|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 2. Didelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnio 2 dalis). Esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (nesilaikyta BPK 109 straipsnio reikalavimų) Atmestas nuteistojo kasacinis skundas ir pripažinta, kad sudėdamas sunaikinto bei sugadinto turto vertę ir nustatydamas BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuojančią aplinkybę – didelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą – teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Panaikinta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuria patenkintas akcinės draudimo bendrovės civilinis ieškinys, ir šis civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad draudimo įmonė dėl nusikalstamos veikos žalos nepatyrė, o nukentėjusiajai sunaikinto ir sugadinto turto vertę atlygino vykdydama įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, t. y. buvo esmingai pažeistos BPK 109 straipsnio nuostatos, pagal kurias civilinį ieškinį baudžiamajame procese turi teisę pareikšti tik asmuo, turtinės žalos patyręs dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamoji byla Nr. 2K-543/2004 S-2. 1. 2. 1. 14. 7 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. spalio 5 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono A-o R-o, O-os A-os B-ės ir pranešėjo V-aus Č-os, sekretoriaujant D. Cicėnienei, dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui, gynėjai advokatei A. Žukienei, nuteistajam S. Jurgilui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Stasio Jurgilo kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo Stasys Jurgilas nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu penktadaliu. Iš Stasio Jurgilo ir Romo Stirbio solidariai priteista AB „Preventa“ 17 935 Lt žalos atlyginimo. Dėl kaltinimų pagal BK 117 straipsnio 1 dalį ir 131 straipsnio 1 dalį S. Jurgilas išteisintas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu – nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 16 d. nuosprendis, kuriuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 7 d. nuosprendis pakeistas: Stasiui Jurgilui pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu penktadaliu. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir Romas Stirbys, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo S. Jurgilo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies paaiškinimų, n u s t a t ė : S. Jurgilas nuteistas už tai, kad jis kartu su R. Stirbiu 2000 m. birželio 27 d. , apie 0. 30 val. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, Raseiniuose, Vilniaus g. 67 esančiame D. Jocienei ir O. Pociuvienei priklausančiame pastate, visuotinai pavojingu būdu – padegdami, tyčia sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą, turėdami tikslą nutraukti S. Jurgilui konkuruojančios D. Jocienės IĮ veiklą; nuteistieji pro pastato pirmojo aukšto langą pateko į D. Jocienės IĮ laidojimo biuro patalpas antrajame aukšte ir ant laiptų, esančių tarp pirmojo ir antrojo aukštų, išpylė atsineštą benziną ir jį padegė. Sukelto gaisro metu sugadintas nurodytas pastatas, padaryta nuostolių už 16 848,07 Lt, taip pat sugadintos ir sunaikintos 7065,97 Lt bendros vertės prekės, priklausančios D. Jocienės IĮ, ir 8075 Lt bendros vertės turtas, priklausantis D. Jocienei, taip nukentėjusiajai D. Jocienei padaryta 31 989,04 Lt dydžio turtinė žala. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad abiejų instancijų teismo nuosprendžiai yra neteisėti ir neatitinkantys įstatymų reikalavimų. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai sudėjo ir sugadinto, ir sunaikinto turto vertę, taip nepagrįstai jam inkriminuodamas veiką kvalifikuojantį požymį – kad sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas buvo didelės vertės. Anot kasatoriaus, teismas privalėjo išsiaiškinti, kiek turto sunaikinta, o kiek sugadinta; to nepadarius, o veiką kvalifikavus pagal bendrą ir sugadinto, ir sunaikinto turto vertę, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Be to, nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Anot kasatoriaus, teismas neteisingai vadovavosi BK 60 straipsnio 9 punkto nuostatomis, nes neanalizavo, ar alkoholio vartojimas turėjo įtakos veikos padarymui. Kasatorius mano, kad nepagrįstai iš jo buvo priteista 17 935 Lt akcinei draudimo bendrovei „Preventa“, nes ši įmonė byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja. Be to, nuteistojo nuomone, dėl specifinio veiklos pobūdžio draudimo įmonė negali tapti nukentėjusiąja byloje, o draudimo išmoka negali būti laikoma nusikaltimu tiesiogiai padaryta žala. Nuteistasis mano, kad nagrinėdamas draudimo įmonės civilinį ieškinį teismas pažeidė BPK 109 straipsnio nuostatas. Anot kasatoriaus, ADB ,,Preventa“ civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo teigimu, nepasisakė dėl visų jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, t. y. išsamiai neišnagrinėjo byloje paduoto apeliacinio skundo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neaptarė jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo. Nuteistasis mano, kad dėl to liko tiksliai nenustatyta, kad gaisras kilo būtent R. Stirbio nurodytu būdu, nepašalinti prieštaravimai liudytojų G. I-anausko ir A. Vilčinsko parodymuose dėl gaisro židinio vietos ir kt. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. BK 187 straipsnio 2 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymas Kasatoriaus teiginys, kad BK 187 straipsnio 2 dalis buvo pritaikyta netinkamai dėl to, kad teismas sudėjo ir sunaikinto, ir sugadinto turo vertę, prieštarauja tiek aptariamos normos turiniui, tiek bylos medžiagai. Iš šios normos dispozicijos formuluotės: ,,tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą . . . “ išplaukia, kad įstatymų leidėjas abiem čia nurodytiems žalos padarymo būdams suteikė vienodą reikšmę, nes kiekvienas iš jų nukentėjusiajam reiškia tam tikros vertės turto praradimą. Tik pirmuoju atveju prarandama visa daikto vertė, o antruoju – tam tikra tos vertės dalis. Byloje nustatyta, kad dalis nukentėjusiajai priklausiusio turto visiškai sudegė, dalis jo buvo sugadinta, o dar kita dalis išliko. Nuteistiesiems inkriminuota tik nukentėjusiosios prarasto turto vertė. Žala nukentėjusiajai buvo padaryta viena nuteistųjų nusikalstama veika – padegant pastatą. Todėl kvalifikuodamas tą veiką teismas pagrįstai sudėjo visus jos padarinius, t. y. tiek sunaikinto, tiek sugadinto turto vertę. Kartu pažymėtina, kad šioje byloje lemiamą reikšmę veikos kvalifikavimui turėjo ne sunaikinto ar sugadinto turto vertė, o tai, kad turtas buvo sunaikintas ir sugadintas visuotinai pavojingu būdu – padegant. Todėl net ir išskaidžius nukentėjusiosios prarasto turto vertę į dvi dalis, nuteistųjų veikos kvalifikavimas dėl to nepasikeistų. Kasatoriaus teiginys, kad teismas be pagrindo nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat nepagrįstas. Byloje nustatytas ne tik alkoholio vartojimo prieš nusikaltimo padarymą faktas, bet ir bendrininkų suvartotų svaigalų kiekis. Todėl teismo išvada, kad nusikalstamą veiką S. Jurgilas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka bylos medžiagą. Nuteistojo S. Jurgilo, jo gynėjos apeliacinių skundų, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad visi esminiai šių apeliantų skundų argumentai buvo aptarti Šiaulių apygardos teismo. Tiek nuteistasis, tiek jo gynėja apeliaciniuose skunduose analizavo ikiteisminio tyrimo veiksmus, įrodymus ir teigė, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka S. Jurgilo kaltei patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas išanalizavo byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino teisingai, ir padarė išvadą, jog įrodymų visiškai pakanka nuteistojo S. Jurgilo kaltei patvirtinti. Todėl kasatoriaus teiginys, kad jo gynėjos apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip padarant esminį BPK reikalavimų pažeidimą, yra nepagrįstas. BPK 331, 332 straipsnių nuostatos nereikalauja iš apeliacinės instancijos teismo priimamuose nuosprendyje ar nutartyje detaliai aptarti kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Aptariamos normos įpareigoja teismą pasisakyti dėl apeliacinio skundo esmės. Šis reikalavimas nebuvo pažeistas. BPK 109 straipsnio taikymas Kasatoriaus argumentai dėl ADB ,,Preventa“ civilinio ieškinio atitinka bylos medžiagą. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtai bendrovei kasatoriaus ir jo bendrininko R. Stirbio nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. ADB ,,Preventa“ 17 935 Lt D. Jocienei sumokėjo vykdydama įsipareigojimus pagal draudimo sutartį. Tuo tarpu BPK 109 straipsnis nustato, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinę ar neturtinę žalą patyrė dėl nusikalstamos veikos. Todėl kasatorius pagrįstai teigia, kad ADB ,,Preventa“ ieškinys baudžiamojoje byloje negalėjo būti nagrinėjamas. Draudimo bendrovės regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį (šiuo atveju – gaisrą) sukėlusiems asmenims nagrinėti civilinio proceso tvarka. Išspręsdamas aptariamą ieškinį baudžiamojoje byloje teismas pažeidė BPK 109 straipsnio nuostatas. Šis pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai yra pagrindas skundžiamus teismų sprendimus pakeisti (BPK 383 straipsnis) akcinės draudimo bendrovės ,,Preventa“ civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a : Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 7 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti šių nuosprendžių dalį, kurioje solidariai priteista iš Stasio Jurgilo ir Romo Stirbio akcinei draudimo bendrovei ,,Preventa“ 17 935 Lt žalos atlyginimo; šį akcinės draudimo bendrovės ,,Preventa“ ieškinį palikti nenagrinėtą. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |