­ti­nio kro­vi­nio svo­rio ati­ti­ki­mą važ­ta­raš­ty­je
nu­ro­dy­tam kro­vi­nio svo­riui, ta­čiau ve­žė­jas to ne­pa­da­rė, dėl to ne­te­ko
tei­sės į sa­vo rei­ka­la­vi­mų pa­ten­ki­ni­mą. Ko­le­gi­ja taip pat nu­ro­dė,
kad au­to­mo­bi­lis ne­bu­vo įleis­tas į Len­ki­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją
iš es­mės dėl to, kad dėl ve­žė­jo kal­tės bu­vo vir­šy­tos au­to­mo­bi­lio
ašių ap­kro­vi­mo nor­mos.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
by­lo­je nu­sta­ty­to­mis by­los ap­lin­ky­bė­mis, spren­džia, kad ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas, kon­sta­ta­vęs ve­žė­jo pa­rei­gą tik­rin­ti fak­ti­nio
kro­vi­nio svo­rio bei kro­vi­nio svo­rio, nu­ma­ty­to važ­ta­raš­ty­je, ati­ti­ki­mą,
ne­tei­sin­gai aiš­ki­no ir tai­kė CMR kon­ven­ci­jos 8 straips­nį bei
tarp ša­lių su­da­ry­tos su­tar­ties są­ly­gas. Be to, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­pa­kan­ka­mai įver­ti­no siun­tė­jo pa­rei­gas kro­vi­nio ve­ži­mo
pro­ce­se.
Ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė­jų
ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad nag­ri­nė­ja­mos by­los at­ve­ju gin­čo san­ty­kiams
tai­ky­ti­nos ne tik CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tos, bet ir na­cio­na­li­nės
tei­sės nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios kro­vi­nio pa­kro­vi­mo pro­ce­są (CK
ir Ke­lių trans­por­to ko­dek­sas (to­liau – KTK) bei ki­ti su­si­ję tei­sės ak­tai),
to­dėl, nu­sta­tant ša­lių kal­tę dėl au­to­mo­bi­lio per­kro­vos, bū­ti­na ša­lių
tei­ses ir pa­rei­gas ver­tin­ti vi­sų mi­nė­tų tei­sės nor­mų kon­teks­te.
Pa­gal CK
6. 815 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­tą ben­drą kro­vi­nių per­ve­ži­mo
su­tar­tims tai­ko­mą tai­syk­lę kro­vi­nį pa­krau­na (iš­krau­na) ve­žė­jas ar­ba
siun­tė­jas (ga­vė­jas) ve­ži­mo su­tar­ty­je nu­sta­ty­ta tvar­ka, lai­ky­da­mie­si
ati­tin­ka­mų trans­por­to ša­kų ko­dek­sų ir ki­tų tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tų
tai­syk­lių. KTK 32 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­ta tai­syk­lė,
kad jei su­tar­ty­je ne­nu­ro­dy­ta ki­taip, kro­vi­nį pa­krau­na siun­tė­jas,
o iš­krau­na ga­vė­jas. Nag­ri­nė­ja­mos by­los at­ve­ju teis­mai nu­sta­tė,
jog kro­vi­nį tin­ka­mai pa­krau­ti bu­vo siun­tė­jo pa­rei­ga. Be to, kaip tai
nu­ma­to CMR kon­ven­ci­jos 7 ir 11 straips­niai bei KTK ati­tin­ka­mos
nuo­sta­tos, siun­tė­jas, pil­dan­tis kro­vi­nio ve­ži­mo do­ku­men­tus, tu­ri
su­teik­ti vi­są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją tin­ka­mam kro­vi­nio ve­ži­mui bei
at­sa­ko ve­žė­jui už duo­me­nų, nu­ro­dy­tų važ­ta­raš­ty­je (įskai­tant ir
kro­vi­nio svo­rį), ne­ati­ti­ki­mą.
Ka­dan­gi gin­čo san­ty­kiams
tai­ky­ti­nos CMR kon­ven­ci­jos nuo­sta­tos, siun­tė­jui pa­krau­nant kro­vi­nį
ve­žė­jas pa­gal CMR kon­ven­ci­jos 8 straips­nį tu­rė­jo pa­tik­rin­ti:
a) ar tei­sin­gai nu­ro­dy­tas kro­vi­nių vie­tų skai­čius, jo žen­kli­ni­mas
ir nu­me­ra­ci­ja važ­ta­raš­ty­je; b) kro­vi­nio ir pa­kuo­tės iš­ori­nę būk­lę.
Be to, pa­gal KTK 32 straips­nį ve­žė­jas to­kiu at­ve­ju pri­va­lo pa­tik­rin­ti,
ar pa­krau­to kro­vi­nio iš­dės­ty­mas ir tvir­ti­ni­mas ati­tin­ka eis­mo sau­gu­mo
rei­ka­la­vi­mus ir ki­tas kro­vi­nių ve­ži­mo są­ly­gas. Tai reiš­kia, kad ve­žė­jo
pa­rei­gos siun­tė­jui krau­nant kro­vi­nį ap­si­ri­bo­ja tik iš­ori­nių ir aiš­kiai
ma­to­mų kro­vi­nio sa­vy­bių pa­tik­ri­ni­mu bei kro­vi­nio iš­dės­ty­mo au­to­mo­bi­ly­je
kon­tro­le. Pa­žei­dus mi­nė­tas pa­rei­gas bei ne­nu­ro­džius ati­tin­ka­mų pa­sta­bų
važ­ta­raš­ty­je, ve­žė­jui pa­gal CMR kon­ven­ci­jos 9 straips­nį per­ke­lia­ma
pa­rei­ga įro­dy­ti, kad važ­ta­raš­ty­je nu­ro­dy­ti kro­vi­nio ir pa­kuo­tės
iš­orė pri­ėmi­mo me­tu bu­vo ne­tin­ka­mos būk­lės, kro­vi­nio vie­tų skai­čius,
jo žy­mė­ji­mas ir nu­me­ra­ci­ja ne­ati­ti­ko važ­ta­raš­čio įra­šų. Be to,
siun­tė­jas pa­gal CMR kon­ven­ci­jos 10 straips­nį to­kiu at­ve­ju ga­li
bū­ti at­leis­tas nuo at­sa­ko­my­bės, jei bus nu­sta­ty­ta, kad pri­imant kro­vi­nį
pa­kuo­tės pa­žei­di­mas ve­žė­jui bu­vo ži­no­mas ar aki­vaiz­dus, ta­čiau
apie tai jis važ­ta­raš­ty­je ne­įra­šė ati­tin­ka­mų pa­sta­bų.
Ko­le­gi­ja su­tin­ka su
ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tu, kad CMR kon­ven­ci­jos 8 straips­ny­je
nu­ma­ty­tos įpa­rei­go­ja­mo­jo po­bū­džio nuo­sta­tos, ku­rių pa­žei­di­mas
su­ke­lia ypač nei­gia­mus pa­da­ri­nius ve­žė­jui, ne­ga­li bū­ti aiš­ki­na­mos
ple­čia­mai. Tai­gi ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad iš to­les­nės tiek CMR kon­ven­ci­jos,
tiek ir KTK nuo­sta­tų ana­li­zės ma­ty­ti tai, jog, prie­šin­gai nei spren­dė
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, ve­žė­jas ne­pri­va­lo tik­rin­ti pri­ima­mo
kro­vi­nio svo­rio ar jo kie­kio, iš­sky­rus at­ve­jus, nu­ma­ty­tus CMR kon­ven­ci­jos
8 straips­nio 3 da­ly­je, t. y. kai to rei­ka­lau­ja pats siun­tė­jas.
To­kia nuo­sta­ta yra ne­at­si­tik­ti­nė. Nu­sta­ty­ta, kad, sie­kiant iš­veng­ti
per di­de­lių lai­ko są­nau­dų kro­vi­nio pri­ėmi­mo pro­ce­se, bū­tent siun­tė­jas,
ku­ris la­biau­siai su­in­te­re­suo­tas kro­vi­nio ve­ži­mo pro­ce­so pa­grei­ti­ni­mu,
ga­li bū­ti to­kio pa­tik­ri­ni­mo ini­cia­to­riu­mi.
Tai­gi ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo ko­le­gi­ja, pa­da­riu­si iš­va­dą, kad ve­žė­jo pa­rei­ga bu­vo pa­tik­rin­ti
važ­ta­raš­ty­je nu­ro­dy­to kro­vi­nio svo­rio ir fak­ti­nio kro­vi­nio svo­rio
ati­ti­ki­mą, ne­tei­sin­gai pa­skirs­tė įro­di­nė­ji­mo naš­tą tarp ša­lių,
dėl to ne­tei­sin­gai ver­ti­no by­los ap­lin­ky­bes, pa­teik­tus įro­dy­mus
bei pa­da­rė ne­pa­grįs­tą iš­va­dą, jog ve­žė­jas ne­įro­dė, kad siun­tė­jas
jam pa­tei­kė ne­tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją dėl kro­vi­nio svo­rio.
Va­do­vau­da­ma­si tuo,
kas iš­dės­ty­ta, ko­le­gi­ja spren­džia, kad šio­je by­lo­je ve­žė­jui sa­vo
rei­ka­la­vi­mams pa­grįs­ti už­ten­ka įro­dy­ti, jog į Len­ki­jos Res­pub­li­kos
te­ri­to­ri­ją au­to­mo­bi­lis ne­bu­vo įleis­tas dėl ben­dro svo­rio per­vir­šio,
ku­rį nu­lė­mė per di­de­lis siun­tė­jo pa­krau­to kro­vi­nio svo­ris, ir kad
ne­tin­ka­mą au­to­mo­bi­lio ašių ap­kro­vi­mą lė­mė ne ne­tin­ka­mas kro­vi­nio
iš­dės­ty­mas au­to­mo­bi­ly­je, bet siun­tė­jo pa­teik­ta ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja
apie fak­ti­nį kro­vi­nio svo­rį. Tuo tar­pu siun­tė­jas pa­gal CK 6. 253 ir
6. 259 straips­nius ga­li bū­ti at­leis­tas nuo at­sa­ko­my­bės ar­ba ji su­ma­žin­ta,
siun­tė­jui įro­džius, jog prie­vo­lė ne­bu­vo įvyk­dy­ta dėl pa­ties ve­žė­jo
kal­tės ar­ba ve­žė­jas ty­čia ar dėl ne­at­sar­gu­mo pri­si­dė­jo prie prie­vo­lės
ne­vyk­dy­mo ar ne­si­ė­mė prie­mo­nių ža­lai iš­veng­ti, taip pri­si­im­da­mas
nuos­to­lių at­si­ra­di­mo ri­zi­ką. Va­di­na­si, tai, ar ve­žė­jo veiks­mai
ati­tin­ka mi­nė­tas nuo­sta­tas, ver­tin­ti­na va­do­vau­jan­tis pro­tin­go,
są­ži­nin­go ir ap­dai­raus ve­žė­jo el­ge­sio stan­dar­tu (bo­nus pa­ter fa­mi­lias
prin­ci­pu).
Kaip ma­ty­ti iš by­los me­džia­gos,
ieš­ko­vas sa­vo rei­ka­la­vi­mams pa­grįs­ti pa­tei­kė teis­mui iš Len­ki­jos
Res­pub­li­kos mui­ti­nės pa­žy­mas, pa­tvir­ti­nan­čias, kad 2002 m. sau­sio
26 d. au­to­mo­bi­lis svė­rė 41 600 kg, o 2002 m. sau­sio
30 d. – 40 550 kg, nors su­tar­ty­je bu­vo nu­ro­dy­tas
37–38 t mak­si­ma­lus pa­krau­to au­to­mo­bi­lio svo­ris. By­lo­je ieš­ko­vas
tei­gė, jog au­to­mo­bi­lio svo­ris be kro­vi­nio bu­vo 14 900 kg ir
ati­ti­ko lei­džia­mą 15 t ri­bą. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, fak­ti­nis siun­tė­jo
pa­krau­to kro­vi­nio svo­ris tu­rė­jo vir­šy­ti 7,7 t.
Va­do­vau­da­ma­si tuo,
kas iš­dės­ty­ta, ko­le­gi­ja pa­žy­mi, jog ve­žė­jo veiks­mų ati­ti­ki­mas CK
6. 253 straips­nio bei 6. 259 straips­nio nuo­sta­toms pir­miau­sia ver­tin­ti­nas
tuo as­pek­tu, ar ieš­ko­vo nu­ro­do­mas 7,7 t kro­vi­nio svo­rio per­vir­šis
pri­imant kro­vi­nį ne­ga­lė­jo bū­ti ve­žė­jui aki­vaiz­dus, dėl ko jis, kaip
są­ži­nin­gas ve­žė­jas, tu­rė­jo pa­gal su­tar­ties 8 punk­tą pa­sver­ti
kro­vi­nį, įra­šy­ti pa­sta­bas važ­ta­raš­ty­je ar­ba iš vi­so at­si­sa­ky­ti
vež­ti kro­vi­nį. Šios ap­lin­ky­bės teis­mai ne­įver­ti­no. Be to, by­lo­je ki­lo
abe­jo­nių dėl to, kad au­to­mo­bi­lio per­kro­vą ga­lė­jo lem­ti pa­ties au­to­mo­bi­lio
per di­de­lis svo­ris ir pa­pil­do­mas be siun­tė­jo ži­nios į au­to­mo­bi­lį
pa­krau­tas kro­vi­nys. Šių ap­lin­ky­bių teis­mai tin­ka­mai ne­iš­ty­rė ir ne­ver­ti­no.
Ko­le­gi­ja iš es­mės su­tin­ka
su ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da, kad au­to­mo­bi­lis į Len­ki­jos
Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją iš es­mės ne­bu­vo įleis­tas ne dėl ben­dro au­to­mo­bi­lio
svo­rio per­vir­šio, bet dėl ne­tin­ka­mo kro­vi­nio iš­dės­ty­mo, lė­mu­sio
ašių per­kro­vi­mą, ta­čiau kar­tu pa­žy­mi, jog ve­žė­jo kal­tę dėl ašių per­kro­vi­mo
teis­mas kon­sta­ta­vo ne­įver­ti­nęs pa­ties ben­dro kro­vi­nio svo­rio įta­kos
ašių per­kro­vai, siun­tė­jo ve­žė­jui pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos apie kro­vi­nio
svo­rį tiks­lu­mo bei ga­li­mos ne­tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos įta­kos pa­skirs­tant
svo­rį ant ašių.
At­si­žvelg­da­ma į by­los
ap­lin­ky­bes, ko­le­gi­ja taip pat kon­sta­tuo­ja, kad, spren­džiant, ar ve­žė­jo
veiks­mai ati­ti­ko bo­nus pa­ter fa­mi­lias prin­ci­pą, bū­ti­na iš es­mės
įver­tin­ti tai, ar by­lo­je nu­sta­ty­to­mis ap­lin­ky­bė­mis, Len­ki­jos Res­pub­li­kos
pa­sie­ny­je nu­sta­čius kro­vi­nio svo­rio per­vir­šį, jis, kaip są­ži­nin­gas
ve­žė­jas, va­do­vau­da­ma­sis ve­ži­mo su­tar­ties 8 punk­tu, tu­rė­jo im­tis
ini­cia­ty­vos pa­sver­ti kro­vi­nį, kiek tai bū­tų lė­mę at­si­ra­du­sių nuos­to­lių
dy­dį bei ko­kių ki­tų prie­mo­nių tu­rė­jo (ga­lė­jo) im­tis nuos­to­liams at­si­ras­ti
bei juos su­ma­žin­ti.
Rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais
ar­gu­men­tais, ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja da­ro iš­va­dą, kad
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tin­ka­mai ne­įver­ti­no reikš­min­gų
tei­sin­gam by­los iš­spren­di­mui fak­ti­nių ap­lin­ky­bių, jų tin­ka­mai tei­siš­kai
ne­kva­li­fi­ka­vo. Ka­dan­gi fak­ti­nių ap­lin­ky­bių ty­ri­mas yra pir­mo­sios
ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų pre­ro­ga­ty­va, ka­sa­ci­ne tvar­ka
per­žiū­rė­tas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas nai­kin­ti­nas
ir by­la per­duo­ti­na iš nau­jo ape­lia­ci­ne tvar­ka nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mui (CPK 359 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas).
Ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad,
by­lą nag­ri­nė­jant iš nau­jo, teis­mas tu­rė­tų įver­tin­ti, ar ve­žė­jo
veiks­mai ati­ti­ko są­ži­nin­go, ap­dai­raus ir pro­tin­go ve­žė­jo el­ge­sio
stan­dar­tą, bei nu­sta­ty­ti, ar ga­li­ma ir kiek ga­li­ma dėl to ma­žin­ti
siun­tė­jo at­sa­ko­my­bę, ar iš vi­so at­leis­ti jį nuo at­sa­ko­my­bės už ve­žė­jo
pa­tir­tus nuos­to­lius. Ko­le­gi­ja taip pat pa­žy­mi, jog ve­žė­jo pa­tir­tų
nuos­to­lių dy­džio ir pa­grįs­tu­mo klau­si­mas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­me iš es­mės ne­bu­vo nag­ri­nė­tas, to­dėl, nu­sta­čius siun­tė­jo kal­tę,
bū­ti­na tiks­liai nu­sta­ty­ti ir ve­žė­jo pa­tir­tų pa­grįs­tų nuos­to­lių dy­dį.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 359 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tu ir 362 straips­niu,

n u t a r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. va­sa­rio
19 d. spren­di­mą pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo
ape­lia­ci­ne tvar­ka Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo jos
pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt