|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 1. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas (BK 62 straipsnis) Atmestas nuteistosios, prašiusios pritaikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą ir 3 dalies 3 punktą ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesnės rūšies bausme, kasacinis skundas dėl to, kad byloje nėra nustatyta visų bylos aplinkybių, kurios yra pagrindas paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. Be to, net ir esant visoms BK 62 straipsnio numatytoms aplinkybėms, teismas turi atsižvelgti ne tik į šias, bet ir į visas kitas bylos aplinkybes. Baudžiamoji byla Nr. 2K-430/2004 S-2. 1. 2. 1. 14. 2; 2. 1. 1. 8. 5; 2. 1. 1. 8. 6 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko P-o K-io, A-o P-io ir pranešėjos L-os L-os Ž-ės, sekretoriaujant D. K-ei, dalyvaujant prokurorui D. S-kevičiui, gynėjai advokatei A. Leichter, nukentėjusiojo S. Rusakovo atstovei O. B-darevai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Julijos Aleknaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo Julija Aleknaitė, gimusi 1974 metais, anksčiau neteista, nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria Julijos Aleknaitės apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistos V-ija S-nionytė ir Galina Kasperovič, jos kasacine tvarka nesiskundžia. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistosios gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo S. Rusakovo atstovės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, papildomą gynėjos paaiškinimą, n u s t a t ė : Julija Aleknaitė nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su G. Kasperovič ir V. S-nionyte (organizatorė G. Kasperovič), panaudodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir atimdama jai galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą stambiu mastu, t. y. 2003 m. balandžio 29 d. , apie 18. 30 val. , Vilniuje, Šopeno g. 4-13, G. Kasperovič tyčia atidarius UAB ,,Energetikos tiekimo bazė“ biuro duris, su V. S-nionyte įsibrovė į patalpas, kuriose V. S-nionytė, siekdama nuslėpti G. Kasperovič dalyvavimą darant plėšimą, surišo šiai lipnia juosta rankas, o J. Aleknaitė panaudojo fizinį smurtą prieš J. Piadyševą – surišo rankas, lipnia juosta užklijavo burną, akis ir sudavė jai ne mažiau kaip septynis smūgius į galvą, kaklą, rankas, taip atimdama nukentėjusiajai galimybę priešintis ir nežymiai sutrikdydama sveikatą, be to, V. S-nionytė sudavė J. Piadyševai ranka du smūgius į galvą ir, šiai nugriuvus, pagrobė iš jos rankinės mobilųjį telefoną ,,Motorola T191“ ir 50 Lt; užvaldytais seifo raktais J. Aleknaitė atrakino seifą ir kartu su V. S-nionyte pagrobė S. Rusakovui priklausančius 88 400 JAV dolerių ir 191 200 Lt, taip nukentėjusiajai J. Piadyševai buvo padaryta 450 Lt žala, nukentėjusiajam S. Rusakovui – 467 087,56 Lt žala. Kasaciniu skundu nuteistoji Julija Aleknaitė prašo Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 20 d. nutartį pakeisti – pritaikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą ir laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi. Kasatorė nurodo, kad abiejų instancijų teismai skirdami bausmę neatsižvelgė į tai, kad ji vieniša motina, augina dvi mažametes dukras, gimusias 1995 ir 2000 metais, kurių nebus kam prižiūrėti, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, savo kaltę suprato ir labai gailisi, grąžino pagrobtus pinigus. Taip pat kasatorė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, nes 2003 metų pavasarį prarado darbą ir neteko pragyvenimo šaltinio. Kasatorė nurodo, kad padaryti nusikaltimą pasiryžo tik tam, kad išgyventų. Kasatorė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo grąžinta 5000 eurų ne dėl jos kaltės – ji policijai nurodė, pas kuriuos asmenis yra pinigai, tačiau visų pinigų nepavyko atgauti, nes dalį jų pasisavino kiti asmenys. Teismas, aiškindamasis 5000 eurų dingimo aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų Ž. Žlibino ir O. Sapronovos parodymų, iš kurių matyti, kad O. Sapronova perdavė Ž. Žlibinui 10 000 eurų, tačiau policijai jis atidavė tik 5000 eurų. Kasatorė mano, kad esant tokioms aplinkybėms yra galimybė pripažinti dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, pakeisti bausmės rūšį, nes, jos manymu, bausmės tikslai būtų pasiekti ir be laisvės atėmimo. Nuteistosios Julijos Aleknaitės kasacinis skundas atmestinas. Nuteistosios Julijos Aleknaitės padarytai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso reikalavimai nepažeisti. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų taikymo Kasatorės argumentas, jog teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės (beviltiškos) padėties, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pripažino J. Aleknaitės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji iš esmės prisipažino padariusi nusikaltimą, savo noru nurodė, pas kuriuos asmenis saugomi jos pagrobti pinigai. Aplinkybę, kad nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės (beviltiškos) padėties, kasatorė nurodė tik apeliacinio teismo posėdyje, o pirmosios instancijos teismo posėdyje ji nurodė, kad ryžosi įvykdyti nusikaltimą tam, kad užtikrintų savo dukrų ateitį. Kasaciniame skunde, taip pat kaip ir apeliaciniame, J. Aleknaitė nurodė, kad sunki turtinė (beviltiška) padėtis susidarė dėl to, kad ji 2003 metų pavasarį neteko darbo ir su savo dukromis liko be pragyvenimo lėšų. Apeliacinis teismas šį klausimą svarstė ir nusprendė, kad laikinas darbo neturėjimas ir mažamečių vaikų auginimas nėra sunki turtinė arba beviltiška padėtis. Teisėjų kolegija pritaria tokiai išvadai, nes byloje iš tiesų nėra duomenų, kad kasatorės turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki arba beviltiška – vaikai buvo prižiūrėti, lankė mokyklą, be to, socialiai remtiniems asmenims prireikus teikiama valstybės parama. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasatorė 2002 m. gegužės mėn. už nemažą pinigų sumą pardavė motinos dovanotą namų valdą Vilniaus mieste, o pagrobtus pinigus leido ne pirmojo būtinumo poreikiams patenkinti. Dėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo Teismas gali teisiamajai taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį tiktai nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jeigu asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą. Šioje byloje nėra nustatyta visų būtinų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, nes kasatorė pati savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijai apie įvykdytą nusikaltimą, todėl šis įstatymas negali būti taikomas. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 dalies 3 punkto taikymo BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kai yra nors viena šios dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Kasatorės teiginys, kad byloje yra BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos (t. y. dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės mažamečių vaikų nebus kam prižiūrėti), todėl yra galimybė taikyti to paties straipsnio 3 dalies 3 punktą, nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matyti, kad kasatorės dukteris prižiūri jos motina Rima Aleknaitė. Savo 2003 m. gegužės 27 d. pareiškime J. Aleknaitė prašė, ją suėmus, vaikus atiduoti R. Aleknaitės priežiūrai. Apklausta kaip liudytoja R. Aleknaitė patvirtino, kad ji dukters vaikus prižiūri ir prižiūrės. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų nėra. Kitas kasacinio skundo argumentas, kad ne dėl jos kaltės negrąžinti likę pinigai (5000 eurų), BK 62 straipsnio nuostatų taikymui šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, nes turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o ne tik į jame išdėstytas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad J. Aleknaitei, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (sunkus), nusikaltimo pobūdį, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (iš esmės prisipažino padariusi nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo noru nurodė, pas kuriuos asmenis saugomi jos pagrobti pinigai, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkių grupe, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, kad anksčiau neteista, vieniša motina, auginanti du mažamečius vaikus, paskirta mažesnė bausmė nei BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas tokią bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirtoji bausmė kasatorei nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismo nuosprendžio arba apeliacinės nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistosios Julijos Aleknaitės kasacinį skundą atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |